Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui G. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), Saugos tarnyba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. Č. papildomai paaiškino, jog šalių santuoka iširo dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius, ateitį. Atsakovas daug dirbdavo naktimis, dažnai nebūdavo namuose, neprisidėjo prie šeimos gerovės, piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovei toks gyvenimo būdas buvo nepriimtinas, todėl kildavo konfliktai šeimoje. Dėl nuolatinių kivirčų pašlijo sutuoktinių santykiai, tačiau nė vienas iš sutuoktinių nesistengė išsaugoti šeimos, nedėjo pastangų kurti ir plėtoti tolesnius šeimos santykius, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, santuoka yra tik formali, todėl nėra prasmės tęsti santuoką. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), Saugos tarnyba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. Č. ir G. Č. santuoką sudarė ir įregistravo 2017 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 808. Šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo, taip pat kito privalomai registruotino turto neįgijo, taip pat santuokos metu bendrų bei asmeninių kreditorių neįgijo.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovės prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip metai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nenori, yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą - jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Įstatymas numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius, ateitį, nepakantumo vienas kitam, nenoro toliau kartu gyventi santuokoje. Nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena jau daugiau nei metus, šalių artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo neišsakė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas sutinka su pateiktu reikalavimu, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir kartu negyvena jau daugiau kaip metus laiko. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinio santuokos iširimo, daroma išvada, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – „M.“, o atsakovui – „Č.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei R. Č. grąžintina iki santuokos jos turėta pavardė „M.“, atsakovui G. Č. paliktina prigimtinė pavardė „Č.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad šalys 2018 m. spalio 22 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog visi sutuoktinių daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo bus to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. santuokos sudarymo iki 2018 m. spalio 22 d. Povedybinės sutarties sudarymo šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto, todėl toks turtas nedalinamas. Taip pat nustatyta, kad atsakovas dar prieš sudarant santuoką, t.y. 2007 m. rugpjūčio 8 d., įsteigė įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku jis yra, ir pagal byloje pateiktą Valstybės įmonės Registrų centras JAR 2021 m. kovo 3 d. išplėstinį išrašą atsakovui priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, todėl tai yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir šis turtas nutraukiant santuoką nedalinamas.

Kadangi byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais šalys santuokos metu nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto bei kito privalomai registruotino turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo, todėl šis klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Ieškovė prašo jos finansinius įsipareigojimus kreditoriams UAB (duomenys neskelbtini), Saugos tarnyba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jos prievole. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-838/2019 ieškovei R. Č. iškelta bankroto byla; teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti ieškovės kreditoriai ir bei jų finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 24 696,78 Eur, Saugos tarnyba (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 94,50 Eur, (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 10,14 Eur. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys dėl ieškinyje nurodytų prievolių pobūdžio po santuokos nutraukimo prieštaravimų nereiškė, taip pat prieštaravimų šioje dalyje nereiškė ir atsakovas – ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų neginčijo ir tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė.

Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais šalys santuokoje nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neįgijo, ieškovės nurodyti kreditoriai bei atsiradusios prievolės yra ieškovės asmeniniai kreditoriai bei prievolės, atsiradusios iki šalių santuokos sudarymo, todėl ieškovės prievolės šiems kreditoriams laikytinos jos asmeninėmis prievolėmis.

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad šalys nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, neturi.

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2017 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 808, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Č. palikti iki santuokos turėtą pavardę „M.“, o atsakovui G. Č. – ,,Č.“.

UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 100 (vienas šimtas) vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra asmeninė atsakovo G. Č. nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką kaip santuokinis turtas nedalinamas.

Nustatyti, kad kreditoriai ir bei jų finansiniai reikalavimai: UAB (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 24 696,78 Eur, Saugos tarnyba (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 94,50 Eur, (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo suma – 10,14 Eur, yra asmeninės ieškovės R. Č. kreditoriai ir prievolės.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. Č. 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.