Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,K.“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. N. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja), prašydama išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 263,62 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad iš dalies nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau ir – darbo ginčų komisija) 2024 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-690/2024, kuriuo ieškovės prašymas dėl 10 115,49 Eur turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir jai iš atsakovės priteista 5 873,88 Eur turtinės žalos. Nurodė, kad neginčija darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria ieškovės naudai buvo priteista minėta suma, ir ieškiniu prašė priteisti likusią patirtos turtinės žalos dalį – 4 263,62 Eur. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad darbo byloje buvo padaryta skaičiavimo klaida dėl 22,01 Eur sumos, atitinkamai patirtos žalos dydis yra ne 10 115,49 Eur, o 10 137,50 Eur. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė ir atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta prekybos centro administratorės pareigose, darbo atlikimo vieta pagal darbo sutarties 1.1 punktą – (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė bendrovei prašymą atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2023 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 55 straipsnio 1 dalimi. Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki darbo santykių pasibaigimo dienos atsakovei buvo išduotas laikinas nedarbingumas. Atsakovė buvo atsakinga už ieškovės piniginių lėšų inkasavimą, dokumentų pildymą (elektroninės kasos operacijų žurnalų, kasos operacijų žurnalo, seifo operacijų žurnalo), grynųjų pinigų inkasavimą iš kasos į seifą. Atsakovei buvo patikėtas bendrovės turtas, piniginės lėšos, dokumentai ir kita. Gavus 2023 m. lapkričio 23–24 d. bendrovės darbuotojų tarnybinius pranešimus (įskaitant ir bendrovės darbuotojų surašytus aktus dėl užfiksuoto piniginių lėšų trūkumo kasose ir seife) dėl atsakovės netinkamai atliekamų darbo sutartimi sulygtų funkcijų, bei atlikus prekybos centro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prekybos centras), esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybių pagal tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją tyrimą, peržiūrėjus Prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, buvo nustatyta, kad atsakovė klastojo dokumentus, tame tarpe kasos operacijų žurnalus ir seifo dokumentus, daugybę kartų jungdavosi prie ieškovės IAS sistemos, būdama ne darbo vietoje ir ne darbo metu, tokiu būdu pasisavindama iš ieškovės pinigines lėšas.

1.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 19 d., pakartotinai 2023 m. gruodžio 21 d. reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, tačiau atsakovė nepateikė jokių nei rašytinių, nei žodinių paaiškinimų. Darbuotojai buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavimo bei reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2023 m. gruodžio 27 d. ir išsiųstas darbuotojai el. paštu, registruotu paštu. Aptariamu sprendimu ieškovė konstatavo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertinusi tai, jog darbuotojos atlikti neteisėti veiksmai, vykdant darbo funkcijas, turi objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių; po ko, 2024 m. sausio 9 d. buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Darbuotoja nustatytais terminais turtinės žalos ieškovei gera valia neatlygino. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 27 d. pagal bendrovės direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuris darbuotojai išsiųstas el. paštu ir registruotu paštu; su darbuotoja visiškai atsiskaityta. Atleidimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., atsakovė į ieškovės biurą neatvyko, o raktus, aprangą ir telefoną grąžino ieškovei iš vakaro per prekybos centro vieną iš darbuotojų. Darbo sutartis nutraukta darbuotojos prašymu, nes prašymas buvo pateiktas anksčiau nei kad buvo nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas bei ilgą laiko tarpą buvo nedarbingumo laikotarpyje dėl ligos.

1.3. Ieškovė be kita ko akcentavo, kad vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 28 d. Prekybos centro administratoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Nuostatų priedu Nr. 20150223/01 (toliau – ir Nuostatų priedas), su kuriais atsakovė buvo supažindinta 2023 m. gegužės 29 d., atsakovė privalėjo užtikrinti prekybos centre esančių ir veikloje naudojamų finansinių dokumentų teisingą įforminimą, pildymą, saugojimą ir archyvavimą bei jų pristatymą atsakingiems administracijos darbuotojams ir buvo atsakinga už materialinių vertybių apsaugai numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Atsakovė buvo atsakinga už dokumentų – elektroninės kasos operacijų žurnalų, kasos operacijų žurnalo, seifo operacijų žurnalo – pildymą. Darbo sutartimi sulygtas funkcijas atsakovė vykdė tame tarpe ir Prekybos centre. Pagal Prekybos centro perdavimo priėmimo protokolą matyti, kad 2023 m. birželio 23 d. atsakovė priėmė Prekybos centrą iš administratorės N. G. su 300 Eur pertekliumi. Perdavus Prekybos centrą atsakovei, bendrovės piniginės lėšos, apskaitos dokumentai ir jų pildymas buvo atsakovės žinioje ir atsakomybėje. Tiek minėtų tarnybinių pranešimų pagrindu, tiek patikrinus bendrovės darbuotojų surašytus aktus, atlikus vidinius patikrinimus, peržiūrėjus Prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, buvo užfiksuota, kad darbuotoja, žinodama apie patikrinimus, arba trūkumą į seifą galimai įdėdavo, įrašydavo neteisingus duomenis į elektroninį seifo žurnalą, dubliuodavo įrašus, atlikus patikrinimus, iki kurių pinigų likučiai esą buvo tinkamai sukoreguoti, darbuotoja toliau tęsdavo savo neteisėtus veiksmus ir trūkumai Prekybos centro kasoje ir seife vėl būdavo nustatomi. Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrįstai darytina išvada, kad darbuotoja, pasinaudodama savo pareigomis, turimomis prieigomis prie bendrovės dokumentacijos, seifo ir kasos, turėdama pareigą inkasuoti, tvarkyti ir kitaip saugoti ir organizuoti piniginių lėšų tvarkymą, sąmoningai ir tyčia atliko tęstinių neteisėtų veiksmų daugetą, kuris sąlygojo bendrovei reikšmingos turtinės žalos atsiradimą.

1.4. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 23 d. gavo verslo saugumo skyriaus specialisto V. T. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d. atliekant planinį patikrinimą, seife buvo nustatytas 1 463,57 Eur perteklius. V. T. gavus darbuotojos žodinį paaiškinimą, jog perteklius susiformavo nesant vieno inkasacijos lydraščio, jis buvo paprašytas atvykti perskaičiuoti seifą 2023 m. spalio 24 d. Ieškovės įsitikinimu, vaizdo įrašai patvirtina, kad 2023 m. spalio 24 d. darbuotoja paskambino pardavėjai-konsultantei S. M. ir nurodė perskaičiuoti seifą, kol dar neatvyko bendrovės vidaus kontrolės specialistas V. T. Suskaičiavus seife esančias pinigines lėšas, S. M. informavo atsakovę, kokia pinigų suma yra seife. Atsakovė paprašė jos trūkstamą sumą parašyti trumpąja sms žinute. Vėliau atsakovei faktiškai atvykus į Prekybos centrą, atsakovė prisijungė prie Prekybos centro elektroninės kasos operacijų žurnalo ir atliko atitinkamus, nepatvirtintus įrašus. Nors pakartotinai verslo saugumo skyriaus specialistui V. T. atvykus nurodytą dieną, seifas buvo perskaičiuotas dar kartą ir pertekliaus jau nebuvo, tačiau bendrovės turima vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad 2023 m. spalio 24 d. 13.19 val. atsakovė išsitraukė iš kišenės pinigus ir juos įdėjo į Prekybos centro seifą. Tą pačią dieną darbuotoja jungėsi ir prie IAS sistemos paskyros po darbo valandų ir atliko įrašus. 2023 m. lapkričio 23 d. bendrovei buvo pateiktas prevencijos skyriaus vadovo Š. O. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, buvo tikrinama darbuotojos paskyra ir nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. fiksuoti prisijungimai iš trijų skirtingų IP adresų: į seifo operacijas iš neatpažinto IP adreso buvo prisijungta 49 kartus, į seifo operacijas iš neatpažinto IP adreso ne darbo valandomis buvo prisijungta 18 kartų, kurioms atlikti nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, taip pat ir teisėto pagrindo. 2023 m. lapkričio 23 d. bendrovė gavo administratorės A. S. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad buvo pastebėti elektroninio žurnalo pildymo pažeidimai. Peržiūrėjus įrašus, buvo nustatyta, kad darbuotoja IAS elektroninės kasos operacijų žurnale atliko įrašus, kurie nepatvirtinti jokiais bendrovės reglamentuotais dokumentais, dėl ko susiformavo 7 041 Eur trūkumas seife. Atitinkamai 2023 m. lapkričio 23 d. administratorė A. S. surašė aktą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. buvo nustatyti Prekybos centro seife esančių piniginių lėšų neatitikimai, viso trūkumas 7 041 Eur sumai. A. S. taip pat surašė 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinimą/patikslinimą Nr. 1 dėl aptariamo 2023 m. lapkričio 23 d. akto ir jame užfiksuoto trūkumo seife, kuriame A. S. patikslino/detalizavo aplinkybes; nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. atvykusi į Prekybos centrą ir atlikusi seifo pinigų patikrinimą pagal IAS elektroninį seifo žurnalą, nustatė 1 560 Eur trūkumą seife; aiškindamasi trūkumo susiformavimo priežastis seife, A. S. pastebėjo, kad buvo aplaidžiai pildomas IAS elektroninis seifo žurnalas, todėl A. S. iš elektroninio seifo žurnalo ištrynė atsakovės operacijų įrašus, kurie neturėjo patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad atliktos operacijos, kurios neturi patvirtinančių dokumentų, reiškia, kad inkasatoriaus nebuvo perduoti pinigų krovinio lydraščiai. Taip pat A. S. atšaukė pinigų įdėjimo į kasas operacijas, kurios objektyviai negalėjo atsispindėti kasos žurnale, kadangi pagal Z ataskaitas šios sumos lieka grynaisiais pinigais kasose. Ištrynus klaidingas atsakovės atliktas operacijas, A. S. nustatytas pirminis 1 560 Eur trūkumas seife pasikoregavo į 1 463,62 Eur faktinį pinigų trūkumą seife. Toliau A. S. aiškinantis trūkumo seife aplinkybes, pastebėta, kad klaidos yra tendencingos, todėl apie tai buvo informuotas verslo saugumo padalinio vadovas K. B., kuris nurodė A. S. netrinti operacijų, o jas atšaukti, kad būtų matomi trūkumo seife susiformavimo faktai. Todėl toliau A. S. atšaukė atsakovės atliktas operacijas/įrašus, kurios neturėjo patvirtinančių dokumentų. Visi A. S. atlikti atšaukimo veiksmai užfiksuoti kasos žurnale su statusu „Nepatv.“. Pagal A. S. atšauktas („Nepatv.“) operacijas kasos žurnale, seife susiformavo 5 577,38 Eur trūkumas. Analizuojant IAS elektroninio žurnalo išrašų fotonuotraukas ir buhalterės laišką, matyti, kad IAS elektroninės kasos operacijų žurnale buvo padaryti įdėjimai į kasas su statusu „Nepatv“ šioms sumoms: 2023 m. liepos 18 d. (506,92 Eur; 2023 m. lapkričio 22 d. buhalterės laiškas), 2023 m. rugsėjo 18 d. (505 Eur), 2023 m. spalio 12 d. (436,50 Eur), 2023 m. spalio 18 d. (682,71 Eur ir 318,56 Eur), 2023 m. spalio 20 d. (315,56 Eur), 2023 m. spalio 22 d. (347,30 Eur ir 7,09 Eur), 2023 m. spalio 23 d. (365,10 Eur), 2023 m. spalio 26 d. (364,16 Eur), 2023 m. spalio 30 d. (469,47 Eur), 2023 m. lapkričio 16 d. (563,12 Eur ir 695,89 Eur). Pagal šiuos duomenis yra gaunamas 5 577,38 Eur trūkumas seife. Prie 5 577,38 Eur sumos pridėjus A. S. nustatytą 1 463,62 Eur faktinį pinigų trūkumą Prekybos centro seife, gautas 7 041,00 Eur trūkumas Prekybos centro seife. 2023 m. lapkričio 23 d. administratorė A. S. taip pat surašė dar vieną aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. buvo fiksuoti Z ataskaitos neatitikimai su kasos operacijų žurnalu ir nustatytas 274,49 Eur trūkumas kasoje, apie ką 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinime/patikslinime nurodė, jog dėl žmogiškos skaičiavimo klaidos trūkumas yra 296,50 Eur. Be to, papildomai nustatytas ir 2 800 Eur trūkumas Prekybos centro seife. Aptariamas trūkumas nustatytas, palyginus 2023 m. spalio ir 2023 m. lapkričio mėnesių Prekybos centro atliktų seifo operacijų įrašus ir palyginus ieškovės banko išrašus su IAS elektroninio seifo žurnalu, pagal kuriuos matyti, kokios sumos buvo inkasuotos/užskaitytos ieškovės banko sąskaitoje. Užfiksuota, kad 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. IAS elektroninio seifo žurnale atliktas įrašas 2 800 Eur sumai, kuri buvo paimta iš seifo ir perduota inkasavimui lydraščiu EU7796246; į ieškovės banko sąskaitą užskaityta 2023 m. lapkričio 3 d. Ieškovės banko sąskaitą iš seifo inkasuoti pinigai pagal inkasavimo lydraštį pasiekė praktiškai per tris dienas nuo pinigų perdavimo dėl šventinės dienos (2023 m. lapkričio 1 d.). Pagal ieškovės turimus inkasavimo lydraščius matyti, kad 2023 m. spalio 28 d. inkasavimo lydraščiu Nr. EU7796247 taip pat buvo perduota 2 800 Eur suma, kuri ieškovės banko sąskaitoje užskaityta 2023 m. spalio 30 d. Tačiau, pastebėta, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. į IAS elektroninio seifo žurnalą vėl įrašyta 2 800 Eur suma, su tokiu pačiu numeriu EU7796246, kuriai pagrįsti nėra inkasavimo lydraščio ir kuri į ieškovės banko sąskaitą nebuvo inkasuota. Kadangi tokiu pačiu numeriu įrašytai 2 800 Eur sumai nebuvo inkasavimo lydraščio ir ši suma į ieškovės banko sąskaitą „neįkrito“, ši operacija buvo anuliuota. Taigi, atsakovė atliko įrašą analogiškai 2 800 Eur sumai 2023 m. lapkričio 3 d. IAS elektroninio seifo žurnale, šią sumą išėmė iš seifo, tačiau pinigai bendrovės banko sąskaitoje nebuvo inkasuoti. Tai, kad bendrovės sąskaitoje dar kartą nebuvo užskaityta 2 800 Eur suma su inkasavimo numeriu EU7796246, patvirtina ir pridedamas banko išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. Dėl padarytos 2 800 Eur turtinės žalos dydžio yra pažymėta ieškovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės pažymoje.

1.5. Ieškovės teigimu, atsakovė klastojo jos žinioje esančius elektroninių operacijų žurnalus ir prisidengdama neteisingai atliktų įrašų pagrindu, tyčia savindavosi bendrovės pinigines lėšas, siekdama sau finansinės naudos. Šiam ginčui aktualiu aspektu atsakovė yra atsakinga kaip darbuotoja, aplaidžiai vykdžiusi savo pareigas ir atlikusi tyčinius veiksmus, lėmusius apgaulingą kasos bei seifo dokumentų apskaitą. Ieškovė ir atsakovė teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, t. y. žala atsirado atsakovei vykdant Prekybos centro administratorės funkcijas, jai netinkamai ir neteisėtai įforminant, pildant Prekybos centre esančius ir veikloje naudojamus finansinius dokumentus bei neužtikrinus materialinių vertybių apsaugai numatytų reikalavimų įgyvendinimo. Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, įrodyta visiškai.

1.6. Ieškovės duomenimis, bendros patirtos turtinės žalos dydis yra 10 137,50 Eur (2 800 Eur + 7 041 Eur + 296,50 Eur), iš kurios darbo ginčų komisijai priteisus 5 873,88 Eur turtinės žalos, reikalaujama atlyginti turtinė žala yra 4 263,62 Eur. Laiko, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Pasisakydama dėl atsakovės kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, klastojant dokumentus bei savinantis bendrovės pinigines lėšas, buvo atlikti tyčios kaltės forma. Atsakovė negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo. Atsakovė ilgą laiką vykdė tęstinę neteisėtą veiką, jungdamasi prie bendrovės operacinių sistemų, manipuliuodama duomenimis, atlikdama tikrovės neatitinkančius įrašus elektroninės kasos operacijų, kasos operacijų, seifo operacijų žurnaluose, vykdydama neteisėtus besikartojančius pinigų išėmimus ir įdėjimus į Prekybos centro seifą. Atsakovė negalėjo nesuvokti ir (ar) nenumatyti, kad pažeisdama darbo sutartį, Nuostatus, taisykles, įskaitant ir Lietuvos Respublikos teisės aktus (t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas), tokiu būdu sukelia turtinę žalą bendrovei. Taip pat laiko, kad byloje įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Ieškovės vertinimu, rašytinių įrodymų viseto pakanka, kad 4 263,62 Eur turtinės žalos ieškovei atsiradimas pagrįstai būtų sietinas su atsakovės veiksmais.

Šalies argumentai

3. Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

6. Ieškovė UAB „K.“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 263,62 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

6.1. Apeliantės vertinimu, sprendimo dalyje dėl 2 800 Eur teismas padarė prieštaringas ir nenuoseklias išvadas, kurios prieštarauja bylos rašytinei medžiagai ir susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Teismas pažeidė DK nuostatas, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti turtinę žalą pilna apimti, jeigu darbuotojo veiksmuose nustatomas tyčios momentas, ir (ar) žala padaroma nusikalstamais veiksmais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pasisavindama 2 800 Eur (atsakovė tyčia sukūrė įrašą elektroniniame seifo žurnale, šią sumą išėmė iš seifo, tačiau nurodyta suma nebuvo inkasuota į bendrovės banko sąskaitą). Tai, kad ši pinigų suma nepasiekė bendrovės banko sąskaitos, patvirtina byloje esantys banko išrašai. Taip pat byloje esantys įrodymai liudija ir tai, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos 2 800 Eur turinės žalos ir atsakovės atliktų veiksmų. Dėl neteisingai padarytų išvadų teismui atsisakius tenkinti ieškovės 2 800 Eur reikalavimą, teismas pažeidė DK teisės normas, įtvirtinančias darbuotojo pareigą atlyginti visą turtinę žalą, ir, tuo pačiu darbdavio teisę tokią patirtą žalą prisiteisti. Teismui nepagrįstai atsisakius priteisti šią sumą iš atsakovės, buvo paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas.

6.2. Mano, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl 2 800 Eur teismo išvados ne tik prieštaringos, nenuoseklios ir net nelogiškos, bet ir nepagrįstai neigia ieškovės byloje pateiktus banko išrašus. Pažymi, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur suma pasiekė 2 kartus pagal 2023 m. spalio 28 d. 11.41 val. ir pagal 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. atliktus įrašus ir inkasacijas. Taip pat akcentuoja, jog nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. IAS elektroninio seifo žurnale įrašyta 2 800,00 Eur suma, kuriai atsakovės pačios rankiniu būdu buvo priskirtas EU7796246 inkasavimo lydraštis ir operacijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šiai operacijai priskirtas nekorektiškas, jau panaudotas, inkasavimo lydraščio numeris. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti UAB Eilika pažyma. Pagal 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. įrašą 2 800 Eur bendrovės banko sąskaitoje nebuvo užskaityti, taip pat šios datos ir laiko įrašui pagrįsti nėra ir inkasavimo lydraščio. Nustatyta, kad atsakovė rankiniu būdu atliko įrašą, priskyrė inkasavimo lydraščio numerį, kuriuo jau buvo inkasuota 2 800 Eur suma anksčiau pagal 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. įrašą, bei rankiniu būdu sukūrė operacijos numerį (duomenys neskelbtini). Kadangi tokiu pačiu numeriu įrašytai 2 800 Eur sumai nebuvo inkasavimo lydraščio ir ši suma į ieškovės banko sąskaitą „neįkrito“, ši operacija ieškovės buvo anuliuota. Akcentuoja, kad pagal IAS el. žurnale atliktus įrašus, ieškovės banko sąskaitoje turėjo būti užskaityta tris kartus po 2 800 Eur: pagal 2023 m. spalio 28 d. 11.41 val., 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. ir 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad į ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur buvo užskaityti du kartus: 2023 m. spalio 30 d. inkasavimas (lydraščio Nr. EU7796247) bei 2023 m. lapkričio 3 d. inkasavimas (lydraščio Nr. EU7796246). Teismas sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė šias klaidingas išvadas, lėmusias neteisingą bylos išsprendimą ginčijamo sprendimo dalyje. Pažymi, kad minėtos datos ir laiko įrašas taip pat nėra pagrįstas ir Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Po šios datos atlikto įrašo 2 800 Eur suma ieškovės banko sąskaitos nepasiekė. Tą liudija banko išrašai, kurie byloje nepaneigti. Be kita ko nurodo, kad ir teismo nuoroda į 2023 m. lapkričio 2 d. 10.47 val. įrašą yra nekorektiška ir neteisinga. Anot apeliantės, UAB Eilika pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi, juos patvirtina tiek banko išrašai, tiek ir paties teismo nurodytas grynųjų pinigų aktas. Tuo tarpu teismui pačiam susiklaidinus dėl įrašų datų, laiko, inkasavimo numerių ir operacijų, taip pat šiuos duomenis įvertinus nepagrįstai prieštaringai, teismas padarė aiškią fakto klaidą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

6.3. Akcentuoja, jog byloje ieškovei pilna apimtimi įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės žalos, taip pat nustačius atsakovės kaltę, taip pat pagrindus turtinės žalos padarymo faktą ir dydį, teismas visiškai nepagrįstai sprendė dėl ieškinio tenkinimo iš dalies. Be to byloje nustatytos ir fakultatyvios, specifinės, darbo teisėje taikomos žalos atlyginimo sąlygos. Ieškovės reikalaujama atlyginti turtinė žala yra susijusi su atsakovės darbine veikla. Taip pat nurodo, kad apeliacinio skundo aspektu ieškovė ginčijamą sprendimo dalį, be kita ko, vertina kaip netikėtą ir siurprizinį sprendimą, kadangi tiesioginiai bylos įrodymai neginčijamai liudija, kad ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur pasiekė du kartus.

6.4. Taip pat pažymi, kad teismas rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnį. Dar atkreipia dėmesį ir į teismo sprendimo 7 puslapio trečiąją pastraipą, kurioje nurodoma apie ieškovės ieškinio visišką patenkinimą, priteisiant 2 948,65 Eur turtinę žalą. Mano, kad teismo sprendime tokio pobūdžio klaidos netoleruotinos ir neturėtų būti pateisinama praktika. Apeliantės vertinimu, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės naudai nebuvo priteistas 2 800 Eur turtinės žalos atlyginimas ir šią sumą priteisti, taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas iš esmės neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pakeitus sprendimo dalį, kurią ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai, turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.