Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-1216-947/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
2-1216-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23320-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
V. S.
Civilinė byla Nr. 2-1216-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23320-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. R., ieškovės atstovei advokato padėjėjai V. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S., nedalyvaujant atsakovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama (b. l. 7-11):

1) nustatyti nepilnametės dukters D. S. gyvenamąją vietą su motina J. R.;

2) priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai D. S. po 144,81 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3) nustatyti, kad ieškovė J. R. uzufrukto teise tvarko nepilnametės dukters D. S. išlaikymui skirtas pinigines lėšas;

4) priteisti iš atsakovo V. S. nepilnametei dukrai D. S. išlaikymo įsiskolinimą - 3909,87 Eur, susidariusį už laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2014-12-01;

5) nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmuosius 1 metus ir 6 mėnesius kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val. atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant motinai. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bendravimas su vaiku nustatomas abiejų tėvų bendru sutikimu (šį ieškinio reikalavimo patikslinimą ieškovė žodžiu pateikė 2015 m. birželio 17 d. teismo posėdyje).

Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. S.. Ieškovės teigimu, po vaiko gimimo atsakovas kelis kartus buvo palikęs šeimą, bet grįždavo, tačiau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovas galutinai išsikraustė iš bendrų namų ir nutraukė ryšius su ieškove ir nepilnamete dukra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir dukters santykiai yra nutrūkę, ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatyti dukters bendravimo tvarką su atsakovu, nustatant, kad pusantrų metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai, vėliau bendravimas nustatomas bendru tėvų susitarimu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui visiškai nebendraujant su dukra nuo 2014 m. vaikas bijotų likti vienas pats su tėvu. Ieškovė nurodė, kad savo nekilnojamojo turto neturi, gyvenamuoju būstu, kuriame gyvena su dukra, naudojasi panaudos pagrindais. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters D. S. poreikiai per mėnesį yra apie 289,87 Eur: būsto mokesčiai – 46,34 Eur, mobiliojo telefono paslaugoms – 2,90 Eur, maistui – 46,34 Eur, mokesčiai už darželį – 57,92 Eur, drabužiams – 58,89 Eur, avalynei – 10,62 Eur, higienos reikmenims – 37,65 Eur, darželio priemonėms ir fondui – 4,83 Eur, laisvalaikio poreikiams ir sveikatos priežiūrai – 24,38 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 144,81 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2012 m. rugsėjo 2 d., todėl prašo priteisti 3909,87 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. (ieškinys paduotas 2014 m. gruodžio 5 d.).

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 63), tačiau atsakovas neįvykdė pareigos ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių. Byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (teismo šaukimas atsakovui įteiktas asmeniškai 2015 m. gegužės 20 d.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovė dukrai užtikrina visapusišką vystymąsi, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų mažamečio vaiko interesams. Išvadoje pažymėta, kad bylos šalių dukra yra dviejų metų amžiaus, todėl yra labai svarbus jos ryšys su mama. Išvadoje nurodyta, kad būtinųjų D. S. vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra mažametė ir gyvena su ieškove, kad, ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, siekiant netraumuoti mažamečio vaiko ir nepakenkti darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai, atsižvelgiant išimtinai į mažametės šalių dukters interesus, tikslinga svarstyti galimybę nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovė užtikrina visapusišką dukters vystymąsi, todėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų mažamečio vaiko interesams (b. l. 46). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamoji vieta yra nustatytina su vaiko motina J. R. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters D. S. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 289,87 Eur dydžio suma: būsto mokesčiai – 46,34 Eur, mobiliojo telefono paslaugoms – 2,90 Eur, maistui – 46,34 Eur, mokesčiai už darželį – 57,92 Eur, drabužiams – 58,89 Eur, avalynei – 10,62 Eur, higienos reikmenims – 37,65 Eur, darželio priemonėms ir fondui – 4,83 Eur, laisvalaikio poreikiams ir sveikatos priežiūrai – 24,38 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad bylos duomenimis vaikas neturi specialiųjų poreikių.

Išsamiai išanalizavus bylos duomenis apie vaiko poreikius, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, mokslui, sportinei veiklai, sveikatai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti, atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 289,87 Eur suma.

Nustačius, kad nepilnametės bylos šalių dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 289,87 Eur, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos J. R. ir tėvo V. S. turtinės padėties. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 20). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 22). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad ieškovės draudžiamosios pajamos 2013 m. sudarė 5952,00 Lt (kas atitinka 1723,82 Eur), 2014 m. – 4073,25 Lt (kas atitinka 1179,69 Eur) (b. l. 23-24). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 19). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 21). Sodros pažymoje duomenų apie atsakovo įdarbinimus po 2015 m. sausio 6 d. nėra (b. l. 42). Konstatuotina, kad atsakovas V. S. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus žmogus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas V. S. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 144,81 Eur.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo V. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. S. po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. gruodžio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina J. R..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo V. S. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai D. S. po 86,89 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje (b. l. 32-33). Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuos sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo materialiai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, visiškai neteikia išlaikymo dukrai iki šiol. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui nurodytu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad jis, gimus dukrai, reguliariai teikė išlaikymą, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas - iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas 3909,87 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-09-02 iki ieškinio pateikimo 2014-12-01.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmuosius 1 metus ir 6 mėnesius kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val. atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant motinai; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bendravimas su vaiku nustatomas abiejų tėvų bendru sutikimu. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pritaria pereinamojo laikotarpio nustatymui. Teismo vertinimu, atsakovui išėjus gyventi skyrium ir visiškai nebendraujant su dukra, yra tikslinga nustatyti ieškovės nurodytą pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kurio metu mažametės dukters ir tėvo bendravimas vyktų, dalyvaujant vaiko motinai. Tokio laikotarpio būtinumą patvirtina ir tai, kad atsakovas savo procesiniame dokumente nurodė aplinkybę, jog jis slepia nuo vaiko motinos savo gyvenamosios vietos adresą. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys bendrauja nepasitikėdamos viena kita. Teismo įsitikinimu, pereinamasis laikotarpis padės atkurti nutrūkusius atsakovo ir jo nepilnametės dukters santykius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė neapteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus, iš atsakovo V. S. valstybei priteistinas 52,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (144,81 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 27,51 Eur (95,00 Lt) dydžio žyminio mokesčio dalis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (b. l. 30).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 3,67 Eur sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 83,18 Eur (52,00 Eur + 27,51 Eur + 3,67 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis Eur ir 81 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. gruodžio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., išlaikymo įsiskolinimą - 3909,87 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devynis Eur ir 87 ct) už laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2014-12-04.

Vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. ir skyrium gyvenančio tėvo V. S. bendravimo tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmuosius 1 metus ir 6 mėnesius kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val. V. S. su dukra D. S. bendrauja dalyvaujant motinai J. R.; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bendravimas su vaiku nustatomas abiejų tėvų V. S. ir J. R. bendru sutikimu.

Panaikinti 2014 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. S. priteisimo.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 83,18 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė