- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-306-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01817-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- D. R.-R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R.-R. ieškinį atsakovui L. R. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. R.-R. pateikė ieškinį atsakovui L. R. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir visų su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių klausimų išsprendimo. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko T. R. gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti ieškovės siūlomą laikiną atsakovo dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė nepilnamečio vaiko T. R. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove D. R.-R.. Iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos nustatė laikiną atsakovo L. R. dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko T. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią pirmadieniais ir trečiadieniais atsakovas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą, kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį atitinkamai tos dienos 10 val. atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu nustatytu laiku atsakovas L. R. neturi galimybės paimti vaiko, jis privalo apie tai informuoti ieškovę D. R.-R. telefono skambučiu ir / ar SMS žinute ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo dienos išvakarėse iki 20 val., išskyrus nenumatytus atvejus, apie kuriuos informuojama nedelsiant.
3. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas faktiškai šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovė nurodė, kad jos gyvenamojoje aplinkoje susiformavo ir dukters aplinka: dukra turi savo namų erdvę, tenkinami poreikiai, jaučiasi saugi, nusistovėjo kasdienė vaiko dienotvarkė, vaikas lanko darželį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko T. R. laikiną gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.
4. Teismas vertino, kad ieškovės siūloma laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka užtikrins realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, leis apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu bei sudarys sąlygas šalims išvengti konfliktinių situacijų. Todėl teismas nustatė ieškovės prašomą laikiną atsakovo dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas L. R. prašo iš dalies panaikinti 2022 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pakeisti laikiną bendravimo tvarką – trečiadieniais atsakovas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; bendravimo tvarką savaitgaliais - tėvas L. R. bendrauja su dukra T. R. pirmą mėnesio savaitės šeštadienį, antrą savaitę sekmadienį, trečią savaitę šeštadienį ir sekmadienį, atitinkamai tomis dienomis nuo 09.30 val. iki 10.30 val. atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos nuo 19.30 val. iki 20.30 val., o ketvirtą savaitę su dukra bendrauja ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos darbu ir grafiku, tačiau nesiekė išsiaiškinti atsakovo galimybės nustatytu laiku bendrauti su vaiku, o nesant galimybės atsakovui teismo nustatytu laiku bendrauti su vaiku, bus pažeidžiamos prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės maksimaliai pagal galimybes bendrauti su abiem tėvais.
5.2. Dėl atsakovo darbų pobūdžio pagal teismo nutartį pirmadieniais atsakovas neturi galimybės pasiimti dukters iš ugdymo įstaigos ir praleisti su dukra teismo nutartyje nustatytą laiką, nes būtent pirmadienį atsakovo darbo grafikas kaip (duomenys neskelbtini) ir kaip (duomenys neskelbtini) yra labiausiai užimtas.
5.3. Atsakovas visada siūlė ieškovei, kad jis bendrautų su dukra pirmą mėnesio savaitės šeštadienį, antrą savaitę sekmadienį, trečią savaitę šeštadienį ir sekmadienį, o ketvirtą savaitę su dukra bendrauja ieškovė, atsakovas su vaiku nebendrauja. Tokiu būdu būtų užtikrintas pastovus bendravimas su dukra, abu su ieškove turėtų darbingus savaitgalius ir galėtų maksimaliai su vaiku bendrauti. Atsakovui tokia tvarka leistų vykdyti savo darbines pareigas, dirbti savo tiesioginius darbus ir leisti maksimaliai laiką su dukra.
5.4. Pažymėtina, kad nustatyta konkreti valanda negali būti tinkamai įgyvendinama, kadangi T. R. yra ikimokyklinio amžiaus, dažnai pasitaiko, kad vaikas užsižaidžia ir tikrai nėra tikslinga tuoj pat, nutraukus žaidimą, jį baigti, kad spėti vaiką nuvežti namo konkrečiai 20.00 val., todėl turėtų būti skirtas tam tikras laiko intervalas, siekiant tinkamai pasirengti kelionei dėl įvairių nenumatytų aplinkybių.
5.5. Šios kategorijos bylose teismas turi teisę peržengti ir šalių suformuotų reikalavimų ribas, todėl atsakovas neprieštarautų, jog laikinas bendravimas su dukra T. R. būtų nustatytas taip: pirmą mėnesio ir trečią mėnesio savaitę dukra T. R. gyvena su mama D. R.-R. jos namuose, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę dukra T. R. gyvena su tėčiu L. R. jo namuose. T. R., iki ieškovei išsikraustant iš namų su dukra, gyveno L. R. namuose, jai aplinka yra pažįstama ir priprasta, todėl tokia laikina bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, o priešingai - užtikrins lygias galimybes tėvams ir vaikui praleisti maksimaliai galimą laiką su vaiku.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. R.-R. prašo atsakovo L. R. atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės darbo grafikas pasikeitė dėl objektyvių aplinkybių darbe, nes kolegė, su kuria ieškovė darbo vietoje keičiasi darbo dienas, laukiasi ir sumažino savo darbo krūvį, tuo tarpu ieškovei atsirado galimybė dirbti daugiau darbo dienų per savaitę, taip pat ir uždirbti pragyvenimui. Ieškovė negali pasirinkti kitų darbo dienų, nes, minėta, darbo vietoje pasikeitė darbo grafikas ir jis yra ilgalaikis. Atsakovo darbo pobūdis po darbo valandų UAB „ (duomenys neskelbtini) “ nėra nulemtas išskirtinių aplinkybių ir būtinybės užsiimti individualia veikla, kaip nurodo, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais.
6.2. Atsakovo prašymas nėra grindžiamas vaiko interesais bei poreikiais, o yra susijęs su atsakovo pageidavimu, galimybėmis, turimomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Skundžiama teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos yra paprastos, tokios, kad ginčo šalims nebūtų sudėtinga jų laikytis, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus bei nedaro neigiamos įtakos įprastiniam vaiko gyvenimo ritmui, režimui, todėl vien tai, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra patogi atsakovui, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
6.4. Atsakovas, prašydamas pakeisti laikiną bendravimo su dukra tvarką savaitgaliais, yra nenuoseklus. Atsakovas atskirajame skunde deklaratyviai ir nepagrįstai teigia, kad dėl darbo pobūdžio pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais negalėtų saugiai pasirūpinti dukra, neužtikrintų pilnaverčio laiko su ja. Atsakovui yra galimybė vykdyti teismo nutartį ir visaverčiai bendrauti su vaiku, nes nutartimi yra nustatytos ne tik atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo dienos, bet ir galimybė pranešti iš anksto apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Be to, nutartimi šalims nėra draudžiama susitarti dėl atsakovo praleistų dienų kompensavimo.
6.5. Ieškovė siūlo išlaikyti bendravimą su vaiku dvi dienas šeštadienį ir sekmadienį, sutiktų keisti bendravimo tvarkoje savaitgalius, kad atsakovas bendrautų antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, o ieškovė su dukra praleistų pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius. Pažymėtina, skundžiamoje nutartyje nėra draudžiama susitarti dėl tokių pasikeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
9. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
11. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
14. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
15. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos darbu ir grafiku, tačiau nesiekė išsiaiškinti atsakovo galimybės nustatytu laiku bendrauti su vaiku. Teigia, kad dėl atsakovo darbų pobūdžio pagal teismo nutartį pirmadieniais atsakovas neturi galimybės pasiimti dukters iš ugdymo įstaigos ir praleisti su dukra teismo nutartyje nustatytą laiką, nes būtent pirmadienį atsakovo darbo grafikas kaip (duomenys neskelbtini) ir kaip (duomenys neskelbtini) yra labiausiai užimtas.
17. Apeliacinis teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nustatytas bendravimas su vaiku turi labiausiai atitikti vaiko poreikius ir interesus. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių nepilnametė dukra turi turėti galimybę su abiem tėvais pakankamai bendrauti ir darbo dienomis, todėl nėra pagrindo palikti tik vieną darbo dieną - trečiadienį - šalių dukrai bendrauti su tėvu.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, jog jis neturi galimybės pirmadieniais pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti tik tai, kad atsakovas šioje darbovietėje dirba 8 val. 5 darbo dienas. Nėra aišku, kokiomis tiksliai valandomis atsakovas dirba, bei nesimato, kad atsakovas būtent pirmadieniais dirba ilgiau ar pan. Atsakovas į bylą pateikė individualios veiklos pažymą, tačiau ji taip pat nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių, kad jis dėl savo individualios veiklos negali būtent pirmadieniais bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas, versdamasis individualia veikla, gali pats organizuoti savo darbą taip, kad jis būtų suderinamas su dukros bendravimu. Priešingai, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad ji pirmadieniais ir trečiadieniais dirba.
19. Apelianto teigimu, nustatyta konkreti valanda negali būti tinkamai įgyvendinama, kadangi T. R. yra ikimokyklinio amžiaus, dažnai pasitaiko, kad vaikas užsižaidžia ir tikrai nėra tikslinga tuoj pat, nutraukus žaidimą, jį baigti, kad spėti vaiką nuvežti namo konkrečiai 20.00 val., todėl turėtų būti skirtas tam tikras laiko intervalas, siekiant tinkamai pasirengti kelionei, dėl įvairių nenumatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl labai svarbu yra užtikrinti mažametės dienos ir poilsio rėžimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė tikslų laiką, iki kada šalių dukra turi būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia laikino bendravimo tvarka užtikrina geriausius mažamečio vaiko interesus bei neapriboja apelianto teisės maksimaliai bendrauti su vaiku. Ieškovė nurodo, kad šalių dukra 21 val. jau miega, todėl vėlesnis vaiko grąžinimas sutrikdytų vaiko dienos ir poilsio rėžimą. Apeliantas turi pats suplanuoti užsiėmimus su dukra taip, kad jie baigtųsi iki numatyto laiko ir mergaitė visada būtu tuo pačiu laiku grąžinama į namus.
20. Apeliantas nori, jog būtų nustatyta, kad jis bendrauja su dukra pirmą mėnesio savaitės šeštadienį, antrą savaitę sekmadienį, trečią savaitę šeštadienį ir sekmadienį, o ketvirtą savaitę su dukra bendrauja ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nustatytas bendravimas su vaiku turi labiausiai atitikti vaiko poreikius ir interesus. Šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl labai svarbu yra užtikrinti mažametės dienos ir poilsio rėžimą. Tokio amžiaus vaikui bendravimo tvarka su kartu negyvenančiu tėvu turėtų būti kuo stabilesnė – nakvynių dienos ir jų skaičius mėnesio eigoje neturėtų pernelyg keistis, todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais vertinama kaip neatitinkanti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko interesų, nes vaikui bus sunku suprasti ir įprasti kiekvieną savaitgalį skirtingomis dienomis būti su tėvu. Tokio amžiaus vaikui saugiau ir aiškiau bus suprasti su tėvu ir mama bendravimą kas antrą savaitgalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka savaitgaliais – kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį – atitinka geriausius šalių mažamečio vaiko interesus bei neapriboja apelianto teisės maksimaliai bendrauti su vaiku.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą laikiną bendravimo tvarką, kuri atitinka šalių mažamečio vaiko geriausius interesus bei šalių teisę lygiai maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentų pagrindu ją keisti.
22. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl, pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Taip pat pažymėtina, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Nagrinėjant bylą iš esmės, bus išsiaiškinta ir nustatyta geriausiai atitinkanti šalių bei jų mažamečio vaiko interesus bendravimo tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius šalių mažamečio vaiko interesus bei neapriboja apelianto teisės maksimaliai bendrauti su vaiku, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė D. R.-R. prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.