Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-58-1162/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-26
Bylos Nr.
e2-58-1162/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01180-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“
Atsakovas
T. K.
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Kaslita“
Advokatai
Nerijas Makauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-58-1162/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01180-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.1.; 1.2.5.2.; 1.2.5.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“ direktoriui E. N., atsakovės įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,

atsakovui T. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kaslita“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“ patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Kaslita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno statyba“ ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2024 m. vasario 8 d. pareiškimu, prašo priteisti iš atsakovo T. K. ieškovės naudai 9 543,46 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 762, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti statybos darbų vadovu. Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su Statybos vadovo pareiginiais nuostatais. Atsakovui, kaip statybos darbų vadovui, buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, organizuoti materialinių vertybių, taupų panaudojimą, kontroliuoti, kad darbų kiekiai, numatyti projektinėje - sąmatinėje dokumentacijoje faktiškai atitiktų darbų kiekiams darbų priėmimo aktuose ir kt. Atsakovas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas statybos darbų vadovu. Atsakovas minėtame objekte, privalėjo užtikrinti darbų kokybę pagal projektinę dokumentaciją, užtikrinti naudojamų medžiagų kiekius. Tikrinant asfalto klojimo darbų kokybę, paaiškėjo, kad objekte pakloto asfalto danga yra ženkliai storesnė negu reikalaujama projektinėje dokumentacijoje. Pagal projektinę dokumentaciją klojant apatinį asfalto pagrindą AC22PS 100 mm storiu turėjo būti 3 906 kv. m paklotos 946,04 t asfalto, kai asfalto tankis 2,43, t. y. 3 906 kv. m (aikštelės plotas) x 0,10 cm (asfaltas AC22PS) x 2,422 (tankis pagal asfalto projektą) = 946,04 t (toks kiekis turėjo būti sunaudotas pagal techninę dokumentaciją asfalto markė AC22PS), tonos kaina – 43,81 Eur, bendroje sumoje šio markės asfalto kaina – 41 446,02 Eur, bendras projektinis asfalto kiekis – 1 331,02 t, bendra projektinė asfalto suma turėjo būti – 63 532,33 Eur. Tuo tarpu buvo paklota 49,23 tonomis daugiau. Iš 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ tyrimo protokolo Nr. 371/20216 matyti, jog (duomenys neskelbtini) objekte paimti kernai (medžiaga bituminis mišinys AC22PS 50/70), kuriuos ištyrus (tyrimo laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.) nustatyta, jog bituminio mišinio tankis 2,430 Mg/kub. m, bituminės dangos storis 131 mm. Pagal projektinę dokumentaciją klojant viršutinį asfalto pagrindą AC11VS 40 mm storiu turėjo 3 906 kv. m būti paklota 384,98 t asfalto, t. y. 3 906 kv. m (aikštelės plotas) x 0,04 cm (asfaltas AC11VS) x 2,464 (tankis, pagal asfalto projektą) = 384,98 t (toks kiekis turėjo būti sunaudotas pagal techninę dokumentaciją asfalto markė AC11VS), tonos kaina – 57,37 Eur, bendroje sumoje šio markės asfalto suma – 22 086,31 Eur. Tuo tarpu buvo paklota 125,99 t daugiau. Iš 2021 m. birželio 18 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ tyrimo protokolo Nr. 543/20217 matyti, jog (duomenys neskelbtini) objekte paimti kernai (medžiaga bituminis mišinys AC11VS 50/70), kuriuos ištyrus (tyrimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 18 d.) nustatyta, jog bituminio mišinio tankis 2,412 Mg/kub. m, bituminės dangos storis 58 mm. Ieškovei susumavus pateiktas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras (Nr. KTAGA001360; 001378; 001369; 001395; 001394), už asfaltą kurio markė (AC11VS ir AC22PS) mokėtina suma – 73 075,79 Eur. Sutikrinus važtaraščius buvo nustatyta, jog būtent į objektą (adresu (duomenys neskelbtini)) nurodytos markės asfaltas (AC11VS ir AC22PS) buvo vežtas, nustatyta, kad pereikvoto nurodyto asfalto bendras kiekis – 175,22 t, nurodytame skaičiuje pereikvoto asfalto markės AC22PS kiekis – 49,23 t jo bendra vertė – 2 156,77 Eur (49,23 x 43,81 = 2 156,77), o pereikvoto asfalto markės AC11VS kiekis – 125,99 t, jo bendra vertė 7 228,00 Eur (125,99 x 57,37=7 228,00). Tuomet iš mokėtinos 73 075,79 Eur sumos už asfaltą, buvo atimta projektinė 63 532,33 Eur suma ir gauta 9 543,46 Eur suma, kuri laikytina ieškovei padaryta turtinė žala (73 075,79-63 532,33=9 543,46). Nustačius pereikvoto asfalto kiekius iš atsakovo kaip darbų vadovo buvo pareikalauta paaiškinti apie susidariusią situaciją. 2021 m rugpjūčio 3 d. atsakovas tarnybiniu pranešimu nurodė, jog įmonės, iš kurios buvo nuomojamas asfalto klotuvas, darbuotojai neteisingai sureguliavo asfalto klotuvą dėl to ir buvo sunaudotą daugiau asfalto negu buvo reikalaujama projektinėje dokumentacijoje ir savo kaltės neįžvelgė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1138-1052/2023, atsakovas, apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis pats yra operatorius, moka dirbti su šiuo klotuvu, kai (duomenys neskelbtini) aikštelėje operatorius išasfaltavo pirmą sluoksnį – buvo didelis pereikvojimas. Nuokrypis atsirado dėl pasitikėjimo skale. (duomenys neskelbtini) asfalto klojimo metu mechanizatoriui pretenzijos nebuvo reiškiamos, jis skaičiavo asfalto kiekį. Iš paminėtų atsakovo teiginių akivaizdu, jog klojant asfaltą jis matė ir suprato, jog yra pereikvojamas asfalto kiekis, tačiau būdamas atsakingas už įmonės materialines vertybes ir tinkamą projekto įgyvendinimą elgėsi nerūpestingai. Asfalto transportavimo važtaraščiuose gautų medžiagų kiekis patvirtintas atsakovo antspaudu ir/ar parašais. Akivaizdu, jog vykdant darbus atsakovas nekontroliavo darbų kokybės, nors su pareiginiais nuostatais, supažindintas pasirašytinai be kita ko jį, kaip atestuotą specialistą, užtikrinti darbų kokybę įpareigoja įstatymai. Atsakovas netinkamai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, elgėsi ypač neatsakingai, privalėjęs užtikrinti ir kontroliuoti procesą, o pastebėjus asfalto pereikvojimą stabdyti darbus, tačiau to nepadarė, taip ieškovei padarydamas 9 543,46 Eur nuostolį, dėl savo darbuotojo didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo veiksmai lėmė ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovės patirtos žalos suma neviršija šešių atsakovo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžių, nes nurodytą dieną (2021 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovo vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 2 188,70 Eur, skaičiuojamajame laikotarpyje buvo 63 darbo dienos, taigi atsakovo gaunamas VDU per vieną darbo dieną buvo 104,22 Eur (2188,70 x 3/63=104,22 Eur), atsakovo šešių mėnesių VDU – 13 027,50 Eur (2021 m. rugsėjo mėn. buvo 22 d. d.; 2021 m. spalio mėn. buvo 21 d. d.; 2021 m. lapkričio mėn. buvo 20 d. d.; 2021 m. gruodžio mėn. buvo 22 d. d.; 2022 m. sausio mėn. buvo 21 d. d.; 2022 m. vasario mėn. buvo 19 d. d., todėl 125 d. d. x 104,22=13 027,50). Šiuo atveju atsakovo VDU yra didesnis nei padaryta ieškovei žala, todėl atsakovas privalo pilnai atlyginti padaryta žalą. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės palūkanos, nes procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovės įgaliotas atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė. Ieškovės direktorius 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdyje papildomai parodė, kad atsakovą įdarbino kaip savo srities specialistą, turintį SPCS atestatą, jis buvo paskirtas kontroliuoti darbus, vykdomus objekte (duomenys neskelbtini), įskaitant ir asfaltavimo darbus. Po kurio laiko pastebėta, kad buvo pereikvota apie 160-180 t asfalto, t. y. paklota daugiau nei pagal projektinę dokumentaciją tiek apatiniam, tiek viršutiniam asfalto sluoksniui. T. K. dalyvavo atliekant asfalto klojimo darbus, užsakydavo asfalto kiekius. Sąskaitas už atvežtą asfaltą gaudavo ir apmokėdavo direktorius. Išankstinėse sąskaitose būdavo nurodomas užsakomo asfalto kiekis, o paskui pasitikrindavo kiek faktiškai buvo atvežta. Prieš imantis darbų konkrečiame objekte, skaičiuojamos medžiagų sąnaudos pagal projektinę dokumentaciją. Faktiškai sunaudoto asfalto kiekius galėjo pastebėti tik po to, kai buvo gauti visi važtaraščiai. Neskaičiuoja kiekvieną dieną kiek sunaudota asfalto. Derino asfaltavimo darbus skirtinguose objektuose, t. y. nebuvo taip, kad asfaltavimo darbai tuo pačiu metu vykdomi keliuose skirtinguose objektuose tuo pačiu metu. Pats direktorius neturi reikiamų profesinių įgūdžių kontroliuoti asfalto klojimo darbus. Pats direktorius buvo objekte (duomenys neskelbtini), ten lankydavosi kartą per savaitę ar dvi. Su laboratorinių tyrimų rezultatai susipažino po T. K. tarnybinio pranešimo. Laboratorinius tyrimus užsakė T. K.. Direktorius iš karto jų nepamatė, nes tyrimų rezultatų, nes jie dedami į statybų žurnalą. Techninę priežiūrą objekte vykdė R. Š., su juo bendravo T. K. (duomenys neskelbtini) asfaltavimo darbus vykdė T. K. ir UAB „Kaslita“ darbuotojai, kurie buvo išnuomoto klotuvo operatoriai. Tik klotuvo nenuomoja. Klojant asfaltą su klotuvu neužtenka tik dviejų klotuvo operatorių, turi būti dar papildomi asmenys ir būtent T. K. atliko tuos būtinus darbus dirbant klotuvui. T. K. taip pat valdė klotuvą. Neprisiminė, kokius veiksmus T. K. atliko, kai valdė klotuvą. Atliekant darbus objekte prie (duomenys neskelbtini) T. K. informavo apie tai, kad klotuvas, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) per storai kloja asfaltą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas T. K. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nenurodė ir rašytiniais įrodymais nepagrindė visų atsakovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė visiškai nepagrįstai visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas ir jų nustatymą sieja išimtinai su Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1138-1052/2023. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas T. K. galimai padarytos žalos klausimas. Šioje byloje T. K. buvo apklaustas liudytoju, byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi byla buvo nagrinėjama dėl skolos priteisimo iš ieškovės. Ieškovė nepateikė įrodymų ir apie žalos dydį. Aplinkybę, kad buvo paklotas per storas asfalto dangos sluoksnis ieškovas įrodinėja kerno (asfalto mėginio) laboratorinio ištyrimo protokolais, iš kurių matyti, jog apatinio dangos sluoksnio storis - 13,1 cm, o viršutinio dangos sluoksnio storis 5,8 cm. Pažymėjo, kad kernas įrodo dangos storį vienoje konkrečioje vietoje, tačiau nepatvirtina, jog dangos sluoksnis yra vienodas visame 3 906 kv. m išasfaltuotos aikštelės plote ir visoje aikštelėje paklotas per storas asfalto sluoksnis. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 konstatavo, jog byloje nėra įrodytas nei projektinis nei realiai sunaudotas aikštelei išasfaltuoti abiejų rūšių asfalto kiekis. Atsakovės atstovas skaičiuodamas projektinį medžiagos kiekį naudojo ne laboratoriniais tyrimais nustatytą faktinį asfalto dangos tankį, o projektinį tankio dydį, kuris yra mažesnis už faktinį, taip dirbtinai pagal projektą nustatyto storio dangai pakloti reikalingos medžiagos kiekį. Skaičiuojant medžiagos kiekius atsakovės atstovas skaičiavimuose neįvertino asfalto storio dydžio, o naudojo tik aikštelės plotą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad UAB „Kauno statyba“ neįrodė žalos dydžio. Tiek minėtoje, tiek šioje byloje ieškovė vis tiek remiasi tais pačiais įrodymais, kurie jau yra įvertinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023. Be to, iš į bylą pateiktų transportavimo važtaraščių nėra aišku, kur užsakytas asfaltas buvo pristatytas. Išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 buvo nustatyta, kad jog tuo metu, kai buvo asfaltuojamas aikštelė (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Kauno statyba“ vykdė ne vieną projektą. Atkreipė dėmesį, kad T. K. civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 duodamas parodymus tik konstatavo faktą, jog buvo paklotas per storas asfalto sluoksnis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu pabrėždamas, jog kol neišgręžiamas kernas, nėra galimybės žinoti apie klojamo asfalto storį. Nustatyti sunaudotų medžiagų kiekį galima nustatyti tik po to, kai suvedamas bendras asfalto kiekis, todėl tik po to galima nustatyti padarytą žalą. Ieškovė netinkamai konstatuoja ir tariamos žalos padarymo momentą bei ryšium su tuo netinkamai paskaičiuoja atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 UAB „Kauno statyba“ 2021 m. gegužės mėn. naudojosi UAB „Kaslita“ perduotu klotuvu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbams atlikti. Todėl šiuo atveju nustatant atsakovo VDU dydį turi būti skaičiuojama remiantis atsakovo gautu atlyginimu ir dirbtomis dienomis vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Juo labiau, ieškovė nepagrindžia ir didelio atsakovo neatsargumo dėl ko atsakovas turėtų atlyginti 6 jo VDU dydžio žalą, tačiau atsakovas apskritai nesutinka, kad atliko kokius nors neteisėtus jo kaip darbuotojo veiksmus dirbdamas pas ieškovę.

4. Atsakovas ir jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai atsakovas T. K. 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje parodė, kad ieškovės direktorius nusprendė išnuomoti asfaltavimo darbas asfalto klotuvą su operatoriais, nes atsakovas be objekto (duomenys neskelbtini), tuo pat metu buvo statybos darbų vadovas dar 4 objektuose ir turėjo labai daug darbo. Objekte (duomenys neskelbtini), pagrindas asfalto klojimo darbams buvo gerai paruoštas, techninis prižiūrėtojas leido asfaltuoti, visi laboratoriniai tyrimai atlikti. Kadangi buvo daug darbų, atsakovas asfalto klotuvo operatoriams nurodė tiek apatinio asfalto sluoksnio, tiek viršutinio asfalto sluoksnio aukščius, tačiau asfaltą užsakydavo ir pačius darbus prižiūrėjo ieškovės direktorius ir būtent jis dalyvavo atliekant asfaltavimo darbus bei užsakydavo asfaltą, nes atsakovas turėjo darbų kituose objektuose, įmonę spaudė terminai. Atsakovas taip pat keletą kartų priėmė atvežtą asfaltą, nes kontroliavo darbus pagal savo galimybes. Asfalto klotuvo sureguliavimo ypatumų nepamatysi, kol nėra atliekama reikšminga darbo dalis. Išasfaltavus (duomenys neskelbtini), ieškovės direktoriui kilo įtarimas, kad sunaudota daug asfalto, todėl pradėjus darbus objekte prie (duomenys neskelbtini) patikrino klotuvo darbą. Pamatė, kad asfalto klotuvas netinkamai sureguliuotas, t .y. klojant 4 cm asfaltą skalė turi rodyti 6-7, o išsinuomotas klotuvas klojo 4 cm rodant 1, todėl nors skalė rodė gerai, tačiau iš tikrųjų buvo klojamas per storas asfalto sluoksnis. Objekte (duomenys neskelbtini) klotuvo operatoriai neprileido jo prie klotuvo, atsakovas per daug ir nesikišo, nes su įmone buvo sudaryta sutartis. Juo labiau, kad pats ieškovės direktorius nurodė nesirūpinti, suprato, kad daug darbų. Tarnybinį pranešimą atsakovas pasirašė, nes to prašė ieškovės direktorius dėl kilusio ginčo su UAB „Kaslita“. Atsakovas priima sprendimus dėl darbų eigos, tačiau darbų buvo tiek, kad prižiūrint statybos darbus dirbo kartu su direktoriumi, dalinosi darbus, nes likę darbuotojai buvo paprasti darbininkai, o objektų buvo daug. Pats ieškovės direktorius nurodydavo vykti į kitą objektą ir teigė viskuo pasirūpinsiąs. Ieškovės direktorius turėjo atsakovo antspaudą su jo vardu pavarde ir pareigomis. Būna, kad asfalto operatoriai savavališkai kloja storiau, nes bijo pretenzijų dėl to, kad bus nelygu ir kaupsis vanduo tam tikrose vietose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo T. K. kaip buvusio UAB „Kauno statyba“ darbuotojo civilinės atsakomybės dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo vykdant darbo funkcijas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas T. K. nuo 2020 m. spalio 30 d. dirbo UAB „Kauno statyba“ statybos darbų vadovu (3 t., e. b. l. 37-39). Ieškovės UAB „Kauno statyba“ direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymu atsakovas T. K. paskirtas statybos darbų vadovu objekte (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 26). Atsakovas T. K. ieškovės direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu taip pat buvo paskirtas atsakingu asmeniu objekte tako valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ruože nuo 33-848 iki 34,123 km; 2020 m. rugsėjo 19 d. įsakymu atsakingu asmeniu objekte kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 6,840 iki 7,105 km (8 t., e. b. l. 8-9).

7. Statybos vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Kauno statyba“ direktoriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. DS-10, 4 punkte nustatyta, kad statybos vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui, 5 punkte nustatyta, kad statybos vadovui tiesiogiai pavaldūs plataus profilio statybininkai. Pareiginių nuostatų II dalyje apibrėžiant statybos vadovo pareigas nurodyta, kad statybos vadovas turi prieš pradedant darbą, išsamiai išstudijuoti projektinius sąmatinius dokumentus ir darbų vykdymo projektą (11 punktas); įforminti užsakymus medžiagoms, mechanizmams, autotransporto priemonėms, įrengimams ir kt., numatyti jų pateikimo grafikus ir kontroliuoti jų pristatymą (17 punktas); organizuoti materialinių vertybių sandėliavimą, jų apsaugą, taupų panaudojimą, forminti gaunamų ir naudojamų materialinių vertybių dokumentus (20 punktas); kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, valstybinius standartus, techninius statybos reglamentus (21 punktas); kontroliuoti, kad darbų kiekiai, numatyti projektinėje-sąmatinėje dokumentacijoje, faktiškai atitiktų atliktų darbų kiekiams darbų priėmimo aktuose, autotransporto atlikto darbo apimtims ir apmokėjimo dokumentuose nurodytiems kiekiams; koordinuoti subrangovų darbą, dalyvauti priimant jų atliktus darbus, kontroliuoti jų kokybę ir atlikimo terminus (25 punktas); sustabdyti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui apie avarijos grėsmę ar atsiradus neaiškumams arba klaidoms objekto projekte (29 punktas). Vykdydamas savo pareigas statybos vadovas turi teisę duoti privalomus nurodymus projekto vadovams ir visiems asmenims, dalyvaujantiems objekte vykdomuose darbuose (darbininkams ir kt.) (Statybos vadovo pareiginių nuostatų 43 punktas); reikalauti, kad priimti techniniai sprendimai būtų vykdomi (Statybos vadovo pareiginių nuostatų 45 punktas). Statybos vadovas atsako už gautų žaliavų, medžiagų, detalių, atsarginių dalių, įrankių ir kitų priemonių, reikalingų numatytiems darbams atlikti, kokybę, racionalų naudojimą ir tinkamą apskaitą (Statybos vadovo pareiginių nuostatų 56.5. papunktis). Atsakovas T. K. su statybos vadovo pareiginiais nuostatais supažindintas 2020 m. lapkričio 3 d. (3 t., e. b. l. 30-36).

8. Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto dangų geodezinėje nuotraukoje nurodoma, kad asfalto plotas 3 906,93 kv m (6 t., e. b. l. 142). Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto ištraukoje nurodoma, kad A/B sluoksnis AC11 VS h=4 cm, A/B sluoksnis AC 22 PS h=10 cm (3 t., e. b. l. 29). Asfalto mišinio bandymo ataskaitoje Nr. 5-19K nurodoma, kad asfaltbetonio AC 11 VS- tūrinis tankis 2,464 Mg/ kub. m Asfalto mišinio bandymo ataskaitoje Nr. 2-18 K nurodoma, kad asfaltbetonio AC 22 PS- tūrinis tankis 2,422 Mg/ kub. m (6 t, e. b. 146 -147). Objekte adresu (duomenys neskelbtini), atvežta 997,7 t. asfaltbetonio AC 22 PS, kur tonos kaina 43,81 Eur be PVM ir 511,88 t asfaltbetonio AS 11 VS, kur tonos kaina 57,37 Eur be PVM (6 t., e. b. l. 148-152).

9. Objekte adresu (duomenys neskelbtini) apatinis asfalto sluoksnis, naudojant asfaltbetonį AC 22 PS, paklotas 2021 m. gegužės 19 d. – 2021 m. gegužės 20 d. išasfaltuojant 3 000 kv. m ir 2021 m. birželio 10 d. išasfaltuojant 906,9 kv. m. Objekte adresu (duomenys neskelbtini) viršutinis asfalto sluoksnis, naudojant asfaltbetonį AC 11 VS, paklotas 2021 m. gegužės 25 d. išasfaltuojant 2 800 kv. m ir 2021 m. birželio 11 d. išasfaltuojant 1 106,9 kv. m. (6 t., e. b. l. 157). Objekte adresu (duomenys neskelbtini), atvežta 997,7 t. asfaltbetonio AC 22 PS, kur tonos kaina 43,81 Eur be PVM ir 511,88 t asfaltbetonio AS 11 VS, kur tonos kaina 57,37 Eur be PVM (3 t., e. b. l. 50-126; 6 t., e. b. l. 148-152; 7 t., e. b. l. 19-21).

10. Ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. birželio 18 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 11 VS 50/70); GEK-446. Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ inžinierius-laborantas D. A., dalyvavo paimant ėminius T. K. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 58 mm (3 t., e. b. l. 45-49). Ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. gegužės 20 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 22 PS 50/70); GEK-281. Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ inžinierius-laborantas D. A., dalyvavo paimant ėminius E. N. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 131 mm (3 t., e. b. l. 40-44).

Žemesnės instancijos teismas

11. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 konstatavo, kad asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini) nulėmė aplinkybė, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu ir asfalto klotuvas veikė tinkamai (3 t., e. b. l. 23) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 dalis).

12. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Išskyrus DK 154 straipsnyje ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas šios nutarties 23 punkte nurodytas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (DK 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

14. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovę UAB „Kauno statyba“ ir atsakovą T. K. žalos atsiradimo metu siejo darbo santykiai, ir, kad atsakovas buvo paskirtas statybos darbų vadovu objekte (duomenys neskelbtini). Šalys nesutaria dėl atsakovo T. K. darbo pareigų apimties atliekant asfalto klojimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), t. y. dėl atsakovo, kaip darbuotojo, veiksmų neteisėtumo.

15. Teismui nustačius, kad atsakovas buvo supažindintas su statybos darbų vadovo pareiginiais nuostatais, teismas konstatuoja, kad atsakovas T. K. kaip statybos darbų vadovas turėjo pareigą objekte (duomenys neskelbtini) kontroliuoti klojamo asfalto kiekį ir klojamo asfalto sluoksnio storį (Pareiginių nuostatų 20 punktas, 21 punktas). Šioms savo pareigoms vykdyti atsakovas turėjo teisę duoti privalomus nurodymus projekto vadovams ir visiems asmenims, dalyvaujantiems objekte vykdomuose darbuose (darbininkams ir kt.) (Statybos vadovo pareiginių nuostatų 43 punktas); reikalauti, kad priimti techniniai sprendimai būtų vykdomi (Statybos vadovo pareiginių nuostatų 45 punktas). Šių atsakovo pareigų neeliminuoja aplinkybė, kad asfaltą klojo kitos įmonės, t. y. UAB „Kaslita“ darbuotojai pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Kaslita“ 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 2021-04-01/32, nes atsakovas turėjo teisę duoti privalomus nurodymus visiems objekte dirbusiems darbininkams. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovo darbo krūvis buvo didelis, neeliminuoja jo kaip darbuotojo, einančio statybos darbų vadovo pareigas, pareigų tinkamai vykdyti pareiginiuose nuostatose nurodytas funkcijas.

16. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1138-1052/2023 nustatyta aplinkybė, jog asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini) nulėmė tai, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu ir asfalto klotuvas veikė tinkamai, reiškia, kad būtent atsakovas kaip statybos darbų vadovas turėjo pareigą stebėti asfalto klotuvo darbą. Juo labiau, kad tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis buvo klojamas kelias dienas ir 2021 m. gegužės 21 d. jau buvo išasfaltuota 1 500 kv m. aikštelės. Atsakovas, jeigu tinkamai būtų vykdęs savo darbo funkcijas ir kontroliavęs asfalto klojimo darbus, galėjo duoti nurodymą pakeisti asfalto klojimo mašinos rėžimą iš automatinio į rankinį arba nurodyti taikytiną asfalto klojimo mašinos skalės parametrą, kas ir buvo padaryta kitame objekte asfaltuojant (duomenys neskelbtini) aikštelę. Todėl teismo vertinimu atsakovui pažeidus pareiginių nuostatų 20-21 punktus, konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas, tuo pačiu ir atsakovo kaltė. Atsakovo paaiškinimai, kad ieškovės direktorius priėmė sprendimą išsinuomoti asfalto klotuvą ir pats kontroliavo asfaltavimo darbų atlikimą nesudaro pagrindo spręsti, kad tai galėtų pašalinti atsakovo kaltę dėl netinkamo pareigų vykdymo, nes atsakovas turėjo teises jam priskirtoms pareigoms vykdyti.

17. Vertindamas priežastinį ryšį tarp atsakovo T. K. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos, kurią sudaro didesnis sunaudoto atitinkamų rūšių asfaltbetonio kiekis ir jo įsigijimo kaina, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog objekte (duomenys neskelbtini), sunaudotas didesnis asfaltbetonio AC 22 PS ir AC 11 VS kiekis nei buvo reikalingas pagal projektinę dokumentaciją. Taigi, būtent atsakovo neveikimas kontroliuojant asfalto klotuvo darbą objekte (duomenys neskelbtini), nulėmė didesnį sunaudoto asfalto kiekį ir tuo pačiu ieškovės tiesioginius nuostolius įsigyjant didesnį, nei reikalingas pagal projektinę dokumentaciją asfalto kiekis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog egzistuoja visos atsakovo kaip darbuotojo atsakomybės, tiek būtinosios, tiek specialiosios, sąlygos dėl ko atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą (CPK 185 straipsnis).

18. Nustačius atsakovo kaip darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, toliau spręstina dėl atsakovo atlygintino žalos dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 543,46 Eur turtinės žalos atlyginimą sugretindama pagal projektinę dokumentaciją numatytą objektui reikalingo asfalto kiekį su faktiškai sunaudotu kiekvienos rūšies asfaltbetonio kiekiu taikydama kiekvienos rūšys asfaltbetonio įkainį. Ieškovė apskaičiavo, kad jei darbai būtų atlikti pagal projektinę dokumentaciją, tai asfaltbetonio AC 11 VS būtų įsigyta 384,98 t (3 906 kv m. (aikštelės plotas) x 0,04 cm (projektinis viršutinio asfalto sluoksnio storis) x 2,464 Mg/ kub. m (asfaltbetonio AC 11 VS tūrinis tankis pagal asfalto mišinio tipo bandymo ataskaitą)). Kai 1 t kaina 43,81 Eur, ieškovei būtų reikėję sumokėti 22 086,31 Eur įsigyjant 384,98 t asfaltbetonio AC 11 VS. Tuo tarpu ieškovė sunaudojo 511,88 t asfaltbetonio AC 11 VS ir už jį sumokėjo 29 366,60 Eur (511,88 t x 57,37 Eur/t), kas yra 7 280,25 Eur (29 366,60 Eur - 22 086,31 Eur) daugiau nei pagal projektinę dokumentaciją. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad jei darbai būtų atlikti pagal projektinę dokumentaciją, tai asfaltbetonio AC 22 PS būtų įsigyta 946,04 t (3 906 kv m. (aikštelės plotas) x 0,1 cm (projektinis apatinio asfalto sluoksnio storis) x 2,422 Mg/ kub. m (asfaltbetonio AC 22 PS tūrinis tankis pagal asfalto mišinio tipo bandymo ataskaitą)). Kai 1 t kaina 43,81 Eur, ieškovei būtų reikėję sumokėti 41 446,02 Eur įsigyjant 946,04 t asfaltbetonio AC 22 PS. Tuo tarpu ieškovė sunaudojo 997,7 t asfaltbetonio AC 22 PS ir už jį sumokėjo 43 709,24 Eur (997,7 t x 43,81 Eur/t), kas yra 2 263,22 Eur (43 709,24 Eur - 41 446,02 Eur) daugiau nei pagal projektinę dokumentaciją. (žr. sprendimo 9 punktą). Atsižvelgiant į tai atsakovo nurodoma aplinkybė dėl apskaičiuoto žalos dydžio, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog visame aikštelės plote yra paklota tokio paties lygio storesnė tiek apatinio, tiek viršutinio asfalto sluoksnio danga, neturi reikšmės, nes ieškovė patirtos turtinės žalos skaičiavimams naudoja tik projektinę dokumentaciją viršijusio asfalto kiekį, bet ne dangos storį.

19. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi jis apskaičiuotas sugretinus pagal projektinę dokumentaciją reikalingą ir faktiškai sunaudotą tiek vienos, tiek kitos rūšies asfaltbetonio kiekį, tačiau būtina įvertinti DK 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas dėl iš atsakovo priteistino turtinės žalos dydžio.

20. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog žalos dydį nulėmė ne vien tik atsakovo veiksmai, nes ieškovė nesudarė atsakovui pakankamai gerų darbo sąlygų tam, kad atsakovas galėtų efektyviai vykdyti savo pareigas. Visų pirma atsakovas T. K. buvo statybos darbų vadovas ne tik objekte (duomenys neskelbtini), bet ir dar trijuose objektuose, kuriuose turėjo vykdyti analogiškas statybos darbų vadovo pareigas. Taigi, tikėtina, kad ieškovės direktorius taip pat turėjo dalyvauti prižiūrint vykdomus statybos darbus, nes byloje nėra duomenų, kad pas ieškovę dirbo daugiau statybos darbų vadovų. Šiuo atveju atsakovo teiginius, kad ieškovės direktorius taip pat dalyvavo vykdant asfaltavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybė, jog E. N. dalyvavo paimant vieną iš dviejų gręžtinių bituminių ėminių mišinių (kernų) (3 t., e. b. l. 40-44). Liudytojas K. Š. taip pat parodė kad ieškovas E. N. atvykdavo pasirašyti dėl klotuvo darbo valandų (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 45 sek. – 17 min. 01 sek.), o liudytojai A. M. ir V. P. nurodė, kad objekte matydavo tiek ieškovės direktorių E. N., tiek atsakovą T. K. (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 min. 17 sek. – 36 min. 28 sek.; 56 min. 48 sek. – 58 min. 15 sek.). Liudytojai R. Š., atlikęs techninę priežiūrą, nebeprisiminė darbų vykdymo aplinkybių objekte (duomenys neskelbtini). Liudytojų G. P. ir R. S. parodymus teismas vertina kaip nepakankamai patikimus, nes liudytojai parodymų davimo metu buvo ieškovės darbuotojai ir vengė aiškinti aplinkybes, susijusias su ieškovės direktoriaus dalyvavimu vykdant darbus objekte (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad anksčiau nurodyti ieškovės direktoriaus veiksmai nulėmė aplinkybę, jog atsakovas negalėjo pakankamai efektyviai vykdyti savo pareigų ir nuolatos stebėti asfalto klotuvo darbą bei kuo greičiau pastebėti aplinkybę, kad klojamas per storas tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis.

21. Nustačius anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės prašomas priteisti patirtos turtinės žalos dydis mažintinas trečdaliu, t. y. iki 6 362,31 Eur (9 543,46 Eur/3 x 2) ir negali viršyti trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių, nes didelis atsakovo neatsargumas nenustatytas. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų K. Š. bei A. M. parodymais, ieškovė apie padarytą žalą sužinojo 2021 m. liepos mėn., kuomet buvo užbaigti darbai objekte (duomenys neskelbtini) ir pradėti asfaltavimo darbai kitame objekte prie (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas), 5.1 punktu atsakovo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 2021 m. balandžio mėn. - 2021 m. birželio mėn. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytų laikotarpiu dirbo ne visas darbo dienas, todėl už šį laikotarpį pagal Aprašo 3.1 punktą atsakovui priskaičiuota 11 301,39 Eur (3 767,13 Eur + 3 767,13 Eur + 3 767,13 Eur) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įskaičiuojamų pajamų ir atsakovas dirbo 63 dienas (21+21+21) (3 t., e. b. l. 27). Taigi, atsakovo T. K. vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 179,39 Eur (11 301,39 Eur / 63 d.) neatskaičius mokesčių (Aprašo 5.4, 5.8 punktai) ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 3 767,13 (179,39 Eur/ d.d. x 21 d.d.) neatskaičius mokesčių, todėl trys atsakovo vidutiniai darbo užmokesčiai sudaro 11 301,39 Eur. Atsakovo atlygintinos žalos dydis neviršija jo trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių, todėl iš atsakovo T. K. priteistina ieškovei UAB „Kauno statyba“ 6 362,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

22. Iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2748-863/2024).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas pažymi, kad ieškiniu tenkinta 67 proc. (6 362,31 Eur x 100 proc. /9 543,46 Eur) ieškinio reikalavimų, toliau teismas vertins kiekvienos iš šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

24. Ieškovė šioje byloje patyrė 1 833,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 215 Eur šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, 1 765 Eur išlaidos advokato pagalbai. Todėl patenkinus 67 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei UAB „Kauno statyba“ iš atsakovo T. K. priteistina 1 326,60 Eur ((215 + 1 765 Eur) x 67 proc./100 proc) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 968 Eur išlaidos advokato pagalbai, todėl atmetus 33 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 319,44 Eur (968 Eur x 33 proc./ 100 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25. Valstybė šioje byloje patyrė 146,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 48,44 Eur (146,80 Eur x 33 proc./ 100 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, o iš atsakovo 98,36 Eur (146,80 x 67 proc./100 proc.) proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 92, 96 straipsniai).

26. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 215 Eur (9 543,46 Eur x 3 proc./100 proc. x 75 proc./100 proc.), tačiau ieškovė yra sumokėjusi 222 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžintina 7 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 362,31 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 31 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 362,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 326,60 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, 319,44 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,36 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, 48,44 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 6 d., permoką

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė