- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1753-570/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo L. G. tėvas G. G.. Pareiškėjas po savo tėvo G. G. mirties priėmė jo tėvui G. G. priklausiusį palikimą. J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat 1999 m. sausio 7 d. Marijampolės rajono mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą 1A'/m su priestatu, pažymėtu 1a'/m, veranda, pažymėta 2a'/m, ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais 2J'/m, 3J'/m, 4J'/m, 5J'/m, 6J'/m, 7J'/m, ir 8J'/m, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus G. G. tėvui J. G., jam priklausantį palikimą, kurį sudarė turimas namų ūkis: žemė ir jame esantys pastatai, faktiškai paveldėjo pareiškėjo tėvas G. G. Tačiau pareiškėjui taip pat yra žinoma, kad kadangi G. G. turėjo brolį A. G., kuris tuo metu buvo tremtyje, G. G., suvokdamas, kad jo brolis A. G. yra tremtyje Rusijoje ir negali grįžti bei tikėdamasis, kad jo brolis A. G., kada nors visgi sugrįš į Lietuvą, nusprendė, kad būtų sąžininga ūkio pastatus užrašyti A. G., kad jis turėtų kur grįžti. Tačiau A. G. į Lietuvą iš tremties taip niekada ir nesugrįžo bei (duomenys neskelbtini) mirė būdamas tremtyje (Rusijoje (duomenys neskelbtini)). Nors A. G. taip niekados ir nesugrįžo į Lietuvą ir faktiškai jis pats asmeniškai palikimo nepriėmė (faktiškai palikimą priėmė palikėjo tėvas G. G.), tačiau G. G. valia, esant padarytam įrašui, kad pastatus po J. G. mirties priėmė A. G., laikytina, kad minėti pastatai yra A. G. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad pastatai ūkinėse knygose yra įtraukti A. G. vardu bei į tai, kad minėtą turtą po A. G. mirties priėmė, juo visada naudojosi ir name gyveno pareiškėjas L. G. ir yra kreipiamasi teismą su šiuo pareiškimu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas L. G. priėmė palikimą po A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai priimdamas turtą, jį valdydamas ir juo naudodamasis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
6. Byloje esančiais duomenimis, o konkrečiai – (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad A. G. ir G. G. yra mirę, 2001 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, jog L. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl nekilnojamojo turto, likusio po G. G. mirties, 2001 m. vasario 13 d. pažymėjimu apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, taip pat kadastro bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad po G. G. mirties liko pareiškime minimas nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. pažymėjimu apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog G. šeima buvo ištremta į Rusiją (tuometę SSRS), 2023 m. spalio 24 d. notarės G. S. liudijimu, (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio galima daryti išvadą, kad mirus A. G. paveldėjimo byla neužvesta, kvitais bei sąskaitomis už komunalinius mokesčius, už kadastrinius matavimus ir kadastro bylos sudarymą, iš kurių matyti, jog pareiškėjas mokėjo mokesčius už likusį po palikėjo mirties nekilnojamąjį turtą, kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas L. G. rūpinosi po A. G. mirties likusiu turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo už jį visus reikiamus mokesčius ir rinkliavas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė, jog jis priėmė po palikėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą niekam neišduotas, kitų įpėdinių, priėmusių palikimą, nėra.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
8. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
9. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jos valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. G. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.