- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-101-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12416-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tranvia“
- Atsakovas
- Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius
- Kategorijos
- 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant Juditai Šovaitei, Jurgitai Radauskaitei, Živilei Užkurytei, Danguolei Muravjovienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranvia“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,
atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Beinariui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tranvia“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tranvia“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 1SS-1387-(5.59 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.)“ pateikti; pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“; pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 1SS-1387-(5.59 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.)“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti 2019 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-496-(14.8.49.) pakeitimą, kuriame būtų numatyta nuomininkės UAB „Tranvia“ teisė keisti išnuomotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies naudojimo būdą pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 2669,80 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti mokslo paskirties pastate 1C5p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastatas yra valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė. Ieškovė, 2018 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-9645 ir 2019 m. kovo 27 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-2208 pagrindu įsigijo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl jai priskirtinos žemės sklypo dalies nuomos. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. sudarė su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0613 ha dalies nuomos sutartį Nr. 8SŽN-496-(14.8.49.), kurios pagrindu ieškovei suteikta teisė žemės sklypo dalį nuomoti 45 metų laikotarpiui. Ieškovė 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į atsakovę, pateikdama prašymą pakeisti 2019 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 8SŽN-496-(14.8.49.), pasirašant susitarimą, kuriame būtų numatyta nuomininkės UAB „Tranvia“ teisė keisti išnuomoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Atsakovė 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) atsakė, kad negali tenkinti ieškovės prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nesutikdama su atsisakymu tenkinti prašymą ir pakeisti nuomos sutartį, ieškovė 2021 m. liepos 30 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ir tenkinti ieškovės 2021 m. birželio 11 d. prašymą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu atsisakė panaikinti 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.). Ieškovė dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. rašto su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 21R1-246 (AG1-243/08-2021) skundą atsisakė priimti, kadangi jis nenagrinėtinas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovė mano, kad raštas ir atsisakymas rašto panaikinimo pažeidžia jos teises, turėtų būti panaikinti, nes priimti nemotyvuotai. Terminas skųsti skundžiamą 2021 m. rugsėjo 8 d. raštą yra atnaujintinas, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovė buvo įsitikinusi, jog savo interesus galės apginti pasikreipusi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri atsisakė ieškovės skundą priimti. Skundžiamame 2021 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodyta, kad raštas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi ginčą nagrinėti šioje institucijoje ir ieškinio šioje byloje netikslino. Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Nuomos sutarties 4.1 punktu leidžiama rekonstruoti žemės sklype esančius statinius, tačiau nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdo: nuomos sutarties 16 punkte numatyta, kad nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotoju reikalavimu, jei nuomininkas keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimas. Nuomos sutarties 17 p. numato, kad esant galimybei, pakeitus žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nuomotojas turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl nuomos sutartis numato galimybę įtraukti į sutartį sąlygą, leidžiančią nuomininkui keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Ieškovės nuomone, tokios sąlygos įtraukimas į nuomos sutartį yra galimas ir įmanomas, bei ne tik leistinas, tačiau netgi aiškiai reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, toliau – Taisyklės, 30.8 p. įtvirtinta, kad „kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pakeitus išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nuomotojas patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įrašus Nekilnojamojo turto registre ir perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.“ Paminėta teisės nuostata taikytina, esant šioms sąlygoms: pagal savivaldybės bendrąjį planą norima plėtoti veikla yra leistina; norima plėtoti ir bendrajame plane leistina veikla neatitinka išnuomotame valstybiniame žemės sklype esančio statinio ar įrenginio tiesioginės paskirties; valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui; valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdo; pateikiamas nuomotojo arba nuomininko prašymas. Nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos išvardytos sąlygos, kurios suponuoja teisinį pagrindą, pritaikant Taisyklių 30.8 p. nuostatas, šalių susitarimu pakeisti nuomos sutartį, joje numatant nuomininko teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą.
Atsiliepimas
Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė bei atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 0,0748 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0613 ha, 2019 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-496-(14.8.49) išnuomotas ieškovei. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos“. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinius nenustatyta, kad žemės sklype nebenumatoma vykdyti veiklos, kuriai 2019 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-496-(14.8.49) buvo išnuomotas minėtas valstybinės žemės sklypas, t. y. pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties. Žemės sklype yra pastatas, kuriame yra negyvenamoji patalpa – įstaigos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 8SD-3540-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – taisyklės), 2.4 papunktyje ir taisyklių 28 punkte nurodyta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis taisyklių 30.8 papunkčiu, leidžiama keisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą tik vienu atveju – kai žemės sklypui nustatyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas nenumatyti savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrajame plane, t. y. tarp bendrajame plane teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, numatytų leidžiamų paskirčių ir naudojimo būdų nėra žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, kurie nustatyti išnuomotam / nuomojamam žemės sklypui. Atsakovės atstovas paaiškino, jog ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimas yra naikintinas, kadangi priimtas raštas yra nepagrįstas, o nurodyti motyvai nemotyvuoti. Atstovas nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktų normomis, todėl ieškovės argumentai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovė, 2018 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-9645 ir 2019 m. kovo 27 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-2208 pagrindu įsigijo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši negyvenamoji patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti mokslo paskirties pastate 1C5p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastatas yra valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. sudarė su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0613 ha dalies nuomos sutartį Nr. 8SŽN-496-(14.8.49.), kurios pagrindu ieškovei suteikta teisė žemės sklypo dalį nuomoti 45 metų laikotarpiui.
Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paminėtos valstybinės žemės nuomos pakeitimo. Atsakovė raštais atsisakė keisti nuomos sutartį. Todėl ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 1SS-1387-(5.59 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.)“.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė turi būti išnuomojama ne aukciono būdu tuo atveju, jeigu ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Valstybinės žemės sklypai turi būti išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės nuomos terminas turi būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 22 punktas).
Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 21 punktas).
Tarp šalių sudarytoje žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos“. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinius nenustatyta, kad žemės sklype nebenumatoma vykdyti veiklos, kuriai 2019 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-496-(14.8.49) buvo išnuomotas minėtas valstybinės žemės sklypas, t. y. pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties. Žemės sklype yra pastatas, kuriame yra negyvenamoji patalpa – įstaigos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo). Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Žemės sklype įregistruotas pastatas – mokslo įstaiga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – mokslo. Ieškovės turimos patalpos atitiko visas sąlygas, todėl ir buvo jai išnuomotas žemės sklypas be aukciono. Laikytina, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.
Vadovaujantis jau aptartais motyvais, yra nesvarstomas ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3540-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 1SS-1387-(5.59 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 8SD-3540- (14.8.125 E.)“.
Ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl kitų nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Patikslintą ieškinį atmestus, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis bei patirtos išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepatirtos, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.