- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- eI2-1628-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04236-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ravintuva“skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Ravintuva“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: sumažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ20079 paskirtą 4340 Eur baudą iki 1000 Eur.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VDI) Vilniaus skyrius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo UAB „Ravintuva“. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 22 d. priėmė Nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo UAB „Ravintuva“ paskirta 4340 eur dydžio bauda (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, jog UAB „Ravintuva“ įdarbino užsieniečius: A. B. ir I. B. įdarbinti nuo 2020-08-19 ir faktiškai dirbo iki 2020-09-15; Y. V. įdarbintas nuo 2020-10-07, kuris faktiškai darbines pareigas atliko iki 2020-10-20; P. B. ir R. K. įdarbinti nuo 2020-10-21, o darbines pareigas faktiškai atliko iki 2020-10-30. Minėti darbuotojai buvo įdarbinti mūrininkais, plytų mūrininkais, plataus profilio statybininkais. O kadangi šios specialybės neįeina į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui, tai užsieniečiams buvo reikalingi Užimtumo tarnybos leidimai dirbti, kurių jie neturėjo. Tokiais veiksmais UAB „Ravinuva“ nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 d. 1 p., todėl pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 2 p. reikalavimus. taip pat nustatyta, kad UAB „Ravintuva“ padarė LR Užimtumo įstatymo 57 str. 2 d. dispozicijoje nurodytą teisės pažeidimą, t. y. nepateikė pranešimo apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius (LDU forma) LR Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą.
2.2. UAB „Ravintuva“ užsieniečius įdarbino laikotarpyje nuo 2020-08-19 iki 2020-10-21,
todėl Pareiškėjo atžvilgiu taikytina tos įstatymų redakcijos, kurios galiojo nusižengimo padarymo metu, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) (redakcija 2020-02-01 – 2020-11-20) ir LR Užimtumo įstatymas (redakciją 2020-08-01 - 2020-12-31). Tuo tarpu iš skundžiamo Nutarimo turinio akivaizdu, kad VDI taikė Nutarimo priėmimo metu galiojančius įstatymus- UTPĮ, galiojančią nuo 2021-08-12 ir Užimtumo įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2021-07-01, todėl netinkamai taikė įstatymą. Nutarime nurodoma, UAB „Ravintuva“ pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 1 p., cituojamas jo turinys, tačiau šio punkto redakcija, galiojusi pažeidimo metu, yra kitokia. Taip pat Nutarime cituojamas UTPĮ 62 straipsnio 22 dalis, kai tuo tarpu aktualiu laikotarpiu tokios dalies apskritai nebuvo.
2.3. Nutarime nurodoma, jog UAB „Ravintuva“ pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d. bei Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, (toliau – ir Aprašas) 4.1 p. Tačiau iš Nutarimo turinio matyti, jog Atsakovas cituoja Nutarimo priėmimo metu galiojusio Aprašo 4.1 punktą, nors pažeidimo metu galiojo kitokia šio Aprašo redakcija.
2.4. Atsakovas turėjo taikyti Užimtumo įstatymo redakciją, galiojusią 2020-08-01 - 2020-12-31. Tačiau iš Nutarimo turinio akivaizdu, jog taikė Užimtumo įstatymo redakciją, galiojusią Nutarimo priėmimo metu, t. y. 2021-07-01 - 2021-12-31. Nutarime cituojama Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p., vietoje žodžių „yra gautas leidimas“ nurodant „nėra gautas leidimas“.
2.5. Paskirta bauda nėra proporcinga. Tai, jog UAB „Ravintuva“ padarė pažeidimą įdarbindama užsieniečius, vadovas suprato tik po Valstybinės darbo inspekcijos nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio. Pažeidimas padarytas sąžiningai suklystant, nes neįsigilinta į pasikeitusių teisės aktų reikalavimus. Plataus profilio statybininkai yra įtraukti į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui. Mūrininkų profesija buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiu, o taip pat yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams. Ši profesija iš sąrašo buvo išbraukta tik 2020 metų antram pusmečiui, t. y. tada kai į darbą UAB Ravintuva“ priėmė
Ukrainos piliečius ir jiems nebuvo reikalingos vizos, nes Ukrainos piliečiams taikomas bevizis režimas pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806. Todėl jie turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jų buvimas Lietuvos Respublikoje negalėjo trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Atsakovas Nutarimu už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 2 p. ir 57 straipsnio 2 d. pažeidimų padarymą nors ir skirdamas numatytų baudos minimumą, vis dėlto, UAB „Ravintuva“ skirtinos nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą. Šiuo atveju apie įdarbintus asmenis buvo pranešta VSDFV, su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, valstybei sumokėti mokesčiai, o darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis. padarytas pažeidimas nelėmė materialinės naudos nei UAB „Ravintuva“ nei pareiškėjo direktoriui, nepažeidė įdarbintų užsieniečių konstitucinių teisių turėti tinkamas darbo sąlygas. Bendrovė anksčiau niekada nebuvau baustas už nelegalų darbą ar pažeidimus
susijusius su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Pažeidimas yra pašalintas, nes su užsieniečiais darbo sutartys yra nutrauktos dar iki tyrimo pradžios.
Užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingas ir nuolat kintantis. Tai matyti, kad net Atsakovas surašantis nutarimą pritaiko ne tą įstatymo redakciją. UAB „Ravintuva“ siekiant išsiaiškinti pažeidimą, su Atsakovo atstovais bendradarbiavo, teikė dokumentus ir paaiškinimus.
Padarytu pažeidimu nebuvo sukelta žala nei valstybei, nei dirbusiems darbuotojams. UAB „Ravintuva“ yra maža įmonė, šiuo metu įmonėje dirba tik 2 darbuotojai. Įmonės finansinė padėtis sunki, pagal devynių mėnesių balansą šiais metais įmonė patyrė 628 Eur nuostolį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021-10-22 priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20079 (toliau – Nutarimas), kuriuo UAB „Ravintuva“ už Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 str. 2 d. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skirta 4340 EUR bauda.
Pažeidimo bylos nagrinėjimo metu 2021-05-27 VDI gauta Migracijos departamento kontrolės skyriaus informacija dėl galimų pažeidimų UAB „Ravintuva“ t. y., kad įmonėje įdarbinti užsieniečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-08-19; I. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-08-19; Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-07; P. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-21; R. K., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-21, kuriems kompetentingos institucijos nėra išdavusios vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Ravintuva“ žiniaraščiuose ir darbo sutartyse darbuotojų pareigos nurodomos kaip mūrininkų, plytų mūrininkų, plataus profilio darbuotojų. Šios specialybės, bei Pareiškėjo akcentuojama mūrininko specialybė, neįeina į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui. Todėl užsieniečiams buvo reikalingi užimtumo tarnybos leidimai dirbti. Užsieniečiai užimtumo tarnybos leidimų neturėjo.
3.2. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais nesilaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 1 p. užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 str. nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Nutarime teisingai nurodytos pažeidimo padarymo metu galiojusios įstatymo nuostatos, tačiau padaryta techninė klaida įvardinant teisės akto straipsnio punktą (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. redakcija 2020-02-01 – 2020-11-20).
Nutarime įvardinta teisės norma yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 22 d. ir cituojama yra ši įstatymo norma (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas) ir padaryta tik techninė klaida įrašant skaičių 2² (su novela) vietoj 22. Techninės klaidos padarymas nutarime nepaneigia fakto, kad Pareiškėjas pažeidė imperatyvias UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (įdarbinimas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos).
3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi įsiteisėjusia 2021 m. gruodžio 29 d. (Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02019-2021-8) pripažino, kad R. K., būdamas UAB „Ravintuva“, direktoriumi nesilaikydamas teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimų nelegaliai įdarbino Ukrainos piliečius, o būtent nuo 2020-08-19 mūrininkais buvo įdarbinti A. B. ir I. B., 2020-10-07 plytų mūrininku įdarbino Y. V., bei nuo 2020-10-21 plataus profilio statybininkais įdarbino P. B. ir R. K., ir leido jiems dirbti bendrovės naudai, t. y. minėti užsieniečiai, tarpininkaujant Įmonei neįsigijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti, o Įmonė įdarbino minėtus piliečius neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje už kurį UAB „Ravintuva“ direktoriui R. K. ir skirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Pareiškėja ir neginčija, jog buvo padaryti pažeidimai nustatyti Nutarime.
3.4. Dėl nuobaudos proporcingumo:
VDI nutarime vadovavosi Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 Eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Užimtumo įstatymo 56 str. 5 d. 4 p. numatyta, kad institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę (Užimtumo įstatymo 55 str., 60 str.), t. y. šiuo atveju VDI, bylas nagrinėja ir skiria baudą (finansinę sankciją) darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (užsienietį).
UAB „Ravintuva“ padarytas pažeidimas nelėmė materialinės naudos ir neiškreipė darbo rinko ir konkurencijos yra gynybinio pobūdžio, nes kiti rinkos dalyviai laikydamiesi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo normų ir įdarbindami trečiųjų šalių piliečius tik gavus Užimtumo tarnybos leidimus dirbti patirdavo tiek laiko, tiek materialines sąnaudas rengdami įmonės tarpininkavimo dokumentus. UAB „Ravintuva“ iškreipdama konkurenciją ir darbo rinką nesąžiningai konkuravo su teisėtai veikiančiomis analogiška ekonomine veikla užsiimančioms ir trečiųjų šalių piliečius įdarbinančiomis įmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Nors skunde yra nurodoma, kad pažeidimas buvo pašalintas iki tyrimo pradžios, tačiau tai tik parodo Pareiškėjo nesąžiningumą ir bandymą suklaidinti teismą, nes VDI tyrimą pradėjo 2021-05-27 gavusi Migracijos departamento kontrolės skyriaus raštą ir jau 2021-06-15 išsiuntė nurodymą Nr. SD-1-11863 įpareigojantį UAB „Ravintuva“ pateikti VDI tyrimui reikiamus dokumentus. Kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos, darbo sutartys su užsieniečiais įdarbintais nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos nutrauktos tik 2021-07-01 (VDI atliekamo tyrimo metu). Nutarimo priėmimo metu UAB „Ravintuva" nepateikė jokio sunkią finansinę padėtį pagrindžiančios informacijos ir tik neigė pažeidimo padarymo faktą.
Bylos nagrinėjimo VDI žodinio proceso tvarka metu 2021 m. spalio 22 d. dalyvavęs UAB "Ravintuva" atstovas R. K., nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, nurodė, kad visas pareigas įvykdė, asmenis įdarbino, mokėjo mokesčius. Kadangi UAB "Ravintuva" atstovas su pažeidimu nesutiko, savo kaltės neįžvelgė, bylos nagrinėjimo metu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d. nustato, kad institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nors pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, tačiau UĮ 60 str. apibrėžia atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudos nustatymo tvarką. UĮ 60 str. 2 d. nustatyta teisė institucijai skirti baudą sankcijos rėmuose. Baudos mažinimo galimybė žemiau nustatyto baudos minimumo Užimtumo įstatyme nenustatyta.
Pabrėžtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas pažeidimo nepripažino iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimo nenutraukė, duomenų apie sunkią juridinio asmens finansinę padėtį nepateikė. Institucija nagrinėjanti pažeidimo faktą atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d. nustato, kad institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nors pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, tačiau Užimtumo įstatymo 60 str. apibrėžia atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, baudos nustatymo tvarką. UĮ 60 str. 2 d. nustatyta teisė institucijai skirti baudą sankcijos rėmuose. Baudos mažinimo galimybė žemiau nustatyto baudos minimumo Užimtumo įstatyme nenustatyta.
Pabrėžtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas pažeidimo nepripažino iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimo nenutraukė, duomenų apie sunkią juridinio asmens finansinę padėtį nepateikė. Institucija nagrinėjanti pažeidimo faktą atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nutarime nurodytas pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padaręs asmuo bei būtinuosius nusižengimo sudėties požymiai. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, VDI mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. VDI atliko tyrimą dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo UAB „Ravintuva“;
4.2. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 22 d. Nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Ravintuva“ paskirta 4340 eur dydžio bauda. Nutarime pasisakyta:
4.2.1. UAB „Ravintuva“ įdarbino užsieniečius: A. B. ir I. B. įdarbinti nuo 2020-08-19 ir faktiškai dirbo iki 2020-09-15; Y. V. įdarbintas nuo 2020-10-07, kuris faktiškai darbines pareigas atliko iki 2020-10-20; P. B. ir R. K. įdarbinti nuo 2020-10-21, o darbines pareigas faktiškai atliko iki 2020-10-30. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad A. B. ir I. B. mūrininkų pareigose pradėjo dirbti 2020-08-19 ir faktiškai dirbo iki 2020-09-15. Vėliau jiems iki 2021-07-01 žymėtos nemokamos atostogos. Y. V. plytų mūrininku pradėjo dirbi 2020-10-07 ir faktiškai dirbo iki 2020-10-20. Vėliau jam iki 2021-07-01 žymėtos nemokamos atostogos. P. B. ir R. K. plataus profilio statybininkų pareigose faktiškai dirbo nuo 2020-10-21 iki 2020-10-30. Vėliau jiems iki 2021-07-01 žymėtos nemokamos atostogos.
4.2.2. Žiniaraščiuose darbuotojų pareigos nurodomos kaip mūrininkų, plytų mūrininkų, plataus profilio darbuotojų. Šios specialybės, bei atstovo akcentuojama mūrininko specialybė, neįeina į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui. Vadinasi užsieniečiams yra reikalingi užimtumo tarnybos leidimai dirbti. VDI
duomenimis minėti užsieniečiai užimtumo tarnybos leidimų neturėjo. Todėl nesilaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 1 p., t. y. užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Padaryta išvada, kad darbdavys UAB „Ravintuva“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Atsakomybė pagal šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 5 d. 4 p., todėl skirta 4 340 Eur bauda (po 868,00 Eur už kiekvieną pažeidimą).
4.2.3. Nustatyta, kad Bendrovė nepateikė LDU pranešimo apie įdarbintus užsieniečius (A. B., I. B., Y. V., P. B., R. K.) nustatyta tvarka. UTPĮ 62 str. 7 d. bei Aprašo 4.1 p. nurodo darbdaviams arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikti LDU pranešimą LR Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą. Padaryta, išvada, kad Bendrovė padarė 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ir už šį pažeidimą skirta 200 Eur bauda;
4.2.4. Baudos už pažeidimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrintos skiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 4340 eurų baudą.
5. Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nuo 2019-09-01 iki 21-01-01 galiojusi redakcija, t. y. pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nelegalus darbas apibrėžtas kaip situacija kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
56 straipsnio 5 dalies 4 punktas (nuo 2019-09-01 iki 21-01-01 galiojusi redakcija, t. y. pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Užimtumo įstatymo 57 str. 2 dalyje (nuo nurodyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 592 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
7.1. Nutarime padaryta išvada, kad Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas):
7.1.1. Nutarime apibrėžiant pažeidimo požymius nurodyta, kad užsieniečiai neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir todėl nesilaikyta UTPĮ 57 straipsnio 1 d. 1 punkto, kuris pacituotas kaip “užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.“ Iš tiesų, pažeidimo metu (nuo 2019-03-01 iki 2021-03-01) galiojo kitokia šio punkto redakcija: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 49-1 straipsnio 6 dalį.“ Tuo tarpu nuo 2019-03-01 iki 2021-03-01 (pažeidimo metu) galiojusio Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, o 58 straipsnio 11 punkte buvo numatyta, kad užsieniečiui nėra privalomas leidimas dirbti, jei jis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
7.1.2. Nuostata dėl profesijų sąrašo UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsirado tik nuo 2021-03-01. Nepaisant to, reguliavimo esmė liko analogiška kaip iki tol galiojusio UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte – reikalaujama, kad užsienietis turėtų leidimą dirbti, jeigu profesija nėra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – ir Profesijų sąrašas). Nutarime pasisakyta, kad užsieniečių profesija nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą. Pareiškėja ir neginčija pažeidimų, t. y. nėra ginčo, kad užsieniečiams leidimas buvo reikalingas ir jie jo neturėjo. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiai dirbo iki 2021-07-01, taigi laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-07-01 jau galiojo UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija su nuoroda į Profesijų sąrašą, taigi iš dalies teisinga. Teismo vertinimu, nors nuoroda į pažeidimo metu galiojusį UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra visiškai tiksli, tačiau ji reikšminga tik tiek, ar užsieniečiams buvo reikalingas leidimas, o ginčo dėl to nėra. Nutarime iš esmės aiškiai įvardinta esminė aplinkybė – užsieniečiai dirbo neturėdami leidimo dirbti. Iš pareiškėjos skundo taip pat akivaizdu, kad toks nustatytas pažeidimas jai yra visiškai aiškus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl netikslios nuorodos Nutarimą būtų galima laikyti nemotyvuotu. Be to, minėta, ginčas dėl pažeidimo nevyksta, o pareiškėjos reikalavimo (sumažinti baudą) atžvilgiu argumentas dėl netiksliai pateiktos nuorodos apibūdinant pažeidimą nėra susijęs su reikalavimu sumažinti baudą.
7.1.3. Nutarime apibūdinant pažeidimą ir pateikiant nuorodą į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisingai pacituotas įstatymas – vietoje „yra gautas leidimas“ įrašyta „nėra gautas leidimas“, taip pat pateikta nuoroda į UTPĮ 62 straipsnio 2-2 dalį, nurodant „22 dalį“, kurios laikytinos korektūros klaidomis Tais pačiais motyvais, kurie nurodyti aukščiu, t. y., kad pažeidimo esmė nurodyta aiškiai ir tai, kad nuorodos yra susijusios su pažeidimo požymiais (kad buvo reikalingas leidimas dirbti), dėl kurių ginčas nevyksta, teismas nemato pagrindo dėl netikslių nuorodų panaikinti Nutarimo.
7.1.4. Taigi laikytina, kad Nutarime aiškiai buvo atskleista pažeidimo esmė- užsieniečių darbas neturint reikiamo leidimo, kuris numatytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl to teismas nemato pagrindo dėl aptartų netikslių nuorodų panaikinti Nutarimo.
7.2. Nutarime taip pat pasisakyta dėl kito pažeidimo – nurodyto Užimtumo įstatymo 57 str. 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
7.2.1. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė nepateikė LDU pranešimo apie įdarbintus užsieniečius (A. B., I. B., Y. V., P. B., R. K.) nustatyta tvarka, tuo padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nutarime pateikiant nuorodą į informavimo pareigos reguliavimą buvo nurodytas Aprašo 4.1 punktas;
7.2.2. UTPĮ 62 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2019-03-01 iki 2022-08-01) nustatė, kad: “Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
Nuo 2019-10-01 galiojusi Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 (Aprašas) 4.1 p. redakcija nustatė: „4. Darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie: 4.1. įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;“.
Nuo 2021-03-01 Aprašo 4.1 punkto redakcija pasikeitė: „4. Darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie:4.1. įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje;“.
7.2.3. Kaip matyti iš aptarto reguliavimo, pareiga informuoti apie įdarbintą užsienietį buvo nustatyta UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje. Informavimo tvarka buvo detalizuota Apraše. Nepaisant redakcinio Aprašo 4.1 punkto pasikeitimo, reguliavimo esmė liko ta pati – darbdavys turi pranešti per EDAS apie įdarbintą užsienietį. Nėra ginčo dėl fakto, kad Bendrovė neinformavo apie įdarbintus užsieniečius, taigi teismas daro išvadą, kad Nutarime teisingai konstatuota, kad Bendrovė neįvykdė tokios pareigos
7.2.3. Nuo 2021-06-15 Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota taip, kad numatė atskirą pažeidimą, kurio iki tol šioje dalyje nebuvo ir kurį apibrėžė taip: „Informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“. Kadangi pareiga informuoti institucijas apie įdarbintą užsienietį buvo privaloma Bendrovei visą laiką, kol užsieniečiai dirbo (iki 2021-07-01), laikytina, kad Bendrovė padarė šį pažeidimą. Pažeidimo Bendrovė ir neginčija.
7.2.4.Taigi laikytina, kad Nutarime aiškiai buvo atskleista pažeidimo esmė- neinformavimas apie įdarbintą užsienietį ir jos teisinis pagrindas – UTPĮ 62 straipsnio 7 dalis ir Aprašo 4.1 punktas. Be to, minėta, šios nuorodos yra susijusios su pažeidimo apibūdinimu, o dėl pažeidimo ginčo nėra. Todėl atmestinis pareiškėjos argumentai, susiję su nuoroda į Aprašo 4.1 punktą.
8.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad jos padarytas pažeidimas nelėmė materialinės naudos nei UAB „Ravintuva“, nei pareiškėjo direktoriui, nepažeidė įdarbintų užsieniečių konstitucinių teisių turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, t. y. pažeidimas neturėjo materialinių pasekmių, yra formalus. Taip pat remiasi tuo, kad užsieniečių įdarbinimo reguliavimas yra sudėtingas, įdarbintų užsieniečių profesijos Profesijų sąraše nebuvo tik 2020 m. II pusmetį ir Bendrovė sąžiningai suklydo.
8.2. Atsakovas remiasi tuo, kad vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nurodytais kriterijais, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė, Bendrovės vadovas pažeidimų nepripažino. Taip pat mano, kad pažeidimas nėra tik formalus, nes Bendrovė tokiu būdu nesąžiningai konkuravo darbo rinkoje. Atsakovė nurodo, kad Bendrovė tik pradėjus pažeidimo tyrimą ir po to, kai 2021-06-15 VDI nusiuntė nurodymą pateikti dokumentus ne iš karto, o 2021-07-01 nutraukė darbo santykius su užsieniečiais, taigi nepašalino pažeidimo iki tyrimo pradžios. Taip pat nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės skirti mažesnės baudos nei įstatyme nustatyta minimali riba, skyrė minimalią baudą, t. y. tinkamai individualizavo baudą.
8.3. Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d. nustato, kad institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8.4. Šiuo atveju pareiškėja yra juridinis asmuo, siekiantis pelno (įmonė). Sutiktina, kad užsieniečių įdarbinimo sritis yra specifinė, bet ji susijusi su papildomomis rizikomis, dėl kurių įstatymų leidėjas nustato specialų reguliavimą, o tai, tuo pačiu, reiškia, kad reikalaujama didesnio darbdavio atsakingumo. Negalima sutikti su pareiškėja, kad pažeidimai buvo tik formalūs, nes Bendrovė faktiškai įdarbino užsieniečius, tam tikrą laiko tarpą jie faktiškai ir dirbo. Tokiu būdu Bendrovė sudarė nelygias konkurencines sąlygas lyginant su kitais darbdaviais, be to, sukūrė migrantų darbo kontrolės rizikas. Šiuo atveju pažeidimui konstatuoti įstatymas ir nenustato pasekmių požymio, užtenka fakto, kad užsienietis buvo įdarbintas ir (ar) dirbo neturint tam leidimo ir to, kad informacija apie įdarbinimą nebuvo pateikta nustatyta tvarka. Bendrovė padarė 2 pažeidimus – ne tik įdarbino, t. y. padarė pažeidimą, kuris atitinka nelegalaus darbo, kaip jis apibrėžtas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, požymius, bet ir neteikė informacijos. Pažeidimai tęsėsi pakankami ilgą laiką (užsieniečiai pradėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais ir galiojančias darbo sutartis turėjo iki 2021-07-01). Bendrovė remiasi savo prasta finansine padėtimi (nurodo, kad dirba nuostolingai), tačiau tai galėtų būti lengvinanti aplinkybė, kurios pagrindu būtų skirta minimali bauda, taip pat veiklos nuostolis savaime neįrodo, kad skirta bauda būtų nepakeliama našta. Šiuo atveju atsakovė skyrė minimalią įstatyme numatytą baudą (868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), baudas už skirtingus pažeidimus subendrino, t. y. realiai taikė tik didesnę baudą už sunkesnį pažeidimą. Padarytas pažeidimas atitinka nelegalaus darbo požymius, kuris yra laikomas vienu iš sunkiausių pažeidimų darbo teisės srityje, sumažinus baudą mažiau nei įstatymų leidėjo numatyta minimali riba, būtų paneigtas tokio pažeidimo pavojingumas, taip pat lygybės principas, nes už tokius pažeidimus kiti asmenys būtų baudžiami sunkiau. Nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams. Jos mažinimas labiau nei numatyta įstatymų leidėjo šiuo atveju neatitiktų teisingumo principo. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Todėl teismas palieka Nutarimu skirtą baudą.
9. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo mažinti Nutarimu paskirtą baudą, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ravintuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.