Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbanti A. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, ištekėjusi, turinti pilnametį sūnų, bausta administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2018 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,65 promilės etilo alkoholio).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. P. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad ji 2018 m. liepos 26 d. atvažiavo savo automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kavinę Slucko g.; susitiko su draugėmis, išgėrė apie 150 ml brendžio. Pasėdėjusios kavinėje, ji nusprendė važiuoti namo, drauges palydėjusi iki viešojo transporto, ji pasijuto blogai, paskambino draugams, kad atvažiuotų ją paimti; turėjo galimybę grįžti namo viešuoju transportu. Kadangi blogai jautėsi, be to, išsikrovinėjo jos telefonas, nuėjo į savo automobilį pasėdėti ir sulaukti draugų; automobilyje belaukdama užsnūdo; prie automobilio buvo priėjęs jai nepažįstamas vyriškis, ją išgąsdino, ji prabudo. Norėdama paskambinti dar kartą draugams ir susitarti, kad ją paimtų, nes prieš tai tinkamai nesusitarė, pamatė, kad išsikrovęs telefonas. Norėdama pakrauti telefoną, užvedė automobilį ir netyčia įjungus pavarą, automobilis pariedėjo atbuline eiga (buvo pastatytas nuokalnėje), kiek metrų pariedėjo, negali pasakyti, tačiau nedaug. Kad automobilis netrukdytų eismui, jį pastatė atgal; galimas variantas, jog užgesus automobiliui buvo iš jo išlipus kelis kartus. Priėjęs vyriškis visą tą laiką buvo šalia, kažką šnekėjo, bet ji negirdėjo; buvo išsigandus, tamsu, nepažįstamas vyras, telefonas išsikrovęs. Pastačiusi automobilį atgal į vietą, išlipusi, taip ir neprisiskambinusi draugams, užrakinusi automobilį, ėjo pėsčiomis namo, išsigando priėjusio vyro. E. J. g., ją sustabdė policijos pareigūnai. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Automobilio tikrai neketino ir net negalvojo vairuoti. Automobilis nuosavybės teise priklauso jai, bet juo naudojasi visa šeima; gyvena su vyru ir sūnumi. Prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sūnaus E. (E.) P. atsakomybei. Su sūnumi santykiai geri, artimesnio žmogaus neturi. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būna išvykęs, todėl jo ilgai nebūna namuose. Šiuo atveju sūnui pranešė pirmam, jog ji policijos komisariate, sūnus sureagavo prastai, ją barė. Dėl alkoholio nei ji, nei sūnus problemų neturi. Sūnaus įtaka – jai dar labiau būtų gėda. Jaučiasi kalta, parodė blogą pavyzdį. Jai tai pamoka.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas E. (E.) P. paaiškino, kad T. P. yra jo motina. Apie įvykį sužinojo iš mamos tą patį vakarą, detaliau – nuvykęs į policijos komisariatą. Grįžus mamai namo, abu kalbėjosi, mama paaiškino norėjusi tik atgal pastatyti nuriedėjusį automobilį, vairuoti namo neketino. Laibai pergyveno. Minėjo apie prie automobilio priėjusį vyrą, kuris galimai iškvietė policijos pareigūnus. Mama neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jų santykiai geri ir atviri. Mamos elgesys po šio įvykio pasikeitė. Jai gėda prieš jį. Minėtu automobiliu naudojasi visa šeima, bet dažniausiai mama, nes juo važiuoja į darbą. Šis laidavimas turėtų teigiamos įtakos mamai. Jis visada mamai patartų ir mano, kad tokie pokalbiai svarbu, jo įtaka vertingesnė nei tėvo, kadangi jis (laiduotojas) dažniau būna namuose, yra labiau pasiekiamas patarimui ar pasikalbėjimui. Šiuo metu jis dirba, planuoja ir toliau gyventi su tėvais, artimiausiu metu neketina išsikraustyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad jis 2018 m. liepos 26 d., apie 23.29 val., eidamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje miegojo apie 40 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų moteris. Jis pagalvojo, kad šiai moteriai galėjo sutrikti sveikata ir todėl pabandė ją pažadinti. Kai moteris atsibudo, jis suprato, kad ji galimai yra girta. Moteris pradėjo blaškytis už vairo, nerišliai kalbėjo, jos akys buvo paraudusios. Staiga moteris užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti į priekį. Kažkiek pavažiavusi, ji vėl sustojo. Jis priėjo prie jos norėdamas nutraukti galimai neteisėtą veiką, tačiau moteris vėl pradėjo važiuoti į priekį ir, pavažiavusi apie 10 metrų, sustojo Slucko g. viduryje. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai pamačiusi, moteris išlipo iš automobilio ir pradėjo šalintis link A. J. g. Staiga privažiavo patruliai ir sulaikė moterį, kuri galimai girta vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis moters iš akiračio paleidęs nebuvo, moteris jo akivaizdoje alkoholio nevartojo (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas R. M. nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. patruliuojant su vyriausiąja patrule S. O., apie 23.34 val. iš Vilniaus VPK OVS budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi moteris važiuoja automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bando šalintis. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi M. K. ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jis pamatė stovintį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. teigimu, vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo T. P., kuri buvo be sąmonės. M. K. pasibeldus į langą, moteris pabudo, susimėtė, pradėjo kažko ieškoti. Po kurio laiko moteris užvedė automobilį, pavažiavo apie metrą ir užgeso. Po kurio laiko moteris vėl užvedė automobilį, išvažiavo skersai Slucko g. ir sustojo jos viduryje. Išlipusi iš automobilio, moteris kažką neaiškiai pasakė M. K., vėl įsėdo į automobilį, jį priparkavo Slucko g., po ko išlipo iš automobilio ir pradėjo šalintis link „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo sulaikyta. T. P. nustatytas 1,87 promilės girtumas, ji buvo pristatyta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir į Vilniaus miesto 1 P. T. P. paaiškino, kad, jai sėdint automobilyje, prie automobilio priėjo vyras, M. K., kuris pabeldė į automobilio langą. T. P. išsigando, išlipo iš automobilio, pradėjo eiti link namų, M. K., nieko nepaaiškinęs, pradėjo ją persekioti. T. P. nesakė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, bet minėjo, kad išgėrė vieną taurę šampano. Jie vairavimo fakto nematė, automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini). Automobilis eismui netrukdė (b. l. 12).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. liepos 26 d., 23.29 val. gavo pranešimą telefonu, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi moteris važiavo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Siuntimo atlikti medicininę apžiūrą duomenimis, T. P. pristatyta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą 2018 m. liepos 27 d., 00.30 val., siuntimas atlikti medicininę apžiūrą jai surašytas 2018 m. liepos 27 d., 00.30 val. (b. l. 21).

Specialisto išvados Nr. T-A 7401/2018(01) duomenimis, T. P. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 27 d., 00.35 val., gautame 2018 m. liepos 27 d., nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 promilės etilo alkoholio (b. l. 22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. P. (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 6 310 Eur su PVM (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji T. P. 2018 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas reiškia transporto priemonės valdymą nuo jos pajudėjimo iš vietos iki sustojimo. Aplinkybė, kad kaltinamoji pastatė nuriedėjusį automobilį į parkavimo vietą pavažiuodama kelis metrus, parodo, kad ji automobilį valdė. Sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma T. P.. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką, T. P. veiksmai atitiko automobilio vairavimo sąvoką.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jos veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. K. T. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamosios sūnų E. P., kuris yra jauno amžiaus, turintis išsilavinimą, dirbantis, gyvena kartu su kaltinamąją ir jos sutuoktiniu, baustas administracine tvarka vieną kartą, baustumas išnykęs, neteistas. Bylos duomenimis, kaltinamoji ir jos sūnus artimai bendrauja, jų santykiai paremti savitarpio pagarba, gyvena kartu, bendrauja dėl kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos, iškilusias problemas sprendžia kartu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios sūnus E. P. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji T. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant E. P., o baudžiamoji byla T. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nėra pagrindo nustatyti ilgesnio laidavimo termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

Kadangi kaltinamoji T. P., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 1,65 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių saugumui, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamoji iki tol neteista, nebausta už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2018 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 27 d. (b. l. 30) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į ankščiau nurodytas aplinkybes dėl kaltinamosios T. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei šios veikos įvykdymo aplinkybių, į tai, kad reali žala dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios rodo mažą jos pavojingumą visuomenei. Taip pat įvertintina tai, jog teismas sprendė, kad yra pagrindo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs išvadą, jog yra pagrindo teigti, kad T. P. daugiau nenusikals. Svarbu ir tai, kad automobiliu naudojosi ne tik kaltinamoji, bet ir jos šeimos nariai, t. y. šeimos automobilis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Be to, jai paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, jog dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Taigi automobilio konfiskavimas netaikytinas.

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir iš esmės nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, įvertinus tai, kad teismas skyrė laidavimą be užstato bei į tai, kad nekonfiskuotas automobilis ar jo vertę atitinkanti pinigų suma, o kaltinamoji dirbanti, kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jai nekilo, teismo vertinimu, T. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei minimali riba – 10 MGL, t. y. 500 Eur (10*50 Eur).

Negalima sutikti su gynėjo argumentais, kad kaltinamajai paskyrus įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jai būtų faktiškai paskirta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą numatytą nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda. Tuo tarpu pagal BK 71 straipsnio nuostatas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama nuo 5 MGL (250 Eur) dydžio. Šiuo atveju, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, T. P., jau minėta, ne tik kad nebuvo paskirta bausmė, bet ji nepatiria ir kitų iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, tarp jų ir to, kad ji neturės teistumo. Be to, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Dėl nurodyto, teismo nuomone, kaltinamajai T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra proporcinga.

Dėl kitų klausimų

T. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 30), paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis. K. T. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. P. atėmimą.

T. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. liepos 26 d., 23.30 val. iki 2018 m. liepos 27 d., 13.23 val. (vieną dieną) (b. l. 37-38).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018 m. liepos 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. P., uždraudžiant naudotis ir disponuoti automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. sausio 27 d. Turto saugotoja – T. P. (b. l. 15-16), paliktinas galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato E. (E.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą T. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti T. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė). T. P. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. R0443199, paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. P. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 27 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018 m. liepos 27 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. T. P., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.