Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravintuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravintuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda neproporcinga. Tai, jog UAB „Ravintuva“ padarė pažeidimą įdarbindama užsieniečius, vadovas suprato tik po VDI nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio. Pažeidimas padarytas sąžiningai suklystant, nes neįsigilinta į pasikeitusių teisės aktų reikalavimus. Plataus profilio statybininkai yra įtraukti į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui. Mūrininkų profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, taip pat įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams. Ši profesija iš sąrašo buvo išbraukta tik 2020 metų antram pusmečiui, t. y. tada kai į darbą Bendrovė priėmė Ukrainos piliečius ir jiems nebuvo reikalingos vizos, nes Ukrainos piliečiams taikomas bevizis režimas pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806. Todėl jie turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jų buvimas Lietuvos Respublikoje negalėjo trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Atsakovas nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą. Apie įdarbintus asmenis buvo pranešta VSDFV, su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, valstybei sumokėti mokesčiai, o darbuotojams – darbo užmokestis. Dėl pažeidimo materialinės naudos negavo nei Bendrovė, nei jos direktorius, nebuvo pažeistos įdarbintų užsieniečių teisės turėti tinkamas darbo sąlygas, nepadaryta žalos. Bendrovė anksčiau nebuvo bausta už nelegalų darbą ar pažeidimus dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Pažeidimas pašalintas, nes su užsieniečiais darbo sutartys yra nutrauktos dar iki tyrimo pradžios, pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu. Bendrovė yra maža įmonė, skundo padavimo metu įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai. Bendrovės finansinė padėtis sunki, pagal devynių mėnesių balansą, 2022 m. įmonė patyrė 628 Eur nuostolį.

II.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neteisingai nurodytų teisės aktų, nustatė, kad Nutarime padaryta išvada, jog Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas). Nutarime apibrėžiant pažeidimo požymius nurodyta, kad užsieniečiai neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir todėl nesilaikyta UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris pacituotas kaip: ,,Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.“. Pažeidimo metu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.) galiojo kitokia šio punkto redakcija: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 49-1 straipsnio 6 dalį.“. Tuo tarpu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (pažeidimo metu) galiojusio Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, o 58 straipsnio 11 punkte buvo numatyta, kad užsieniečiui nėra privalomas leidimas dirbti, jei jis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

12. Teismo vertinimu, nors nuoroda į pažeidimo metu galiojusį UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra visiškai tiksli, tačiau ji reikšminga tik tiek, ar užsieniečiams buvo reikalingas leidimas, o ginčo dėl to nėra. Nutarime iš esmės aiškiai įvardinta esminė aplinkybė – užsieniečiai dirbo neturėdami leidimo dirbti. Iš pareiškėjo skundo taip pat akivaizdu, kad toks nustatytas pažeidimas jam yra visiškai aiškus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl netikslios nuorodos Nutarimą būtų galima laikyti nemotyvuotu. Be to, ginčas dėl pažeidimo nevyksta, o pareiškėjo reikalavimo (sumažinti baudą) atžvilgiu argumentas dėl netiksliai pateiktos nuorodos apibūdinant pažeidimą nėra susijęs su reikalavimu sumažinti baudą.

17. Teismas aptarė nuo 2019 m. spalio 1 d. ir nuo 2021 m. kovo 1 d. galiojusias Aprašo 4.1 punkto redakcijas ir konstatavo, kad pareiga informuoti apie įdarbintą užsienietį buvo nustatyta UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje, o informavimo tvarka buvo detalizuota Apraše. Nepaisant redakcinio Aprašo 4.1 punkto pasikeitimo, reguliavimo esmė liko ta pati – darbdavys turi pranešti per EDAS apie įdarbintą užsienietį. Nėra ginčo dėl fakto, kad Bendrovė neinformavo apie įdarbintus užsieniečius. Todėl teismas sprendė, kad Nutarime teisingai konstatuota, jog Bendrovė neįvykdė tokios pareigos

20. Teismas, spręsdamas dėl baudos proporcingumo, aptarė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl baudos skyrimo taisyklių ir pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, siekiantis pelno (įmonė). Užsieniečių įdarbinimo sritis yra specifinė, bet ji susijusi su papildomomis rizikomis, dėl kurių įstatymų leidėjas nustato specialų reguliavimą, o tai tuo pačiu reiškia, kad reikalaujama didesnio darbdavio atsakingumo.

21. Teismas nesutiko, kad pažeidimai buvo tik formalūs, nes Bendrovė faktiškai įdarbino užsieniečius, tam tikrą laiko tarpą jie faktiškai ir dirbo. Tokiu būdu Bendrovė sudarė nelygias konkurencines sąlygas lyginant su kitais darbdaviais, be to, sukūrė migrantų darbo kontrolės rizikas. Pažeidimui konstatuoti įstatymas nenustato pasekmių požymio, užtenka fakto, kad užsienietis buvo įdarbintas ir (ar) dirbo neturėdamas tam leidimo ir to, jog informacija apie įdarbinimą nebuvo pateikta nustatyta tvarka. Bendrovė padarė 2 pažeidimus – ne tik įdarbino, t. y. padarė pažeidimą, kuris atitinka nelegalaus darbo, kaip jis apibrėžtas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, požymius, bet ir neteikė informacijos. Pažeidimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką (užsieniečiai pradėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais ir galiojančias darbo sutartis turėjo iki 2021 m. liepos 1 d.). Bendrovė remiasi savo prasta finansine padėtimi (nurodo, kad dirba nuostolingai), tačiau tai galėtų būti lengvinanti aplinkybė, kurios pagrindu būtų skirta minimali bauda, taip pat veiklos nuostolis savaime neįrodo, kad skirta bauda būtų nepakeliama našta. Atsakovas skyrė minimalią įstatyme numatytą baudą (868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), baudas už skirtingus pažeidimus subendrino, t. y. realiai taikė tik didesnę baudą už sunkesnį pažeidimą. Padarytas pažeidimas atitinka nelegalaus darbo požymius, kuris yra laikomas vienu iš sunkiausių pažeidimų darbo teisės srityje, sumažinus baudą mažiau nei įstatymų leidėjo numatyta minimali riba, būtų paneigtas tokio pažeidimo pavojingumas, taip pat lygybės principas, nes už tokius pažeidimus kiti asmenys būtų baudžiami sunkiau. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog paskirta bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams. Jos mažinimas labiau nei numatyta įstatymų leidėjo šiuo atveju neatitiktų teisingumo principo. Atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą, todėl nėra pagrindo mažinti Nutarimu paskirtos baudos.

III.

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas, Nutarimu skirdamas baudos minimumą, nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą. Pareiškėjas teigia, kad tai, jog Bendrovė padarė pažeidimą įdarbindama užsieniečius, vadovas suprato tik po VDI nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio. Pažeidimas padarytas sąžiningai suklystant, nes neįsigilinta į pasikeitusių teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Ginčas byloje kilo dėl VDI Nutarimu pareiškėjui paskirtos 4 340 Eur baudos už Užimtumo įstatymo pažeidimą sumažinimo iki 1 000 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka nelegalaus darbo požymius, kuris yra laikomas vienu iš sunkiausių pažeidimų darbo teisės srityje ir nenustatęs pagrindų sumažinti baudą mažiau nei įstatymų leidėjo numatyta minimali riba.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl Nutarime neteisingai nurodytų teisės normų ir jo neatitikimo VAĮ reikalavimams. Pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas sumažinti jam paskirtą baudą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Nutarimą; jei teismas nematytų teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą – paskirtą 4 340 Eur baudą sumažinti iki 1 000 Eur.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

34. Nutarimu pareiškėjui paskirta 4 340 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (pareiškėjo įdarbinti užsieniečiai neturėjo privalomų Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti įmonėje) bei Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą (nepateikė LDU pranešimo apie įdarbintus užsieniečius (A. B., I. B., Y. V., P. B., R. K.) nustatyta tvarka).

35. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

36. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi darbo sutarčių su užsieniečiais sudarymo metu)) buvo nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal UTPĮ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu UTPĮ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas VDI, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

37. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. birželio 15 d. ir galiojusioje Nutarimo surašymo metu, buvo nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal UTPĮ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalies arba 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas VDI, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

38. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte: bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

39. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d.: darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį VDI ir Užimtumo tarnybai šio įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka) nustatytų reikalavimų.

40. UTPĮ 62 straipsnio 7 dalis, galiojusi užsieniečių įdarbinimo metu, nustatė, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

41. UTPĮ 62 straipsnio 7 dalis įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. nustatė, kad: darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

42. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą nustatyta šio straipsnio 3 dalyje ir yra: bauda nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė sumažinti jam paskirtą baudą, tačiau skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą nesuformulavo. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą. Byla apeliacine tvarka nagrinėtina tik dėl pareiškėjo reikalavimo sumažinti Nutarimu paskirtą baudą.

44. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo įdarbinti užsieniečiai neturėjo nustatyta tvarka išduotų leidimų dirbti Lietuvoje, o pareiškėjo nurodomos užsieniečių profesijos nebuvo įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui. Nors pareiškėjas skunde nurodė įvairius argumentus dėl Nutarimo neatitikimo VAĮ reikalavimams atsakovui netinkamai pritaikius teisės aktų redakcijas ir (ar) padarius rašymo apsirikimus Nutarime, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo vykdyto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl užsieniečių nelegalaus įdarbinimo ir nepranešimo nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl Nutarimu paskirtos baudos sumažinimo, pirmiausia pažymi, kad baudos skyrimo už Užimtumo įstatymo pažeidimus tvarka nustatyta šio įstatymo 60 straipsnyje. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Pažymėtina, kad viena iš Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų yra VDI.

46. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

48. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdamas baudą jau įvertino VDI, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Be to, pažymėtina, kad Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas padarė du Užimtumo įstatymo pažeidimus, o atsakovas, Nutarimu spręsdamas dėl baudų, jas subendrino, t. y. realiai taikė tik didesnę baudą už sunkesnį pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarimu paskirtos baudos, kurios mažinti nemato pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

49. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai VDI Nutarimu paskirtos baudos pareiškėjui nesumažino. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravintuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.