Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. M. atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, atsakovei V. G., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir dalių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje abiem šalims priklauso po ½ dalį; 2) priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ieškovui; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog jam ir atsakovei pradėjus draugauti, jis ją parsivedė gyventi pas save, ją pilnai išlaikė, nuolat padėjo ir jos artimiesiems. Nurodė, kad gimus vaikui, atsakovė gyveno Lietuvoje, name, kurį vėliau įsigijo, o pats kas du mėnesius grįždavo iš darbo Danijoje. Nurodė, kad kartu su atsakove gyveno iki 2013 metų, kartu susilaukė trijų vaikų, gyvenant kartu – atsakovė nedirbo, nes prižiūrėjo vaikus, šeimą išlaikė tik ieškovas. Tik 2016 metais, atsakovė pradėjo dirbti. Nurodė, kad iš jo uždirbtų pinigų 2010 metais įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., jį registravo atsakovės vardu. Prie namo įsigijimo prisidėjo ir jo mama – paskolino 1732,72 Eur, šiame name yra deklaruotos visos šeimos narių gyvenamosios vietos. Nurodė, kad 2013 metais, darbo metu, patyrė sunkią galvos traumą, po ilgai trukusio gydymo, grįžus namo su atsakove nebegyveno, ji susirado kitą vyrą.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog namui įsigyti reikalingą dalį pinigų reikėjo skolintis iš ieškovo mamos, nes ieškovas dalį uždirbtų pinigų išleisdavo alkoholiui. Nurodė, kad paskolintų pinigų nėra grąžinusi, nes neturėjo iš ko, ši skola yra jos asmeninė skola ir jos įnašas perkant namą. Pripažįsta, kad su ieškovu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, kartu gyveno nuo 2003 metų iki 2015 metų, namas įgytas gyvenant kartu. Pati dirbdavo pavienius darbus pas žmones, pinigus naudojo vaikų išlaikymui. Pažymėjo, kad name gyventi dviem šeimos neįmanoma, be to, namas yra avarinės būklės. Šiuo metu jos šeimą sudaro sugyventinis ir trys vaikai (ieškovo vaikai), name dabar jau 2 metus negyvena, ten gyvena tik ieškovas. Ieškovo santykiai su vaikais – geri. Jų tarpusavio santykiai su ieškovu pablogėjo dėl jo patirtos traumos. Nurodė, kad tik pastačius priestatą, įrengus atskirą įėjimą, virtuvę, santechnikos mazgą yra įmanoma namą pasidalinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M..

Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., minėtu adresu, nuo 2012 m. kovo 23 d. taip pat deklaruoti trys nepilnamečiai vaikai.

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo: uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d.), uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. liepos 25 d.), uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. spalio 15 d.).

Iš ieškovo darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad ieškovui nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nustatytas 70 procentų netektas darbingumas.

Iš 2010 m. lapkričio 9 d. kasos pajamų orderio Nr. 11582, nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 2085,26 Eur (7200 Lt) už dalyvavimą konkurse 299-P. 2010 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 954452, patvirtinta, kad atsakovė akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo 868,86 Eur (3000 Lt) uždalyvavimą konkurse 299-P.

Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažyma patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3750 (bendra daiktų vidutinė vertė – 9646 Eur, pagal 2010 m. lapkričio 8 d. vidutinę rinkos vertę).

Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)

Akcinės bendrovės „Swedbank“ pažyma apie pavedimus patvirtina laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 1 d. į atsakovės sąskaitą pervestas lėšas. Į atsakovės sąskaitą R. M. pervedė 1737,72 Eur (6000 Lt) (paskirtyje nurodė skolinamos lėšos) ir 289,62 Eur (1000 Lt) (paskirtyje nurodė sąskaitos papildymas), į sąskaitą J. T. (ieškovo darbdavys) pervedė viso 2403,85 Eur (8300 Lt) (paskirtyje nurodė: J. A., J), į atsakovės sąskaitą G. J. pervedė viso 3475,44 Eur (12000 Lt) (paskirtyje nurodė: pavedimas; už malkas, G. A.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. pažyma patvirtinta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo išmokėtos ligos išmokos, nedarbo draudimo išmokos, išlaikymas.

Iš antstolio G. J. 2018 m. sausio 25 d. pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą nustatyta, kad pagal išduotą vykdomąjį raštą pradėtas vykdymas dėl skolininko (ieškovo) įsiskolinimą už vaikams nemokamą išlaikymą išieškotojai (atsakovei). Įsiskolinimas 2017 m. gruodžio 1 d. sudaro 8459,75 Eur.

Dėl reikalavimo pripažinti namą su priklausiniais bendrąją daline nuosavybe.

Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, o atsakovė neginčija fakto, jog kartu gyveno, kūrė bei vedė bendrą ūkį nuo 2002 metų, susilaukė trijų vaikų. Atsakovė sutinka ir su tuo, jog į jos banko sąskaitą buvo pervedamos lėšos iš ieškovo darbovietės. Byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – viralinė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, kurių įregistravimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3750. Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina ir tai, kad ieškovo mama į atsakovės sąskaitą pervedė 1737,72 Eur (6000 Lt), nurodydama, kad lėšos yra skolinamos, iš mokėjimų, atliktų atsakovės vardu, buvo sumokėta 2954,12 Eur už dalyvavimą konkurse 299-P. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 8 d. vidutinė daiktų vertė – 9646 Eur. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą Dituvos k., Priekulės sen., Klaipėdos r., šiuo adresu, nuo 2012 m. kovo 23 d. taip pat deklaruoti trys nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad atsakovė posėdžio metu patvirtino, jog su ieškovu nebegyvena nuo 2015 metų, t. y. kartu šalys gyveno 12 – 13 metų, per šį laiką ji nedirbo, išskyrus pavienius darbus pas žmones, tačiau rūpinosi ir augino šalių bendrus vaikus. Aptartos aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, jog šalys pradėdamos gyventi kartu, kurdamos bendrą ūkį ir gyvenimą, įsigijo namą su priklausiniais, tai, kad įgytas turtas įregistruotas atsakovės vardu, nepaneigia fakto, jog turtas įsigytas bendrai. Be to, teismo vertinimu, tokį įregistravimo statusą galėjo lemti aplinkybės, jog ieškovas ilgą laiką dirbo užsienyje, todėl negalėjo fiziškai tvarkyti namo įsigijimo klausimų.

Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės prisidėjimas ir įnašai į jų sukurtą ir prašomą padalinti nuosavybę buvo lygūs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškovo gautos pajamos iš darbo veiklos, atsakovės pasiskolintos lėšos bei negalėjimas dirbti prižiūrint, auginant šalių vaikus, todėl ši nuosavybė atitinkamai turi būti dalijama. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą.

CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad įgytas turtas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., yra įgyti ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jų dalys yra lygios.

Dėl ½ turto dalies priteisimo ieškovui.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Tačiau taipogi teismų praktikoje laikoma, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to, tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali atsisakyti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės ar prieštarauti siūlomam atidalijimo variantui, tačiau toks atsisakymas ar prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieštaraujantys atidalijimui ar siūlomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymą atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, jeigu bendraturtis, kuris siekia atidalijimo, įrodo, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, jog ginčo turtas yra įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tai, jog po ½ dalį šio turto priklauso kiekvienai šaliai, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jam ½ dalį ginčo objekto. Posėdžio metu atsakovė teigė, kad ieškovas name gyvena vienas, ji, jos sugyventinis ir bendri su ieškovu vaikai, gyvena atskirai. Pagal teismų praktiką, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovė mano, jog atidalijimas natūra galimas, jei būtų pastatytas priestatas, įrengtos papildomos patalpos, santechnikos mazgai, tačiau savo siūlomo atidalinimo varianto atsakovė byloje neteikė. Nesant kito, nei ieškovo siūlomo atidalinimo varianto, teismo vertinimu, nepadarant neproporcingos žalos dalinamam daiktui, bei atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitą ieškovo turimą gyvenamąją vietą, į ieškovo sveikatos būklę (nustatytas netektas 70 procentų darbingumas), konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir jam priteisti ½ dalį ginčo objektų: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

Pažymėtina, kad atsakovė, jos atstovė, teismo posėdžio metu, nurodė, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimas yra didelis, sudaro apie daugiau nei 8000 Eur, be to, atsakovė yra pasiskolinus pinigų, kuriuo kaip teigė, investavo į namo pirkimą. Teismo vertinimu, ieškovo turimas išlaikymo įsiskolinimas yra susijęs su vykdymo procesu, todėl atsakovei, nereiškiant reikalavimų šį išlaikymą įskaityti į namo vertė ar kt., teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, nors ieškinys tenkintas, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įsigiję turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., Klaipėdos r., kurioje nuosavybės teisės dalys yra šios – A. M. priklauso ½ nuosavybės teisės dalies, V. G. priklauso ½ nuosavybės teisės dalies.

Priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.