Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai L. K., jos gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui, vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,

kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Ukrainos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, užsiimanti individualia veikla, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Body kamerų apžiūros protokole užfiksuota, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250523-084329UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti ant važiuojamosios kelio dalies. Matomi žmonės, bei pasviręs mikroautobusas. Kitoje kelio pusėje matomas juodos spalvotas, apgadintu priekiu, kairiu šonu ,,Lexus“ automobilis. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas 2 vedasi moterį (ikiteisminiame tyrime atpažįstama kaip L. K.) – dėvinti juodą skarą ant galvos, baltos ir juodos spalvų palaidinę, baltą striukę, juodas kelnes, avinti baltus - sportbačius. Pareigūnai su moterimi bendrauja rusų kalba. Pareigūnas 2 tikrina minėtos L. K. blaivumą. Moteriai nustatytas 2,46 promilių girtumas. Moteris aiškina, kad važiavo ir matė, kaip mikroautobusas važiavo į ją ir įvyko susidūrimas. Prie L. K. prieina moteris (toliau – moteris 2) – dėvinti juodos ir baltos spalvų palaidinę, baltą striukę, juodas kelnes. Moteris kalba ukrainietiškai. Pastaroji L. K. rodo dešinės rankos nykštį ir sako, kad pirštas sulūžęs. Pareigūnas 1 bėga pas moterį 2. Pastaroji sako, kad ,,Lexus“ automobilyje buvo ir septynerių metų vaikas. Pareigūnas 1 pildo asmens duomenis. L. K. pareigūnui 1 aiškina, kad gydytoja jai pasakė, kad jeigu pastaroji geriau jaučiasi, kai pavartoja alkoholio, tai patarė jai vakare išgerti. Moteris teigia, kad ji vakare vartojo alkoholį, o automobilis priešais į ją įvažiavo pats. Pareigūnas 2 tikrina vyro (toliau – vyras 1)– dėvintis tamsiai pilką megztinį, juodas kelnes, blaivumą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250523-091330UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti ant važiuojamosios kelio dalies. Pareigūnas 2 antrą kartą tikrina L. K. blaivumą. Antru pūtimu moteriai nustatytas 1,94 promilių girtumas. Moteris aiškina, kad miegoti nuėjo trečia valandą nakties, iki to vartojo šampaną. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrima vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250523-094330UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 23 minutės 14 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t.1, b. l. 91-92).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. K. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. 2025 m. gegužės 23 d., 8.52 val., alkotesteriu Draeger Alcotest 6810 buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas; 09.21 val., buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas (t. 1, b. l. 117-120).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl įvykio aplinkybių nurodytos iš esmės analogiškos eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės bei advokato D. Raulušaičio pranešimas dėl medicininių dokumentų ir tikslesnės diagnozės pateikimo (t. 1, b. l. 19; 43).

2025 m. gegužės 23 d. N. N. ir D. S. paaiškinimuose nurodytos analogiškos aplinkybės minėtų liudytojų (N. N. ir D. S.) parodymams, aplinkybės (t. 1, b. l. 20; 21).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad L. K. kaltė padarius jai inkriminuotas, BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta.

Šie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamosios L. K. kaltę patvirtina liudytojų L. L., N. N. ir D. S. parodymai, specialisto išvados duomenys apie L. L. sveikatos būklę, pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, transporto priemonių apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterių kvitų rodmenys. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajai L. K. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad L. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji, 2025 m. gegužės 23 d., apie 8 val. 30 min., Vilniuje, Verkių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Lexus GX550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio nustatymo priemone jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, važiuodama vienintele savo judėjimo krypties Verkių gatvės eismo juosta link Žvalgų gatvės pusės, pažeidė KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 127 punkto reikalavimus numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 20 punkto reikalavimą, numatantį, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, tai yra, pasirinkdama vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, ji neatsižvelgė į šlapią ir slidžią kelio važiuojamosios dalies dangą, o taip pat į jos važiavimo kryptimi ties Verkių gatvės pastatu Nr. 68A buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija judėdama kelio vingiu, be to, tuo metu dar trumpam nukreipusi dėmesį nuo vairavimo į kartu su ja automobiliu važiavusius keleivius, ji prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę įvažiavo į Verkių gatvės kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu N. N.vairuotu automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko automobilio „Lexus GX550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei L. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios L. K. gynėjas advokatas D. Raulušaitis ir laiduotoja V. I. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamosios L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą V. I. atsakomybėn.

Teismas, išnagrinėjęs L. K. gynėjo advokato ir V. I. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamoji L. K. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o V. I. , teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajai daryti realią teigiamą įtaką, kad L. K. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad L. K. padarė du nesunkius, tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), kurie sudaro idealiąją sutaptį. Be kita ko, šiuos nusikaltimus kaltinamoji padarė pirmą kartą – praeityje L. K. nebuvo teista ir pastarosios atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu L. K. prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus. L. K. nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikytinas kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji L. K. yra dirbanti, užsiima individualia veikla. Ji visiškai atlygino L. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamoji L. K. Lietuvos Respublikoje kartą bausta administracine tvarka. 2025 m. rugsėjo 20 d. gavo padėką iš Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovo Kijevo ir Haličo didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko padėką už tai, kas nuo 2016 m. kas metų investuoja nuo 5 ik 10 000 eurų.

Pažymėtina, kad L. K. draugė V. I. patikino, kad ji gali kaltinamajai daryti teigiamą įtaką, ją senai pažįsta, per paskutinius 5 metus bendrauja itin dažnai, susitinka bent kartą per savaitę, du kartus atostogavo kartu, gyvena netoliese. Žino, kad Ukrainoje L. K. turi kelis didelius verslus, yra atsakinga, šeimyniška, dosni. Kaltinamoji serga onkologine liga ir šiuo atveju alkoholio vartojimas turėjo įtakos, kaip papildomas dirgiklis.

Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą daro išvadą, kad nusikalstamos veikos iš esmės nebuvo nulemtos piktybinio L. K. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, teismo vertinimu nusikaltimus lėmė negebėjimo susitvarkyti su asmeninio pobūdžio problemomis paveiktas neatsakingas elgesys.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamoji po jai inkriminuotų nusikaltimų būtų padariusi naują nusikalstamą veiką ar L. K. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. K. nėra linkusi ne tik daryti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirti baudas: už BK 281 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą skirti 110 MGL dydžio baudą, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą – 80 MGL dydžio baudą, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 120 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 80 MGL dydžio baudą. Taip pat paskirti kaltinamajai dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2) turto – automobilio, kuriuo asmuo važiavo neblaivus, konfiskavimą.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamoji šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Taip pat ji įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko automobilio „Lexus GX550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei L. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamoji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji L. K. pažeidė KET, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė 1,94 promilių neblaivumą, dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata, todėl jai skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiama į neblaivumo laipsnį, į tai, jog praeityje neteista, nebausta už KET pažeidimus, jai nustatytinas 3 (trejų) metų šios priemonės taikymo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 23 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami..

Bylos duomenimis, automobilis LEXUS GX550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas Ukrainoje, priklauso L. K. (t. 1, b. l. 102-103). Nagrinėjamu atveju, nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, todėl automobilis konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

2025 m. birželio 5 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės L. K. priklausančiam automobiliui LEXUS GX550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas Ukrainoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2026 m. kovo 5 d.

Kadangi paskirtas automobilio konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtinas L. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui LEXUS GX550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Ikiteisminiame tyrime L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 164-135) specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 166-167), dokumentų – pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ukrainoje; leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2028 m. gegužės 13 d; Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168-169), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilį LEXUS GX550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajai L. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui LEXUS GX550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotam Ukrainoje, ir palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

L. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ukrainoje; leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio iki 2028 m. gegužės 13 d; Ukrainos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

– jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.