Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Y. (N. Y.) ir D. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

6. Iki 2018 metų pareiškėja negaudavo jokių pajamų, ją išlaikydavo sutuoktinis, kuris atveždavo ar atsiųsdavo per pažįstamus pinigų. Mano, kad šį faktą galėtų patvirtinti I. O., kuri vienu metu dirbo užsienyje ir gyveno tame pačiame name, kaip ir pareiškėjos sutuoktinis. Be sutuoktinio pagalbos pareiškėja negalėtų pragyventi ir išlaikyti savo nepilnametės dukters. Nuo 2018 m. sausio mėn. pareiškėja pradėjo gauti bedarbio pašalpą, kuri svyravo nuo 72 iki 260Eur per mėnesį. Bedarbio pašalpos, be vyro pagalbos, nepakaktų pragyvenimui ir buto remontui.

7. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuokos fiktyvumas buvo tikrinamas 2016 m. gegužės 5 d., kai buvo paduoti prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, tačiau tuomet nesutapimų atsakymuose ar kitų santuokos fiktyvumą rodančių duomenų nebuvo nustatyta.

II

Pareiškėja tuo pagrindu, kad yra šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis D. K., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, 2017 m. birželio 29 d. pateikė prašymą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini)grupei (toliau – ir Migracijos grupė) pakeisti LLG jai ir jos dukrai D. Y. ir dokumentus dėl LLG pakeitimo Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kad Migracijos grupė pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl 2017 m. rugpjūčio 8 d. vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai LLG 2 m. (2017 m. rugsėjo 9 d. Migracijos grupė išdavė pareiškėjai LLG Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimas iki 2019 m. rugsėjo 8 d.).

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė sprendimą pareiškėjos nepilnamečiui vaikui D. Y. pakeisti LLG 2 m., iki galios pareiškėjos LLG (2017 m. rugsėjo 8 d. Migracijos grupė išdavė pareiškėjos dukrai D. Y. LLG Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimas iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.).

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 50 straipsnio 3 dalimi, 51 straipsnio 5 dalimi ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) Antrojo skirsnio 91 punktu ir 92 punktu, 2018 m. kovo 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame panaikino pareiškėjai ir jos dukrai išduotą LLG. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, Sprendime konstatavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis D. K. pažįsta vienas kitą, tačiau tarp jų nėra susiklostę šeiminiai santykiai, jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad tai yra fiktyvi santuoka.Sprendime taip pat konstatuota, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena, nes pareiškėjos sutuoktinis yra išvykęs gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, dėl to pareiškėja neatitinka LLG išdavimo sąlygų, kurios buvo nustatytos LLG gauti konkrečiu šeimos susijungimo pagrindu, nes nėra pačio šeimos susijungimo Lietuvos Respublikoje, čia negyvena jos sutuoktinis, o pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą LLG išduodamas šeimos susijungimo pagrindu, kai trečiosios šalies pilietis atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, nes Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.Vykdydamas užsieniečių kontrolę, Departamentas 2016 m. gegužės 5 d. ir 2018 m. kovo 7 d. patikrino ar pareiškėja ir jos sutuoktinis Lietuvos Respublikoje negyvena kartu, ar neveda bendro ūkio. Migracijos grupės pareigūnai keletą kartų nuvyko sutuoktinių nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir apklausė tiek pareiškėjos ((duomenys neskelbtini)), tiek jos sutuoktinio, kurio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), butų kaimynus. Prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, Departamentas įvertino pareiškėjos migracijos istoriją. Migracijos grupės 2016 m. gegužės 17 d. pažymoje ,,Dėl santuokos vertinimo“ Nr. 89-IL-4533 bei 2017 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5580 nurodyta, kad iki kreipimosi dėl LLG šeimos susijungimo pagrindu, pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyveno dvejus metus turėdama LLG, išduotą teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Su LLG, išduotu tos pačios įmonės pagrindu (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikoje gyveno ir pareiškėjos vaiko tėvas, kuris išvyko iš Lietuvos Respublikos dėl tos priežasties, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovavo, neatitiko Įstatymo reikalavimų, būtinų teisei į LLG Lietuvoje išsaugoti. Atsižvelgiant į tarnybinį pranešimą ir pareiškėjos asmens bylos medžiagą matyti, kad pareiškėja pastaruosius du metus iki santuokos sudarymo praktiškai nevykdė didesnių apimčių veiklos, o konsultacijų metu pareiškėja teigė, kad ryžtasi įdarbinti tris įmonės darbuotojus tik planuodama ateityje išplėsti veiklą, todėl pareiškėjai grėsė LLG, išduoto teisėtos veiklos pagrindu, panaikinimas, tačiau tuomet 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėja sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu bei 2016 m. gegužės 5 d. pateikė pirmąjį prašymą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu.Pareiškėjai 2016 m. gegužės 5 d. pirmą kartą kreipusis dėl LLG išdavimo, buvo pastebėta, kad nė vienas iš sutuoktinių nepasikeitė pavardės į santuokinę, taip pat tuo metu buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėja neatitiko reikalavimų dėl LLG turėjimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Departamentui, kilus įtarimų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, 2016 m. gegužės 5 d. Migracijos grupėje raštu buvo apklausta pareiškėja ir jos sutuoktinis. Apklausos metu, pareiškėja nurodė, kad su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini) (šis adresas su pareiškėja nėra susijęs, nes pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), jos sutuoktinis nurodė, kad jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad jo sutuoktinė kol kas nedirba, bet ketina dirbti, nors 2016 m. rugpjūčio 12 d. Sodros informacinės sistemos duomenų išrašas rodo, kad pareiškėja dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, nors pareiškėja skunde teigia, kad iki 2018 metų negaudavo jokių pajamų. Apklausos metu, pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad jo sutuoktinės pavardė yra O. vietoj Y.Migracijos pareigūnai 2017 m. spalio 16 d. atliko patikrinimą ir 2017 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5580 nurodė, kad pareiškėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė durų. Gretimo buto kaimynė pareigūnams paaiškino, kad kaimyniniame bute gyvena moteris iš (duomenys neskelbtini) su dukra, vyro neturi. 2017 m. spalio 16 d. atlikus patikrinimą pareiškėjos sutuoktinio D. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat niekas neatidarė durų, telefonu nepavyko susisiekti. Gretimo buto gyventojai ir valytoja paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinio daugiau kaip pusę metų nemato ir nežino, ar jis gyvena vienas. Migracijos grupės pareigūnams susisiekus su pareiškėjos dukros auklėtoja mokykloje, paaiškino, kad pareiškėja su dukra yra išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas pareiškėjos darbo reikalais.2017 m. spalio 24-25 d. Migracijos grupės pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą ir 2017 m. spalio 25 d. Migracijos grupės tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5777 nurodė, kad pareiškėja buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute vyko remontas, nebuvo vyriškų drabužių, vyriškos avalynės, higienos reikmenų, ar kitokių asmeninių daiktų, kurie priklausytų pareiškėjos sutuoktiniui.Patikrinimo metu, 2017 m. spalio 25 d. pareiškėja rašytiniame paaiškinime paaiškino, kad jos sutuoktinis nuo 2017 m. vasaros pradžios yra išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, o į Lietuvą atvyksta labai retai ir keletui dienų. Pareiškėjos sutuoktinis paskutinį kartą į Lietuvą buvo atvykęs rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, nes jo bute ((duomenys neskelbtini)) buvo vykdomi planiniai vamzdyno tvarkymo darbai ir jo dalyvavimas buvo būtinas. Kadangi pareiškėja nurodė, kad kitą kartą jos sutuoktinis planuoja atvykti Kalėdinių ir Naujametinių atostogų periodu, todėl Migracijos grupė įpareigojo juos atvykti apklausai, tačiau sutuoktiniai į pakartotinę apklausą atvyko tik 2018 m. kovo 7 d. Pakartotinėje apklausoje dėl ryšio su sutuoktiniu pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis jai skambina ir rašo žinutes iš skirtingų telefono numerių, todėl pateikti sutuoktinio telefono numerio ji negalėjo, o žinutes buvo ištrynusi iš telefono. Pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad jie nuolat palaiko ryšį, skambina ir rašo žinutes vienas kitam. Migracijos grupė, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. kovo 7 d. pakartotinėje sutuoktinių apklausoje sutuoktiniai skirtingai atsakė į daugelį klausimų, 2018 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-1252 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. Y. santuokos vertinimo procedūros rezultatų“, padarė išvadą, kad sutuoktinių santuoka gali būti fiktyvi, sudaryta, siekiant išsaugoti LLG Lietuvoje tiek pareiškėjai, tiek jos dukrai.Atsakovė paaiškina, kad apklausos buvo vykdomos pareiškėjai suprantama rusų kalba. Pareiškėja jokių pretenzijų nei apklausos metu, nei po jos nereiškė. Klausimai nebuvo pateikti tokie į kuriuos atsakyti reikėtų specifinių terminų. Sutuoktiniai galėjo labiau detalizuoti atsakymus į pateiktus klausimus. Taip pat atsakymai į pateiktus klausimus buvo skirtingi, sutuoktiniai Departamentui nepateikė papildomų įrodymų ar paaiškinimų. Sutuoktiniai apklausti 2016 m. gegužės 5 d., 2017 m. spalio 25 d. bei 2018 m. kovo 7 d., taip pat buvo vykdomi patikrinimai jų gyvenamųjų vietų adresais. Tarp sutuoktinių nebuvo susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai, sutuoktiniai gyvena skyrium, neveda bendro ūkio.Pareiškėjos nepilnamečiui vaikui buvo išduotas LLG tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio motina, kuri turi LLG. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu užsieniečio LLG panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, LLG taip pat panaikinami, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Pareiškėjos šeimos narys nenurodė aplinkybių, kurios įrodytų teisę gyventi kitu šio Įstatymo pagrindu. Kadangi pareiškėjai buvo panaikintas LLG, todėl ir jos nepilnamečiui vaikui buvo panaikintas LLG.

III

3. Teismo posėdyje kalbėję liudytojai A. K., D. K., I. O., R. M., V. R. patvirtino santuokos realumo aplinkybes, pabrėžė, kad, nors D. K. dirba Didžiojoje Britanijoje, tačiau palaiko santuokinius ryšius su pareiškėja N. Y. (klausyti teismo posėdžio garso įrašą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėja 2016 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą (2 t., el. b. l. 11–18) Migracijos grupei skubos tvarka pakeisti LLG jai ir jos nepilnamečiui vaikui, tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir D. K. susituokė (2 t., el. b. l. 21). Pareiškėja prašyme be kita ko nurodė: ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė; gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); jos sutuoktinis – D. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini); turi nepilnametę dukrą; lėšos gyvenimui Lietuvoje – darbo užmokestis 350 Eur pagal darbo sutartį.Iš byloje pateikto 2016 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 23–24). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 4 d. pateiktoje Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad pareiškėja nuo 2016 m. vasario–balandžio mėn. gaudavo darbo užmokestį nuo 270,72 Eur iki 314,00 Eur (2 t. el. b. l. 25). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. Nr. KA_PZ1-3039 Pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. pareiškėjai du kartus buvo išmokėtos ligos pašalpos (2 t., el. b. l. 26).Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2016 m. gegužės 17 d. pateikė Pažymą dėl santuokos vertinimo Nr. 89-IL-4533 (2 t., el. b. l. 28), kad iki 2016 m. gegužės 5 d. pareiškėja gyveno Lietuvoje 2 metus turėdama leidimą, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu. Su tuo pačiu leidimu gyveno Lietuvoje ir pareiškėjos vaiko tėvas, kuris išvyko iš Lietuvos, nes įmonė, kuriai vadovavo, neatitiko Įstatymo reikalavimų, būtinų teisei į LLG Lietuvoje išsaugoti. Pareiškėja pastaruosius du metus įmonėje veiklos nevykdė, tačiau konsultacijų metu teigė, kad planuoja įdarbinti tris darbuotojus ir ateityje išplėsti įmonės veiklą.Pareiškėjos sutuoktinis 2016 m. gegužės 5 d. apklausoje (2 t., el. b. l. 33–36) nurodė, kad jo sutuoktinės vardas ir pavardė yra N. O.. Su sutuoktine susipažino prieš tris metus mokykloje per klasės susitikimus ir šventes, nes jų dukros mokosi toje pačioje klasėje. Į klausimą ar pareiškėja ketina dirbti, pareiškėjos sutuoktinis atsakė, kad pareiškėja ketina dirbti, bet kol kas nedirba. Pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad su sutuoktine gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos sutuoktinis paaiškina, kad su sutuoktine turi bendras lėšas. Tačiau, pareiškėja 2016 m. gegužės 5 d. apklausoje nurodė, kad yra virėja, o su sutuoktiniu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat su sutuoktiniu ketina gyventi pas pareiškėją ir tvarkyti bendrą ūkį (2 t. el. b. l. 144–145).Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. Sprendime Nr. (15/4-2)3I-1047 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei N. Y. panaikinimo ir naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ (2 t., el. b. l. 44–45) nurodyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjai buvo išduotas LLG, galiojantis 2 metus iki 2018 m. balandžio 3 d., Nr. LT7387743, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl LLG pakeitimo šeimos susijungimo pagrindu, pareiškėjai buvo panaikintas išduotas LLG, galiojantis 2 metus iki 2018 m. balandžio 3 d., Nr. (duomenys neskelbtini).2017 m. birželio 29 d. pareiškėja pateikė Migracijos grupei Prašymą pakeisti LLG jai ir jos nepilnametei dukrai (2 t., el. b. l. 49–58). Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pranešime ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo“ Nr. 89-S-14412 (2 t., el. b. l. 83) nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo nuspręsta pareiškėjai išduoti naują LLG, galiojantį 2 metus. Migracijos grupė 2017 m. spalio 16 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5580 (2 t., el. b. l. 84–85) nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. atliko pakartotinį patikrinimą siekdami nustatyti, ar pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Pareiškėjos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nebuvo namuose, telefonu nebuvo galima susisiekti. Patikrinus sutuoktinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, su pareiškėjos sutuoktiniu telefonu taip pat nebuvo galimybės susisiekti. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinime (2 t., b. l. 86) pareiškėjos kaimynė M. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena moteris iš (duomenys neskelbtini) su dukra. Paaiškina, kad pareiškėja šiuo metu vyro neturi, o bute vyksta remontas. Pareiškėjos sutuoktinio kaimynė N. J. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinime (2 t., el. b. l. 87) nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos sutuoktinis, tačiau pastaruosius metus jo nematė, nes jis gyvena ir dirba Europoje. Paaiškina, kad pareiškėjos sutuoktinis anksčiau buvo išsiskyręs, gyveno su dviem dukrom, tačiau negirdėjo, kad būtų vedęs, poros neturi. Taip pat paaiškinimą pateikė 2017 m. spalio 16 d. G. Š., kuri dirba valytoja adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 88). Paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau kaip pusę metų jo nematė, nežino ar jis vedęs, anksčiau gyveno vienas, padėdavo moteriai su dviem vaikais.Migracijos grupės 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5612 (2 t., el. b. l. 89) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos pareiškėjos dukros klasės auklėtoja paaiškino, kad pareiškėja ir jos dukra nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 24 d. yra išvykusios į Jungtines Amerikos Valstijas pareiškėjos darbo reikalais.Migracijos grupės 2017 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-5777 (2 t., el. b. l. 90–91) nurodyta, kad apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, bute vyksta remontas, tačiau vyriškų drabužių, avalynės, higienos reikmenų ar kitokių asmeninių daiktų, kurie priklausytų pareiškėjos sutuoktiniui, nebuvo. Pareiškėjos dukra D. L. 2017 m. spalio 25 d. paaiškinime (2 t., el. b. l. 110) paaiškino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis susipažino mokykloje, nes jų vaikai mokosi toje pačioje klasėje. Kai pareiškėjos sutuoktinis būna Anglijoje, pareiškėjai sutuoktinis skambina iš skirtingų telefono numerių, todėl pareiškėja jo telefono numerio nežino. Pareiškėja 2017 m. spalio 25 d. pranešime įsipareigojo atvykti į Migracijos grupę 2017 m. gruodžio mėn., kai jos sutuoktinis atvyks iš Anglijos į Lietuvą (2 t. el. b. l. 115). Tačiau 2018 m. sausio 26 d. paaiškinime pareiškėja paaiškino, kad negalėjo atvykti į Migracijos grupę, nes jos sutuoktinis turėjo nedarbingumą, o šiuo metu darbdavys pareiškėjos sutuoktinio neišleidžia atvykti atostogų į Lietuvą (2 t. el. b. l. 116). Pareiškėja 2018 m. kovo 7 d. apklausoje (2 t. el. b. l. 146–147) paaiškino, kad sutuoktinis dirbo Anglijoje per Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį. Nurodė, kad Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų progai nieko nedovanojo savo sutuoktiniui ir dovanų negavo. Pareiškėja paaiškina, kad praeitą vasarą atostogavo su mama (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su sutuoktiniu nebuvo aplankiusi kito Lietuvos miesto, tačiau buvo Daugpilyje. Į klausimą apie laisvalaikį, pareiškėja atsakė, kad mėgsta vaikščioti prie ežero, o jos sutuoktinis – lankyti draugus. Pareiškėja į klausimą apie mėgstamiausią patiekalą atsakė, kad mėgsta barščius, keptas bulves, žuvį, o jos sutuoktinis mėgsta viską. Atsakydama į klausimą apie mėgstamiausią aprangą, pareiškėja paaiškino, kad labiausiai mėgsta rengtis mėlyna ir juoda spalvomis, o pareiškėjos sutuoktinis nesuteikia reikšmės aprangai. Pareiškėja paaiškina, kad su sutuoktiniu susiskambina kas kelias dienas, o sudarydama santuoką nežinojo, kad jos sutuoktiniui reikės išvykti dirbti į užsienį. Atsakydama į klausimą apie tradicijas, pareiškėja nurodo, kad su sutuoktiniu tradicijų neturi, kai jis atvažiuoja, kartu vaikšto į piceriją. Pareiškėja teigia, kad su sutuoktiniu į svečius nevaikšto, o kartu nėra įsigiję jokių buities daiktų, tik tai, ko reikia remontui.Pareiškėjos sutuoktinis 2018 m. kovo 7 d. apklausoje (2 t., el. b. l. 125–128) paaiškino, kad Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų kartu su sutuoktine nešventė, nes turėjo dirbti. Nurodė, kad sutuoktinei Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų progai padovanojo vazoną orchidėjų, o gimtadienio proga sutuoktinei padovanojo gėlių puokštę. Į klausimą, kur praeitą vasarą atostogavo pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad neatostogavo, tik buvo pailsėti prie ežerų. Taip pat nurodė, kad su pareiškėja yra kartu aplankę Vilnių. Paaiškino, kad su pareiškėjos kaimynais nebendrauja, o su jo kaimynais N. ir V., bendrauja. Šeimos šventėse kiti giminaičiai nedalyvauja, o tik vaikai. Į klausimą apie mėgstamiausią laisvalaikio užsiėmimą pareiškėjos sutuoktinis atsakė, kad pareiškėja mėgsta puošti lėles, o jis mėgsta žvejoti. Per pastaruosius metus sutuoktiniai yra įsigiję kavos virimo aparatą. Į klausimą apie mėgstamiausius patiekalus, pareiškėjos sutuoktinis atsakė, kad pareiškėja mėgsta žuvies patiekalus, o jis mėgsta viską. Atsakydamas į klausimą apie mėgstamiausią tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos sutuoktinio aprangą, pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad pareiškėja mėgsta ryškias spalvas, o jis mėgsta rengtis tai, kas patogu. Taip pat pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad kai tuokėsi, nežinojo, kad išvyks į užsienį dirbti, tačiau jie nuolatos palaiko ryšį skambučiais ir žinutėmis. Pažymi, kad pareiškėjos neišlaiko, viską daro kartu, kai pareiškėjos sutuoktinis būna atvykęs. Atsakydamas į klausimą apie laisvalaikį kartu, pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad su vaikais eina pasivaikščioti, į piceriją. Paaiškina, kad kartu su sutuoktine yra aplankę Vilnių ir Zarasus. Į klausimą apie tradicijas pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad su sutuoktine dviese mėgsta pasivaikščioti miške.Migracijos grupės 2018 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-1252 (2 t., el. b. l. 117–118) nurodyta, kad 2018 m. kovo 7 d. abu sutuoktiniai atvyko į Migracijos grupę ir užpildė apklausos lapus, kuriuose pateiktuose atsakymuose buvo daug esminių skirtumų, t. y. dėl bendrai įsigytų daiktų, dėl bendro ir kiekvieno individualaus laisvalaikio, dėl dovanų vieno kitam, dėl šeimos tradicijų, dėl kartu aplankytų Lietuvos ir užsienio miestų, dėl svečiavimosi kartu ir svečių priėmimo. Pareiškėjos sutuoktinis, atsakydamas į klausimą apie bendravimą su kaimynais, skirsto kaimynus į savo ir jos (jis iki šiol nėra atsisakęs bendrabutyje kambario ((duomenys neskelbtini))). Į klausimą, kokiu būdu puoselėja tarpusavio santykius ~80 % santuokos trukmės gyvendami atskirai, abu atsakė, kad kalbasi telefonu, tačiau 2017 m. spalio 25 d. paaiškinime pareiškėja teigė, kad sutuoktinio telefono numerio nežino, gauna žinutes iš skirtingų sutuoktinio telefono numerių, tačiau jų parodyti negalėjo, nes buvo visas ištrynusi. Be to, patikrinimo metu nebuvo pastebėta jokių vyriškų drabužių, avalynės, higienos reikmenų ar kitokių pareiškėjos sutuoktinio asmeninių daiktų.

Departamentas, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą ir panaikino 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotus pareiškėjai LLG LT7417633, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 8 d., ir jos nepilnametei dukrai LLG LT7417634, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 8 d. (II t., el. b. l. 138–140).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. Y. (N. Y.) ir D. Y. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-476 (00508; 00509) ,,Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) pilietėms N. Y. ir D. Y., panaikinimo“.

2. Teismas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas yra viešojo administravimo aktas. Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).

Iš atsakovo priimto skundžiamo sprendimo matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad minėta santuoka yra fiktyvi, buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio užpildyti apklausos lapai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9, 10 punktus) ir tarnybinis patikrinimas sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6, 7 punktus). Kaip nurodyta 2018 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime ir matyti iš apklausos lapų, sutuoktiniai į daugumą klausimų atsakė vienodai, tačiau atsakovas vertino juos skirtingai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą). Atsakovas Migracijos departamentas nesiaiškino, kodėl susidarė tam tikri pareiškėjos ir jos sutuoktinio atsakymų neatitikimai. Teismo posėdžio metu teismas išsiaiškino, kad patikrinimo metu buvo apklausti tokie kaimynai, su kuriais pareiškėjai niekada nebendravo; tuo tarpu, teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K., I. O., R. M., V. R. paaiškino, kad D. K. dirba užsienyje, tačiau su pareiškėja palaiko santuokinius ryšius. Teismas visuose liudytojų paaiškinimuose neįžvelgė jokių nesutapimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio atsakymų neatitikimai yra paaiškinti iš dalies, todėl vertintini kaip nereikšmingi. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokie klausimai, kaip mėgstamų spalvų drabužiai, dažnai nežinomi net ilgą laiką pragyvenusiems kartu sutuoktiniams, ypač atsižvelgiant į tą žmogišką faktorių, kad patinkančias drabužių spalvas moterys (ir ne tik) mėgsta pakeisti. Be to, pažymėtina, kad vien tik apklausos lapais nustatytų sutuoktinių atsakymų neatitikimo ir fakto, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo metu nebuvo pareiškėjo asmeninių daiktų, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumą. Teismas pabrėžia ir tai, kad patikrinimo metu (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą) buvo apklausti kaimynai, kurie nieko negalėjo apčiuopiamai tikro pasakyti. Atsakovo skundžiamame sprendime nenurodyta jokių kitų įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų atsakovo padarytą išvadą, kad santuoka sudaryta dėl akių, siekiant pareiškėjai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas pažymi, kad kiekvieni santykiai yra individualūs ir negali būti vertintini paviršutiniškai, neįsigilinus į santykių savitumą.

3. Pabrėžtina, kad santuoka negali būti laikoma fiktyvia vien todėl, kad ji suteikia imigracijos arba bet kokį kitą privalumą. Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu. Kiekvieni santuokiniai santykiai yra individualūs ir negali būti vertintini paviršutiniškai, neįsigilinus į santykių savitumą. Priimant galutinį sprendimą arba darant išvadas dėl santuokos fiktyvumo, negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, priešingu atveju, būtų padaryta nepataisoma žala žmogaus teisių apsaugai, būtent – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugą, be kita ko, įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei būtų pažeista asmens teisė į santuoką, be kita ko, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje. Nors šios teisės nėra absoliučios ir, kaip savo praktikoje yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiūros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimą, kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma išimtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranašumą (pvz., gauti leidimą atvykti ar gyventi priimančiojoje šalyje), užkirstų kelią tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar toks kišimasis į žmogaus teisę nėra savavališkas ir neproporcingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1727/2012).

Teismo vertinimu, jam apklausus liudytojus, yra išsklaidytos abejonės dėl neapgrįstos Migracijos departamento padarytos išvados, kad santuoka yra fiktyvi. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai neįsigilino į nagrinėjamų santykių individualumą, pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepakankamai pagrįstą sprendimą, todėl neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo santuoka yra fiktyvi, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra naikintinas.

4. Pareiškėja N. Y. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 250 Eur už skundo administraciniam teismui parengimą ir 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (iš viso 500 Eur), kurias pagrindžia dokumentais.

4.1. Aktualios nuostatos dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

4.2. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalies šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

4.4. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

4.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

4.6. Vadovaujantis pareiškėjos pateiktu 2018 m. balandžio 16 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 852184, pareiškėja už skundo parengimą sumokėjo 250 Eur.

Nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 884,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali suma už skundo parengimą būtų 2 212 Eur. Teismas vadovaudamasis maksimalia skundo parengimo suma, konstatuoja, kad prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių.

4.7. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė buvo apie 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 884,8 Eur, todėl šiuo atveju už atstovavimą teisme priteistina 88,48 Eur.

4.8. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju pareiškėjos skundas buvo teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir sumokėtas 22,5 Eur žyminis mokestis. Jis priteistinas.

5. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-2743-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2018-3) tenkintinas iš dalies ir pareiškėjos naudai iš atsakovo Migracijos departamento priteistina būtinų ir pagrįstų 360,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eI-2743-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2018-3).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų N. Y. (N. Y.) ir D. Y. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-476 (00508; 00509) ,,Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) pilietėms N. Y. ir D. Y., panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjai N. Y. (N. Y.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos būtinų ir pagrįstų 360,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eI-2743-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2018-3).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.