- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- II-8-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00103-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019-10-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2019-10-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60,00 Eur bauda už tai, kad jis 2019-07-01 apie 10.37 val. rajoninio kelio Salantai – Plateliai – Alsėdžiai 4,3 kilometre, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešais atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019-10-09 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis yra priimtas išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo bylos ir nenustačius reikšmingų bylai aplinkybių, nesurinkus įrodymų pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, neišsiaiškinus faktinės situacijos, neteisingai identifikavus administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta kokiais įrodymais vadovavosi šį sprendimą priėmęs pareigūnas, kuriuos įrodymus ir dėl kokių priežasčių atmetė, kurie įrodymai pagrindžia jo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pan. A. Š. pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visiškai nevertino į bylą pateiktos eksperto išvados, vadovavosi išimtinai vieno iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, kuriuos paneigia kiti objektyvūs įrodymai esantys administracinio nusižengimo byloje. Be paties eismo įvykio dalyvio A. K. paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paaiškinimus. A. Š. teigimu, jo paties paaiškinimai, įvykio vietos schema, įvykio vietos nuotrauka, eksperto išvada bei vaizdo įrašo duomenys pilnai paneigia A. K. paaiškinimus, kuriais galimai išimtinai vadovavosi pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą. Administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad prieš pat eismo įvykį A. K. važiavo ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu (prieš susidūrimą jau sustojusiu posūkio manevrui į kairę atlikti) automobiliu, t. y. padarė eilę šiurkščių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Būtent A. K. padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu A. K. vairuojamas automobilis O. A. susidūrė su jo vairuojamu automobiliu T. H.. Tarp A. K. neteisėtų veiksmų – KET pažeidimų bei pasekmių – eismo įvykio, egzistuoja priežastinis ryšys. Tuo tarpu jo veiksmai eismo įvykio metu jokių KET reikalavimų nepažeidė. Jis ketindamas atlikti posūkį į kairę sumažino greitį, įjungė kairiojo posūkio signalą ir sustojo praleisti iš priekio atvažiuojančio automobilio, kadangi atrodė, kad jis važiuoja didesniu nei leistinas greičiu. Teismo eksperto atliktas eismo įvykio tyrimas ir eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo nepriimtini automobilio O. A. veiksmai, t. y. viršytas leistinas greitis ir metimasis į priešpriešinę eismo juostą, visiškai paneigia jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo (b. l. 50 – 58).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pateiktu atsiliepimu su A. Š. skundu nesutiko, prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad A. Š. skundė nurodė, jog A. K. vairuojamas automobilis O. A. prieš pat susidūrimą viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo 108 km/h greičiu, kai tuo tarpu leistinas tame ruože buvo 90 km/h. Institucija pažymėjo, kad automobilio greitis nebuvo išmatuotas jokiomis metrologinėmis greičio matavimo priemonėmis, objektyvių duomenų kokiu greičiu važiavo A. K. byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio T. H. vairuotojo A. Š. sudarytos kliūties kelyje, t. y. dėl to, kad jis atlikdamas posūkio į kairę manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dėl šio manevro priešpriešais pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio O. A. vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti į kairę, kad išvengtų priešpriešinio susidūrimo. Pagal aktualią teismų praktiką analogiškose situacijose vairuotojai išvažiavę į priešingos krypties eismo juostą vengiant susidūrimo nelaikomi pažeidę KET taisykles. Institucija pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus įrodymų visumą, įskaitant ir ekspertizės aktą. Bylos duomenimis konstatuota, kad būtent A. Š. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo (b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. ir jo atstovas advokatas L. K. skundą palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė tenkinti. A. Š. papildomai paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo nuo Platelių pusės link Salantų, ruošėsi sukti į kairę ir maždaug likus 20 metrų iki sankryžos parodė kairiojo posūkio signalą. Priartėjęs prie sankryžos pamatė iš priekio atvažiuojančią transporto priemonę. Pasirodė, kad ji labai greitai važiuoja, todėl visiškai sustojo prie ašinės linijos. Toje vietoje yra prastesnio matomumo zona. Atvažiuojančias mašinas galima pamatyti joms priartėjus apie 100 m. atstumu. Priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas galimai manė, kad jis atliks posūkio manevrą ir likus apie 50 metrų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Prieš įvykstant susidūrimui kito automobilio vairuotojas visiškai nestabdė, galimai tą padarė tyčia vedinas keršto, nes jis su kito automobilio vairuotoju A. K. yra pažįstami, juos sieja konfliktiški santykiai. Nesusitarus kas kaltas dėl eismo įvykio, iškvietė policijos pareigūnus, kurie nubraižė eismo įvykio schemą. Braižant schemą dalyvavo abu. Įvykio vietoje pareigūnų versija kas kaltas dėl įvykio nebuvo pateikta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas R. K. su skundu nesutiko. Nurodė, kad institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, naikinti jo nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. parodė, kad pagal skundą padavusio asmens prašymą atliko tyrimą byloje ir pateikė išvadą. Atlikdamas tyrimą nustatė, kad automobilio O. A. važiavimo greitis susidūrimo metu buvo apie 51 km/h, o automobilio T. H. 0 km/h, t. y. automobilis tuo metu stovėjo. Taip pat nustatė, kad automobilis Toyota susidūrimo metu stovėjo savo eismo juostoje prie ašinės linijos arba kairys ratas galimai buvo ant ašinės linijos. Iš esmės buvo likęs apie 3 m. atstumas, kad O. A. savo eismo juosta galėtų saugiai pravažiuoti pro stovintį automobilį. Iš automobilių pėdsakų, sugadinimų pobūdžio ir galutinių padėčių nėra jokių abejonių, kad prieš susidūrimą O. A. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pagal pateiktą vaizdo medžiagą ir palydovinę nuotrauką nustatė, kad automobilis O. A. link eismo įvykio vietos judėjo viršydamas leistiną greitį ir sureagavo būdamas apie 90 m iki susidūrimo vietos, t. y. pradėjo stabdyti ir ne mažiau kaip 1 m. nuo ašinės linijos buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Jeigu jis būtų važiavęs 90 km/h greičiu, sustojimui jam būtų reikėję apie 71 m. Kokia buvo automobilio Toyota važiavimo trajektorija 2 – 3 s. iki susidūrimo momento objektyvių duomenų nėra, tačiau susidūrimo momentu jo kairysis gabaritas buvo ties ašine linija, iš esmės lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui. Eksperto vertinimu, automobilio O. A. greičio viršijimas ir manevravimas į priešpriešinę eismo juostą tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas I. K. parodė, kad gavus pranešimą, kad T kaimo ribose įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai nesutaria dėl kaltės, su kolega M. M. nuvyko į įvykio vietą. Atvykus pamatė du susidūrusius automobilius – O. A. ir T. H.. Abu vairuotojai pateikė skirtingus paaiškinimus dėl eismo įvykio. Opel vairuotojas aiškino, kad jis parvažiavo nuo Salantų pusės ir pakilęs į kalniuką ties įvažiavimu į teritoriją pamatė, kad jo juosta iš priekio parvažiuoja visureigis, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu. Jis bandydamas išvengti susidūrimo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobiliai susidūrė dešiniais kampais. Visureigio vairuotojas aiškino, kad jis važiavo savo juosta, sustojo ir norėjo sukti į savo ūkį. Jo paties vertinimu, eismo įvykio kaltininkas yra visureigio vairuotojas. Tokią išvadą padarė pagal automobilio stovėjimo pozicijas. Visureigis stovėjo skersas priešingoje eismo juostoje. N. O. taip pat buvo priešingoje eismo juostoje, tačiau taip galėjo atsitikti dėl patirto smūgio susidūrimo metu. Kadangi visureigio svoris didesnis, jį pajudinti sunkiau. Jo vertinimu, į priešpriešinę eismo juostą, posūkio į kairę manevrui atlikti, buvo išvažiavęs visureigis. J. O. automobilis būtų ženkliai viršijęs leistiną greitį, būtų buvęs sustumtas kėbulas, o ne tik išmuštas ratas.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. M. parodė, kad gavę iškvietimą atvyko į eismo įvykio vietą ir pamatė susidūrusias dvi transporto priemones, kurių vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Jam iš automobilių išsidėstymo kaltininkas buvo aiškus. Jo vertinimu, džipo vairuotojas posūkio į kairę manevrą pradėjo per anksti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir užkišo atvažiuojančiam Opel automobiliui. Opel vairuotojas bandydamas išvengti susidūrimo atsidūrė kairėje pusėje. Automobilių susidūrimas įvyko maždaug ties kelio viduriu. Apie vieną iš eismo įvykio versijų, kad džipo vairuotojas galimai naudojosi telefonu, nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad eismo įvykio dieną iš savo gyvenamosios vietos L k. važiavo pas draugą į G k., link P. Važiavo pagrindiniu keliu mažesniu nei leistinas, apie 80 – 85 km/h, greičiu, kadangi tas kelias kalvotas. Likus apie 100 m. pamatė iš priekio atvažiuojantį džipą. Jis važiavo savo puse ir likus apie 50 m. pradėjo mėtytis po kelią ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jokio posūkio signalo nerodė. Tuo metu matė kaip jis naudojosi telefonu, kurį laikė priešais vairą. Džipui įvažiavus į jo eismo juostą jis stabdžio nespaudė, nespėjo sureaguoti. Džipo vairuotojas, kai jį pamatė, dar šiek tiek pasuko vairą į dešinę pusę. Prieš susidūrimą džipas sustojęs nebuvo, nors ir važiavo pakankamai lėtai, tačiau visą laiką judėjo. Ar jis pats bandė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo, nepamena. Džipo vairuotoją pažįsta, pas jį išdirbo apie 10 m., jie tarpusavyje konfliktuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. 2019-08-23 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 69-ANR_P-3383-2019 su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis 2019-07-01 apie 10.37 val. rajoninio kelio Salantai – Plateliai – Alsėdžiai 4,3 kilometre, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešais atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š. pažeidė KET 109 punkto reikalavimus. Administraciniu nurodymu A. Š. už nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą pasiūlyta iki 2019-09-07 sumokėti 60,00 Eur baudą (b. l. 3, 26).
A. Š. nesumokėjus baudos iki nurodyto termino, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019-10-09 nutarimu Nr. 69-ANR_N-1354-2019, jis, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą, nubaustas administracine nuobauda – 60,00 Eur bauda (b. l. 47 – 48).
Žemesnės instancijos teismas
2019-07-01 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-07-01 apie 10.43 val. gavus pranešimą apie k., Kretingos r. įvykusį eismo įvykį, kurio dalyviai nesutaria dėl kaltės, nuvyko į eismo įvykio vietą. Atvykus į eismo įvykio vietą, kelyje Salantai – Plateliai – Alsėdžiai, 4,3 kilometre pastebėjo du susidūrusius automobilius, t. y. T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Abu eismo įvykio dalyviai pateikė skirtingas versijas kas kaltas dėl eismo įvykio. Abu vairuotojai buvo blaivūs (b. l. 5).
Autoavarijos vietos schemoje užfiksuotos automobilių T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys kelyje po eismo įvykio (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
A. Š. 2019-07-01 teiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019-07-01 apie 10.35 val. automobiliu T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Salantai – Plateliai, Salantų kryptimi. Sankryžoje ketindamas sukti į kairę, įjungė kairiojo posūkio signalą ir sustojo norėdamas praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį. Iš priekio atvažiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės kampą. A. Š. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nepripažino (b. l. 7). Iš esmės analogiškus paaiškinimus A. Š. davė ir 2019-07-17 papildomos apklausos metu. A. Š. papildomai paaiškino, kad prie sankryžos sustojo praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį, nes pasirodė, kad jis važiavo didesniu nei leistinas greičiu (b. l. 22).
Liudytojas A. K. 2019-07-01 teiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019-07-01 apie 10.35 val. automobiliu O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Salantai – Plateliai link Gintališkės kaimo. T kaimo ribose, Kalvos gatvėje, ties pastatu Nr. 1A, sankryžoje pamatė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusį visureigį, kuris ketino sukti į kairę. Visureigis jo, važiuojančio tiesiai, nepraleido, dėl to jie susidūrė. Matė kaip visureigio vairuotojas kalbėjo telefonu. A. K. kaltu dėl eismo įvykio neprisipažino (b. l. 8). Iš esmės analogiškus paaiškinimus A. K. davė ir 2019-07-03 papildomos apklausos metu. Liudytojas papildomai paaiškino, kad važiavo leistinu, apie 80 – 90 km/h, greičiu. Pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį Toyota, vengdamas susidūrimo, šiek tiek pasuko vairą kairiau, tačiau iš savo eismo juostos neišvažiavo. Tuo pačiu metu Toyota metėsi atgal į savo juostą ir įvyko susidūrimas (b. l. 21).
Eismo įvykio metu buvo apgadintas T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas radiatoriaus grotelės. A. O. Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 10 – 12). Automobilių padėtys po eismo įvykio bei padaryti apgadinimai užfiksuoti foto nuotraukose (b. l. 13 – 20).
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019-07-01 administraciniu sprendimu Nr. 69SDU-33987420-19 automobiliui O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtų apgadinimų eismo įvykio metu uždrausta dalyvauti viešajame eisme (b. l. 9).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
KET 109 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. nesutikdamas su pareigūno priimtu nutarimu teigia, kad prieš įvykstant eismo įvykiui jis buvo sustojęs savo eismo juostoje ir įjungęs kairiojo posūkio signalą. Pasak jo, nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, apsiribota eismo įvykio schemos sudarymu, foto nuotraukų padarymu ir asmenų paaiškinimų surašymu. A. Š. nesutikdamas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu kreipėsi į ekspertą V. M. su prašymu pateikti išvadą, kokia buvo eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eiga ir kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 2019-10-08 eksperto išvadoje Nr. MV 2019-61 ekspertas V. M. konstatavo, kad techniniu požiūriu eismo įvykis įvyko dėl O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepriimtinų veiksmų: dėl to, kad jis prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 108 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną 90 km/h greitį, ir neteko galimybės efektyviai stabdyti bei dėl to, kad prieš eismo įvykį automobilis O. A. manevravo į priešpriešinę eismo juostą. Išvadoje ekspertas taip pat akcentavo, kad prieš susidūrimą automobilio T. H. kairys gabaritas buvo ties kelio vidurio ženklinimo linija, tarp automobilio kairio gabarito ir dešinio važiuojamosios dalies krašto buvo ne mažesnis kaip 3 m. atstumas, t. y. pakankamas automobilio O. A. judėjimui ir kad minėto automobilio greitis susidūrimo momentu buvo apie 51 km/h, t. y. automobilis prieš susidūrimą staigiai stabdė.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus bei dalyvavusių asmenų paaiškinimus, į bylą pateikta eksperto išvada vertintina kritiškai. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelio plotis, kuriame įvyko eismo įvykis – 7,05 m., vienai eismo juostai tenkanti dalis – 3,53 m. Eksperto teigimu, automobilis T. H. prieš susidūrimą stovėjo savo eismo juostoje prie pat eismo juostas skiriančios ašinės linijos, o automobilis O. A. ne mažiau kaip 1 m. buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimas įvyko išimtinai automobilio Toyota važiavimo juostoje. Tokią eksperto išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio T. H. plotis 1,76 m., o automobilio O. A. – 1,71 m. Pagal eksperto pateiktus duomenis automobiliai iš esmės turėjo susidurti kone kaktomuša, t. y. automobilis O. A. turėjo atsitrenkti į ne mažiau kaip 0,76 m., t. y. kone pusę automobilio T. H. pločio. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobiliai susidūrė tik dešiniais kampais.
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobilio T. H. galinis gabaritas po susidūrimo užfiksuotas priešpriešinėje eismo juostoje 1,80 m. atstumu, o priekinis gabaritas 3,23 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, pats automobilis priekiu pasisukęs pagal laikrodžio rodyklę jo pradinės judėjimo krypties atžvilgiu. A. O. A taip pat užfiksuotas priešpriešinėje eismo juostoje jo pradinės judėjimo krypties atžvilgiu, priekiu pasisukęs apie 40 – 45 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę, priekinės kairės pusės gabaritas apie 1,20 m. atstumu nuo priešpriešinės eismo juostos kelkraščio. Iš padarytų sugadinimų pobūdžio, automobilio O. A. slydimo žymės, ant kelio pabyrėjusio purvo iš automobilio T. H. ratų/posparnių darytina išvada, kad abu automobiliai susidūrimo momentu buvo kirtę priešpriešines eismo juostas ir iš esmės pats eismo įvykis įvyko praktiškai ties kelio viduriu. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtino ir eismo įvykio vietą betarpiškai apžiūrėję policijos pareigūnai I. K. ir M. M.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis T. H. susidūrimo metu buvo kirtęs priešpriešinę eismo juostą, darytina išvada, kad jis buvo pradėjęs atlikti posūkio į kairę manevrą, o ne stovėjo prie ašinės linijos, kaip teigė A. Š. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu. Iš to seka, kad automobilis O. A., kuris važiavo pagrindiniu keliu ir keisti važiavimo krypties neketino, į priešpriešinę eismo juostą buvo priverstas išvažiuoti siekdamas aplenkti jo eismo juostoje atsiradusią kliūtį. Toks jo elgesys iš esmės atitinka KET 128 punkto reikalavimus. Vertinant automobilių svorius (Toyota – 2040 kg, Opel – 1255 kg) bei susidūrimo lokaciją, mažai tikėtina, kad automobilis O. A. susidūrimo metu būtų nustūmęs automobilį T. H. atgal ne mažiau kaip 1,4 m., kaip tas konstatuota eksperto išvadoje. Be to, eismo įvykio vietoje neužfiksuota tokio pobūdžio automobilio Toyota slydimo žymių. Teismų praktikoje manevravimas į priešpriešinę eismo juosta siekiant išvengti sunkesnių padarinių, šiuo atveju – susidūrimo kaktomuša, vertintinas kaip būtinasis reikalingumas, t. y. nelaikytinas priežastiniu ryšiu eismo įvykiui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017, Kauno apygardos teismo 2019-12-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-317/2019).
Dar vienas veiksnys, nulėmęs eismo įvykio kilimą, pasak eksperto, buvo automobilio O. A. vairuotojo viršytas leistinas 90 km/h greitis. Šiuo atveju sutiktina su Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, kad objektyvių duomenų, koks buvo automobilio O. A. važiavimo greitis eismo įvykio metu, byloje nėra. Automobilio greitis nebuvo išmatuotas jokiomis sertifikuotomis greičio matavimo priemonėmis. Eksperto padarytą išvadą, kad automobilis O. A. ženkliai viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo 108 km/h greičiu ir prieš pat susidūrimą stipriai stabdė, paneigia paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad A. K. prieš pat susidūrimą visiškai nestabdė, galimai vedinas keršto, nes juos sieja konfliktiški santykiai. Tą patį patvirtino ir pats A. K. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad džipui įvažiavus į jo eismo juostą jis stabdžio nespaudė, nes nespėjo sureaguoti. Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų iš eismo įvykio vietos stabdymo žymių taip pat nematyti. Hipotetiškai teigiant, kad automobilis O. A. važiavo 108 km/h greičiu, minimalus automobilio judėjimui reikalingas koridorius būtų apie 2,80 m. (BD = B + 2 x 0,005 V = 1,72 + 2 x 0,005 x 108 = 2,80 m, kur B = 1,72 m – automobilio O. A. plotis, V = 108 km/h – automobilio O. A. važiavimo greitis). Net ir tuo atveju, jei automobilis O. A. būtų ženkliai viršijęs leistiną greitį, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje vienai kelio juostai tenka ne mažesnis kaip 3,53 m. plotis, minėtas automobilis galėjo saugiai pravažiuoti savo eismo juosta, jei joje nebūtų buvę jokios kliūties.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą darytina išvada, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai T. H., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakingas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š.. Procesinių pažeidimų institucijai tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei priimant skundžiamą nutarimą, sudarančių pagrindą jį panaikinti, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019-10-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. A. Š. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019-10-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.