- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-643-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. įgalioto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5033-339/2019 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. S., atstovaujama įgalioto asmens R. G., pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kuriuo prašė teismo pratęsti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio K. R. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad K. K. ir O. K. (pareiškėjos V. S. tėvai) santuokos metu įgijo ir valdė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas už bendras šeimos pajamas ir registruotas O. K. vardu. Pažymėjo, kad po K. K. ir O. K. mirties visą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti viena įpėdinė – jų dukra V. S.. Pareiškėja akcentavo, kad rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, prižiūrėjo ir mokėjo visus nekilnojamojo turto mokesčius, t. y. palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti.
3. Pareiškėja nurodė, kad dėl elementaraus teisės aktų nežinojimo ir jų nesupratimo praleido įstatyme numatytą 3-jų mėnesių terminą, per kurį yra būtina kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė maniusi, kad valdant ir disponuojant turtu yra laikoma, kad palikimas yra priimtas, kad formalumus galima bet kada sutvarkyti, dėl šių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą, kurį prašo pratęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. S. 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus: 1) aiškiai suformuluoti pareiškimo reikalavimą, t. y. ko prašoma teismo – atnaujinti terminą palikimui priimti ar nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja V. S. priėmė mirusios O. K. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir patikslintą reikalavimą, pagrindžiančius rašytinius įrodymus; 2) pateikti įrodymus, kad pareiškėja yra vienintelė mirusios O. K. įpėdinė; 3) pateikti K. K. mirties akto įrašo (duomenys neskelbtini) originalą arba tinkamai patvirtintą jo kopiją; 4) pateikti įrodymus, kad pareiškėjos atstovas R. G. yra pareiškėjos artimasis giminaitis ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti pačios pareiškėjos ar tinkamo jos atstovo pasirašytą pareiškimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pareiškėjos V. S. įgaliotas asmuo R. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodė kad:
5.1. Patikslina pareiškime suformuluotą reikalavimą ir prašo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
5.2. Įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja priėmė ir pradėjo valdyti mirusios O. K. turtą yra tai, kad namas po O. K. mirties dar tebestovi, nesugriuvo, yra sutvarkytas ir tinkamas gyvenimui, o tai reiškia, kad jis buvo prižiūrimas bei tvarkomas ir tai darė pareiškėja.
5.3. Kad pareiškėja yra vienintelė mirusios O. K. įpėdinė, patvirtina Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. (duomenys neskelbtini) liudijimas su priedais. Kitų įrodymų, kad pareiškėja yra vienintelė mirusiosios palikimo paveldėtoja, nėra, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie dar įrodymai tai gali patvirtinti ir kur juos gauti, tad šis pirmosios instancijos teismo reikalavimas yra neįvykdomas ir perteklinis.
5.4. Teismui teikiama K. K. mirties akto įrašo (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinta Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos.
5.5. Pareiškėjos įgaliotas asmuo nėra artimas pareiškėjos giminaitis ir neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, tačiau pareiškėjos įgaliotas atstovas teisme pareiškėjos neatstovaus, o pasirašyti teismui teikiamus procesinius dokumentus asmeniui, nesančiam artimam giminaičiui ir neturinčiam aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia. Be to – asmeniui, pagal įgaliojimą teikiančiam teismui procesinius dokumentus, nėra keliamas reikalavimas būti artimu giminaičiu ir turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos įgalioto asmens atskirasis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai buvo nustatytas 10 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos V. S. įgalioto atstovo R. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nustatė, kad teismui pateiktas pareiškimas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų: 1) neaiškiai suformuluotas pareiškimo reikalavimas (neaišku, ar pareiškėja kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ar dėl juridinio fakto, kad pareiškėja priėmė O. K. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nustatymo); 2) prie pareiškimo nepridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, nurodytas pareiškime (nepateikta įrodymų, kad pareiškėja yra vienintelė O. K. įpėdinė, nepridėta K. K. mirties akto įrašo kopija); 3) prie pareiškimo nepateikti įrodymai, patvirtinantys įgalioto asmens R. G. teisę atstovauti pareiškėją.
10. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto pareiškimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiškimo reikalavimas nagrinėjamu atveju yra suformuluotas neaiškiai, t. y. nebuvo aišku, ar pareiškėja kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ar dėl juridinio fakto, kad pareiškėja priėmė O. K. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nustatymo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjai aiškiai suformuluoti pareiškimo reikalavimą.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog prie pareiškimo nepridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, nurodytas pareiškime. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kaip nustatyta iš į nagrinėjamą bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teismui nebuvo pateiktas pareiškėjos pareiškime nurodytas K. K. mirties akto įrašo (duomenys neskelbtini) originalas ar tinkamai patvirtinta jo kopija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją šį nustatytą trūkumą pašalinti. Faktą, kad pareiškėja yra vienintelė mirusios O. K. įpėdinė patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas.
12. Vienas iš teisės į tinkamą procesą principo aspektų – galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Jei tokia procesinė teisė įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., tuo atveju, kai, teismo nuomone, byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas gali jam pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis), kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjos atstovas R. G. yra pareiškėjos artimasis giminaitis ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismui pateiktas pareiškimas nebuvo pasirašytas pačios pareiškėjos ar tinkamo jos atstovo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą.
13. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde pareiškėja patikslino savo pareiškimo reikalavimą (prašo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti); kartu su atskiruoju skundu pateikė K. K. mirties akto įrašo (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos; bei nurodė, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo nėra artimas pareiškėjos giminaitis ir neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog skundžiama nutartis dėl trūkumų šalinimo paliktina nepakeista, pirmosios instancijos teismo pareiga – įvertinti, ar pareiškėjos pareiškimo trūkumai pagal teismo nurodymus yra pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.