Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-687-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
2S-687-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Duomenys, biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos
Atsakovas
profesinei sąjungai Lietuvos jūrininkų sąjungai
Trečiasis asmuo
V. P.
Civilinė byla Nr. 2S-687-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06072-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; .3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Duomenys neskelbtini atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos ieškinį atsakovei profesinei sąjungai Lietuvos jūrininkų sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Duomenys neskelbtini (toliau – ir Administracija) patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo nesutinkama skirti drausminę nuobaudą Duomenys neskelbtini V. P.. Nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijoje buvo atliktas tyrimas ir 2018 m. kovo 26 d. surašyta išvada dėl Duomenys neskelbtini V. P. darbo pareigų vykdymo pažeidimų, kurioje buvo siūloma pastarajam skirti drausminę nuobaudą. Kadangi Duomenys neskelbtini V. P. yra Duomenys neskelbtini valdymo organo narys, Duomenys neskelbtini 2018 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į minėtą profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą, tačiau 2018 m. balandžio 18 d. gavo Duomenys neskelbtini pirmininko raštą, kuriame pranešama, kad Duomenys neskelbtini taryba neduoda sutikimo skirti drausminę nuobaudą V. P.. Rašte nurodyta, kad tyrimas atliktas tendencingai, siekiant surasti darbo pareigų pažeidimų neatsižvelgiant į galiojusią laivo žurnalo pildymo, darbo grafikų sudarymo, įgulos narių budėjimų susikeitimo tvarką Duomenys neskelbtini administracijoje, neįvertinus pažeidimo sunkumo ir padarinių, padarymo aplinkybių, ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų. Ieškovė mano, kad Duomenys neskelbtini sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Duomenys neskelbtini V. P., peržengė savo kompetencijos ribas, nes vertino V. P. inkriminuojamos veikos pagrįstumą ir skiriamos drausminės nuobaudos teisėtumą, o nenustatinėjo faktų, ar V. P. drausminė nuobauda skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Duomenys neskelbtini sąjungos nariams arba dėl veiklos Duomenys neskelbtini sąjungoje. Skirti drausminę nuobaudą laivo „Duomenys neskelbtini“ kapitonui buvo siūlyta už aplaidų darbo pareigų atlikimą (t. y. už klaidingai pildomus laivo žurnalą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pan.), o ne už dalyvavimą profesinėje sąjungoje.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad konfliktinė situacija tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės kilo ieškovei pradėjus procesą, kuriuo buvo siekiama nutraukti darbo santykius su V. P.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės tvarką. Kaip matyti iš ieškovės įsakymo „Dėl V. P. darbo pareigų vykdymo pažeidimų“ projekto, ieškovė, nustačiusi V. P. padarytus darbo pareigų pažeidimus, šiuo įsakymu norėjo informuoti V. P., kad už pakartotinius darbo pareigų vykdymo pažeidimus, kurie buvo nustatyti 2018 m. kovo mėn. atlikto tyrimo metu, V. P. gali būti atleistas iš darbo. Todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi į Duomenys neskelbtini sąjungą būtent dėl sutikimo tokiam informavimui suteikimo. Tačiau nei DK, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai šiuo metu nenumato darbdaviui pareigos, vykdant DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą darbuotojo informavimo pareigą, gauti profesinės sąjungos sutikimą tokiai informacijai pateikti. Šioje situacijoje Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma, kadangi ieškovė įsakymu siekė skirti V. P. ne drausminę nuobaudą, o informuoti apie tai, kad jei per 12 mėnesių bus padarytas tokio paties pobūdžio darbo pareigų pažeidimas, V. P. gresia drausminė atsakomybė – atleidimas iš darbo. Šiuo metu galiojantis DK nebenumato drausminių nuobaudų ir darbdavys nebeturi teisės jų skirti darbuotojams. Taigi ieškovė neprivalėjo gauti Duomenys neskelbtini sąjungos sutikimo tokio įsakymo pasirašymui, o sąjunga neprivalėjo tokį sutikimą suteikti. Lietuvos jūrininkų sąjungos atsisakymas duoti sutikimą galėjo būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Šis atsisakymas duoti sutikimą ieškovei buvo neprivalomas, todėl atsisakymu duoti sutikimą niekaip negalėjo būti pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Taip pat ginčijamas Duomenys neskelbtini sąjungos atsisakymas duoti sutikimą niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės kaip darbdavės interesų, kadangi ieškovės ir V. P. nebesieja darbo santykiai. Net ir tuo atveju, jei atsisakymas duoti sutikimą būtų panaikintas kaip nepagrįstas, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių padarinių, ieškovei nebebūtų jokio teisinio pagrindo pasinaudoti DK 58 straipsnio 4 dalyje numatyta teise įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 19 d nutartimi civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš ieškovės 1 068,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

4. Nustatė, kad ieškovė Lietuvos transporto saugos administracija 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į atsakovę profesinę sąjungą Lietuvos jūrininkų sąjungą dėl profesinės sąjungos valdymo organo nario V. P. darbo pareigų pažeidimo. Šis ieškovės kreipimasis grindžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl V. P. darbo pareigų vykdymo pažeidimų“ projektu ir 2018 m. kovo 26 d. išvada „Dėl V. P. darbo pareigų vykdymo pažeidimų“. Įvertinęs šių dokumentų turinį teismas konstatavo, kad Duomenys neskelbtini administracijos Prevencijos ir rizikos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės darbuotojo V. P., kurioje nurodytas aplaidus darbo pareigų vykdymas, pasiūlyta pripažinti V. P. padarius darbo pareigų pažeidimą ir informuoti, kad už pakartotinius pažeidimus, jei jie bus padaryti per 12 mėn., V. P. gali būti atleistas iš darbo.

5. Įvertinęs šių rašytinių įrodymų turinį konstatavo, kad ieškovė į atsakovę (profesinę sąjungą) kreipėsi ketindama nustatyti V. P. darbo pareigų pažeidimą ir įgyvendinti DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą dėl darbuotojo atleidimo ateityje, t. y. teisę įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą už antrą tokio pobūdžio pažeidimą.

6. Pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nėra numatyta darbdavio pareiga kreiptis į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo siekiant nustatyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ir įspėti dėl jo galimo atleidimo ateityje už antrą tokį patį pažeidimą. Sprendė, kad Duomenys neskelbtini sąjungos 2018 m. balandžio 18 d. raštas nėra ir negali būti kliūtis darbuotoją, pažeidusį darbo pareigas, atleisti, taigi nėra ir negali būti ieškovės teisės ar kurio nors intereso pažeidimas.

7. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Duomenys neskelbtini administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 23 d. įsakymu, vadovaujantis DK 55 straipsnio (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) 1 dalimi ir V. P. 2018 m. balandžio 22 d. prašymu, V. P. buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. balandžio 27 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą V. P. jau buvo atleistas. Teismo vertinimu, ir dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, juo nėra ginama kokia nors ieškovės teisė ar interesas.

8. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės teiginius apie tai, kad ieškovė gali ateityje prisiteisti žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, teismas laiko nesusijusiais su ginčijamu sutikimu, nes pagal teisinį reguliavimą toks nesutikimas nėra kliūtis nei nustatyti darbo pareigų pažeidimą, nei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

9. Nurodė, kad byla pagal ieškovės ieškinį buvo nutraukta nustačius, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškovė, kuriai nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos atstovavo profesionalus teisininkas, turėjo suprasti, kad pateikdama tokį ieškinį ir inicijuodama civilinės bylos iškėlimą ji taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, jai gali tekti atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jos inicijuojamos bylos. Todėl padarė išvadą, kad atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti kompensuotos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir panaikinti Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos sprendimą, kuriuo nesutinkama skirti drausminę nuobaudą Duomenys neskelbtini V. P., kaip nepagrįstą. Jeigu atskirasis skundas būtų atmestas, nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į atsakovės nesąžiningus veiksmus, arba bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Nesutiktina, kad ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių. Kapitono V. P. tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad galbūt jo veiksmais Administracijai padaryta turtinė žala, todėl drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumas tiesiogiai susijęs su galimybe reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio darbuotojo. Pripažinus atsakovės nesutikimą neteisėtu Administracijos vadovas turės galimybę priimti įsakymą dėl V. P. veiksmų ir drausminės atsakomybės.

10.2. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nepagrįstai vertina šių veiksmų neteisėtumą nutarties priėmimo dieną. Administracija į atsakovę dėl sutikimo kreipėsi 2018 m. balandžio 4 d., o atsakymas pateiktas 2018 m. balandžio 18 d, kai kapitonas V. P. dar buvo Administracijos darbuotojas.

10.3. Nesutiktina, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą nėra savarankiška drausminės atsakomybės forma ir kad kitokių drausminės atsakomybės formų, išskyrus atleidimą iš darbo, DK nenumato.

10.4. Nutarties dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįsta. Administracija nesutinka su vertinimu, kad galbūt elgėsi netinkamai, nesąžiningai, vilkino procesą ar kaip nors tyčia siekė atsakovei sukelti žalos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta informavimo / įspėjimo pareiga nėra laikoma drausmine nuobauda ir negali būti jai prilyginama.

11.2. Teismas pagristai sprendė, kad ieškovė neprivalėjo gauti sutikimo iš atsakovės pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, todėl ginčijamas atsakovės sprendimas ieškovei nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

11.3. Ginčijamas atsakovės sprendimas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės kaip darbdavės interesų, kadangi ieškovės ir V. P., dėl kurio iš esmės ir kilo šis konfliktas, nebesieja darbo santykiai.

11.4. Bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės veiksmų – nepagrįsto civilinės bylos inicijavimo. Ieškovė netinkamai aiškina teisinį reglamentavimą ir be jokio teisinio pagrindo pateikė ieškinį. Atsakovė siūlė ieškovei ginčą baigti taikiai – buvo siūlyta ieškovei atsisakyti ieškinio dar iki pirmojo parengiamojo posėdžio pradžios, tačiau ieškovė su taikos pasiūlymu nesutiko ir toliau didino atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė neatvyko į pirmą posėdį, todėl buvo paskirtas antras posėdis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad tarp ieškovės Duomenys neskelbtini administracijos (buvusi Duomenys neskelbtini administracija) (darbdavės) ir trečiojo asmens V. P. (darbuotojo) 2006 m. spalio 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis (2 t., b. l. 7–14). Pagal šią sutartį su jos pakeitimais V. P. dirbo Duomenys neskelbtini kapitonu. 2018 m. kovo 26 d. surašyta išvada dėl Duomenys neskelbtini kapitono V. P. darbo pareigų vykdymo pažeidimų, kurioje buvo siūloma pastarajam skirti drausminę nuobaudą. 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė raštu kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Atsakovė profesinė sąjunga Duomenys neskelbtini sąjunga 2018 m. balandžio 18 d. raštu (1 t. b. l. 142) atsakydama į ieškovės 2018 m. balandžio 4 d. raštą nurodė, kad Duomenys neskelbtini sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą šios tarybos nariui V. P.. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo nesutinkama skirti drausminę nuobaudą Duomenys neskelbtini kapitonui V. P., tačiau pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė konstatavęs, kad ieškovės reikalavimas neapgina jokios pažeistos ieškovės teisės ir nesukuria jokių teisinių padarinių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

18. Apeliantės teigimu, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kapitono V. P. tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad galbūt jo veiksmais Administracijai padaryta turtinė žala, todėl drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumas tiesiogiai susijęs su galimybe reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio darbuotojo. Pripažinus atsakovės nesutikimą neteisėtu Administracijos vadovas turės galimybę priimti įsakymą dėl V. P. veiksmų ir drausminės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės teiginiai apie tai, kad ieškovė gali ateityje prisiteisti žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, laikytini nesusijusiais su ginčijamu sprendimu, nes skundžiamas atsakovės sprendimas nesudaro kliūčių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

20. Bylos duomenimis, Duomenys neskelbtini administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 23 d. įsakymu (2 t., b. l. 53–55), vadovaujantis DK 55 straipsnio (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) 1 dalimi ir V. P. 2018 m. balandžio 22 d. prašymu, V. P. buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. balandžio 27 d. Ši aplinkybė suteikia pagrindą apeliantės argumentus, jog, pripažinus atsakovės nesutikimą neteisėtu, Administracijos vadovas turės galimybę priimti įsakymą dėl V. P. veiksmų ir drausminės atsakomybės, atmesti kaip nepagrįstus – drausminė atsakomybė negali būti taikoma asmeniui, kuris nėra susijęs su darbdaviu darbo santykiais. Visiškai sutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių – ieškovės su V. P. nebesiejant darbo santykiams ieškovei nebebūtų jokio teisinio pagrindo pasinaudoti DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytu įpareigojimu įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo už analogišką pažeidimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo nepagrįstai vertintas šių veiksmų neteisėtumas nutarties priėmimo dieną. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovės veiksmų teisėtumo / neteisėtumo klausimą ir vertinant, ar teismo sprendimas sukurs teisinių padarinių, neabejotinai turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog 2018 m. balandžio 27 d. V. P. buvo atleistas iš darbo.

22. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokio pobūdžio pažeidimą nėra savarankiška drausminės atsakomybės forma.

23. DK 58 straipsnyje yra numatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Šia teise darbdavys gali pasinaudoti konstatavęs šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalis). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

24. Tai yra, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalimi, darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įspėjimas negali būti drausminės nuobaudos atitikmuo.

25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nėra numatyta darbdavio pareiga kreiptis į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo siekiant nustatyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ir įspėti dėl jo galimo atleidimo ateityje už antrą tokį patį pažeidimą. Kadangi vadovaujantis DK įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytas darbo pareigų pažeidimas nesudarė pagrindo taikyti kokią nors kitokią drausminę atsakomybę, išskyrus atleidimą iš darbo, todėl, kaip teisingai nurodė teismas, Duomenys neskelbtini sąjungos 2018 m. balandžio 18 d. raštas nėra ir negali būti kliūtis darbuotoją, pažeidusį darbo pareigas, atleisti, todėl nėra ir negali būti ieškovės teisės ar kurio nors intereso pažeidimas.

26. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei nustatytų aplinkybių visuma darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla nutrauktina konstatavus, jog ieškovės reikalavimas neapgina jokios pažeistos ieškovės teisės ir nesukuria jokių teisinių padarinių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas.

27. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad būtent atsakovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir lėmę pačios atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

28. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29. Apeliantė teigia, jog atsakovės 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 2-01-06 išsamiai pasisakoma dėl pažeidimo vertinimo, todėl akivaizdu, kad šis raštas buvo atsisakymas duoti sutikimą pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Būtent dėl minėtų atsakovės veiksmų ir buvo inicijuota civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais argumentais. Bylos duomenimis, 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 2-01-06 atsakovė konstatavo, kad tyrimas atliktas tendencingai, siekiant surasti darbo pareigų pažeidimų, neatsižvelgiant į galiojusią laivo žurnalo pildymo, darbo grafikų sudarymo, įgulos narių budėjimų sukeitimo tvarką Duomenys neskelbtini administracijoje ir pan., todėl Duomenys neskelbtini sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą laivo Duomenys neskelbtini kapitonui V. P.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame rašte nurodyta atsakovės pozicija iš dalies leidžia pritarti apeliantės argumentams, jog atsakovė Administracijos kreipimąsi vertino ne kaip informacinio pobūdžio, o kaip prašymą dėl sutikimo dėl drausminės nuobaudos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog civilinė byla buvo nutraukta konstatavus, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

30. Pažymėtina, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo, arba pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikdama ieškinį ir inicijuodama civilinės bylos iškėlimą ieškovė taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, t. y. jai gali tekti atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jos inicijuojamos bylos.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė didino bylinėjimosi išlaidas, kadangi neatvyko į paskirtą parengiamąjį posėdį 2018 m. lapkričio 7 d., kuris, tenkinus ieškovės norą dalyvauti teismo posėdyje, buvo atidėtas ir buvo paskirtas kitas teismo posėdis 2018 m. lapkričio 29 d.

32. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti kompensuotos.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).

36. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas