- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2715-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19722-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., L. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K., atstovaujamo advokato G. D., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24196-528/2014 pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., L. Š., antstolis Marekas Petrovskis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (išieškotojas) A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. Š. priklauso tokios dalys su sutuoktine L. Š. turimame bendrame turte: 1/2 dalis A. Š. ir L. Š. su darbo santykiais susijusių pajamų ir visų rūšių pajamų; 1/2 dalis L. Š. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų; 100 procentų dalis: transporto priemonės „Honda CR-V“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m.; pistoleto „Kevin“, id. kodas (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdžio šautuvo „Sabatti Falcon“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); 100 procentų dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1900 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 100 procentų dalis: žemės sklypo, bendras plotas 0,2005 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, bendras plotas 430,57 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 90 procentų dalis: žemės sklypo, bendras plotas 0,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, bendras plotas 0,5700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, bendras plotas 85,51 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, bendras plotas 0,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, bendras plotas 2,4400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, bendras plotas 0,8400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, bendras plotas 0,2800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
Teismas nurodė, kad prašymas neatitinka CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi, nustatant skolininko turto dalį nekilnojamajame daikte, turi būti nustatoma ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka. Teismas sprendė, kad pareiškėjas privalo nurodyti, kaip prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir išieškotojo prašymą priimti.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą ir padarė klaidingą išvadą, kad išieškotojui yra keliama pareiga pateikti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (jo dalimi) tvarką. Minėta nuostata reiškia, kad teismas, spręsdamas bylą, turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, tačiau išieškotojui nekeliama pareiga pateikti įrodymus dėl tokios tvarkos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra išieškotojas, kuris neturi ir negali turėti skolininko turto kadastrinių matavimų bylų, todėl negali išreikšti nuomonės dėl konkrečios naudojimosi tvarkos nustatymo. Sprendžiant prašymo dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo klausimą, išieškotojui dėl objektyvių aplinkybių negali būti keliama pareiga pateikti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektą. Teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. Išreikšdamas nuomonę dėl konkrečios naudojimosi tvarkos, išieškotojas, pateikdamas prašymą, gali nurodyti tik tokią poziciją, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką prašo nustatyti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis M. Petrovskis nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir jį palaiko. Antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išieškotojui perkėlė pareigą pateikti duomenis apie dalinamo nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, nes tokią pareigą turi skolininkas A. Š. arba bedraturtė jo sutuoktinė L. Š..
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. Š. ir L. Š. prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apeliantas privalo pašalinti prašymo dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo trūkumus. Vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, teismas, spręsdamas skolininko turto dalies nustatymo bendroje nuosavybėje klausimą, privalo nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Todėl akivaizdu, kad išieškotojui prašant nustatyti, jog skolininkui priklauso tam tikra dalis bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, jis kartu su atitinkamu prašymu privalo teismui pateikti naudojimosi tvarkos projektą. Tik gavęs pareiškėjo (išieškotojo) siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolininko dalies bendroje nuosavybėje nustatymo, gali įvertinti, ar pagal pareiškėjo siūlymą teismo nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nepažeis į bylą įtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir atitiks protingumo, proporcingumo principus. Pareiškėjui prašant nustatyti nekilnojamojo daikto skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kartu turi būti pasiūloma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, t. y. tokiu atveju privalu nurodyti, kokią tiksliai dalį ir kokiomis naudojimo sąlygomis pareiškėjas prašo pripažinti jo skolininko nuosavybe. Priešingu atveju, pareiškėjo reikalavimai turėtų būti traktuojami kaip iki galo nesuformuluoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjui (išieškotojui) nustatytas terminas prašymo dėl skolininko turto, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko A. Š. turto dalies, esančios bendra su jo sutuoktine L. Š. nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo stadijoje nustatęs, kad prašymas neatitinka CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. pareiškėjas nenurodė, kaip prašo nustatyti naudojimosi turtu tvarką ir nepateikė prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis M. Petrovskis vykdo 2014 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-958-555/2011 dėl 1 032 356,96 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo A. K. naudai. Antstoliui pasiūlius, išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko A. Š. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Sprendžiant iš pareiškėjo reikalavimų, jis prašo nustatyti būtent realiąsias, o ne idealiąsias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju teismui turi būti pateikiamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas, kadangi nesant tinkamai parengto skolininkui priklausančio turto dalies naudojimosi projekto, teismas negalėtų teisingai išspręsti bylos, nes nustatęs skolininko turto dalį, teismas privalo nustatyti ir jos naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima įvykdyti realų išieškojimą, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis projektas turi būti teikiamas tik svarstant prašymo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
Pažymėtina, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturi skolininkui priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką. Tai, kad šių dokumentų pareiškėjas nepateikė kartu su prašymu, nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti civilinę bylą, kadangi jie gali būti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkas, disponuoja skolininkas, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, priešingai nei pareiškėjui ar jos atstovui kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pareiškimo priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl šį klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir išieškotojo prašymą priimti, t. y. išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimo sprendimas – pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.