Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir B. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. B. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. kovo 13 d. pareiškimu (DOK – 31436) patikslinęs savo reikalavimus teismo prašė: pakeisti 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal pridedamą 2023 m. vasario 14 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu dalys: A dalis – bendro naudojimo žemės sklypo dalis (376 m²): B. B. ir R. B. (toliau – ir atsakovai) žemės sklypo dalis (172 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (102 m²); R. B. (toliau – ir trečiasis asmuo) žemės sklypo dalis (102 m²); B dalis – ieškovo žemės sklypo dalis (110 m²); C1 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); C2 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (151 m²); D dalis – trečiojo asmens žemės sklypo dalis (130 m²); E dalis – žemės sklypo dalis (40 m²): atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (20 m²).

2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), 7/25 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (toliau – Kiemo statiniai), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas), 232/827 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalys kiekvieno iš statinių bei 363/827 dalys žemės sklypo. Trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys kiekvieno iš statinių ir 232/827 dalys žemės sklypo.

3. Ieškovas nuosavybės teisę į statinių ir žemės sklypo dalis įgijo 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o atsakovai 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Dėl naudojimosi žemės sklypu tarp ankstesnių savininkų buvo sudaryta 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartis. Pagal ją numatyta, jog dalis A/376 m², esanti po gyvenamuoju namu, apie 1 m aplink namą ir garažų įvažose, priskirta bendram naudojimui, iš kurių 172 m² atsakovams ir po 102 m² ieškovui bei trečiajam asmeniui, B/110 m² ir C/20 m² dalys priskirtos ieškovui, D/130 m² – trečiajam asmeniui, o E/191 m² – atsakovams.

4. Gyvenamasis namas yra atidalintas į atskiras dalis, kuriomis naudojasi kiekvienas iš savininkų pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2018 m. kovo 29 d. pastato dalių apskaičiavimo projektą. Pagal šį projektą bei faktiškai trečiajam asmeniui priklauso dalys pažymėtos I (1), į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį jis patenka per patalpą I-1 (1-1), atsakovai per II-1 (2-1), ieškovas per III-1 (3-1). Įėjimai į atsakovų ir ieškovo gyvenamojo namo dalis yra įrengti iš vidinės žemės sklypo pusės. Plytelėmis grįstas takas iki ieškovo ir atsakovų įėjimų, einantis tarp dešiniosios (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) gyvenamojo namo sienos ir mūrinės tvoros pagal sutartį patenka į atsakovams priskirtą žemės sklypo E dalį ir maža dalimi patenka į aplink gyvenamąjį namą palikto apie 1 m pločio bendro naudojimo dalį. Faktiškai iki naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo, tuometiniai abejų gyvenamųjų patalpų savininkai naudodavosi takeliu, siekdami patekti iki savo įėjimų į gyvenamąsias patalpas. Ši nusistovėjusi tvarka po sutarties pasirašymo nepasikeitė, nes faktiškai tiek iki jos sudarymo, tiek ir po, namo dalių savininkai takeliu patekti iki savo įėjimų naudojosi bendrai. Problema kilo, kai atsakovai žemės sklypo dalį atsitvėrė tvora ir įsirengė rakinamus vartelius. Tuomet paaiškėjo, kad sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės ieškovui nėra numatyta galimybė patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, kadangi patekimas į ją yra per plane pažymėtą patalpą III-1 (3-1), o sutartyje nėra numatyta galimybė per žemės sklypą ieškovui patekti iki šios patalpos. Vadovaujantis sutartimi patvirtintu žemės sklypo naudojimosi planu, vienintelė galimybė ieškovui patekti iki savo įėjimo būtų per apie 1 m pločio juostą (zoną), paliktą bendram naudojimui aplink gyvenamąjį namą.

5. Sutartimi nustatant naudojimosi tvarką, plano rengimo metu nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo reljefą ir statinio architektūrinius sprendimus. Toje vietoje, per kurią teoriškai ieškovas vieninteliu keliu šiai dienai gali patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, yra didžiulis bortas, kurio aukštis viršija 1 m, taigi be papildomos pagalbos juo laipioti yra neįmanoma. Įrengti laiptus šioje vietoje nėra galimybės, nes būtų neįmanoma eksploatuoti šalia esančio garažo. Be to, atsakovai iki pat gyvenamojo namo sienos buvo užsodinę tujas, tvora užtvėrę visą žemės sklypo dalį iki pat gyvenamojo namo sienos. Tik po pretenzijų ir ginčų buvo paliktas 1 m pločio tarpas nuo gyvenamojo namo sienos iki tvoros ir tujų. Ieškovas yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuomininkai šios sutarties pagrindu turi teisę naudotis ieškovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi.

6. Ieškovo teigimu, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruota sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, todėl teismas turėtų nustatyti kitą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri užtikrintų galimybę visiems gyvenamojo namo savininkams, taip pat ir ieškovui, galimybę nevaržomai disponuoti ir naudotis savo nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį. Pažymėjo, kad iš esmės ginčo tarp žemės sklypo bendrasavininkų objektas – plytelėmis grįstas takas iki ieškovo ir atsakovų įėjimų.

7. Atsakovai su ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad, įsigydami minėtą nekilnojamąjį turtą iš V. B., perėmė ir visas ankstesnio savininko turėtas teises bei pareigas. Dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pardavėjas su kitais bendraturčiais – S. B., D. B. bei R. B., buvo parengę naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, kuriame aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys, kuriomis šalys naudosis bendrai ir žemės sklypo dalys, kurioms naudosis kiekviena šalis atskirai. Remdamiesi planu, bendraturčiai 2007 m. kovo 5 d. sudarė žemės sklypo naudojimosi sutartį, kurioje teisiškai įtvirtino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: V. B. naudosis visa dalimi „E“ – 191 kv. m ir 172 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; sutuoktiniai S. B. ir D. B. naudosis visa dalimi „B“ – 110 kv. m ir visa dalimi „C“ – 20 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; trečiasis asmuo naudosis visa dalimi „D“ – 130 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m. Pasirašydamos sutartį šalys pareiškė, kad šią sutartį sudarė laisva valia. Minėta sutartis įregistruota viešame registre. Sutarties sąlygos tenkino visus bendraturčius, įskaitant ir S. B. bei D. B., kurių teises ir pareigas ieškovas perėmė 2019 m. priimdamas palikimą.

8. Sudarant namo dalies ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas atsakovus informavo, kad yra sudaryta gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, todėl 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.12 ir 8.16 punktuose buvo nurodytos gyvenamojo namo patalpos ir žemės sklypo dalys, kuriomis atsakovai ir kiti bendraturčiai naudosis. Taigi, tiek ieškovui, tiek atsakovams įsigyjant nuosavybės teise turtą, buvo žinoma naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarka.

9. Atsakovų teigimu, ieškovo siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, trečiojo asmens naudojamos žemės sklypo plotas ir vieta nesikeičia, o atsakovų naudojamo žemės sklypo 191 kv. m plotas sumažinamas iki 151 kv. m. Tokiu būdu atsakovų sklypo dalis sumažinama 40 kv. m, ir ši žemės sklypo dalis paskiriama naudotis atsakovams su ieškovu bendrai, kiekvienai šaliai po 20 kv. m, o ieškovo naudojamą žemės plotą C – 20 kv. m, siūlo perduoti naudotis atsakovams. Pagal ieškovo planą tik atsakovams skirtame naudotis sklype atsiranda dar vienas bendro naudojimo žemės sklypas E – 40 kv. m ploto, skirtas naudotis ieškovui ir atsakovams. Bendro naudojimosi sklypo dalis nuo 376 kv. m padidėja iki 416 kv. m. Toks žemės skaidymas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovų teises, nes visi pakeitimai būtų daromi atsakovų naudojamos žemės sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį ir pakeitė 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir naudojimosi tvarką nustatė pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, pagal kurį nustatė tokias naudojimosi žemės sklypu dalis: A dalis – bendro naudojimo žemės sklypo dalis (376²): atsakovų žemės sklypo dalis (172 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (102 m²); trečiojo asmens žemės sklypo dalis (102 m²); B dalis – ieškovo žemės sklypo dalis (110 m²); C1 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); C2 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (151 m²); D dalis – trečiojo asmens žemės sklypo dalis (130 m²); E dalis – žemės sklypo dalis (40 m²): atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (20 m²); priteisė ieškovo naudai iš atsakovų po 3 155,10 Eur, o valstybei po 17,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys gyvenamojo namo, 7/25 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, ūkinis pastatas, 232/827 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių bei 363/827 dalys žemės sklypo. Trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 232/827 dalys žemės sklypo. Ieškovas nuosavybės teisę į minėtą turtą įgijo 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po D. B. mirties, o atsakovai – 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš V. B.. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp ankstesnių savininkų buvo sudaryta 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartis, pagal kurią numatyta, jog V. B. naudosis visa dalimi „E“ – 191 kv. m ir 172 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; S. B. ir D. B. naudosis visa dalimi „B“ – 110 kv. m, visa dalimi „C“ – 20 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; trečiasis asmuo naudosis visa dalimi „D“ – 130 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m.

12. Konstatavo, kad byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo tik dėl sutartimi atsakovų atskiram naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ (191 kv. m), naudojimosi tvarkos pakeitimo, jos dalį paskiriant ieškovo ir atsakovų bendram naudojimui.

13. Teismas, įvertinęs 2007 m. kovo 5 d. sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, sutiko su ieškinio argumentais, kad iš esmės ieškovui nėra numatyta galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Vienintelė tokia galimybė yra patekti per apie 1 m pločio juostą, paliktą bendram naudojimui aplink gyvenamąjį namą. Teismas sutiko ir su tuo, kad sutartimi nustatant naudojimosi tvarką, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo reljefą ir statinio architektūrinius sprendimus, kadangi toje vietoje, per kurią teoriškai ieškovas vieninteliu keliu šiuo metu gali patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, yra didžiulis bortas, kurio aukštis viršija 1 m. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai šioje vietoje įrengė laiptelius, tačiau iš atsakovų pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų, sklypo plano, teismas nustatė, kad priėjimas prie laiptelių yra iš įrengtos įvažos į ieškovo ir atsakovų garažus, kurioje yra paliekami stovėti automobiliai, laikomi šiukšlių konteineriai, t. y. praėjimas iš gatvės minėta įvaža yra apsunkintas.

14. Teismas iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatė, kad tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po jos patvirtinimo, buvę savininkai patekdavo į savo gyvenamąsias patalpas sklypo dalyje „E“ nuo seno įrengtu takeliu ir dėl to nekilo jokių nesutarimų iki ieškovas neišvyko į užsienį, o savo nekilnojamąjį turtą pradėjo nuomoti. Teismas iš ieškovo pateikto 2012 m. Google žemėlapyje užfiksuoto ginčo kiemo vaizdo nustatė, kad fasadinėje namo pusėje prie gyvenamojo namo kampo, pro kurį turėtų būti patenkama į ieškovui priskirtą gyvenamojo namo dalį, buvo užsodintas didžiulis žydintis krūmas, o aplink jį ėjo takelis į garažo įvažą. Taip pat iš pateikto išrašo iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo geoportal.lt, kur pateikiama vietovės, apimančios ginčo žemės sklypo adresą, 2015-2017 m. ortografinės nuotraukos nustatė, kad minėtas takelis egzistavo ir jis nebuvo atitvertas, o papildomo praėjimo palei gyvenamojo namo sieną nebuvo ir praėjus 8-10 metų po sutarties sudarymo. Teismas laikėsi pozicijos, kad šie įrodymai patvirtina ieškovo teiginius, kad nors 2007 m. kovo 5 d. sutartimi buvę savininkai numatė konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau faktiškai visada naudojosi dar iki sutarties sudarymo nusistovėjusia tvarka.

15. Darė išvadą, kad tarp buvusių savininkų 2007 m. nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią sklypo dalis „E“ buvo priskirta atsakovų tėvo atskiram naudojimui, buvo nevykdoma, nes neatitiko sutarties šalių valios ir faktinės situacijos. Vertino, kad 2007 m. kovo 5 d. sudaryta sutartis negali būti laikoma kaip apgalvota, nepažeidžianti nei vieno bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Situaciją, kai pagal 2007 m. kovo 5 d. ankstesnių bendraturčių sudarytą žemės sklypo naudojimosi sutartį vieno iš savininkų teisių perėmėjas (ieškovas) neturi teisės naudotis nuo seno įrengtu ir buvusių bendraturčių bendrai naudotu takeliu patekimui į savo gyvenamąsias patalpas, kai kito tinkamo praėjimo nėra, teismas vertino kaip ieškovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pažeidimą.

16. Sprendė, kad atsakovų išsakyti pasiūlymai (ieškovas į savo gyvenamąsias patalpas gali pasidaryti įėjimą iš priešingos fasadinės gyvenamojo namo pusės) yra neracionalūs, reikalaujantys daug piniginių lėšų ir laiko sąnaudų, todėl neatitinka protingumo, racionalumo ir proporcingumo kriterijų.

17. Teismas nesutiko su atsakovais, kad ieškovas sutarties pakeitimą nori daryti išimtinai jų sąskaita, suvaržydamas jų teises. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką tokiu būdu, kad jis galėtų laisvai, nuo seno įrengtu takeliu patekti į gyvenamąjį namą, prašo iš atsakovams pagal 2007 m. kovo 5 d. sutartį tenkančios dalies, pažymėtos raide „E“ (40 kv. m), priskirti jo ir atsakovų bendram naudojimui, t. y. ieškovui ir atsakovams po 20 kv. m. Tuo pačiu, už ieškovui atitenkančius 20 kv. m, jis siūlo atsakovų atskiram naudojimui priskirti šiuo metu jam priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „C“ – 20 kv. m. Teismas sprendė, kad ieškovas nesiekia suvaržyti atsakovų teisių, sumažinti jiems tenkančią naudotis žemės dalį.

18. Vertino, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog pagal 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartį ieškovui nėra užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančio įėjimo į gyvenamąsias patalpas, neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir daiktines teises, o tai lemia nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą.

19. Teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį, akcentavo, kad atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nepasiūlė jokios kitos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri būtų eliminavusi būtinybę ieškovui ir atsakovams tam tikra sklypo dalimi naudotis bendrai bei užtikrinusi ieškovui galimybę, atitinkančią ekonomiškumo ir protingumo kriterijus, patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas.

20. Vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstomis, todėl jas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis – po 3 155,10 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas, vadovaudamasis nepagrįstomis išvadomis, tenkino ieškovo ieškinį, neatsižvelgdamas į tai, kad teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka neproporcingai pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus lūkesčius, kad žemės sklypo naudojimosi planas yra su dideliais trūkumais. Teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

21.2. Nebuvo pagrindo keisti 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytos, notaro patvirtintos bei viešame registre įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Laikosi pozicijos, kad savininko pasikeitimas nekeičia sutartimi nustatytos naudojimosi bendrosios nuosavybės turtu tvarkos. Tiek apeliantai, tiek ieškovas, įgydami nuosavybę, turėjo žinoti ir žinojo įgyjamo turto dalis ir prievoles, susijusias su įgytu turtu.

21.3. Teismas, tenkindamas ieškinį, nenurodė jokių išskirtinių atvejų, svarbių priežasčių, kurie sudarytų pagrindą keisti sutartimi patvirtintą žemės sklypu naudojimosi tvarką. Teismo išvada, kad ieškovas (faktiškai jo nuomininkai) neturi galimybės patekti į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, neatitinka tikrovės. Ieškovui įrengus įėjimą į butą iš jam priklausančio žemės sklypo, kiekvienas bendraturtis turėtų atskirus įėjimus, pakiltų turto vertė.

21.4. Teismas vertino tik ieškovo argumentus, nekreipdamas dėmesio į atsakovų teikiamus įrodymus, argumentus bei atliktus veiksmus, patvirtinančius, jog ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra ydinga, neproporcingai pažeidžianti atsakovų teises.

21.5. Teismas sprendė, kad vienintelis patekimas į ieškovui priklausančias patalpas yra 1 m pločio juosta, palikta bendram naudojimui aplink namą, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė, kad faktiškai ta juosta yra 160 cm ploto, ir ja vaikšto atsakovai bei ieškovo nuomininkai, bei niekam netrukdo lietvamzdžiai, esantys ant namo sienos, kaip teigiama sprendime.

21.6. Teismas sprendime nurodė, kad 2007 m. kovo 5 d. sutartyje nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo reljefo ir statinio architektūrinius sprendimus, tačiau nepasisakė, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais vadovaujantis padarė tokią išvadą.

21.7. Teismas šališkai vertino atsakovų įrengtus trijų pakopų laiptus ieškovo patekimui į 160 cm pločio praėjimą link patekimo į jam priklausančias patalpas, darydamas išvadą, kad patekimas prie laiptų yra apsunkintas. Atsakovų teigimu, faktą, jog laiptais ieškovo nuomininkai sėkmingai naudojasi, patvirtina pateikti vaizdo įrašai. Be to, ieškovo liudytojas G. L. teisme paliudijo, kad įrengti laiptai (pakopos) yra geras dalykas, patogumas namo gyventojams.

21.8. Teismas, tenkindamas ieškinį, asmeninio naudojimo žemės sklypą „E“ (191 kv. m) sumažino iki 151 kv. m. Tokiu sprendimu teismas ne tik sumažino asmeninio naudojimo žemės sklypo plotą, bet ir panaikino galimybę vaikams turėti žaidimų erdvę. Neaišku, kodėl teismas aplinką ruošiamą verslui laikė didesne vertybe nei civilinių teisinių santykių stabilumas, atsakovų ir jų vaikų teisės.

21.9. Perduotas naudotis žemės sklypelis „Cl“ (20 kv. m ploto) yra atskirtas nuo atsakovų naudojamo žemės sklypo. Minėtas žemės lopinėlis yra susijęs su ieškovo naudojama žeme „B“ (110 kv. m ploto) ir trečiajam asmeniui skirtu naudotis žemės plotu „D“ (130 kv. m). Atsakovams norint patekti į žemės sklypą „Cl“, reikia išeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, ja praeiti apie 20 m iki žemės sklypelio, pasidaryti į jį atskirą patekimą iš gatvės arba vaikščioti per trečiajam asmeniui skirtą naudotis žemės sklypą „D“, su kuo jis nesutiks. Susidaro situacija, kad į šalių bendro naudojimo sklypą iš gatvės pusės bus keturi patekimai: atsakovų varteliai patekimui į jų naudojamą žemės sklypą, dvi įvažos į bendro naudojimo sklypą ir varteliai patekimui į „Cl“ (20 kv. m ploto) sklypelį. Šis sklypelis dėl savo vietos ir dydžio racionaliai nepanaudojamas.

21.10. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą tik atsakovams skirtame naudotis žemės sklype pagal 2007 m. kovo 5 d. sutartį „E“ – 191 kv. m atsiranda dar vienas bendro naudojimo žemės sklypas „E“ – 40 kv. m ploto, skirtas naudotis bendrai atsakovams ir ieškovui. Bendro naudojimosi žemės sklypo dalis nuo 376 kv. m padidėja iki 416 kv. m.

21.11. Matininko pateikti skaičiavimai kelia pagrįstas abejones. Kelia abejones ir trečiajam asmeniui skirto naudotis žemės sklypo plotas „D“ – 130 kv. m. Galimai jam yra priskirta apie 3 kv. m atsakovams priklausiusio žemės sklypo, nuo taško 17 iki 18, galimai dėl to yra sumažėjęs atsakovams priskirto žemės sklypo „C2“ (151 kv. m ) plotas 3 kv. m. Be to, skiriasi planuose nurodyti duomenys – nesutampa žemės plotų linijų matmenys, nors išorinės ribos nėra pasikeitusios. Plane taip pat nėra paskaičiuoti reikšmingi dviejų bendro naudojamų įvažų plotai, įvaža tarp „E“ ir „B“ sklypo ir įvaža tarp „B“ ir „Cl“. Įvaža tarp „B“ ir „Cl“ yra praplatinta „D“ sklypo sąskaita nuo taško 13 iki 14, galimai dėl to „D“ sklypo riba pietinėje dalyje buvo paslinkta 3,09 m (taškai 17-18) link „C2“ sklypo, tuo padidinant „D“ sklypą ir sumažinant „C2“ sklypą. Stebėtini linijų ilgių skirtumai tarp taškų 5,6,7,8,13,14, kurie duoda pagrindą abejoti ieškovo matininko atliktų matavimų tikslumu.

21.12. Teismas, tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į reikšmingas bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias aplinkybes, siūlomą neracionalų ir atsakovų teises pažeidžiantį projektą. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, priėmė vienpusišką, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Nesutinka su atsakovų argumentais, jog, neva prarandant 40 kv. m asmeniškai naudojamo žemės sklypo ploto. iš esmės nukentėtų jų interesai. Ieškovas, prašydamas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepretenduoja daugiau į jokią žemės sklypo dalį be tos, kurios paskirtis ir šiai dienai yra būtent takeliui. Atsakovai žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „E“, naudoja tik praėjimui, jos paskirtis nesikeistų, o žemės sklypo dalį, kurioje yra atsakovų kiemas, patenkantis į plane pažymėtą „C2“ dalį, jie galėtų visiškai atsitverti ir užsitikrinti privatumą.

22.2. Atsakovai iš pradžių apeliavo į tai, jog ieškovas turėtų įsirengti įėjimą iš jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies, pažymėtos „B“, nes neva kažkada jų tėvai buvo kalbėję apie tokius planus. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog ieškovui siekiant įgyvendinti tokį planą, visų pirma reikėtų keisti jo gyvenamojo namo dalies išplanavimą arba paaukoti vieną miegamąjį kambarį iš dviejų, kur techniškai galėtų būti įrengtas toks įėjimas.

22.3. Sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų reikalavimų, nes ieškovui nėra užtikrintas praėjimas / patekimas į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas, ką, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

24. Apeliantai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neatsižvelgė į atsakovų argumentus ir ieškovo naudojimosi tvarkos žemės sklypu projekto trūkumus, taip pat į reikšmingas aplinkybes, galėjusias padėti objektyviai įvertinti šalių argumentus, todėl yra būtina apeliacinio proceso metu išklausyti šalių paaiškinimus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių vertinimu.

25. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovų prašymas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių: pirma, įrodymų ir argumentų teisinį vertinimą byloje atlieka teismas, atsižvelgdamas į jų visumą; antra, abu atsakovai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, asmeniškai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, galėjo užduoti ir uždavinėjo klausimus kitiems bylos dalyviams, liudytojams, atsakinėjo į teismo užduotus klausimus. Ieškovo vertinimu, prašymo pagrindime nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog šalių dalyvavimas žodiniame teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš esmės darytų įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl prašymas turėtų būti atmestas.

26. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, nustatytos 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartimi, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/25 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 232/827 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių bei 363/827 dalys žemės sklypo. Trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 232/827 dalys žemės sklypo. Ieškovas nuosavybės teisę į minėtą turtą įgijo 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po D. B. mirties, o atsakovai – 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš V. B.. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp ankstesnių savininkų buvo sudaryta 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartis. Pagal šią sutartį numatyta, jog V. B. naudosis visa dalimi „E“ – 191 kv. m ir 172 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; S. B. ir D. B. naudosis visa dalimi „B“ – 110 kv. m, visa dalimi „C“ – 20 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m; trečiasis asmuo naudosis visa dalimi „D“ – 130 kv. m ir 102 kv. m iš žemės sklypo dalies „A“ – 376 kv. m.

29. Ginčas byloje kilo dėl 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo sutartimi atsakovų atskiram naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ (191 kv. m), naudojimosi tvarkos pakeitimo, jos dalį paskiriant ieškovo ir atsakovų bendram naudojimui. Ieškovo teigimu, minėta sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės nėra numatyta galimybė ieškovui patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Nekilnojamojo turto registre įregistruota sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, todėl teismas turėtų ją pakeisti ir nustatyti pagal ieškovo pateikiamą 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį ir pakeitė 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovo pateiktą 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500: A dalis – bendro naudojimo žemės sklypo dalis (376 m²): atsakovų žemės sklypo dalis (172 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (102 m²); trečiojo asmens žemės sklypo dalis (102 m²); B dalis – ieškovo žemės sklypo dalis (110 m²); C1 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); C2 dalis – atsakovų žemės sklypo dalis (151 m²); D dalis – trečiojo asmens žemės sklypo dalis (130 m²); E dalis – žemės sklypo dalis (40 m²): atsakovų žemės sklypo dalis (20 m²); ieškovo žemės sklypo dalis (20 m²). Apylinkės teismas, įvertinęs 2007 m. kovo 5 d. sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, sutiko su ieškinio argumentais, kad iš esmės ieškovui nėra numatyta galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Teismas sutiko ir su tuo, kad sutartimi nustatant naudojimosi tvarką, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo reljefą ir statinio architektūrinius sprendimus. Priėjo prie išvados, kad pagal 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi sutartį ieškovui nėra užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančio įėjimo į gyvenamąsias patalpas, o tai neatitinka formuojamos Kasacinio teismo praktikos, pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, daiktines teises ir lemia nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą.

31. Atsakovai (apeliantai) nesutinka su priimto teismo sprendimo argumentais. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, be faktinio ir teisinio pagrindo pakeitė 2007 m. kovo 5 d. sutartimi nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgė į tai, kad patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka neproporcingai pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus lūkesčius, kad žemės sklypo naudojimosi planas yra su dideliais trūkumais.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (proceso dalyvių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, faktines aplinkybes), skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ko pasėkoje tai galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įgijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų dėstoma pozicija, kad, tenkinus ieškinį ir nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, buvo pažeisti atsakovų teisėti interesai, susiję su jų valdomu ir naudojamu ginčo žemės sklypo plotu bei patekimu į jų gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą, visiškai nevertino jo trūkumų, o išimtinai vadovavosi ieškovo nurodytais argumentais dėl jo pagrįstumo. Manytina, kad apeliantų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su plano trūkumais, yra esminiai ir sudaro pagrindą konstatuoti nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo motyvus.

36. Apeliantai tvirtina, kad jų butas Nr. 2 užima visą antrą pastato aukštą, langai išeina į visas keturias puses. Ieškovui paskirtoje naudotis žemėje „B“ (110 kv. m ploto) nuo taško 29 iki 30 nėra numatytas 1 m namo aptarnavimui skirtinas žemės plotas, pietrytinėje sklypo dalyje nuo taško 16 iki 15 nenumatyta bendra namo aptarnavimui skirta zona, todėl atsakovai neturi galimybės apeiti trečiajam asmeniui priklausančių laiptų ir patekti į „Cl“ (20 kv. m) sklypą per bendro naudojimo sklypo zoną. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantų nurodomų aplinkybių, tokių, kaip, kad nėra aišku, kodėl ieškovo pateiktame plane atstumas nuo 20 iki 21 taško yra 7,29 m, o 2007 m. kovo 5 d. sutartimi patvirtintame žemės sklypo plane atstumas tarp minėtų taškų yra 6,48 m. Taip pat nuo taško 21 iki 22 yra 5,93 m, o sutartimi patvirtintame plane šioje vietoje namo aptarnavimui skirta bendro naudojimo dalis nebuvo numatyta. Teismas visiškai nevertino ir matininko pateiktų skaičiavimų atitikties ankstesniame žemės sklypo plane esantiems matavimams, t. y., kad atsakovams priklausančio sklypo linija ėjo tiesiai nuo namo kampo, tuo tarpu ieškovo pateiktame plane sklypo linija nuo namo kampo nutolusi daugiau kaip 3 m (linija nuo 17 iki 18 ir 11 taško). Taip pat skiriasi planuose nurodyti duomenys – nesutampa žemės plotų linijų matmenys, plane nėra apskaičiuoti reikšmingi dviejų bendro naudojamų įvažų plotai, įvaža tarp „E“ ir „B“ sklypo ir įvaža tarp „B“ ir „Cl“. Apeliantų teigimu, įvaža tarp „B“ ir „Cl“ yra praplatinta „D“ sklypo sąskaita nuo taško 13 iki 14, galimai dėl to „D“ sklypo riba pietinėje dalyje buvo paslinkta 3,09 m (taškai 17-18) link „C2“ sklypo, tuo padidinant „D“ sklypą ir sumažinant „C2“ sklypą. Kadangi visų nurodytų aplinkybių, kurios yra svarbios bylos esmei atskleisti, apylinkės teismas nesiaiškino, netyrė, nevertino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas abejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ir pagrįstumu.

37. Pažymėtina, kad apeliantai Kauno apygardos teismui pateikė jų prašymu matininko parengtą ginčo žemės sklypo projektą, kuriame skiriasi atlikti matavimai nuo ieškovo projekte pateiktų matavimų. Esant skirtingiems to paties žemės sklypo matavimams, akivaizdu, kad byla pagal ieškovo pateiktą planą galėjo būti netinkamai išnagrinėta. Kita vertus, atsakovams skiriama naudotis sklypo dalis dalijama į dvi dalis, atskiriant 20 kv.m. plotą. Akivaizdu, jog būtina įvertinti jos naudojimo aspektus ir dėl jų pasisakyti, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, išvadas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus, dėl to priėmė iš esmės nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo detaliai ištirtas ieškovo teikiamo plano pagrįstumas, nevertinti jo trūkumai, o apeliantai iš esmės šiuo aspektu ginčija teismo sprendimo neteisėtumą, be to, atsakovai pateikė ginčo žemės sklypo matavimus, kurie skiriasi nuo ieškovo pateiktame plane nurodytų, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją.

41. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.