- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1780-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02612-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį bendraatsakiams Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ieškovas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu; 2) kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo; 3) atnaujinti terminą 2020 m. liepos 30 d. skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 4) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 5) teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti ieškovas ir pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų procesinę padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą; 6) iš bendraatsakių Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – bendraatsakiai) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – trečiasis asmuo) išreikalauti pareiškėjo studento bylą ir visus kitus su juo susijusius dokumentus; 7) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 6 straipsniui, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1, 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154-6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1, 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200-6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis); 8) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtus procesinius dokumentus, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose: Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“; 9) panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684; 10) įpareigoti bendraatsakius ir trečiąjį asmenį išduoti pareiškėjui Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu ir atitinkamus pakeitimus padaryti oficialiuose valstybės registruose; 11) priteisti solidariai iš bendraatsakių pareiškėjui 10 000 000,00 Eur neturtinės žalos; 12) priteisti iš bendraatsakių pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4563-426/2020 nutarta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu ištirti, ar byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.
3. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. spalio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-75/2020, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo skundą bendraatsakiams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą, konstatavo, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė argumentų, dėl kurių turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, prašant įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir teisės aktų konstitucingumą.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodė, nei kas tiksliai turi išduoti diplomą, nei kaip tai padaryti (Aleksandro Stulginskio universitetas yra išregistruotas 2019 metų sausio mėnesį), be to, ieškiniu reiškiamas ir reikalavimas ir trečiajam asmeniui, kas, esant tokiai jo procesinei padėčiai, nėra galima, nes ieškinio reikalavimai gali būti reiškiami tik atsakovams.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas prašo įpareigoti išduoti diplomą su pagyrimu, tačiau iš pridėto diplomo priedėlio matyti, kad ieškovo pažymiai yra nuo 8 iki 10, todėl nėra aiškus pagrindas, kuriuo remiantis toks reikalavimas reiškiamas.
8. Teismas teigė, jog nors ieškovas skundžia Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į jo 2020 m. liepos 27 d. raštą, nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukurs šio rašto panaikinimas ir kodėl jį prašoma panaikinti.
9. Teismas pabrėžė, jog ieškovas nepateikė 10 000 000,00 Eur neturtinės žalos dydžio pagrindimo.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, Aleksandro Stulginskio universitetas buvo aukštai reitinguojamas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, nepridėjo jokių įrodymų, kad Vytauto Didžiojo universitetas į reitingus nepatenka.
11. Teismas pažymėjo, jog ieškovui diplomas išduotas 2020 m. birželio 30 d., todėl nėra aišku ar ir kodėl ieškovas nesustabdė, nenutraukė studijų, kai tiek iš teisės aktų, tiek iš žiniasklaidos turėjo būti žinoma apie universitetų reorganizaciją.
12. Teismas nurodė, jog iš ieškovo ieškinio nėra aišku, kokią įtaką priimti sprendimas nagrinėjamoje byloje turės trečiajam asmeniui, t. y. kodėl jis įtrauktas į bylą.
13. Teismo teigimu, nors ieškovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalį gali būti sprendžiama tik dėl atleidimo nuo dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovas turi sumokėti dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, o nuo likusios mokesčio dalies prašyti atleisti, pateikdamas motyvuotą prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, išlaikytinius ir kt. prašymo pateikimo metu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Ieškovas atskiruoju skundu prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu ar ydingas Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatytas skirtinguose procesuose – civiliniame ir administraciniame – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK I dalies VIII skyriuje nustatyta tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje dėl CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniui, 21 straipsniui, 47 straipsniui, 48 straipsnio 2 daliai; 4) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, su prašymu pateikti išvadą / konsultaciją pagal Konvencijos protokolą Nr. 16; 5) prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus; 6) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020, priimti naują sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o to negalint padaryti – atleisti nuo likusios 22,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jos mokėjimą atidedant iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; 7) perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausima? nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ydingas, nes reikalavimai šiam ieškiniui tinkamai suformuluoti.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumą pateikti paaiškinimą, kokią įtaką priimtas sprendimas turės trečiajam asmeniui, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas 2020 m. liepos 30 d. procesiniame dokumente buvo pareiškęs reikalavimą teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti ieškovas ir pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų procesinę padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėjo, jog tol, kol nėra išreikalauti įrodymai, gauti visų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimai, priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, sunku nuspręsti ar Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos procesinis statusas šioje byloje bus trečiojo asmens ar atsakovės.
14.3. Pagal CPK 3 straipsnio 3, 4 nuostatas būtent teismui nustatyta pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra reiškiamas byloje dalyvaujančių asmenų. Be to, tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / ar įstatymams neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai.
14.4. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pažeisdamas ieškovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Nustatyti atsakingus asmenis ir / ar institucijas bus galima tik gavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimus ir paaiškinimus, išreikalavus prašomus dokumentus bei apklausus liudytojus. Pažymėjo, kad diplomų su pagyrimu tvarka yra vieša ir ją privalo pateikti teismui dabartinis Aleksandro Stulginskio universiteto valdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje dėl blogos dabartinės turtinės padėties klausimo, nors toks reikalavimas buvo pareikštas. Pažymėjo, jog ieškovas apskritai neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškino, jog studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reglamentuojančių teisės normų; ieškovas yra vartotojas; aukštojo mokslo įstaiga turi savo autonomiją; ieškovas šioje byloje gina ir viešąjį interesą. Dėl visų bylos reikalavimų priskyrimo bendrosios kompetencijos teismui bloginama ieškovo teisinė padėtis, todėl jis turėtų būti arba išvis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje, ar jam nustatytas ne didesnis negu 22,50 Eur žyminis mokestis, jo sumokėjimą atidedant iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. spalio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2020; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 1 d. raštą Nr. (8.2)TPS-18590 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; darbo ieškančio asmens atmintinę; Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštą ,,Dėl informacijos pateikimo“; G. S. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurioms pagrįsti būtinybė būtų kilusi apeliacinės instancijos teisme, jo pateiktus naujus įrodymus priimti atsisakytina, nevertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
20. Ieškovas atskirajame skunde nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įpareigojo pateikti paaiškinimus, kokią įtaką priimtas sprendimas turės trečiajam asmeniui, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas 2020 m. liepos 30 d. procesiniame dokumente buvo pareiškęs reikalavimą teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti ieškovas ir pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų procesinę padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.
21. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Iš minėtos įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, jog ne teismo, kaip teigia ieškovas, tačiau jo paties prerogatyva yra dalyvaujančių byloje asmenų nurodymas atitinkama procesine padėtimi. Tuo tarpu pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo nurodyti, kokią įtaką priimtas sprendimas turės trečiajam asmeniui, pažymėtina, jog, ieškinio priėmimo stadijoje trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo klausimas iš esmės neturėtų būti vertinamas, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva pirmosios instancijos teismui turint teisę nustačius, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).
22. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įpareigojęs ieškovą nurodyti argumentus, kuriais remiantis yra prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir teisės aktų konstitucingumą. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais (taip pat ir tokių prašymų argumentais) ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas ieškinio trūkumas nustatytas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui, tuo atveju, jeigu kiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ar teisės aktų konstitucingumo, turint galimybę pasinaudoti civilinio proceso įstatymo suteikta diskrecijos teise, nesaistytina dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
23. Ieškovo atskirajame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su ieškovo atskirojo skundo argumentais būtų galima sutikti iš dalies. Pažymėtina, jog atsakingo asmens / institucijos, turinčio(-ios) teisę išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomą su pagyrimu, nustatymo aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl ieškovas negali būti įpareigojamas konkrečiai nurodyti atsakingą asmenį ar instituciją, turinčią teisę išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomą su pagyrimu, visų pirma, pirmosios instancijos teismui nevertinus ieškovo nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir teisės aktų, susijusių su Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimu, prijungiant juos prie bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto, kurie, kilus abejonėms dėl galimo jų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
24. Tuo tarpu pasisakant dėl ieškinio trūkumo, susijusio su neturtinės žalos dydžio nustatymu, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta; žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, spręstina, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, konstatuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos padarymo faktą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodęs, jog nėra aiškus pagrindas, kuriuo remiantis ieškovas reiškia reikalavimą išduoti jam Aleksandro Stulginskio universiteto magistro diplomą su pagyrimu; be to, nors ir teigė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas buvo aukštai reitinguojamas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, nepridėjo jokių įrodymų, kad Vytauto Didžiojo universitetas į reitingus nepatenka. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turi teisę naudotis viešai prieinamais duomenimis objektyviam tam tikrų aplinkybių nustatymui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ieškovas neturėtų būti įpareigojamas pateikti į bylą viešai prieinamus duomenis, susijusius su atitinkamų universitetų reitingu ar magistro diplomo su pagyrimu išdavimo tvarka, kuriais objektyviai tiesai byloje nustatyti pirmosios instancijos teismui sudaryta galimybė naudotis.
26. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, be kita ko, matyti, jog ieškovas buvo įpareigotas patikslinti, kokias teisines pasekmes bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. rašto panaikinimas sukurs ir kodėl jį prašoma panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinyje nurodęs, kad dėl gauto bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto magistro diplomo ir padėkos už labai gerus studijų rezultatus kreipėsi į jį registruotu laišku. Bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto atstovas rektorius J. A., atsakydamas į ieškovo laišką, anot paties ieškovo, „gynėsi“ ginčijamais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, teigdamas, jog studentai neva Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. informaciniu pranes?imu buvo supaz?indinti, kad studijos toliau bus te?siamos bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto Z?eme?s u?kio akademijoje ir de?l to ieškovas nepries?taravo. Ieškovo nesutikimo su bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto atstovo rektoriaus J. A. pozicija motyvai išdėstyti ieškinio 9.1-9.3 papunkčiuose, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodęs ieškovui pateikti paaiškinimus, kodėl prašoma panaikinti bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1-684. Tuo tarpu įvertinti, ar atitinkamas ieškinio reikalavimas sukelia materialines teisines pasekmes, kaip ir nustatyti, ar jame išdėstytos aplinkybės, susijusios su studentų informavimu apie minėtų universitetų reorganizavimą ieškovui buvo žinomos, privalo ne ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas, dėl jų pagrįstumo pasisakydamas bylą nagrinėjant iš esmės.
27. Ieškovas atskirajame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje dėl blogos dabartinės turtinės padėties klausimo, nors toks reikalavimas buvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovu. Nors ieškovo prie ieškinio pridėtų priedų dalis (kita dalis – pateikta su atskiruoju skundu) buvo susijusi su jo prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį gali būti sprendžiama tik dėl atleidimo nuo dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, jų nevertinęs ir nepasisakęs dėl ieškovo turtinės padėties ir jo finansinių galimybių sumokėti konkrečiai nustatytą dalį žyminio mokesčio.
28. Kita vertus, negalima būtų nepastebėti, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo įpareigotas priklausomai nuo savo finansinės padėties, sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti motyvuotą prašymą bei jį pagrindžiančius įrodymus apie turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, išlaikytinius ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti duomenis iš viešųjų registrų, nustatydamas jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tenka būtent prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui, todėl ji negali būti perkeliama pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, jog ieškovas, prašydamas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, privalo, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, pateikti įrodymų visumą, iš kurios pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti ar ieškovas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir jų nepašalinimo teisines pasekmes (CPK 115 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia nenustatęs pagrindo dėl ieškovo atskirajame skunde nurodomų teisės normų (CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių), kurių didžioji dalis šiuo atveju apskritai nebuvo ir neturėjo būti taikomos, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (CPK 3 straipsnio 4-6 dalys), todėl ieškovo atskirojo skundo prašymas dėl kreipimosi į nurodytas institucijas netenkintinas.
30. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti argumentus, dėl kurių turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, nurodyti, kas konkrečiai turi išduoti diplomą, paaiškinti, kokiu pagrindu remiantis reiškiamas reikalavimas išduoti magistro diplomą su pagyrimu, kokias teisines pasekmes sukurs bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. rašto panaikinimas ir kodėl jį prašoma panaikinti, kodėl ieškovas nesustabdė studijų ar jų nenutraukė, kokią įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimas turės trečiajam asmeniui, pridėti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad Aleksandro Stulginskio universitetas buvo aukštai reitinguojamas, o Vytauto Didžiojo universitetas į reitingus nepateko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 šioje dalyje naikintina (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kadangi kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 paliktina nepakeista, o ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, ieškovui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 nurodytiems trūkumams pašalinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalinus, šis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 dalį, kuria ieškovas D. S. įpareigotas pateikti argumentus, dėl kurių turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, nurodyti, kas konkrečiai turi išduoti diplomą, paaiškinti, kokiu pagrindu remiantis reiškiamas reikalavimas išduoti magistro diplomą su pagyrimu, kokias teisines pasekmes sukurs bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. rašto panaikinimas ir kodėl jį prašoma panaikinti, kodėl ieškovas nesustabdė studijų ar jų nenutraukė, kokią įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimas turės trečiajam asmeniui, pridėti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad Aleksandro Stulginskio universitetas buvo aukštai reitinguojamas, o Vytauto Didžiojo universitetas į reitingus nepateko, panaikinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35145-937/2020 dalį, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, įpareigojant ieškovą D. S. pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos padarymo faktą, taip pat priklausomai nuo savo finansinės padėties, sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti motyvuotą prašymą bei jį pagrindžiančių įrodymų apie turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, išlaikytinius ir kt. visumą, iš kurios pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti ar ieškovas D. S. galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, palikti nepakeistą ir nustatyti ieškovui D. S. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pašalinti.