- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1762-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo pareikštą atsakovams R. V. ir R. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš R. V. paveldėtą R. V. priklausančią skolą už išmokėtas išmokas nepilnamečiams vaikams- 1 838,51 Eur; 2) priteisti iš R. V., E. V. atstovės, pagal įstatymą paveldėtą R. V. priklausančią skolą už išmokėtas išmokas nepilnamečiams vaikams- 1 838,51 Eur; 3) priteisti iš R. V. paveldėtą R. V. priklausančią skolą už išmokėtas išmokas nepilnamečiams vaikams- 1 838,51 Eur; 4) pripažinti, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą palikėjo kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti;
2. Nurodė, kad J. L. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo administraciją (toliau- Fondo administracija) dėl išmokų mokėjimo jos vaikams R. V. ir J. V., kadangi mirusysis R. V. neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pagal Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (galiojusio iki 2017-12-31) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas Fondo administracija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokanti vaikų išlaikymo fondo išmokas, turėjo teisę reikalauti, kad skolininkas, R. V. grąžintų išmokėtas Fondo administracijos išmokas bei įgijo teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas. Jam mirus, skolos grąžinimo prievolę perėmė jo turtą lygiomis 1/4 dalimis paveldėję ir palikimą priėmę įpėdiniai.
3. Ieškinyje paaiškinta, jog R. V. skola valstybei susidarė už išmokėtas lėšas vaikams, laikotarpiais: R. V. nuo 2012-03-01 iki 2014-06-30 ir nuo 2014-12-01 iki 2017-01-14, J. V. nuo 2012-03-01 iki 2014-06-30 ir nuo 2014-12-01 iki 2018-08-28. Antstolė R. D. 2019-05-31 raštu Nr. S19-3874 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių informuodama, kad jos kontoroje yra vykdomoji byla pagal Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A. 2019-05-22 vykdomąjį pavedimą Nr. 2791 dėl paveldėto turto apyrašo sudarymo, (duomenys neskelbtini) mirus R. V. ir prašė pateikti informaciją ar mirusysis turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, ar jo vardu yra kitų išmokėtinų ar mokėtinų sumų. 2019-06-10 Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (8.20)DV_S-21395 informavo antstolę R. D., kad mirusiojo R. V. skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui yra 7 020,38 Eur. 2020-01-07 J. L. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių informuodama, kad 2018-08- 28 jos vaikų tėvas R. V. mirė ir paprašė suteikti informaciją apie jo susidariusią skolą. 2020-01-09 Fondo valdybos Mažeikių skyrius patikrino Valstybės įmonės Registro centro Testamentų registro išrašo duomenis, kuriuose įvardintas palikimo priėmimo faktas, kuriuo nurodoma, kad 2018-11-21 R. V. ir jos nepilnametis sūnus E. V. priėmė lygiomis dalimis mirusiojo R. V. palikimą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2018-12-17 mirusiojo R. V. sūnūs R. V. ir J. V. priėmė lygiomis ¼ dalimis R. V. palikimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teigė, kad 2020-02-03 R. V. turto paveldėtojams R. V., J. V. atstovei pagal įstatymą, J. L. ir R. V. išsiuntė kreditorinį reikalavimą Nr. DV_S-2606 dėl R. V. 7 354,07 Eur (iš jų 6 148,96 vaikų išlaikymo išmokos, 871,42 Eur palūkanos ir 333,69 Eur delspinigiai) skolos grąžinimo. Ieškovo teigimu, palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena t. y. (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas naikinamasis trejų metų terminas nėra suėjęs (sueina 2021-08-28), o praleistas terminas, palikėjo reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas. Paaiškino, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius apie skolininko mirtį sužinojo 2019-06-06, gavęs antstolės R. D. raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. S19-3874 apie R. V. kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie skolininko mirtį ir negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o tai sudaro teismui pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
5. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad įteikti tinkamai. Atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateikė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-13 sprendimu už akių ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjas R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Apie R. V. mirtį ieškovas sužinojo 2019-06-06, gavęs šią informaciją iš antstolės. Teisme ieškinį ir prašymą atnaujinti terminą ieškovas pareiškė 2020-12-21. Kaip svarbias termino praleidimo priežastis ieškovas nurodė didelį darbo krūvį ir skolų išieškojimo prioritetus. Ieškovas į mirusio skolininko paveldėtojus – atsakovus, kreipėsi 2020-02-03, t. y. pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams.
8. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog iki šio laiko ieškovas nesiėmė veiksmų pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Paaiškino, jog ieškovas yra juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra užtikrinti tinkamą tokio pobūdžio skolų išieškojimą, todėl jam taikomi didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus ir byloje pateiktus dokumentus, priėjo išvadą, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių ieškovui kreiptis į paveldėtojus ir pareikšti jiems turimus reikalavimus arba įgyvendinti savo teisę kitais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais būdais, kadangi kreipimasis į paveldėtojus yra tik vienas iš galimų būdų pareikšti turimus kreditorinius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.
10. Apeliantas teigia, kad sužinojęs apie skolininko R. V. mirtį, iškart ėmėsi veiksmų ir priemonių dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo mirusiojo įpėdiniams. Ieškovo nuomone turėtų būti atsižvelgta ir objektyviai įvertinta perimtos institucijos vaikų išlaikymo bylų kiekis bei apimtys. Teigia, jog nebuvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, o CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti nebuvo suėjęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576 – 578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Minėto termino taikymas nepriklauso nuo dalyvaujančių paveldėjimo procese asmenų valios (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) ir teismas dėl jo gali spręsti ex officio. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.
14. Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog 2019-05-31 antstolė R. D. raštu Nr. S19-3874 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių informuodama, kad jos kontoroje yra vykdomoji byla pagal Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A. 2019-05-22 vykdomąjį pavedimą Nr. 2791 dėl paveldėto turto apyrašo sudarymo (duomenys neskelbtini) mirus R. V. ir prašė pateikti informaciją ar mirusysis turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, ar jo vardu yra kitų išmokėtinų ar mokėtinų sumų. 2019-06-10 Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (8.20)DV_S-21395 informavo antstolę R. D., kad mirusiojo R. V. skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui yra 7 020,38 Eur. Testamento registrų išrašo duomenis 2018-11-21 R. V. ir jos nepilnametis sūnus E. V. priėmė lygiomis (po 1/4) dalimis mirusiojo R. V. palikimą, o 2018-12-17 mirusiojo R. V. sūnūs R. V. ir J. V. – lygiomis (po ¼) dalimis. Ieškovas 2020-02-03 išsiuntė kreditorinius reikalavimus R. V. įpėdiniams (ieškinio ZIP laikmenoje esantis priedas Priedai.pdf).
15. Ieškovas laikosi pozicijos, jog apie skolininko R. V. mirtį sužinojo 2019-06-06, kai gavo antstolės R. D. prašymą pateikti informaciją apie neįvykdytus R. V. skolinius įsipareigojimus ir išmokėtinas sumas. Paaiškina, kad Fondo administracija perdavimo aktu Fondo valdybos Mažeikių skyriui perdavė apie 58 000 Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo bylų, iš jų 35 000 skolininkų bylų. 2018-01-01 perėmus naujas funkcijas iš Fondo administracijos, pagrindinis Fondo valdybos Mažeikių skyriaus uždavinys buvo tinkamai paskirstyti 21 000 vaikų išlaikymo išmokų. Įvertinus gautų bylų kiekį, Fondo valdybos Mažeikių skyrius pirmiausia prioriteto tvarka veiksmus atliko dėl susidariusių skolų / permokų atlyginimo, iš gyvų skolininkų, vėliau iš mirusiųjų (paveldėtojų, perėmusių mirusiojo turtą). Nurodyta aplinkybė dėl perimtų didelio kiekio bylų lėmė, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius neturėjo galimybių sužinoti iškart apie kiekvieno skolininko mirtį. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius, sužinojęs apie skolininko R. V. mirtį, iškart ėmėsi veiksmų ir priemonių dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo mirusiojo palikėjams.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė apie ieškovo didelį darbo krūvį nėra pakankamas pagrindas terminui atnaujinti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas į teismą kreipėsi, praėjus metams ir beveik šešiems mėnesiams po to, kai sužinojo apie praleistą terminą. Teigia, kad ieškovas ne iš karto ėmėsi įgyvendinti savo teises, o tik po ilgo laikotarpio. Tai rodo nepakankamą ieškovo rūpestingumą. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad kreditorius privalo domėtis, dėl kokių priežasčių skolininkas delsia atsiskaityti, nes viena iš tokių priežasčių yra skolininko mirtis. Vienas iš būdų tai patikrinti – duomenų apie skolininką gavimas iš Gyventojų registro. Gavęs duomenis iš Gyventojų registro, kreditorius galėjo nustatyti skolininko statusą ir laiku reaguoti bei įgyvendinti savo teises įstatyme įtvirtintais būdais.
17. Pažymėtina, jog svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).
18. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
19. Šiuo atveju terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini), mirus R. V., ir baigėsi 2019-03-17. Ieškovas apie skolininko R. V. mirtį sužinojo 2019-06-06, o kreditorinius reikalavimus R. V. įpėdiniams ieškovas išsiuntė 2020-02-03, t. y praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams po sužinojimo apie skolininko mirtį. Atsižvelgiant į teismų praktikoje akcentuojamą kreditoriaus teisių apsaugos derinimą su naujų, paveldėjimo pagrindu atsiradusių įpėdinio nuosavybės santykių stabilumu, padarinių, atsirandančių palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, vertinimą, svarbios yra ir nustatytos aplinkybės, kad kreditorius dėl skolos iš įpėdinio išieškojimo kreipėsi, praėjus daugiau nei metams nuo palikimo priėmimo. CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju termino praleidimo priežastys priklausė nuo ieškovo valios, galėjo būti jo kontroliuojamos ir objektyviai netrukdė valdyti informacijos apie skolininką. Nagrinėjamu atveju ieškovas praleido terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti dėl paties kreditoriaus pasyvumo. Ieškovui gavus informaciją apie skolininko mirtį, tarp ieškovo veiklos prioritetų galėjo ir turėjo būti poreikis taip organizuoti įstaigos darbą, kad nebūtų praleisti įstatyme įtvirtinti terminai reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti. Tinkamai organizuojant darbą, šie terminą negalėjo būti praleisti. Aprašytas kreditoriaus elgesys (nereagavimas į gautus duomenis apie skolininko mirtį) neteikia pagrindo pateisinti termino reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti praleidimo priežasčių.
20. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertindamas termino praleidimo priežasčių svarbą bei atkreipė dėmesį į kreditoriaus veiksmus. Tai teikia pagrindą atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos sprendimą už akių nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.