Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1387-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2022-12-12
Bylos Nr.: e2A-1387-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20028-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: D. S., A. V.
Trečiasis asmuo: G. P.

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-1387-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20028-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Sujetienės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams D. S. ir A. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečiui vaikui globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo G. P. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, tarnyba), atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Kauno miesto VTAS) ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti atsakovės D. S. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią sūnaus V. S. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią sūnaus V. S. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės sūnaus V. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo sūnaus V. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 4 140 Eur išlaikymo V. S. įsiskolinimą, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją; V. S. gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo;

2. Ieškovė nurodė, kad mažametis V. S. , gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų sūnus. Be jo atsakovė yra pagimdžiusi dar du vaikus - Titą S. , gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), kurie Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017 buvo atskirti nuo atsakovės ir vaikams nustatyta nuolatinė globa. Atsakovės šeima nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2018 m. liepos 20 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Atsakovė stokoja socialinių, higienos bei tėvystės įgūdžių, dažnai būna nestabilios emocinės būsenos, jai stinga finansų planavimo įgūdžių, ji nepalaiko švaros ir tvarkos gyvenamojoje vietoje. Atsakovei nustatytas 50 % darbingumo lygis (įtakojanti diagnozė F70.1). 2019 m. balandžio 23 d. lankantis atsakovės namuose, atsakovė buvo agresyvi, vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė daiktus, į socialinės darbuotojos raginimus nusiraminti nereagavo, atsakovė paėmė iš lovelės mažametį V. S. , pagrasino jį išmesti pro langą ir iššokti pati. Atsakovė išvežta į LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių, vaikas paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Dėl minėto įvykio buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti mažametį V. S. iš atsakovės. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi (c. b. Nr. eS2-13703-962/2019) ieškovei išduotas teismo leidimas paimti mažametį V. S. iš atsakovės. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-424 V. S. nuo 2019 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta laikinoji globa. 2019 m. gegužės 13 d. priimtas sprendimas grąžinti mažametį V. S. atsakovei ir ją su sūnumi apgyvendinti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, kur atsakovei buvo teikiama intensyvi socialinė pagalba. Šiame centre atsakovės adaptacijos procesas buvo sunkus, atsakovė konfliktavo su darbuotojais, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių elgėsi infantiliai. 2019 m. spalio 1 d. atsakovė grįžo gyventi į socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesugeba užtikrinti nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūros, netinkamai rūpinasi buitimi, 2020 m. vasario 11 d. ieškovė nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti atsakovei laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą. Atsakovė su sūnumi nuo 2020 m. vasario 11 d. apgyvendinti Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus Šeimos krizių centre. Nuo pirmos atsakovės apgyvendinimo dienos Šeimos krizių centre stebimas jos įgūdžių rūpintis sūnumi trūkumas. Atsakovė sunkiai kontroliuoja savo emocijas, dažnai elgiasi neadekvačiai, su vaiku dažnai elgiasi grubiai, nesuvaldo emocijų, keikiasi, rėkia. Atsakovei buvo skirtas stacionarus gydymas. 2020 m. vasario 28 d. ieškovės Skyrius atsižvelgęs į esamą situaciją, nustatė vaiko apsaugos poreikį, priėmė sprendimą nutraukti laikinosios priežiūros priemonę ir V. S. laikinai apgyvendino Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinės globėjos kriziniais atvejais Virginijos Kasmauskienės šeimoje bei kreipėsi dėl teismo leidimo išdavimo paimti mažametį V. S. iš jo tėvų. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi (c. b. Nr. eS2-8538-962/2020) tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti V. S. iš jo tėvų. Mažamečiui V. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-171 nuo 2020 m. kovo 23 d. nustatyta laikinoji globa Virginijos Kasmauskienės šeimoje. 2020 m. gruodžio 4 d. Skyriuje gautas Centro raštas su priedais, kuriuose nurodyta, kad atsakovė su socialine darbuotoja vėl bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti socialinę darbuotoją, kad atsakovė turi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. 2020 m. spalio 19 d. atsižvelgus į tai, kad atsakovė negeba realiai įvertinti savo situacijos, gyvenimo įvykių ir elgsenos, nesuvokia savo emocinės ir psichinės sveikatos būklės, įvertinus, jog socialinis darbas bei specialistų dėtos pastangos nedavė teigiamų rezultatų, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl mažamečio V. S. atskyrimo nuo motinos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-305 nuo 2021 m. gegužės 5 d. mažamečio V. S. globėja paskirta G. P. . 2021 m. gegužės 13 d. Skyriuje gauta Centro informacija, kurioje nurodyta, kad lankantis iš anksto sutartu laiku atsakovės gyvenamojoje vietoje nustatyta netvarka, atsakovei trūksta motyvacijos reguliariai palaikyti tvarką ir švarą, atsakovė negeba kontroliuoti savo emocijų, pykčio metu žaloja save. Nuo 2021 m. birželio 7 d. atsakovė nebegyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė užpuolė Centro atvejo vadybininkę, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti. Skyriaus vyr. specialistė D. A. 2021 m. rugsėjo 18 d. į tarnybinį telefoną gavo atsakovės pranešimus apie tai, kad ji ketina nužudyti savo vyresniųjų vaikų globėją. Nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei atnaujintas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas. 2021 m. rugsėjo 30 d. Skyriuje gautas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK raštas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 17.26 val. gautas pranešimas, jog per tiltą, kitoje pusėje už atitvarų eina atsakovė, kuri dėl suicidinių minčių pristatyta į Dariaus ir Girėno psichiatrijos ligoninę. Šias aplinkybes patvirtina ir iš VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. gauta informacija. Centro 2021 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 2.9-8725 nurodoma, kad vieno susitikimo metu atsakovė sūpynėse nesaugiai supo mažametį V. S. . Atvejo vadybininkei lankantis atsakovės namuose, nustatyta netvarka ir nešvara, namuose tvyrojo aitrus ekskrementų ir šlapimo kvapas. Atsakovė dažnai išreiškia pasipiktinimą specialistais, nevengia išsakyti, kad imsis smurtinių veiksmų prieš specialistus, numatytas pagalbos priemones vykdo tik iš dalies, neįsileidžia į namus socialinio darbuotojo, yra nusiteikusi agresyviai pagalbą šeimai teikiančių specialistų atžvilgiu. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos nebuvo efektyvios, o atvejo vadybos pagalbos plane numatyta pagalba nepadėjo išspręsti atsakovės šeimos problemų ir sudaryti tinkamas sąlygas mažamečiam sūnui augti šeimoje. 2022 m. vasario 10 d. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė atsisakė lankyti psichologo konsultacijas, patvirtino, kad turi įsiskolinimų dėl komunalinių mokesčių, prie vaiko išlaikymo neprisideda, atsakovė fizinį smurtą ir fizines bausmes suvokia kaip auklėjimo priemonę, todėl neatmetama galimybė, kad nusprendus mažametį V. S. grąžinti atsakovei, ateityje atsakovė tokias auklėjimo priemones taikytų ir sūnui. 2022 m. kovo mėnesį teikiant socialines paslaugas atsakovei pastebėta, jog atsakovė vengia lankytis gydytojo psichiatro konsultacijose, paskirtų medikamentų atsakovė nevartoja. Pastebima, kad atsakovė dažnai bendrauja neadekvačiai: juokiasi kalbėdama apie fizinį smurtą specialistų atžvilgiu, dažnai išsako, jog esant poreikiui, smurtaus, pastebima didelė atsakovės nuotaikų kaita. Atsakovė teigia, kad savo smurtinių veiksmų nesigaili. Atsakovė nėra pajėgi sudaryti sąlygų visapusiškam ir harmoningam mažamečio vaiko vystymuisi, atsakovės požiūris į vaiko priežiūrą, jos socialinių, tėvystės bei higienos įgūdžių stoka, kelia grėsmę mažamečio vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ir (ar) gyvybei. Atsakovės šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos yra teikiamos beveik 10 metų, buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės padėti atsakovei pakeisti šeimoje susiklosčiusią situaciją, o situacija šeimoje nesikeičia. Ieškovės turimais duomenimis, artimų giminaičių ar asmenų, susijusių su vaiku emociniais ryšiais, norinčių tapti V. S. nuolatiniais globėjais nėra. G. P. sutinka tapti V. S. nuolatine globėja. Ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas 2021 m. liepos 3 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, apsigyveno kartu su atsakove, tačiau netrukus vaiko tėvai sukonfliktavo ir atsakovas išsikraustė. Atsakovas dėl susitikimų su vaiku organizavimo į globos centrą nesikreipė. Atsakovas toliau vaiku nesidomi, su juo nebendrauja, neteikia jam išlaikymo. Ieškovės nuomone, atsakovo tėvo valdžia turėtų būti neterminuotai apribota dėl to, jog jis vaiku nesirūpina, nesidomi, nebendrauja, neteikia jam išlaikymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog nėra pripažinta neveiksnia, sugeba pasirūpinti sūnumi, dirba patalpų tvarkytoja, gauna darbo užmokestį ir netekto darbingumo pensiją. Visuomet stengėsi rūpintis sūnumi, domėjosi vaiku, bendrauja su juo, vaikas ją pripažįsta kaip motiną. Atsakovė pripažino, jog dėl diagnozuotos psichinės ligos jai sunku susitvardyti bendraujant su vaiko teisių specialistais. Nurodė, kad yra pajėgi pasirūpinti vaiku ir nori vaiką auginti pati.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad negali pasirūpinti savo sūnumi ir atsakove, nes atlieka bausmę, prašė neatimti iš jo tėvystės teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus V. S. atžvilgiu; priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo sūnaus V. S. naudai 4 140 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteistų vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė laikinąją globėją; priteisė iš atsakovo valstybei 280,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį dėl atsakovės motinos teisių apribojimo V. S. atžvilgiu atmetė; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai yra V. S. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikui nustatytas lėtinis raidos sutrikimas, nustatyta laikina globa, nuo 2021 m. gegužės 5 d. laikina globėja paskirta G. P. . Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvada patvirtina, jog: atsakovė pagal esamą psichinę sveikatos būklę gali tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku V. S. ; atsakovės intelektiniai gebėjimai leidžia jai tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku V. S. ; atsakovė pagal esamą psichinę būklę gali viena, nedalyvaujant kitiems asmenims, bendravimo su vaiku metu pasirūpinti sūnaus buitimi, dienotvarke, bendravimu, jo poreikių supratimu ir tenkinimu, jos intelektinės ir psichologinės savybės nedaro vaikui žalingo poveikio; šiuo metu pagal tiriamosios atsakovės esamą psichinę būseną, nėra rizikos sukelti grėsmę kartu gyvenančio mažamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei (psichologinei) sveikatai; atsakovei konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70,01). Atsakovei nustatytas 50 procentų darbingumas iki 2059 m. rugsėjo 15 d., atsakovė dirba, gauna darbo užmokestį ir netekto darbingumo išmoką, jos bendras pajamų kiekis per mėnesį apie 560 Eur darbo užmokesčio ir 270 Eur neįgalumo išmoka. Kiti du atsakovės vaikai teismo sprendimu yra atskirti nuo motinos. Atsakovo tėvystė nustatyta teismo sprendimu, jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos pasimatymų su vaiku neinicijavo, vaiku nesidomėjo, Lietuvoje nedirba, galimai yra išvykęs į užsienį.

7. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus V. S. atžvilgiu, nes tėvas nevykdydamas ir neketindamas vykdyti savo pareigų daro žalą nepilnamečiam sūnui. Nurodė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, nors teismo posėdžio metu išsakė norą ir ketinimą auginti vaiką, tačiau realiai, jokių veiksmų siekdamas, kad būtų panaikinta laikinoji globa ir jis pasiimtų vaiką gyventi su savimi, nesiėmė, išlaikymo vaikui neteikia, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys ateityje gali pasikeisti.

8. Dėl motinos teisių apribojimo. Teismas nustatė, kad atsakovei trūksta tėvystės ir buities įgūdžių, ji familiariai ir įžeidžiamai bendrauja su vaiko teisių specialistais, ne visuomet priima pagalbą, yra konfliktiška ir periodiškai kitiems asmenims grasina, bei periodiškai dėl sveikatos būklės patenka į psichiatrijos ligoninę, tačiau labai nori bendrauti ir auginti savo sūnų, reikalauja sudaryti galimybes jai bendrauti su sūnumi, stengiasi atliepti vaiko poreikius, pagal savo būklę gali pasirūpinti vaiko buitimi. Teismas sprendė, kad būtent dėl ligos pobūdžio ir eigos, atsakovė nesugebėjo pasirūpinti vaiku, dėl ko vaikas pateko į laikinąją globą. Teismas nurodė, kad galima daryti išvadą, jog šeimai pagalbą teikiantys specialistai pagrindine atsakovės problema, trukdančia jai tinkamai atlikti motinos pareigas ir pasirūpinti sūnumi nurodė jos psichinės sveikatos būklę. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovės liga ir dėl jos esanti emocinė būsena gali būti pagrindu atskirti vaiką nuo atsakovės, tačiau įvertinęs ekspertizės išvadas teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo vaiko atskirti nuo motinos, o priešingai turi būti ieškoma būdų apgyvendinti motiną ir vaiką saugioje aplinkoje, užtikrinant būtiną šeimai pagalbą ir priežiūrą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog galimai ekspertizės metu nebuvo įvertinti 2021 m. gruodžio mėnesį pateikti dokumentai, nes ekspertai turėjo prieigą ne prie popierinių dokumentų, o prie visos elektroninės civilinės bylos medžiagos. Teismas konstatavo, kad teismo ekspertams nustačius, jog šiuo metu atsakovė pagal savo sveikatos būseną gali pasirūpinti sūnumi ir jos asmens savybės nedaro neigiamo poveikio ir žalos nepilnamečiui vaikui, įvertinus atsakovės pastangas bendrauti su sūnumi, sukurti jam saugias gyvenimo sąlygas, laikytina, kad neegzistuoja CK 3.180 straipsnyje nustatyti pagrindai apriboti motinos valdžią atsakovei.

9. Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas nurodė, kad atmetus reikalavimą apriboti atsakovei motinystės teises, nėra pagrindo iš jos priteisti išlaikymą sūnui ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su globėju. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Nurodė, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui turi būti priteista 230 Eur/mėn., kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti, jog vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Nurodė, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas, todėl privalo uždirbti pajamas vaikui išlaikyti. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų uždirbti pakankamų pajamų sūnui išlaikyti. Teismas priteisė iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 18 d., kai Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-2876-475/2019 atsakovas buvo pripažintas nepilnamečio V. S. tėvu, t. y. už 18 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 4 140 Eur (18 x 230).

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nes jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos. Iš atsakovo valstybei turi būti priteistas žyminis mokestis nuo priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 280,60 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir prašė neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus V. S. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės sūnaus V. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; V. S. gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo; kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas klaidingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžių metu liudytojų duotus paaiškinimus, neįsigilino į faktinę atsakovės šeimos situaciją ir dėl to priėmė iš dalies klaidingą procesinį sprendimą byloje;

1.2. Teismo išvada, kad šeimai pagalbą teikiantys specialistai pagrindine atsakovės problema, trukdančia jai tinkamai atlikti motinos pareigas ir pasirūpinti sūnumi, laikė atsakovės psichinės sveikatos būklę, yra klaidinga. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai buvo apklausiami dar iki teismo psichiatrinės/psichologinės ekspertizės byloje atlikimo. Pagal pirminį ieškovės ieškinį buvo prašoma atskirti atsakovę nuo sūnaus dėl atsakovės sveikatos būklės. Liudytojų teikti paaiškinimai buvo siejami ir orientuoti į pirminio ieškinio reikalavimą;

1.3. Patikslintame ieškinyje įvardintos šios pagrindinės atsakovės šeimos problemos: atsakovės socialinių, higienos bei tėvystės įgūdžių stoka, dažnai nestabili emocinė būsena, finansų planavimo įgūdžių stoka, švaros ir tvarkos nepalaikymas gyvenamojoje vietoje. Atsakovės veiksmai yra sąmoningi ir daromi piktybiškai ir nėra įtakoti atsakovės sveikatos būklės;

1.4. Teismo sprendime stebima antinomija. Teismas nurodė, kad atsakovė dėl ligos pobūdžio ir eigos nesugebėjo pasirūpinti vaiku, dėl ko vaikas pateko į laikinąją globą, tačiau tame pačiame sprendime, nors iš esmės atsakovės sveikatos būklė nepasikeitė, pasisakė, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės gali pasirūpinti sūnumi ir jos asmens savybės nedaro neigiamo poveikio ir žalos vaikui. Teismas klaidingai akcentavo tik aplinkybes, susijusias su atsakovės sveikatos būkle ir nekreipė dėmesio į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kuriuose buvo akcentuojama atsakovės higienos, socialinių bei tėvystės įgūdžių stoka. Teismas dėl šių argumentų sprendime apskritai nepasisakė;

1.5. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog liudytojas V. R. nurodė, kad atsakovė galėtų auginti vaiką, jei gyventų nuolatinėje priežiūroje, tačiau Lietuvoje nėra tokių institucijų. Liudytojo V. R. nuomonė yra subjektyvi, liudytojas davė paaiškinimus tada, kai ieškinio reikalavimas buvo atskirti atsakovę nuo vaiko dėl sveikatos būklės;

1.6. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės buities sąlygų bei nenoro bendradarbiauti su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais. Iš esmės atsakovės buities sąlygos nepasikeitė ir yra nesaugios vaikui. Atsakovė nurodė melagingus faktus, jog gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentą, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė užpuolė Centro atvejo vadybininkę: vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, smurtavo prieš ją. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti su socialine darbuotoja, įsileisti ją į namus ir t. t. Grąžinus vaiką atsakovei, taptų neįmanoma užtikrinti specialistų sklandaus apsilankymo atsakovės gyvenamojoje vietoje, ir tokiu būdu nebūtų galimybės įvertinti vaiko saugumo atsakovės šeimoje.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Liudytojų parodymai, kaip ir kiti įrodymai, teismo buvo įvertinti visų įrodymų kontekste. Byloje įrodymai buvo renkami ne tik turint tikslą kryptingai išsiaiškinti atsakovės psichinės sveikatos būklę ir šios būklės sąlygotas galimybes auginti mažametį vaiką, o tikslu kompleksiškai įvertinti atsakovės galimybes ir sugebėjimą (įskaitant, bet neapsiribojant atsakovės psichinės sveikatos būklės įtaka) auginti nepilnametį vaiką V. S. , juo tinkamai pasirūpinti;

2.2. Vien tai, kad teismas kaip pagrindinę, ieškovės nurodomą atsakovės problemą, trukdančią atsakovei atlikti savo motinos pareigas, įvardijo atsakovės sveikatos problemą, nereiškia, kad teismas nevertino kitų ieškovės argumentų: švaros palaikymo, higienos įgūdžių, tėvystės įgūdžių, socialinio bendravimo ir t.t. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas visa tai įvertino;

2.3. Byloje paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikusiems ekspertams buvo užduoti klausimai, susiję su atsakovės galimybėmis savarankiškai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Teismo ekspertai, įvertinę visą bylos medžiagą padarė išvadas, kad atsakovė yra pajėgi savarankiškai pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi. Požymių, kad ekspertizės turinys būtų buvęs prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitų panašių atvejų, dėl ko būtų galima kritiškai vertinti byloje esančią ekspertizės išvadą, nenustatyta;

2.4. 2021 metais ieškovės surinkta medžiaga apie atsakovės gyvenamąją vietą yra netiksli ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl teismas negalėjo vertinti ieškovės pateiktų įrodymų dėl gyvenamosios vietos;

2.5. Apeliacinio skundo argumentas dėl konfliktinės situacijos tarp atsakovės ir atvejo vadybininkės yra nepagrįstas, nes šios situacijos vertinimas niekaip neturi įtakos sprendžiant atsakovės galimybes pasirūpinti savo sūnumi. Atsakovė su sūnumi nekonfliktavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

15. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto Nr. 2.9-5564 kopiją; 2022 m. birželio 30 d. G. M. pareiškimo kopiją; 2022 m. liepos 4 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos akto Nr. 6.22-01-314 kopiją (dokumento numeris DOK-20313 priedai). Apeliantė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto Nr. 2.9-6678 kopiją; 2022 m. liepos 29 d. informacijos apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje akto Nr. 8 kopiją; 2022 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto poliklinikos rašto Nr. KS-598(5.15) kopiją; 2022 m. gegužės 30 d. Kauno miesto poliklinikos rašto Nr. KS-317(5.15) kopiją; 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos akto Nr. 6.22-01-400 kopiją (dokumento numeris DOK-22931 priedai).

16. Atsakovės D. S. atstovė 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą priimti papildomą įrodymą – 2022 m. lapkričio 1d . buto nuomos sutartį (DOK-27102 priedai).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų sukūrimo datą, aplinkybę, kad šalys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę dėl papildomai pateiktų įrodymų (DOK-24133), šalių pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei su tuo susiję išvestiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: atsakovės D. S. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2243-214/2017 (teisminio proceso numeris 2-69-3-25884-2016-6) D. S. mažamečiai vaikai J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atskirti nuo motinos dėl motinos ligos, socialinių įgūdžių stokos. Atsakovės mažamečiams vaikams J. S. ir T. S. yra nustatyta nuolatinė globa. (duomenys neskelbtini) gimus trečiam atsakovės vaikui V. S., D. S. šeimai buvo tęsiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Mažamečiam vaikui V. S. nustatytas lėtinis raidos sutrikimas (DOK-55118). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-424 mažamečiam V. S. nuo 2019 m. gegužės 9 d. nustatyta laikina globa. Iki 2021 m. gegužės 5 d. jo laikina globėja buvo V. K.. Nuo 2021 m. gegužės 5 d. V. S. laikina globėja paskirta trečiasis asmuo byloje G. P. (DOK-59531). Į bylą pateiktas Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad D. S. nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2017 m. liepos 21 d. ir nuo 2019 rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Atsakovei D. S. nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2059 m. rugsėjo 15 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė F70.1 (DOK 134392).

20. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

21. 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma neterminuotai apriboti atsakovės D. S. motinos valdžią sūnaus V. S. atžvilgiu (DOK-32103). Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šeimai pagalbą teikiantys specialistai pagrindine D. S. problema, trukdančia jai tinkamai atlikti motinos pareigas ir pasirūpinti sūnumi, įvardino jos psichinės sveikatos būklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2022 m. kovo 10 d. patikslinto ieškinio (DOK-32103) turinį, nustatė, kad patikslintame ieškinyje buvo įvardintos šios pagrindinės atsakovės šeimos problemos: atsakovės socialinių, higienos bei tėvystės įgūdžių stoka, dažnai nestabili emocinė būsena, finansų planavimo įgūdžių stoka, švaros ir tvarkos nepalaikymas gyvenamojoje vietoje. Todėl pagrįstu pripažįstamas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, dėl kurių prašoma apriboti atsakovės motinos valdžią, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė tik vienai iš ieškinyje nurodomų aplinkybių – atsakovės D. S. psichinės sveikatos sutrikimams.

22. Įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog: „atsakovei D. S. trūksta tėvystės ir buities įgūdžių, ji familiariai ir įžeidžiamai bendrauja su vaiko teisių specialistais, ne visuomet priima pagalbą, konfliktiška ir periodiškai kitiems asmenims grasina, bei periodiškai dėl sveikatos būklės patenka į psichiatrijos ligoninę“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios apribojimo sąlygų (ne)egzistavimo nagrinėjamoje byloje, nepagrįstai nevertino, ar ta aplinkybė, kad D. S. neturi būtinųjų socialinių, tėvystės ir higienos įgūdžių, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant motinos valdžios apribojimo sąlygą (sąlygas).

23. Į bylą pateiktų įrodymų visuma (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planai ir raštai, Vaiko situacijos vertinimo anketos, Pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, socialinių darbuotojų aktai, Globojamo vaiko aplankymo aktai, policijos pranešimai, tarnybiniai pranešimai) patvirtina, kad mažametis vaikas V. S. motinos D. S. yra paliekamas be priežiūros vienas, neužtikrinami vaiko saugumas namuose, vaiko higiena, tinkamai nepasirūpinama vaiko sveika mityba, jo sveikatos priežiūra, nepasirūpinama tinkamu vaiko ugdymu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad atsakovė D. S. neturi tėvystės, socialinių ir higienos įgūdžių, kurie yra būtini auginant mažametį vaiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei D. S. neturint būtinųjų socialinių, tėvystės ir higienos įgūdžių ir atsisakant priimti įgaliotų institucijų teikiamą pagalbą šiem įgūdžiams įgyti, yra daroma ypatinga žala vaiko V. S. vystymuisi (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad atsakovės D. S. tėvystės, socialinių ir higienos įgūdžių stoka lemia, kad ji negali savarankiškai pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi V. S. . Apeliantė į bylą pateikė duomenis, kad D. S. socialinių paslaugų teikimas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. yra sustabdytas dėl tos priežasties, kad atsakovė su socialiniais darbuotojais elgiasi agresyviai, naudoja smurtą jų atžvilgiu, todėl minėtas paslaugas teikti yra nesaugu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė D. S. su jai socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais elgiasi agresyviai, tekiamą pagalbą priima tik iš dalies (dokumento numeris DOK-22931 priedai). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys atsakovės D. S. medicininiai dokumentai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovės netinkamas elgesys su jai socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, teikiamos pagalbos nepriėmimas (nepakankamas priėmimas) yra nulemtas jos ligos pobūdžio (dokumento numeris DOK-22931 priedai). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovei D. S. socialinės paslaugos, siekiant ugdyti jos socialinius ir tėvystės įgūdžius, teikiamos jau labai ilgą laiką (nuo 2012 m. pabaigos), tačiau jos dėl atsakovės ligos ir (arba) dėl jos sąmoningo nenoro priimti teikiamą pagalbą nedavė teigiamų rezultatų. Atsakovė D. S. jai teiktos pagalbos priemones įgyvendino tik iš dalies. Tiek byloje esančiame 2022 m. gegužės 30 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos rašte Nr. KS-317(5.15), tiek ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovei D. S. teismo nutartimi yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Nepaisant šios aplinkybės, D. S. nesiima reikalingų aktyvių veiksmų savo psichikos sveikatos būklei pagerinti (nereguliariai lankosi psichiatro konsultacijose, nelanko psichologo konsultacijų, nevartoja paskirtų medikamentų). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei D. S. nededant reikiamų pastangų gydantis savo psichinės sveikatos sutrikimus, negali būti sudarytos prielaidos su atsakingų institucijų pagalba įgyti reikiamus tėvystės, socialinius ir higienos įgūdžius, būtinus savarankiškai auginant sūnų V. S. . Minėta, kad mažamečiui V. S. nustatytas lėtinis raidos sutrikimas. Todėl auginant V. S. yra reikalinga daugiau priežiūros, žinių ir pagalbos, nei auginant vaiką, neturintį raidos sutrikimų. Byloje esantys duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, ir atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatą, fizinio ir psichinio saugumo poreikį, vaiko gyvenimas kartu su atsakove neatitiktų geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies prasme.

25. Nustačius minėtas faktines aplinkybes bei nesant byloje objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažamečio V. S. pažeidžiami interesai vystytis saugioje bei sveikoje aplinkoje turi būti ginami taikant neterminuoto motinos valdžios apribojimo institutą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nuo pat V. S. gimimo intensyviai taikytos eilė kompleksinių socialinių paslaugų ir priemonių, įskaitant ir motinos su vaiku apgyvendinimą specializuotose įstaigose, siekiant padėti šeimai pačiai auginti sūnų, tačiau valstybės šeimai teikta pagalba atsakovės nebuvo tinkamai priimama, todėl iš esmės nedavė siekiamo rezultato. Šiame kontekste pažymėtina, kad į bylą pateikta visa eilė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių atsakovės D. S. agresyvų elgesį su jai pagalbą teikiančiais atsakingų institucijų darbuotojais. Todėl teisėjų kolegija pagrįstu laiko apeliantės argumenta, jog grąžinus vaiką atsakovei, taptų neįmanoma užtikrinti specialistų sklandaus apsilankymo atsakovės gyvenamojoje vietoje, ir tokiu būdu nebūtų galimybės įvertinti ir (ar) užtikrinti vaiko saugumo atsakovės šeimoje.

26. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimo dėl atsakovės motinos valdžios neterminuoto apribojimo sūnaus V. S. atžvilgiu ir su šiuo reikalavimu susijusių išvestinių reikalavimų, vadovavosi 2022 m. sausio 25 - vasario 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-72-2022 pateiktomis išvadomis.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).

28. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 25 - vasario 11 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-72-2022 tiriamojoje dalyje aptariant atsakovės psichinę būseną, be kita ko, nurodoma, kad D. S. „suicidines mintis neigia, negalima jų įtarti esant“.

30. Į bylą pateiktas Kauno miesto VTAS 2019 m. balandžio 23 d. pranešimas Nr. 2VTP-(8.2.9.)-128 (dokumento numeris CBP-25872 priedai), kuriame nurodoma, kad 2019 m. balandžio 23 d. buvo gautas policijos pareigūnų pranešimas apie tai, kad D. S. grasina pro langą išmesti savo mažametį vaiką. Manoma, kad moteriai sutriko psichika. 2019 m. balandžio 23 d. socialinio darbuotojo surašytame akte Nr. 6.22-03/41 šis įvykis aprašomas detaliau. Šiame rašte, be kita ko, nurodoma, jog D. S. paėmė iš lovytės vaiką ir šaukė, kad jį išmes pro langą ir pati iššoks. 2019 m. balandžio 23 d. Kauno miesto VTAS Vaiko laikino apgyvendinimo aktas patvirtina, kad mažametis V. S. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas VšĮ „Pastogė“ (dokumento numeris CBP-25872 priedai). Į bylą pateiktame su D. S. dirbusio socialinio darbuotojo 2019 m. gruodžio 9 d. akte Nr. 6.22-12/87 yra užfiksuota: „pasak moters, ji nori nusižudyti, jai jos vaikas nėra svarbus“.

31. Į bylą pateiktas medicininis dokumentas patvirtina, kad D. S. 2020 m. vasario 17 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo suteikta skubi gydytojo psichiatro konsultacija. Šios konsultacijos priežastis nurodyta „R45.81 Mintys apie savižudybę“, tikslas – „Dėl suicidinių ketinimų“. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato raštas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. gautas pranešimas, jog per tiltą kitoje pusėje už atitvarų eina mergina (D. S. – teismo pastaba). Policijos pareigūnai informavo, kad D. S. dėl suicidinių minčių greitosios medicininės pagalbos automobiliu pristatyta į Dariaus ir Girėno psichiatrijos ligoninę. Apeliantės 2022 m. spalio 3 d. į bylą pateiktas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato raštas patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas apie tai, kad „Ant Aleksoto tilto stovi mergaitė (D. S. – teismo pastaba), kitoje pusėj tvorelės-turėklų, mano, kad gali šokti. <...>.“ Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad mergina jau buvo nušokusi nuo tilto, vaikinas plaukęs laivu iššoko ir ją ištraukė iš vandens. D. S. , kaip sugebėjo paaiškinti, nuo tilto šoko po kilusio konflikto šeimoje, prieš tai buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje (dokumento numeris DOK-24138 priedas).

32. Apeliacinio teismo vertinimu, 30-31 punktuose aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. S. suicidinių minčių turi ir realiai bando jas realizuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad mažamečiui V. S. augti su motina D. S. šiuo metu būtų nesaugu.

33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad D. S. trūksta tėvystės ir buities įgūdžių, ji familiariai ir įžeidžiamai bendrauja su vaiko teisių specialistais, ne visuomet priima pagalbą, yra konfliktiška ir periodiškai kitiems asmenims grasina, bei periodiškai dėl sveikatos būklės patenka į psichiatrijos ligoninę, tačiau labai nori bendrauti ir auginti savo sūnų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad norėti bendrauti su vaiku ir (ar) domėtis vaiku nepakanka, tėvai turi pareigą vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Apeliantės pateiktame Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 2.9-6678, be kita ko, nurodoma, kad nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. iš 14 planuotų D. S. susitikimų su vaiku, D. S. atšaukė 5 susitikimus. Tarp D. S. nurodytų priežasčių, dėl kurių ji nenuvyko pasimatyti su vaiku, yra ir tokios priežastys: dėl lietaus, ruošėsi teismo posėdžiui, ruošėsi atvejo vadybos posėdžiui. Rašte nurodoma, kad D. S. ne visuomet pasinaudoja galimybe su sūnumi pabendrauti vaizdo skambučiu (dokumento numeris DOK-22931 priedas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovė D. S. nedėjo pakankamai pastangų, kad nenutrūktų jos ryšys su sūnumi V. S. .

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė teikė vaikui išlaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (2022 m. lapkričio 1 d.) sudarė buto nuomos sutartį, nepatvirtina, kad išnyko aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovės motinos valdžiai sūnaus V. S. atžvilgiu apriboti (DOK-27102 priedai).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

35. Apribojus tėvų valdžią (išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas), tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu, be kita ko, priteisia išlaikymą vaikui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš D. S. išlaikymą V. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Iš V. S. tėvo atsakovo A. V. yra priteista 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių (4 metai), sprendžia, kad 463 Eur (230 + 150 +83 (išmoka vaikui)) per mėnesį išlaikymo suma yra reikalinga visoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė dirba, gauna darbo užmokestį (560 Eur) ir netekto darbingumo išmoką (270 Eur). Šalys tokių duomenų neginčijo, todėl teisėjų kolegija jais vadovaujasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nei atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-46610), nei atsiliepimu į apeliacinį skundą neįrodinėjo, kad prašoma iš jos priteisti išlaikymo vaikui suma yra neproporcingai didelė. Kartu pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo iš D. S. priteisimo V. S. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

37. Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovė turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl atmesdamas patikslinto ieškinio dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią D. S. sūnaus V. S. atžvilgiu bei priteisti iš jos išlaikymą sūnui V. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

41. Byloje nustatyta, kad atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2022 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-02626 atsakovė D. S. 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 70 proc. bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 4 d.). Už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteismo mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, sudaro 54 Eur (150 x 12 x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės valstybei priteistina suma sudaro 37,80 Eur (54 Eur x 70 proc.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus V. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją; V. S. gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją.

Nepilnamečio vaiko V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,80 Eur (trisdešimt septynis eurus 80 ct) žyminio mokesčio.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Jurgita SujetienėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė