Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjai N. Y. (N. Y.), jos ir D. Y. (Y.) atstovui advokatui Romanui Bareikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Y. (N. Y.) ir D. Y. (Y.), atstovaujamos įstatyminės atstovės N. Y. (N. Y.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, jog pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. išvyko į užsienį laikinai uždarbiauti, siekdamas pagerinti šeimos finansinę situaciją ir grąžinti skolas. D. K. nuolat grįžta ir palaiko šeimyninius santykius su pareiškėja N. Y. ir savo vaikais iš pirmosios santuokos, todėl nesutinka, kad nuolatinė D. K. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal paties atsakovo surinktus duomenimis, D. K. Lietuvos Respublikoje 2018 m. buvo 56 dienas, 2019 m. vien tik kovo mėnesį - 22 dienas, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinėje sistemoje nefiksuojami duomenys apie atvykimus į Lietuvos Respubliką autobusais ar lengvaisiais automobiliais. D. K. į Lietuvos Respubliką atvyksta dažniau, nei nurodo atsakovas, šeimą nuolat remia finansiškai.

Pažymi, kad skirtingai, nei nurodo atsakovas, pareiškėja N. Y. nuo 2018 m. sausio 12 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kaip bedarbė, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. balandžio Užimtumo tarnybos siuntimu lankė pardavėjos specialybės kursus. Akcentuoja, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad N. Y. piktnaudžiautų migracijos procedūromis.

Mano, jog atsakovas, panaikindamas pareiškėjų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai pažeidžia šeimos privataus gyvenimo apsaugą, riboja sutuoktiniui D. K. pasinaudoti judėjimo Europos Sąjungoje teise ir teise į geriau apmokamą darbą, kad galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos gerovę.

Teismo posėdyje pareiškėja N. Y. ir pareiškėjų atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad jos sutuoktinis, kuris apie dvejus metus dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta visuomet, kai tik turi galimybių darbe gauti laisvadienius. Kadangi lėktuvo bilietai yra labai brangūs, keletą kartų, t. y. 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį, maždaug po savaitę buvo grįžęs į Lietuvą mikroautobusu. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris yra registruotas jos vardu, ji su vyru įsigijo jau po santuokos sudarymo, jie jame ir gyvena, kartu gyvena ir pareiškėjos dukra, kuri jau trejus metus mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra minėtame bute, o vyro – bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jam suteiktas socialinis būstas, tačiau iš ten jis išsiregistruoti negali, nes yra susikaupusios skolos už komunalines paslaugas. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jie su vyru niekada negyveno, šis namas dabar yra renovuojamas, o jo gyventojai iškeldinami. Šeimos pajamas sudaro vyro darbo užmokestis, kurį jis gauna dirbdamas užsienyje, nes ji niekur nedirba. Jos vyras savo gyvenamąja vieta laiko Lietuvą, iš jos jie niekur išvykti neketina, pas vyrą į Angliją ji niekuomet nebuvo nuvykusi ir šioje šalyje gyventi niekuomet neplanavo ir neplanuoja.

Atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją konstatavo, kad pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu faktiškai gyvena ir dirba Jungtinėje D. B. ir Šiaurės Airijos karalystėje, kur šiuo metu yra pagrindinis jo interesų centras. Įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis faktiškai gyvena užsienio valstybėje, o trečiosios šalies pilietė gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl tai nelaikytina šeimos susijungimu Įstatymo 43 straipsnio prasme, konstatavo, jog pareiškėja N. Y. neatitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju išdavimo sąlygų.

Migracijos departamentas, turėdamas pagrįstų įtarimų, kad pareiškėja N. Y. ir D. K. neveda bendro ūkio, negyvena kartu, nuo 2016 m. nuolat atlikdavo patikrinimus. Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. jau yra grįžęs gyventi į Lietuvos Respubliką, o pareiškėja N. Y. atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindą, inicijavo pakartotinį sutuoktinių patikrinimą. 2019 m. birželio 5 d. Migracijos departamento pareigūnams nuvykus pareiškėjos N. Y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. gyvena Jungtinėje D. B. ir Šiaurės Airijos karalystėje. Šie duomenys buvo užfiksuoti tarnybiniame pranešime.

Patikrinęs duomenis VSAT informacinės sistemoje apie tai, kada užsienietės leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.) jos sutuoktinis D. K. lankėsi Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė šiuos lankymosi laikotarpius: nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ( 4 dienos), nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (8 dienos), nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. (29 dienos), nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (19 dienų), nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 11 d. (11 dienų), nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 22 d. (11 dienų). Nors pareiškėja skunde teismui nurodo, jog VSAT informacinėje sistemoje nefiksuojami duomenys apie atvykimus į Lietuvą autobusais ir lengvaisiais automobiliais, todėl Sprendime nurodyta ne visa informacija apie D. K. grįžimus į Lietuvą, ji šiuos savo teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jis faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje, kadangi pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis, jis yra emigravęs gyventi ir dirbti į Jungtinę D. B. ir Šiaurės Airijos karalystę, o į Lietuvos Respubliką atvyksta tik atostogų metu ar susitvarkyti iškilusius reikalus. Atsakovas daro išvadą, kad D. K. išvykimas į Jungtinę D. B. ir Šiaurės Airijos karalystę nelaikytinas trumpalaikiu ar epizodiniu, kadangi jis yra emigravęs nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki šiol, kas reiškia, jog pastarojo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu pareiškėja N. Y. neatitinka leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju išdavimo sąlygų, kas sudaro leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju šeimos susijungimas galėtų įvykti D. B. ir Šiaurės Airijos karalystėje, todėl užsienietė, siekdama gyventi kartu su sutuoktiniu, turėtų kreiptis į dėl šeimos susijungimo į šios šalies migracijos institucijas.

Akcentuoja, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją N. Y. nustatyta, kad ji nuo 2017 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikoje nedirba. Skirtingai nei nurodo pareiškėja, nuo 2018 m. sausio 12 d. ji yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė. Migracijos departamentas nustatė, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu duomenų apie pareiškėjos N. Y. prašymą įdarbinti Užimtumo tarnybos sistemoje nerasta.

Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjos sutuoktinis, nors ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, daugiausiai laiko praleidžia Anglijoje, o į Lietuvą grįžta tik trumpais epizodiniais laikotarpiais, kas duoda pagrindo daryti išvadai, kad Lietuvoje jis faktiškai negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Migracijos departamento 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai N. Y. panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7417633, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 8 d. ir jos nepilnametei dukrai D. Y. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7417634, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 8 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. Ukrainos pilietė N. Y., ketindama gyventi pas sutuoktinį, Lietuvos Respublikos pilietį D. K., Migracijos grupei pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.

2017 m. rugpjūčio 8 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius priėmė sprendimą pakeisti N. Y. leidimą laikinai gyventi ir išduoti jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

2017 m. rugsėjo 8 d. Migracijos grupė išdavė N. Y. ir D. Y. leidimus laikinai gyventi LT7417633 ir LT7417634, galiojančius iki 2019 m. rugsėjo 8 d.

Migracijos departamentas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (15/5-2) 11U-476 (00508; 00509) pareiškėjoms išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2743-815/2018 2018 m. birželio 15 d. priimtu teismo sprendimu Migracijos departamento 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-476 (00508; 00509) panaikino.

2017 m. birželio 29 d. pareiškėja N. Y. Migracijos grupei pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju, t. y. atvykstant gyventi į Lietuvos Respubliką, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis D. K., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja N. Y. tą pačią dieną pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir jos nepilnametei dukrai D. Y..

Migracijos departamentas 2019 m. birželio 20 d. Sprendimu pareiškėjai N. Y. panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7417633, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 8 d. ir jos dukrai D. Y. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7417634, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 8 d.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos N. Y. ir Lietuvos Respublikos piliečio D. K. santuoka sudaryta 2016 m. balandžio 22 d.

Migracijos departamentas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu faktiškai gyvena ir dirba Jungtinėje D. B. ir Šiaurės Airijos karalystėje, kur šiuo metu yra pagrindinis jo interesų centras, todėl pareiškėja N. Y. neatitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju išdavimo sąlygų.

Pareiškėjos skunde nurodo, jog pareiškėjos N. Y. sutuoktinis D. K. išvyko į užsienį laikinai uždarbiauti, siekdamas pagerinti šeimos finansinę situaciją ir grąžinti skolas, jis nuolat grįžta į Lietuvą ir palaiko šeimyninius santykius su pareiškėja N. Y. bei savo vaikais iš pirmosios santuokos, todėl nesutinka, kad nuolatinė D. K. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Pareiškėja N. Y. 2019 m. birželio 5 d. Migracijos grupei pateiktame paaiškinime „Dėl gyvenimo Lietuvos Respublikoje, turimų lėšų ir išvykų“ patvirtino aplinkybę, kad jos sutuoktinis Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena. Nurodė, jog D. K. dirba Anglijoje, Leeds mieste, prieš tai – Luton mieste, skirtingose įmonėse. Darbą susiranda per įdarbinimo agentūrą, dirba kepykloje. D. K. į Lietuvos Respubliką atvyksta skirtingais laikotarpiais, tačiau kada tiksliai 2017 m. buvo atvykęs, pareiškėja N. Y. neprisiminė, 2018 m. Lietuvos Respublikoje buvo birželio – rugpjūčio mėn., gruodžio mėn. (maždaug 2 savaites), 2019 m. kovo 6-22 d. Su sutuoktiniu bendrauja telefonu, paskutinį kartą telefonu kalbėjosi birželio 1 d. Sutuoktinis darbo tikslais didesnę laiko dalį būna užsienyje, todėl švenčių kartu švęsti nėra galimybės. 2018 m. per Kalėdas buvo susirinkę su vaikais prie vaišių stalo. D. K. būnant Lietuvos Respublikoje dažniausiai kartu su vaikais vyksta į iškylas gamtoje arba pas draugus.

Iš 2019 m. birželio 11 d. Migracijos grupės vyriausiojo specialisto M. K. tarnybinio pranešimo „Dėl N. Y. ir D. K. santuokos patikrinimo“ Nr. 89-PR2-2448 matyti, jog 2019 m. birželio 5 d. Migracijos departamento pareigūnai nuvyko N. Y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad jos sutuoktinis D. K. gyvena Jungtinėje D. B. ir Šiaurės Airijos karalystėje, todėl jo apklausti nebuvo galimybės. Nurodė, jog į Lietuvos Respubliką planuoja atvykti tik po birželio 21 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute remonto darbai dar nebuvo baigti, nuo ankstesnio patikrinimo žymių remonto darbų pokyčių nedaug (įrengtas atskiras įėjimas į gyvenamas patalpas iš laiptinės ir statybinės atliekos sudėtos į maišus). Apžiūrėjus patalpas buvo matyti vyriškų daiktų: koridoriuje šlepetės (tos pačios, kurios buvo ir ankstesnio patikrinimo metu), ant kabyklos kabėjo vyriškos striukės, kambaryje - spintelės lentynoje buvo keli vyriški viršutiniai drabužiai, vonios kambaryje - skutimosi putos „Nivea“, pakuotė vienkartinių skutimosi peiliukų. Vonios kambaryje buvo keturi dantų šepetėliai, o koridoriuje stovėjo trys dviračiai. Pareiškėja N. Y. pateikė paaiškinimą dėl gyvenimo Lietuvos Respublikoje, turimų lėšų ir išvykų bei turimus tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja N. Y. kaip įrodymą, kad su sutuoktiniu bendrauja telefonu, savo telefone pateikė skambučių istoriją, kurioje buvo pateikti įrašai apie kontakto „(duomenys neskelbtini)“ įeinančius skambučius 2019 m. gegužės 22, 25, 28, birželio 1 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog sutuoktinių santuokos vertinimas buvo atliekamas ir ankščiau, todėl tikėtina, kad jie tikėjosi galimo pakartotinio patikrinimo, todėl tam buvo pasiruošę iš anksto. Dėl šių priežasčių N. Y. ir D. K. santuokos patikrinimą vertintino kaip nerezultatyvų.

Pagal VSAT informacinės sistemos duomenis, pareiškėjos leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu D. K. buvo Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d., nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 29 d., nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 11 d., nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 22 d.

Byloje pateikti duomenys apie D. K. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje patvirtina, jog jis nuo 2013 m. lapkričio 5 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

N. Y. nuo 2017 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikoje nedirba, o nuo 2018 m. sausio 12 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė. Valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriaus pateiktais duomenimis, jai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo mokama nedarbo išmoka. Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Visagino skyriaus duomenimis, pareiškėjai N. Y. nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo mokama mokymosi stipendija. 2019 m. balandžio 29 d. N. Y. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre įgijo pardavėjo kvalifikaciją.

Ginčo atveju būtina įvertinti, ar ta aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktinis D. K., kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje, tačiau į ją atvyksta tik trumpiems laikotarpiams, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja N. Y. neatitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju sąlygų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Teisė apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje, siekiant dirbti pagal tos valstybės piliečių įsidarbinimą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus yra viena iš Europos Sąjungos piliečių teisių, nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, pareiškėja N. Y. ir Lietuvos Respublikos pilietis D. K. 2016 m. balandžio 22 d. sudarė santuoką. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutrūkusi, nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja piktnaudžiavo (piktnaudžiauja) santuoka. Pareiškėjos sutuoktinis D. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)). Santuokos metu pareiškėja N. Y. 2016 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3 įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Nors D. K. nuo 2017 m. dirba užsienyje (Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje), tačiau iš VSAT duomenų matyti, kad Lietuvoje jis lankosi dažnai. Taip pat byloje pateikti duomenys apie tai, kad D. K. turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Pareiškėjos skunde nurodė, kad dukros iš ankstesnės santuokos gyvena Lietuvoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. K. asmeniniai, socialiniai interesai yra Lietuvoje. Pažymėtina, jog teismo posėdyje apklausti D. K. nebuvo galimybės, kadangi jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvyko iš Lietuvos į Lydsą, o apie jo galimą grįžimo į Lietuvą laiką pareiškėjai N. Y. nėra žinoma, nes tai priklauso nuo to, ar darbdavys suteiks jam galimybę išvykti.

Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis vyksta į užsienio valstybę dirbti, teismo nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad Lietuvoje jis negyvena. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienio valstybėje jis būtų įsigijęs būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą, duomenų apie užsienio valstybėje užmegztus kitus asmeninius, socialinius ryšius bei duomenų apie pilietybės pakeitimą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiui, sudarius santuoką su trečiosios šalies piliečiu, būtų suvaržyta teisė laisvai pasirinkti darbą Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad D. K. visam laikui būtų emigravęs iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tuo atveju, kai užsienietis siekia pakeisti leidimą laikinai gyventi, išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (šeimos susijungimo atvejis), laikinas sutuoktinio išvykimas iš Lietuvos Respublikos nebūtinai turi būti vertinamas kaip paneigiantis minėtą sutuoktinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje sąlygą (žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1712/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nepagrįstai panaikino leidimus laikinai gyventi pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai, remdamasis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjos sutuoktinis dirba užsienio valstybėje ir nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena, todėl Migracijos departamento Sprendimas naikintinas.

Pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Iš byloje pateikto 2019 m. birželio 27 d. Luminor banko mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjų atstovas E. Labuckas jų vardu sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kitų įrodymų apie patirtas teismo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjos nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjų atstovui advokatui E. Labuckui grąžino 0,50 Eur žyminio mokesčio permoką.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, už pareiškėjas žyminį mokestį sumokėjusiam jų atstovui iš atsakovo priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjų N. Y. (N. Y.) ir D. Y. (Y.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-11) 50U - 1155,1156) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Ukrainos pilietėms N. Y. ir D. Y., panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjų atstovui advokatui E. Labuckui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.