Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi M. B. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo, skiriamo šiuo nuosprendžiu, ir M. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuota iš M. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio VW TOURAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 240 Eur (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurų). Nuosprendžiu išspręsti ir kardomosios priemonės bei daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinis skundas atmetamas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas nuteistojo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, taip pat neginčija parinktos bausmės rūšies ar jos trukmės, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

7. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išsamiai pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo M. B. atžvilgiu, įvertino apelianto asmenybę, tai, jog apeliantas prieš tai buvo teistas 4 kartus, o bausmės vykdymas jam buvo atidėtas net 3 kartus, savo elgesio nekeičia ir konstatavo, kad anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iš dalies (ar visiškai) atidėti paskirtos bausmės vykdymą dar kartą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką M. B. padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad dėl minėto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo Lietuvos probacijos tarnyba į apylinkės teismą kreipėsi jau tris kartus, kadangi nuteistasis nevykdo teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadinasi, nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pakeisti savo elgesį, parodytas teismo pasitikėjimas, kurio nuteistasis kaskart nepateisino, nuteistasis suteiktomis galimybėmis ir teismų parodytu pasitikėjimu nusprendė nepasinaudoti, todėl dar kartą atidedant bausmės vykdymą teisingumas nebūtų įgyvendintas, nebūtų pasiekti nei bendrosios, nei specialios prevencijos tikslai, nei tinkamai vyktų nuteistojo resocializacija.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui sušvelninus paskirtą bausmę, nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį uždirbtomis lėšomis palengvintų savo žmonai auginti ir išlaikyti jų mažametę dukrą. Atkreipiamas dėmesys, kad nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam įvykdant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nesustabdė, o darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. B. suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek pasirinko elgtis visuomenei pavojingu būdu. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad nebeprisimena, kur ir su kuo gėrė ir kokius alkoholinius gėrimus. Jis spėja, kad įvykio metu jis važiavo į namus, nes įvykis buvo apie vieną kilometrą nuo namų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis dienos metu (apie 13 val.) neblaivus važiavo taip pavojingai, kad automobilis apsivertė ir pats nuteistasis susižalojo. Tai rodo, kad M. B. gerai suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, tačiau vis tiek pasirinko netinkamą elgesio variantą.

10. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, prieš tai jau ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, kuris, akivaizdu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio ir neskyrė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą atmesti.