- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2748-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04202-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,K.“
- Atsakovas
- S. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,K.“ ieškinį atsakovei S. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,K.“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. N. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja), prašydama išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 263,62 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad iš dalies nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau ir – darbo ginčų komisija) 2024 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-105-690/2024, kuriuo ieškovės prašymas dėl 10 115,49 Eur turtinės žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir jai iš atsakovės priteista 5 873,88 Eur turtinės žalos. Nurodė, kad neginčija darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria ieškovės naudai buvo priteista minėta suma, ir ieškiniu prašė priteisti likusią patirtos turtinės žalos dalį – 4 263,62 Eur. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad darbo byloje buvo padaryta skaičiavimo klaida dėl 22,01 Eur sumos, atitinkamai patirtos žalos dydis yra ne 10 115,49 Eur, o 10 137,50 Eur. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė ir atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta prekybos centro administratorės pareigose, darbo atlikimo vieta pagal darbo sutarties 1.1 punktą – (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė bendrovei prašymą atleisti ją iš darbo savo noru nuo 2023 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 55 straipsnio 1 dalimi. Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki darbo santykių pasibaigimo dienos atsakovei buvo išduotas laikinas nedarbingumas. Atsakovė buvo atsakinga už ieškovės piniginių lėšų inkasavimą, dokumentų pildymą (elektroninės kasos operacijų žurnalų, kasos operacijų žurnalo, seifo operacijų žurnalo), grynųjų pinigų inkasavimą iš kasos į seifą. Atsakovei buvo patikėtas bendrovės turtas, piniginės lėšos, dokumentai ir kita. Gavus 2023 m. lapkričio 23–24 d. bendrovės darbuotojų tarnybinius pranešimus (įskaitant ir bendrovės darbuotojų surašytus aktus dėl užfiksuoto piniginių lėšų trūkumo kasose ir seife) dėl atsakovės netinkamai atliekamų darbo sutartimi sulygtų funkcijų, bei atlikus prekybos centro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prekybos centras), esančio adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybių pagal tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją tyrimą, peržiūrėjus Prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, buvo nustatyta, kad atsakovė klastojo dokumentus, tame tarpe kasos operacijų žurnalus ir seifo dokumentus, daugybę kartų jungdavosi prie ieškovės IAS sistemos, būdama ne darbo vietoje ir ne darbo metu, tokiu būdu pasisavindama iš ieškovės pinigines lėšas.
1.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 19 d., pakartotinai 2023 m. gruodžio 21 d. reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, tačiau atsakovė nepateikė jokių nei rašytinių, nei žodinių paaiškinimų. Darbuotojai buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavimo bei reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2023 m. gruodžio 27 d. ir išsiųstas darbuotojai el. paštu, registruotu paštu. Aptariamu sprendimu ieškovė konstatavo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertinusi tai, jog darbuotojos atlikti neteisėti veiksmai, vykdant darbo funkcijas, turi objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių; po ko, 2024 m. sausio 9 d. buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Darbuotoja nustatytais terminais turtinės žalos ieškovei gera valia neatlygino. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 27 d. pagal bendrovės direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuris darbuotojai išsiųstas el. paštu ir registruotu paštu; su darbuotoja visiškai atsiskaityta. Atleidimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., atsakovė į ieškovės biurą neatvyko, o raktus, aprangą ir telefoną grąžino ieškovei iš vakaro per prekybos centro vieną iš darbuotojų. Darbo sutartis nutraukta darbuotojos prašymu, nes prašymas buvo pateiktas anksčiau nei kad buvo nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas bei ilgą laiko tarpą buvo nedarbingumo laikotarpyje dėl ligos.
1.3. Ieškovė be kita ko akcentavo, kad vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 28 d. Prekybos centro administratoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Nuostatų priedu Nr. 20150223/01 (toliau – ir Nuostatų priedas), su kuriais atsakovė buvo supažindinta 2023 m. gegužės 29 d., atsakovė privalėjo užtikrinti prekybos centre esančių ir veikloje naudojamų finansinių dokumentų teisingą įforminimą, pildymą, saugojimą ir archyvavimą bei jų pristatymą atsakingiems administracijos darbuotojams ir buvo atsakinga už materialinių vertybių apsaugai numatytų reikalavimų įgyvendinimą. Atsakovė buvo atsakinga už dokumentų – elektroninės kasos operacijų žurnalų, kasos operacijų žurnalo, seifo operacijų žurnalo – pildymą. Darbo sutartimi sulygtas funkcijas atsakovė vykdė tame tarpe ir Prekybos centre. Pagal Prekybos centro perdavimo priėmimo protokolą matyti, kad 2023 m. birželio 23 d. atsakovė priėmė Prekybos centrą iš administratorės N. G. su 300 Eur pertekliumi. Perdavus Prekybos centrą atsakovei, bendrovės piniginės lėšos, apskaitos dokumentai ir jų pildymas buvo atsakovės žinioje ir atsakomybėje. Tiek minėtų tarnybinių pranešimų pagrindu, tiek patikrinus bendrovės darbuotojų surašytus aktus, atlikus vidinius patikrinimus, peržiūrėjus Prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, buvo užfiksuota, kad darbuotoja, žinodama apie patikrinimus, arba trūkumą į seifą galimai įdėdavo, įrašydavo neteisingus duomenis į elektroninį seifo žurnalą, dubliuodavo įrašus, atlikus patikrinimus, iki kurių pinigų likučiai esą buvo tinkamai sukoreguoti, darbuotoja toliau tęsdavo savo neteisėtus veiksmus ir trūkumai Prekybos centro kasoje ir seife vėl būdavo nustatomi. Esant nurodytų aplinkybių visetui, pagrįstai darytina išvada, kad darbuotoja, pasinaudodama savo pareigomis, turimomis prieigomis prie bendrovės dokumentacijos, seifo ir kasos, turėdama pareigą inkasuoti, tvarkyti ir kitaip saugoti ir organizuoti piniginių lėšų tvarkymą, sąmoningai ir tyčia atliko tęstinių neteisėtų veiksmų daugetą, kuris sąlygojo bendrovei reikšmingos turtinės žalos atsiradimą.
1.4. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 23 d. gavo verslo saugumo skyriaus specialisto V. T. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d. atliekant planinį patikrinimą, seife buvo nustatytas 1 463,57 Eur perteklius. V. T. gavus darbuotojos žodinį paaiškinimą, jog perteklius susiformavo nesant vieno inkasacijos lydraščio, jis buvo paprašytas atvykti perskaičiuoti seifą 2023 m. spalio 24 d. Ieškovės įsitikinimu, vaizdo įrašai patvirtina, kad 2023 m. spalio 24 d. darbuotoja paskambino pardavėjai-konsultantei S. M. ir nurodė perskaičiuoti seifą, kol dar neatvyko bendrovės vidaus kontrolės specialistas V. T. Suskaičiavus seife esančias pinigines lėšas, S. M. informavo atsakovę, kokia pinigų suma yra seife. Atsakovė paprašė jos trūkstamą sumą parašyti trumpąja sms žinute. Vėliau atsakovei faktiškai atvykus į Prekybos centrą, atsakovė prisijungė prie Prekybos centro elektroninės kasos operacijų žurnalo ir atliko atitinkamus, nepatvirtintus įrašus. Nors pakartotinai verslo saugumo skyriaus specialistui V. T. atvykus nurodytą dieną, seifas buvo perskaičiuotas dar kartą ir pertekliaus jau nebuvo, tačiau bendrovės turima vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad 2023 m. spalio 24 d. 13.19 val. atsakovė išsitraukė iš kišenės pinigus ir juos įdėjo į Prekybos centro seifą. Tą pačią dieną darbuotoja jungėsi ir prie IAS sistemos paskyros po darbo valandų ir atliko įrašus. 2023 m. lapkričio 23 d. bendrovei buvo pateiktas prevencijos skyriaus vadovo Š. O. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, buvo tikrinama darbuotojos paskyra ir nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. fiksuoti prisijungimai iš trijų skirtingų IP adresų: į seifo operacijas iš neatpažinto IP adreso buvo prisijungta 49 kartus, į seifo operacijas iš neatpažinto IP adreso ne darbo valandomis buvo prisijungta 18 kartų, kurioms atlikti nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, taip pat ir teisėto pagrindo. 2023 m. lapkričio 23 d. bendrovė gavo administratorės A. S. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad buvo pastebėti elektroninio žurnalo pildymo pažeidimai. Peržiūrėjus įrašus, buvo nustatyta, kad darbuotoja IAS elektroninės kasos operacijų žurnale atliko įrašus, kurie nepatvirtinti jokiais bendrovės reglamentuotais dokumentais, dėl ko susiformavo 7 041 Eur trūkumas seife. Atitinkamai 2023 m. lapkričio 23 d. administratorė A. S. surašė aktą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. buvo nustatyti Prekybos centro seife esančių piniginių lėšų neatitikimai, viso trūkumas 7 041 Eur sumai. A. S. taip pat surašė 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinimą/patikslinimą Nr. 1 dėl aptariamo 2023 m. lapkričio 23 d. akto ir jame užfiksuoto trūkumo seife, kuriame A. S. patikslino/detalizavo aplinkybes; nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. atvykusi į Prekybos centrą ir atlikusi seifo pinigų patikrinimą pagal IAS elektroninį seifo žurnalą, nustatė 1 560 Eur trūkumą seife; aiškindamasi trūkumo susiformavimo priežastis seife, A. S. pastebėjo, kad buvo aplaidžiai pildomas IAS elektroninis seifo žurnalas, todėl A. S. iš elektroninio seifo žurnalo ištrynė atsakovės operacijų įrašus, kurie neturėjo patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad atliktos operacijos, kurios neturi patvirtinančių dokumentų, reiškia, kad inkasatoriaus nebuvo perduoti pinigų krovinio lydraščiai. Taip pat A. S. atšaukė pinigų įdėjimo į kasas operacijas, kurios objektyviai negalėjo atsispindėti kasos žurnale, kadangi pagal Z ataskaitas šios sumos lieka grynaisiais pinigais kasose. Ištrynus klaidingas atsakovės atliktas operacijas, A. S. nustatytas pirminis 1 560 Eur trūkumas seife pasikoregavo į 1 463,62 Eur faktinį pinigų trūkumą seife. Toliau A. S. aiškinantis trūkumo seife aplinkybes, pastebėta, kad klaidos yra tendencingos, todėl apie tai buvo informuotas verslo saugumo padalinio vadovas K. B., kuris nurodė A. S. netrinti operacijų, o jas atšaukti, kad būtų matomi trūkumo seife susiformavimo faktai. Todėl toliau A. S. atšaukė atsakovės atliktas operacijas/įrašus, kurios neturėjo patvirtinančių dokumentų. Visi A. S. atlikti atšaukimo veiksmai užfiksuoti kasos žurnale su statusu „Nepatv.“. Pagal A. S. atšauktas („Nepatv.“) operacijas kasos žurnale, seife susiformavo 5 577,38 Eur trūkumas. Analizuojant IAS elektroninio žurnalo išrašų fotonuotraukas ir buhalterės laišką, matyti, kad IAS elektroninės kasos operacijų žurnale buvo padaryti įdėjimai į kasas su statusu „Nepatv“ šioms sumoms: 2023 m. liepos 18 d. (506,92 Eur; 2023 m. lapkričio 22 d. buhalterės laiškas), 2023 m. rugsėjo 18 d. (505 Eur), 2023 m. spalio 12 d. (436,50 Eur), 2023 m. spalio 18 d. (682,71 Eur ir 318,56 Eur), 2023 m. spalio 20 d. (315,56 Eur), 2023 m. spalio 22 d. (347,30 Eur ir 7,09 Eur), 2023 m. spalio 23 d. (365,10 Eur), 2023 m. spalio 26 d. (364,16 Eur), 2023 m. spalio 30 d. (469,47 Eur), 2023 m. lapkričio 16 d. (563,12 Eur ir 695,89 Eur). Pagal šiuos duomenis yra gaunamas 5 577,38 Eur trūkumas seife. Prie 5 577,38 Eur sumos pridėjus A. S. nustatytą 1 463,62 Eur faktinį pinigų trūkumą Prekybos centro seife, gautas 7 041,00 Eur trūkumas Prekybos centro seife. 2023 m. lapkričio 23 d. administratorė A. S. taip pat surašė dar vieną aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. buvo fiksuoti Z ataskaitos neatitikimai su kasos operacijų žurnalu ir nustatytas 274,49 Eur trūkumas kasoje, apie ką 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinime/patikslinime nurodė, jog dėl žmogiškos skaičiavimo klaidos trūkumas yra 296,50 Eur. Be to, papildomai nustatytas ir 2 800 Eur trūkumas Prekybos centro seife. Aptariamas trūkumas nustatytas, palyginus 2023 m. spalio ir 2023 m. lapkričio mėnesių Prekybos centro atliktų seifo operacijų įrašus ir palyginus ieškovės banko išrašus su IAS elektroninio seifo žurnalu, pagal kuriuos matyti, kokios sumos buvo inkasuotos/užskaitytos ieškovės banko sąskaitoje. Užfiksuota, kad 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. IAS elektroninio seifo žurnale atliktas įrašas 2 800 Eur sumai, kuri buvo paimta iš seifo ir perduota inkasavimui lydraščiu EU7796246; į ieškovės banko sąskaitą užskaityta 2023 m. lapkričio 3 d. Ieškovės banko sąskaitą iš seifo inkasuoti pinigai pagal inkasavimo lydraštį pasiekė praktiškai per tris dienas nuo pinigų perdavimo dėl šventinės dienos (2023 m. lapkričio 1 d.). Pagal ieškovės turimus inkasavimo lydraščius matyti, kad 2023 m. spalio 28 d. inkasavimo lydraščiu Nr. EU7796247 taip pat buvo perduota 2 800 Eur suma, kuri ieškovės banko sąskaitoje užskaityta 2023 m. spalio 30 d. Tačiau, pastebėta, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. į IAS elektroninio seifo žurnalą vėl įrašyta 2 800 Eur suma, su tokiu pačiu numeriu EU7796246, kuriai pagrįsti nėra inkasavimo lydraščio ir kuri į ieškovės banko sąskaitą nebuvo inkasuota. Kadangi tokiu pačiu numeriu įrašytai 2 800 Eur sumai nebuvo inkasavimo lydraščio ir ši suma į ieškovės banko sąskaitą „neįkrito“, ši operacija buvo anuliuota. Taigi, atsakovė atliko įrašą analogiškai 2 800 Eur sumai 2023 m. lapkričio 3 d. IAS elektroninio seifo žurnale, šią sumą išėmė iš seifo, tačiau pinigai bendrovės banko sąskaitoje nebuvo inkasuoti. Tai, kad bendrovės sąskaitoje dar kartą nebuvo užskaityta 2 800 Eur suma su inkasavimo numeriu EU7796246, patvirtina ir pridedamas banko išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. Dėl padarytos 2 800 Eur turtinės žalos dydžio yra pažymėta ieškovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės pažymoje.
1.5. Ieškovės teigimu, atsakovė klastojo jos žinioje esančius elektroninių operacijų žurnalus ir prisidengdama neteisingai atliktų įrašų pagrindu, tyčia savindavosi bendrovės pinigines lėšas, siekdama sau finansinės naudos. Šiam ginčui aktualiu aspektu atsakovė yra atsakinga kaip darbuotoja, aplaidžiai vykdžiusi savo pareigas ir atlikusi tyčinius veiksmus, lėmusius apgaulingą kasos bei seifo dokumentų apskaitą. Ieškovė ir atsakovė teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, t. y. žala atsirado atsakovei vykdant Prekybos centro administratorės funkcijas, jai netinkamai ir neteisėtai įforminant, pildant Prekybos centre esančius ir veikloje naudojamus finansinius dokumentus bei neužtikrinus materialinių vertybių apsaugai numatytų reikalavimų įgyvendinimo. Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, įrodyta visiškai.
1.6. Ieškovės duomenimis, bendros patirtos turtinės žalos dydis yra 10 137,50 Eur (2 800 Eur + 7 041 Eur + 296,50 Eur), iš kurios darbo ginčų komisijai priteisus 5 873,88 Eur turtinės žalos, reikalaujama atlyginti turtinė žala yra 4 263,62 Eur. Laiko, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Pasisakydama dėl atsakovės kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, klastojant dokumentus bei savinantis bendrovės pinigines lėšas, buvo atlikti tyčios kaltės forma. Atsakovė negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo. Atsakovė ilgą laiką vykdė tęstinę neteisėtą veiką, jungdamasi prie bendrovės operacinių sistemų, manipuliuodama duomenimis, atlikdama tikrovės neatitinkančius įrašus elektroninės kasos operacijų, kasos operacijų, seifo operacijų žurnaluose, vykdydama neteisėtus besikartojančius pinigų išėmimus ir įdėjimus į Prekybos centro seifą. Atsakovė negalėjo nesuvokti ir (ar) nenumatyti, kad pažeisdama darbo sutartį, Nuostatus, taisykles, įskaitant ir Lietuvos Respublikos teisės aktus (t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas), tokiu būdu sukelia turtinę žalą bendrovei. Taip pat laiko, kad byloje įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Ieškovės vertinimu, rašytinių įrodymų viseto pakanka, kad 4 263,62 Eur turtinės žalos ieškovei atsiradimas pagrįstai būtų sietinas su atsakovės veiksmais.
Atsiliepimas
2. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atsakovei išaiškino jos teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, pasinaudoti teisine pagalba, tačiau į teismo posėdį bylą nagrinėjant iš esmės ji neatvyko, galimybe pasisamdyti advokatą nepasinaudojo, atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
4. Liudytoja A. S. teismo posėdyje nurodė, kad dirba ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio mėn. dirbo ir (duomenys neskelbtini), apie dvi savaites, ėjo (duomenys neskelbtini). Ji sudarė 2023 m. lapkričio 23 d. aktą, bei 2024 m. balandžio mėn. pateikė paaiškinimą. Nurodė, kad tikrino seifo operacijas ir kasos operacijas lygino su banko išrašais. Iš kasos į seifą surenkami el. būdu pinigai, išvažiuojantys į banką pildomi ranka. Po to, kai ji ištrynė operacijas, nebeliko jas patvirtinančių dokumentų. 1 463 Eur trūkumas nustatytas, kadangi, kai taisomos klaidos, norint sužinoti tikslų likutį, klaidos yra ištrinamos, kad jos nefigūruotų, nerasdama dalies dokumentų, ji ištrynė sumą nieko blogo negalvodama. Trūkumai matomi lyginant seifo sumas su išsiųstomis į banką sumomis. Jeigu lydraštyje seifo yra ta suma, tačiau ji „neišvažiavo“, tai laikoma klaida. Ištrinant sumas, jos matosi buhalteriškai pasikeičia seifo likutis ir pagal tai matosi, kokios sumos keitė seifo likutį. Ištrintos sumos mažina buhalterinį seifo likutį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 1 463,62 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 639,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusioje apimtyje ieškinio reikalavimus atmesti.
5.1. Teismas sprendė, jog tai, kad dėl ieškovės kaltės ir esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp jos pareigų netinkamo vykdymo ir kilusios žalos darbdavys patyrė žalą, patvirtina į bylą pateikta darbo pareigų pažeidimo tyrimo medžiaga, t. y. darbuotojų paaiškinimai, šalių atstovų paaiškinimai byloje, liudytojų parodymai, be kita ko S. M. paaiškinimas, Š. O. tarnybinis pranešimas. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovės atliktų operacijų tikslai buvo slėpti darbdaviui padarytą žalą patvirtina į bylą pateiktas administratorės A. S. 2023 m. lapkričio 23 d. aktas bei jau po darbo ginčų komisijos sprendimo, t. y. 2024 m. balandžio 4 d., surašytas paaiškinimas/patikslinimas. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nepasitikėti aukščiau nurodytais įrodymais, tuo, kad 1 463,62 Eur trūkumas susidarė, nes buvo trinamos operacijos, kurios neturėjo patvirtinančių dokumentų, todėl ieškinys šioje apimtyje tenkinamas.
5.2. Teismas taip pat vertino, jog 2023 m. gruodžio 21 d. administratorės A. S. ir Verslo saugumo padalinio vadovo K. B. ataskaitoje, pateiktoje po Prekybos centro atliktų seifo operacijų patikrinimo atsakovės darbo santykių laikotarpiu, kai buvo sulyginti 2023 m. spalio ir 2023 m. lapkričio mėnesių AS Luminor banko sąskaitos išrašų duomenys su IAS elektroniniu seifo žurnalu, nustatyta, kad į 2023 m. lapkričio mėnesio IAS elektroninio seifo žurnalo ataskaitinį laikotarpį yra įrašyta 2 800 Eur suma 2023 m. lapkričio 3 d., tuo tarpu atitinkamai tokia pati analogiška suma nurodyta ir 2023 m. spalio 31 d. Darbdavys nurodė, kad šis įrašas yra sudubliuotas, todėl įrašas, padarytas 2 800 Eur dydžio sumai 2023 m. lapkričio 3 d. darbdavio panaikintas, nes ši suma yra iš ataskaitinio 2023 m. spalio mėnesio laikotarpio ir jame jau yra užregistruota. Tai, kad 2 800 Eur grynųjų pinigų užskaitymas kasoje įvyko du kartus, patvirtina Luminor Bank AS sąskaitos 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2023 m. spalio 30 d. sąskaitų išrašas. Tuo tarpu 2023 m. lapkričio 4-6 d. išraše šio užskaitymo nėra. Teismas nurodė, jog rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pinigai banką pasiekė su skirtingais kvitais, tai patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d. Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2023 m. spalio 28 d. kasoje buvo inkasuota 2 800 Eur (kvitas Nr. EU7796247), šie pinigai buvo užskaityti kliento sąskaitoje pagal šį kvitą 2023 m. spalio 30 d. ir tai patvirtina Luminor AS banko sąskaitos išrašas, kuriame fiksuojamas tas pats kvito numeris. Esminis teiginys, kad tuo pačiu numeriu 2 800 Eur buvo inkasuoti ir 2023 m. lapkričio 3 d. neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti, iš AS Luminor banko tos dienos išrašo grynųjų pinigų užskaitymas kasoje buvo atliktas pagal kvitą Nr. EU7796246. Teismas nurodė, jog kritiškai vertina ir į bylą pateiktą 2024 m. balandžio 4 d. ieškovės parengtą pažymą/patvirtinimą apie UAB „K.“ padarytą žalą, joje nurodyti neteisingi duomenys – nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 3 d. pagal operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inkasuoti 2 800 Eur pagal kvitą EU7796246, pagal operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inkasuoti 2 800 Eur pagal kvitą EU7796246. Tai paneigia byloje pateiktas Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pagal operaciją (duomenys neskelbtini) buvo inkasuoti 2 800 Eur pagal kvitą EU7796245. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 30 d. Grynųjų pinigų patikrinimo seife akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur buvo inkasuoti du kartus, t. y. 2023 m. spalio 28 d. (Nr. EU7796247), taip pat 2023 m. spalio 31 d. (numeris neįrašytas). Nors šios inkasacijos numeris neįrašytas, tačiau jis nurodytas minėtame 2023 m. lapkričio 3 d. Luminor AS banko išraše, kuriame nurodyta, kad 2 800 Eur suma banką pasiekė pagal kvitą Nr. EU7796246, kas visiškai atitinka ir kvitų sekos logiką laiko atžvilgiu Grynųjų pinigų patikrinimo seife akte Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi sekančios 2023 m. lapkričio 2 d. inkasacijos numeris yra EU7796245. Teismo vertinimu, ieškinys šioje apimtyje nepagrįstas – pinigai faktiškai pasiekė banką, o faktas, kad kvito numeris nenurodytas Grynųjų pinigų patikrinimo seife akte Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad tokiu būdu ieškovei buvo padaryta šiame kvite nurodyto dydžio žala. Be to, kvito Nr. EU7796246 pačios ieškovės yra priskirtas prie operacijos (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat vertino, kad žalos buvimo fakto ar atsakovės netinkamo pareigų vykdymo automatiškai nepatvirtina ir aplinkybė, kad du kartus banką pasiekė ta pati suma, kadangi banką nuolat pasiekdavo panašios ir pasikartojančios sumos. Teismas nurodė, jog atmeta reikalavimą priteisti žalą dalyje dėl 2 800,00 Eur, nes reikalaujama priteisti suma buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą, ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, o duomenys, fiksuoti dokumentuose, neatitinka jos teiginių.
5.3. Teismas konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos egzistuoja darbuotojos (atsakovės) tyčia. Tai patvirtina aplinkybė, kad ji akivaizdžiai valiniais veiksmais nuolat pažeisdavo darbo pareigas, susijusias su tvarkingos buhalterinės apskaitos vykdymu. Atsakovė netinkamai pildė buhalterinius dokumentus, jungdavosi prie IAS sistemos, ne iš darbo vietos ne darbo metu, atlikdama korekcijas, kurios, liudytojų ir ieškovės atstovų teigimu, pasitvirtino kaip klaidingos operacijos, dėl jos veiksmų fiksuotas piniginių lėšų trūkumas, kurio buvimą patvirtino tiek darbo ginčų komisija, tiek teismas. Teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 639,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „K.“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 263,62 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
6.1. Apeliantės vertinimu, sprendimo dalyje dėl 2 800 Eur teismas padarė prieštaringas ir nenuoseklias išvadas, kurios prieštarauja bylos rašytinei medžiagai ir susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Teismas pažeidė DK nuostatas, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti turtinę žalą pilna apimti, jeigu darbuotojo veiksmuose nustatomas tyčios momentas, ir (ar) žala padaroma nusikalstamais veiksmais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pasisavindama 2 800 Eur (atsakovė tyčia sukūrė įrašą elektroniniame seifo žurnale, šią sumą išėmė iš seifo, tačiau nurodyta suma nebuvo inkasuota į bendrovės banko sąskaitą). Tai, kad ši pinigų suma nepasiekė bendrovės banko sąskaitos, patvirtina byloje esantys banko išrašai. Taip pat byloje esantys įrodymai liudija ir tai, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos 2 800 Eur turinės žalos ir atsakovės atliktų veiksmų. Dėl neteisingai padarytų išvadų teismui atsisakius tenkinti ieškovės 2 800 Eur reikalavimą, teismas pažeidė DK teisės normas, įtvirtinančias darbuotojo pareigą atlyginti visą turtinę žalą, ir, tuo pačiu darbdavio teisę tokią patirtą žalą prisiteisti. Teismui nepagrįstai atsisakius priteisti šią sumą iš atsakovės, buvo paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas.
6.2. Mano, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl 2 800 Eur teismo išvados ne tik prieštaringos, nenuoseklios ir net nelogiškos, bet ir nepagrįstai neigia ieškovės byloje pateiktus banko išrašus. Pažymi, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur suma pasiekė 2 kartus pagal 2023 m. spalio 28 d. 11.41 val. ir pagal 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. atliktus įrašus ir inkasacijas. Taip pat akcentuoja, jog nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. IAS elektroninio seifo žurnale įrašyta 2 800,00 Eur suma, kuriai atsakovės pačios rankiniu būdu buvo priskirtas EU7796246 inkasavimo lydraštis ir operacijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šiai operacijai priskirtas nekorektiškas, jau panaudotas, inkasavimo lydraščio numeris. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti UAB Eilika pažyma. Pagal 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. įrašą 2 800 Eur bendrovės banko sąskaitoje nebuvo užskaityti, taip pat šios datos ir laiko įrašui pagrįsti nėra ir inkasavimo lydraščio. Nustatyta, kad atsakovė rankiniu būdu atliko įrašą, priskyrė inkasavimo lydraščio numerį, kuriuo jau buvo inkasuota 2 800 Eur suma anksčiau pagal 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. įrašą, bei rankiniu būdu sukūrė operacijos numerį (duomenys neskelbtini). Kadangi tokiu pačiu numeriu įrašytai 2 800 Eur sumai nebuvo inkasavimo lydraščio ir ši suma į ieškovės banko sąskaitą „neįkrito“, ši operacija ieškovės buvo anuliuota. Akcentuoja, kad pagal IAS el. žurnale atliktus įrašus, ieškovės banko sąskaitoje turėjo būti užskaityta tris kartus po 2 800 Eur: pagal 2023 m. spalio 28 d. 11.41 val., 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. ir 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad į ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur buvo užskaityti du kartus: 2023 m. spalio 30 d. inkasavimas (lydraščio Nr. EU7796247) bei 2023 m. lapkričio 3 d. inkasavimas (lydraščio Nr. EU7796246). Teismas sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė šias klaidingas išvadas, lėmusias neteisingą bylos išsprendimą ginčijamo sprendimo dalyje. Pažymi, kad minėtos datos ir laiko įrašas taip pat nėra pagrįstas ir Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Po šios datos atlikto įrašo 2 800 Eur suma ieškovės banko sąskaitos nepasiekė. Tą liudija banko išrašai, kurie byloje nepaneigti. Be kita ko nurodo, kad ir teismo nuoroda į 2023 m. lapkričio 2 d. 10.47 val. įrašą yra nekorektiška ir neteisinga. Anot apeliantės, UAB Eilika pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi, juos patvirtina tiek banko išrašai, tiek ir paties teismo nurodytas grynųjų pinigų aktas. Tuo tarpu teismui pačiam susiklaidinus dėl įrašų datų, laiko, inkasavimo numerių ir operacijų, taip pat šiuos duomenis įvertinus nepagrįstai prieštaringai, teismas padarė aiškią fakto klaidą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
6.3. Akcentuoja, jog byloje ieškovei pilna apimtimi įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir ieškovei padarytos turtinės žalos, taip pat nustačius atsakovės kaltę, taip pat pagrindus turtinės žalos padarymo faktą ir dydį, teismas visiškai nepagrįstai sprendė dėl ieškinio tenkinimo iš dalies. Be to byloje nustatytos ir fakultatyvios, specifinės, darbo teisėje taikomos žalos atlyginimo sąlygos. Ieškovės reikalaujama atlyginti turtinė žala yra susijusi su atsakovės darbine veikla. Taip pat nurodo, kad apeliacinio skundo aspektu ieškovė ginčijamą sprendimo dalį, be kita ko, vertina kaip netikėtą ir siurprizinį sprendimą, kadangi tiesioginiai bylos įrodymai neginčijamai liudija, kad ieškovės banko sąskaitą 2 800 Eur pasiekė du kartus.
6.4. Taip pat pažymi, kad teismas rezoliucinėje dalyje visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnį. Dar atkreipia dėmesį ir į teismo sprendimo 7 puslapio trečiąją pastraipą, kurioje nurodoma apie ieškovės ieškinio visišką patenkinimą, priteisiant 2 948,65 Eur turtinę žalą. Mano, kad teismo sprendime tokio pobūdžio klaidos netoleruotinos ir neturėtų būti pateisinama praktika. Apeliantės vertinimu, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės naudai nebuvo priteistas 2 800 Eur turtinės žalos atlyginimas ir šią sumą priteisti, taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas iš esmės neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pakeitus sprendimo dalį, kurią ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai, turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, atmestų reikalavimų dalyje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė nuo 2023 m. birželio 8 d. pradėjo dirbti prekybos centro administratore (duomenys neskelbtini) pagal darbdavio poreikį, dirbo ir prekybos centre (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – Prekybos centras), darbo sutartimi įsipareigojusi laikytis darbo tvarkos taisyklių, darbuotojo pareigybės aprašymo, darbdavio vidaus instrukcijų, nuostatų, politikų ar atmintinių bei kitų darbdavio lokalinių aktų (darbo sutarties 6.4 punktas), pagal prekybos centro administratoriaus pareiginius nuostatus (anksčiau ir toliau – Nuostatai) be kita ko būdama atsakinga už finansinių procesų įgyvendinimą ir kontrolę prekybos centre, privalėjusi užtikrinti prekybos centre esančių ir veikloje naudojamų finansinių dokumentų teisingą įforminimą, pildymą, saugojimą ir archyvavimą bei jų pristatymą atsakingiems administracijos darbuotojams, be kita ko, atliekant vyr. kasininko pareigas, privalėjo laikytis ir Nuostatų priede nustatytų pinigų saugumo užtikrinimo, pinigų inkasavimo reikalavimų ir pan. 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2023 m. gruodžio 27 d.
11. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė, gavusi 2023 m. lapkričio 23–24 d. darbuotojų tarnybinius pranešimus, tame tarpe ir aktus dėl užfiksuoto piniginių lėšų trūkumo įmonės kasose ir seife, bei atlikusi tokių aplinkybių tyrimą, pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 19 d., pakartotinai 2023 m. gruodžio 21 d. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, žalos įmonei susiformavimo, po ko, 2023 m. gruodžio 22 d. Sprendimu dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavimo ir reikalavimu atlyginti padarytą turtinę žalą, ieškovė konstatavo, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 6 punkte (tyčia padarė 10 115,49 Eur dydžio turtinę žalą bendrovei) ir pareikalavo šią žalą gera valia atlyginti iki 2023 m. gruodžio 27 d. 14 val. Be kita ko, 2024 m. sausio 9 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu pradėjimo. Ieškovės vadovo 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 27 d., darbuotojos prašymu, DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
12. Ieškovei kreipusis į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl 10 115,49 Eur turtinės žalos atlyginimo išnagrinėjimo, darbo ginčų komisija 2024 m. kovo 8 d. sprendimu jos prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovė 5 873,88 Eur turtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Ieškovei nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl atmestos jos prašymo dalies ir dėl to kreipusis į teismą su reikalavimu priteisti jai iš atsakovė 4 263,62 Eur žalos atlyginimo sumą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 1 463,62 Eur žalą ir netenkindamas kaip nepagrįsto reikalavimo dėl 2 800 Eur žalos priteisimo. Ieškovė byloje pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama būtent su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo neva netinkamai atliktą bylos įrodymų vertinimą, be kita ko, akcentuodama ir neišspręstą klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
13. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.
14. Aptariamu atveju, ieškovės pateiktais duomenimis, jos nurodyta dėl atsakovės veiksmų patirta bendra 10 137,50 Eur dydžio žala susidėjo iš 7 041 Eur trūkumo seife (1 463,62 Eur faktinio pinigų trūkumo, identifikuoto trinant operacijas, kurios neturėjo patvirtinančių dokumentų, 5 577,38 Eur pagal atšauktas operacijas kasos žurnale), 296,50 Eur sumos trūkumo dėl kasos žurnalų ir Z ataskaitos neatitikimų (šiuo klausimu ieškovė pateikė paaiškinimą dėl padarytos skaičiavimo klaidos, kai teikiant priminį reikalavimą buvo nurodyta 22,01 Eur mažesnė suma (274,49 Eur) ir ką pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu įvertino ir ginčo dėl to nėra) ir 2 800 Eur trūkumo seife pagal IAS elektroninio seifo žurnale užfiksuotus įrašus. Kaip jau minėta, darbo ginčų komisijai priteisus ieškovei iš atsakovės 5 873,88 Eur žalos atlyginimo sumą ir ieškovei reikalaujant teisme priteisti likusią žalos dalį – 4 263,62 Eur, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir įrodytu tik dalyje dėl 1 463,62 Eur sumos, konstatavęs, kad šis trūkumas susidarė, kai iš kasos žurnalo buvo trinamos įrašytos atsakovės operacijos, kurios neturėjo patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat nustatė ir visas sąlygas atsakovės atsakomybei kilti, be kita ko, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad dėl atsiradusios žalos egzistuoja darbuotojos (atsakovės) tyčia; atsakovė netinkamai pildė buhalterinius dokumentus, jungdavosi prie IAS sistemos, ne iš darbo vietos ne darbo metu, atlikdama korekcijas, kurios liudytojų ir ieškovės atstovų teigimu pasitvirtino kaip klaidingos operacijos, dėl jos veiksmų fiksuotas piniginių lėšų trūkumas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje (dėl atsakovės atsakomybės sąlygų ir 1 463,62 Eur priteistos žalos dydžio) pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje ginčijamo sprendimo dalyje konstatuotų aplinkybių nevertina ir dėl to išsamiau nepasisako.
15. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra atsakovės atlygintinos žalos dydis, būtent jau minėta 2 800 Eur ieškovės nurodyta turtinės žalos suma, kurios pagrįstumu pirmosios instancijos teismas suabejojo, nustatęs, kad ši reikalaujama priteisti suma visgi buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą. Teismas ginčijame sprendime vertino, kad 2 800 Eur sumos buvo inkasuotos du kartus, t. y. 2023 m. spalio 28 d. (Nr. EU7796247), taip pat 2023 m. spalio 31 d. (numeris neįrašytas), kartu teismui atkreipus dėmesį, kad nors numeris neįrašytas, tačiau jis nurodytas 2023 m. lapkričio 3 d. Luminor AS banko išraše, kuriame nurodyta, kad 2 800 Eur suma banką pasiekė pagal kvitą Nr. EU7796246, kas visiškai atitinka ir kvitų sekos logiką laiko atžvilgiu Grynųjų pinigų patikrinimo seife akte Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad ieškinys šioje apimtyje nepagrįstas – pinigai faktiškai pasiekė banką, o faktas, kad kvito numeris nenurodytas Grynųjų pinigų patikrinimo seife akte Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad tokiu būdu ieškovei buvo padaryta šiame kvite nurodyto dydžio žala. Apeliantei šiuo atveju kritikuojant teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmiausia ir atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus civiliniame procese. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas, šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Visgi, aptariamo klausimo kontekste, įvertinus ieškovės byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka būtent ieškovės nurodomoms aplinkybėms dėl aptariamo reikalavimo (2 800 Eur žalos) patvirtinti. Duomenys apie seife nustatytą 2 800 Eur trūkumą užfiksuoti be kita ko 2023 m. gruodžio 21 d. Prekybos centro administratorės A. S. ir Verslo saugumo padalinio vadovo K. B. Ataskaitoje apie duomenų IAS elektroniniame seifo žurnale patikrinimą pagal gautą iš banko išrašą ir nuostolių dydžio nustatymą Prekybos centre, taip pat ieškovei buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB „Eilika“ Pažymoje/patvirtinime apie uždarajai akcinei bendrovei „K.“ padarytą žalą (šioje pažymoje nurodyta, kad patikrinus 2023 m. spalio ir lapkričio mėnesių prekybos centro atliktas seifo operacijas ir palyginus AS Luminor banko išrašo detalizaciją su IAS elektroninio seifo žurnalu, užfiksuota, kad į 2023 m. lapkričio 3 d. IAS elektroninio seifo žurnalą yra įrašyta 2 800 Eur suma, kuri yra užfiksuota ir 2023 m. spalio mėnesio 31 d.; kadangi nurodyta suma yra 2023 m. spalio mėnesio laikotarpio, todėl 2023 m. lapkričio 3 d. įrašas panaikintas ir fiksuotas 2 800 Eur trūkumas prekybos centro seife). Ir nors pirmosios instancijos teismas minėtą pažymą vertino kritiškai, laikydamas, kad joje yra nurodyti neteisingi duomenys, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi būtent ieškovės poziciją, atsispindinčią ir minėtoje pažymoje, kaip tik pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, be kita ko ieškovės banko sąskaitos išrašai, Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėti įrodymai patvirtina, kad pirmiausia IAS elektroninio seifo žurnale buvo atliktas 2023 m. spalio 28 d. įrašas 2 800 Eur sumai, kuri perduota inkasavimui lydraščiu EU7796247, ir kuri, kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos 2023 m. spalio 30 d. išrašo, tą dieną ir buvo užskaityta ieškovės banko sąskaitoje; kaip ir 2023 m. spalio 31 d. 12.05 val. IAS elektroninio seifo žurnale vėl buvo padarytas įrašas 2 800 Eur sumai, ir nors minėtame Grynųjų pinigų patikrinimo seife akte prie šios sumos nėra nurodytas lydraščio numeris, tačiau sistemiškai vertinant su kitais bylos duomenimis, tarp jų ir tos dienos pateiktu inkasavimo lydraščiu, manytina, kad ši suma buvo perduota inkasavimui lydraščiu EU7796246, o ieškovės banko sąskaitoje ši suma užskaityta 2023 m. lapkričio 3 d., ką patvirtina byloje pateiktos tos dienos ieškovės banko sąskaitos išrašas. Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina, kad minėta 2 800 Eur suma iš tiesų ieškovės sąskaitą pasiekė du kartus pagal nurodytus 2023 m. spalio 28 d. ir 2023 m. spalio 31 d. įrašus. Be paminėto, ieškovės pateiktais duomenimis, IAS elektroninio seifo žurnale analogiška 2 800 Eur suma buvo įrašyta ir 2023 m. lapkričio 3 d. 14.14 val., su tuo pačiu, tikėtina sąmoningai klaidingai nurodytu numeriu EU7796246 kaip ir 2023 m. spalio 31 d., ieškovei paaiškinus, kad įrašas, operacijos numeris buvo sukurtas rankiniu būdu, įmonės buhalterei patvirtinus, kad inkasavimo lydraščio nurodytai sumai nebuvo ir pinigai į ieškovės banko sąskaitą nebuvo inkasuoti, dėl ko, kaip ir paaiškino ieškovė, šis įrašas buvo anuliuotas (panaikintas). Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra pagrindo abejoti už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingo asmens pateiktais duomenimis ir juos patvirtinančiais kitais paminėtais įrodymais. Juo labiau, kad ir pati atsakovė viso bylos nagrinėjimo tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje metu ieškovės nurodytų aplinkybių iš esmės nepaneigė. Kaip galima matyti ir iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų, ieškovės banko sąskaitoje nurodyta suma pagal 2023 m. lapkričio 3 d. įrašą, nebuvo užskaityta, dėl ko ir buvo užfiksuotas 2 800 Eur trūkumas seife, tokiu būdu be kita ko ir nesant pagrindo paminėtų aplinkybių visumos ir pirmosios instancijos teismo jau atlikto ir neginčyto vertinimo kontekste abejoti, kad minėtas įrašas 2023 m. lapkričio 3 d., kai atsakovė dar ėjo savo pareigas pagal su ieškove sudarytą darbo sutartį, būtų buvęs atliktas ne atsakovės, atitinkamai 2 800 Eur dydžio žalos ieškovei faktą laikant įrodytu. Tuo pačiu dar pažymėtina, kad aptartu aspektu kritiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimas dėl 2 800 Eur sumos inkasavimo pagal kvitą EU7796245, atkreipiant dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus, tarp jų jau minėtą Grynųjų pinigų patikrinimo seife aktą, pagal inkasavimo lydraštį minėtu numeriu buvo inkasuota ne 2 800 Eur, bet 2 700 Eur suma, ir tas inkasavimas atliktas 2023 m. lapkričio 2 d., kai tuo tarpu ginčijamas įrašas buvo padarytas 2023 m. lapkričio 3 d.
16. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl reikalaujamos priteisti 2 800 Eur turtinės žalos dydžio ir jau atlikto bei apeliacine tvarka neginčyto vertinimo kontekste nuspręsti dėl atsakovės atsakomybės ir pareigos tą žalą atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės ir nurodytą 2 800 Eur žalos atlyginimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su apeliantės pastebėjimu dėl ginčijamo teismo sprendimo 7 puslapio trečioje pastraipoje nurodytos aplinkybės apie ieškinio visišką patenkinimą, priteisiant 2 948,65 Eur turtinę žalą. Tikėtina, kad minėtame sakinyje yra padaryta klaida, tačiau tai neturi esminės reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo turinį, kadangi pats sprendimas yra aiškus tiek iš jo turinio visumos, tiek ir iš rezoliucinės dalies.
18. Be to, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro kliūčių šiuo atveju išspręsti šį klausimą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti palūkanos atitinka procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydžius, nurodytus CK 6.210 straipsnyje, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas (CK 6.37 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai atmetė ir dalį ieškovės reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovė 2 800 Eur turtinės žalos sumą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aptariamu atveju, ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1 862,60 Eur (1 766,60 Eur už teisines paslaugas ir 96 Eur žyminio mokesčio).
24. Apeliantė (ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, viso 1 908,25 Eur (1 845,25 Eur už teisines paslaugas bei 63 Eur sumokėto žyminio mokesčio), pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, ataskaitą dėl suteiktų teisinių paslaugų). Apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų bylinėjimosi išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo dydžių, iš atsakovės ieškovei priteisiama jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, papildomai priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ iš atsakovės S. N. 2 800 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 223,17 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4 263,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 263,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 862,60 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ iš atsakovės S. N. 1 908,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.