- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 1-3-667/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29650-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- O. B.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Dalius Gintautas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaunas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statinio statybos vadovu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. B. 2020 m. liepos 26 d. apie 01.36 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. 100, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą N. M. atžvilgiu, t. y. mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam N. M. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairio pakinklio duobėje ir dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis O. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. buvo visą dieną išvykoje, gamtoje. Vakare draugai pakvietė į svečius. Jų namai – (duomenys neskelbtini). Ten tęsėsi vakarėlis. Per (duomenys neskelbtini) programėlę išsikvietė taksi. Išėjo į lauką. Taksi atvyko greitai. Vairuotojas juos ragino greičiau lipti į mašiną. Turėjo daug daiktų. Kai įsėdo į mašiną, vairuotojas pasakė, kad galėjo pėsti pareiti namo, nes suma už kelionę buvo apie 2 Eur. Kelionės metu vyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir vairuotojo. Kai važiavo, kaltinamasis prašė vairuotojo sulėtinti greitį, nes jis jį viršijo – ten buvo 30 km/h greičio ženklas, o jis važiavo 70 km/h greičiu. Vairuotojas sakė, kad neaiškinčiau. Vaikai važiavo kartu. Jiems – 16 ir 9 metai. Jie privažiavo prie kaltinamojo nurodytos gatvės. Ten buvo nuleistas kelio užtvaras. Vairuotojas nenorėjo važiuoti, nors užtvarą kaltinamasis pakėlė. Kaltinamasis su šeima turėjo pasiėmę daug daiktų. Pirmi iš mašinos išlipo žmona su vaikais. Kaltinamasis išlipo paskutinis ir smarkiai trenkė automobilio dureles. Nukentėjusysis keikdamasis pasakė: „Ko trankaisi durim, tuoj gausi“. Jis išlipo. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) 110 namo. Jis ėjo link kaltinamojo. Kaltinamasis tada stovėjo prie automobilio galo, kur buvo daiktai. Nukentėjęs kaltinamąjį pastūmė, kaltinamasis atsitrenkė į mūrinę tvorą. Nukentėjęs sugriebė kaltinamąjį už marškinių, dėl ko atsirado kraujosruva, po to trenkė į akį. Kaltinamasis, besigindamas, taikė nukentėjusiam į kažkurią tai kūno dalį. Taip gavosi straksėjimas. Ir stumdymasis, jie taip priėjo iki (duomenys neskelbtini) 110 esančio namo, kur buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Konflikto pabaigoje išėjo kaimynas T. Z. ir nuramino konfliktą. Kaltinamasis nežino, kaip būtų pasielgęs, jei būtų buvęs blaivas. Jis nėra konfliktiškas žmogus, pirmą kartą buvo tokioje situacijoje. Jam buvo nustatytas 2,5 promilių girtumas. Jis buvo ramus iki tol, kai jam vairuotojas sudavė, nes jam emocijos būna visada, nes ir būnant blaivam. Mano, kad šiek tiek alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Sutinka su ekspertų nustatytais nukentėjusiam padarytais sužalojimais. Nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu, nes buvo abipusės muštynės. Nepripažįsta neturtinės žalos ieškinio. Už marškinėlius gali atlyginti žalą. Tai, kad (duomenys neskelbtini) uždarė jo paskyrą – ne kaltinamojo kaltė. Su ieškinio dalimi dėl advokato išlaidų nepripažįsta. Dalį šio ieškinio atlyginti nesutinka. Turtinę žalą sutinka atlyginti iš dalies, neturtinės žalos nesutinka atlyginti. Labai gailisi dėl šio savo poelgio. Tai buvo pirmas kartas jo gyvenime ir tai bus jam pamoka. Tai jam buvo pamoka visam gyvenimui. Daugiau taip nesielgs. Kitą kartą bėgs, rėks ir kvies policiją. Nori, kad būtų taikytas laidavimas ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo dalinio prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo posėdžio metu patikrinta bylos medžiaga.
Nukentėjusysis N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu vykdo pavežėjo paslaugas. Tai daro nuo praeitų Kalėdų. Prieš tai dirbo Norvegijoje darbų vadovu. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykęs laukė 7 minutes. Skambino klientui. Pirmi atėjo vaikai. Vyras ir moteris buvo smarkiai išgėrę. Jie turėjo daug daiktų. Iš vaikų paėmęs „Maximos“ krepšius sudėjo į bagažinę. Vyras, persisvėręs per automobilio langą, kalbėjo su draugu. Jis rankose turėjo kepsninę. Kadangi automobilyje yra oro pagalvės, nukentėjusysis paprašė, kad tuos daiktus pasidėtų į bagažinę. Kaltinamasis nesutiko padėti krepšį į bagažinę. Jis, persisvėręs per dureles, kalbėjo su draugu. Dar nepradėjus važiuoti, mašina pradėjo pypsėti, nes keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų. Kaltinamajam tai nepatiko. Įjungus atbulinę pavarą, mašina kitaip pradėjo pypsėti. Kai nukentėjusysis apsisuko, automobilis nustojo pypsėti. Kaltinamasis nukentėjusiajam kišo „penkis“, tačiau nukentėjusysis jam nedavė tų „penkių“. Pasukus į Raudondvario plentą, kaltinamasis nukentėjusiajam griebė už vairo. Nukentėjusysis sustojo, pasakė, kad baigė kelionę, nes kaltinamasis griebė už vairo. Visą kelią kaltinamasis su žmona nukentėjusįjį įžeidinėjo dėl to, kaip jis kalba su klientais. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jam navigacija rodė kitą keliuką. Žmona pasakė: „Žiūrėk, šitas debilas net nežino, kur važiuoti“. Įvyko antras konfliktas. Privažiavo prie jų gatvelės. Pakėlė užtvarą. Programėlė parodė, kad mokėti už kelionę reikia 3 Eur. Niekas nesiruošė mokėti pinigų. Buvo pasirinktas mokėjimo būdas grynais. Vaikai išlipo iš automobilio. Kaltinamasi visa jėga trenkė durim. Po to jis atidarė duris moteriai, uždarydamas, trenkė duris. Nukentėjusysis išlipo, nes, galvojo, kad jeigu kaltinamasis taip trenks bagažinės dangtį, tai suduš grūdintas stiklas. Pasakė kaltinamajam: „Ką tu, bliat, darai“. Nuo tada prasidėjo stumdymai, mosikavimai. Nukentėjusysis traukėsi nuo kaltinamojo link kelio užtvaro, nuo kurio buvo nuvažiavę gal 50 metrų. Jie nuvažiavo prie 110 namo. Nukentėjusiojo telefonas buvo mašinoje. Nukentėjusysis pajuto smūgį į kojas, nukrito. Iš pradžių į lauką išlindo moteris, po to kitas kaimynas. Kai nukentėjusysis nuėjo prie bagažinės, uždarė bagažinę, kad jos nesudaužytų. Kaltinamasis smūgiavo, tačiau, kadangi jis buvo girtas, jam sunkiai tai gavosi. Jie bėgiojo po tą keliuką. Nukentėjusysis bandė pralįsti pro užtvarą. Nukentėjusysis pajuto smūgį į kojas ir nukrito, užsidengė galvą ir šaukė. Jis buvo blaivas. Tai buvo vienintelis atvejis iš 6000 kelionių pernai. Būna, kad žmonės nesumoka. Jam patinka šis darbas, nes kalba 6 kalbomis. Darbe juos reitinguoja. Jei būtų nemandagus, tai tikrai negalėtų dirbti. Vairuotojas turi būti apsirengęs nepigiais rūbais. Prie 100–jo namo buvo suduoti smūgiai. Ten buvo griovys, kuriame priaugę žolių. Ta moteris buvo mažiau išgėrusi, nei vyras. Ji galėjo nuraminti jį. Nukentėjusiajam buvo smegenų sutrenkimas. Jis nėra gavęs jokių dokumentų. Jam buvo sužalota plaštaka. Jį spardė, jis buvo užsidengęs galvą. Buvo pamušta akis. Sutinka su ekspertų jam nustatytais sužalojimais. Jis gulėjo ligoninėje 4–6 valandas. Buvo nesąmoningas, negalėjo vairuoti, nes jam svaigo galva. Po to, kai medikai davė vaistų, vyko namo. Neprisimena, ar jį fotografavo ekspertas. Vyras ir moteris jį apžiūrinėjo, viską surašinėjo. Jis dvi savaites vėmė ir miegojo. Nesikreipė į gydytojus po įvykio, tik nuvyko pas ekspertą. Po 3–4 valandų privažiavo pareigūnai. Jis davė policininkui P. parodymus. Jis turėjo vykti į 3 teismo posėdžius. Buvo suplėšyti jo marškiniai. 3 savaites negavo pajamų, 2 savaites gulėjo lovoje. Marškiniai buvo suplėšyti nugaros srityje, o kelnių negalėjo atskalbti. Jį žeidžia tai, kad kaltinamasis teigia, jog nukentėjusysis yra neadekvatus. Galima buvo atsiprašyti, paduoti 100 Eur už baltinius, ir būtų viskas. Jo marškiniai yra policijoje. Jis po įvykio buvau ir sužalotas, ir morališkai sutrikęs. Jo šeima buvo užsienyje, o jis čia. Jis negalėjo gintis, kai jį užpuolė žmogus, nes nukentėjusysis buvo suvalgęs dvi porcijas salotų. K. Z. nuėmė nuo nukentėjusiojo kaltinamąjį, jį ramino. Nukentėjusysis keturiom nuėjo link tvoros, paprašė moters gerti. Ji atnešė vandens. Ji ir nukentėjusysis matė, kaip automobilis judėjo link nukentėjusiojo. Kaltinamasis įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, pavažiavo 3 – 4 metrus. Kažkuris iš kaimynų puolė prie automobilio ir išjungė variklį. Nukentėjusysis prašė iškviesti policiją. Neatvyko policija. Negalėjo prieiti prie savo automobilio, nes kaltinamasis buvo įsiaudrinęs. Kaimynai laikė kaltinamąjį, jį išvedė, nuvedė prie vartelių, tada nukentėjusysis įsėdo į automobilį. Kažkas pakėlė užtvarą. Atstumas iki užvaro buvo 25 metrai. Nukentėjusysis bandė išvažiuoti. Tada atbėgo kaltinamasis. Prie kelio užtvaro kaltinamajam susipynė jo kojos ir jis nugriuvo, jis nučiuožė į priekį. Nukentėjusiojo automobilio kaltinamasis nepalietė. Tada nukentėjusysis išvažiavo iš įvykio vietos atbulas. Vieta, kur vyko konfliktas, buvo apšviesta. Kai nukentėjusysis atvažiavo, jis paliko įjungtas automobilio šviesas. Atstumas nuo kelio užtvaro – 30 metrų. Nukentėjusiajam pavažiavus 30 metrų pasidarė bloga. Paskambino telefonu Nr. 112. Atvyko policija gal po 3–4 minučių. Policijos pareigūnai pamatė, kaip nukentėjusysis atrodo. Jis papasakojo, kas įvyko. Jie nuėjo apklausti kaltinamojo. Greitoji nukentėjusįjį nuvežė į Klinikas. Jį pykino, svaigo galva. Po 4 valandų atvyko pareigūnai ir jį apklausė. Neturtinę žalą sudaro negautos pajamos ir patirtas stresas. Jį 3 dienas pykino, gėrė vaistus, prastai jautėsi, negalėjo dirbti, 2 – 3 savaites prastai jautėsi. Prieš įvykį sveikatos problemų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo atstovą. Kelnės paimtos kaip įrodymas. Marškiniai – nauji, brangūs, iš firminės parduotuvės. Kelnės – 30 – 40 Eur, marškiniai – 50 Eur. Nukentėjusysis yra pareiškęs 3000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį, virš 2000 Eur buvo negauta pajamų. Sutriko jo miegas, sunku jam bendrauti su klientais. Dingo jo pilietiškumas. Jautėsi sugniuždytas, pašlijo santykiai su šeima. Po šio įvykio atsirado problemos. Daug laiko turi praleisti teismo posėdžiuose, o tuo metu galėtų dirbti. Nesijaučia prastesnis už kitus žmones. Dingo jo pilietiškumas – anksčiau skambindavo, jei pamatydavo gulintį žmogų, o dabar jis to jau nedaro.
Liudytojas T. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). N. M. pažįsta nuo įvykio, o kaltinamasis yra jo kaimynas per du sklypus įstrižai. Tarp jų namų 100 – 150 metrų. Liudytojo namas yra lygiagrečiau kelio užtvaro. Kaltinamąjį pažįsta 6 – 7 metus. Su kaimynu santykiai kaip su kaimynu, kiekvienas gyvena savo gyvenimus. Bendrai sprendžia tik apšvietimo ir kitus klausimus. Jų kelias yra servitutinis, vyksta susirinkimai gatvėje. Kaltinamasi yra gatvės buhalteris – apskaitininkas, jam neša pinigus už elektrą. Per 6 – 7 metus konfliktų su kaltinamuoju nėra matęs. Liudytojas žiūrėjo filmą. Žmona pasakė, kad kažkas gatvėje mušasi. Ji pasakė, kad girdi lyg O. balsą. Liudytojas išėjo, bet nieko nematė. Grįžo. Po to vėl išgirdo O. balsą. Paėmęs prožektorių, išėjo į lauką. Ten pamatė kaltinamąjį ir nukentėjusį susikabinusius. Liudytojas pasakė O., kad eitų namo. Po to išlindo kaimynė. Po to prie kelio užtvaro vėl kaltinamasis su taksistu buvo susikabinę. Liudytojas juos išskyrė, kaltinamasi nuėjo namo. Taksistas sėdėjo ant žemės. Sakė, kad skauda galvą. Liudytojas pasakė, kad važiuotų namo. Paklausė, ar gali važiuoti, ar nereikia pagalbos. Sakė, kad gali važiuoti. Liudytojas pakėlė kelio užtvarą. Matė, kad nukentėjusiojo „maikė“ buvo suplėšyta. Vyrai buvo susikabinę – jie nesimušė. Tas vyras stovėjo liudytojui už nugaros, o O. – prieš. Nukentėjęs atrodo, buvo su marškiniais, o O. – su šviesia „maike“. Liudytojas muštynių nematė, nepastebėjo, ar kuris iš vyrų buvo išgėręs. Ant O. veido matė galimai nubrozdinimą. Kai nukentėjęs išvažiavo, pamatė, kad tai yra (duomenys neskelbtini) taksi. Nukentėjęs sėdėjo, kai liudytojas jam siūlė pagalbą. Pasėdėjo kelias minutes ir pasakė, kad gali važiuoti. Žmona atnešė kelio užtvaro pultelį. Žmona nematė įvykio. Liudytojo sklypas yra kampinis. Iki kelio užtvaro telpa viena mašina. Policija buvo netoli kelio užtvaro, tamsioj vietoj – galimai 15 metrų atstumu nuo atitvaro, gal 10 metrų atstumu nuo sankryžos. Nukentėjusio automobilis stovėjo gatvėje. Niekas neišėmė iš jo raktelių. Tarp vairuotojo ir jo automobilio buvo galimai 40 metrų atstumas. Negali pasakyti, ar važiavo atbuline eiga, bet išvažiavo. Liudytojas kaltinamojo žmonai liepė vesti kaltinamąjį namo. Nebuvo to, kad kaltinamasis išsilaisvino iš žmonos ir bėgo link nukentėjusio. Ant abiejų rankų buvo mėlynės. Liudytojas nebūtų leidęs, kad kaltinamasis būtų dar kartą puolęs nukentėjusį. Kaltinamasis ir nukentėjęs buvo susikibę tarp kelio užtvaro ir šulinio. Jie stovėjo, laikė rankas už marškinėlių. Liudytojas įlindo tarp jų, kad padaryti didesnį tarpą. Prie mašinos jų nematė. Kai liudytojas išėjo į lauką, pamatė kaltinamąjį ir nukentėjusį tame kampe, kur yra tamsu. Liudytojo išėjimas yra per šviesią gatvę, kur yra kelio užtvaras. Abu kartus vyrus matė beveik toje pačioje vietoje. Po pirmo jų pamatymo pro langą iki antro pamatymo lauke praėjo galimai 3 minutės. Pirmą kartą jie buvo prie kelio užtvaro. Du kartus skyrė vyrus. Pirmą kartą tik pažiūrėjo pro langą. Kai pats išgirdo O. balsą, pamatė pro langą, kad kaimynas stovėjo už kelio užtvaro tamsioje pusėje. Liudytojas apsirengė, pasiėmė prožektorių. Vyrus rado už kelio užtvaro ir juos išskyrė. Antrą kartą vyrus skyrė prieš kelio užtvarą, išvažiuojant. Pirmą kartą liudytojas pasakė O., kad eitų namo. Ėjo link namų. Po to vėl vyrai susikabino. Neužfiksavo tokio dalyko, kad vyrai sakytų vienas kitam ką nors po išskyrimo. Liudytojas neleido vyrams muštis. Jie tik laikė vienas kitą agresyviai nusiteikę. Jam atrodo, kad O. žmona pati atėjo. O. ji vedėsi namo. Nukentėjęs pasėdėjo gal 5 minutes. K. O. vedė namo, liudytojo žmona stovėjo prie durų. Liudytojas pasakė, kad paduotų raktus. Nukentėjęs pats nuėjo prie savo mašinos, įlipo į automobilį, atvažiavo link kelio užtvaro ir nuvažiavo link Giraitės. Liudytojas tik jautė nukentėjusio padusimą. Jis sakė, kad skauda galvą. Liudytojas nukentėjusiajam siūlė 3 kartus kviesti greitąją. Liudytojas mano, kad vienodai agresyvūs abudu vyrai buvo. Liudytojas negirdėjo, ką sakė O., bet jo balsą girdėjo. Nebuvo kiti kaimynai išėję į kiemą.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno miesto greitojoje gydytoja. Konkrečiai neprisimena tokio atvejo, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Labai daug iškvietimų būna.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, nutaria pagarsinti liudytojos I. R. parodymus (1 t., b. l. 119), kuriuose liudytoja parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 02.07 val. pagal iškvietimą nuvyko adresu prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuvykus rado pacientą N. M., kuris paaiškino, kad jisai taksi vairuotojas, jį užpuolė keleivis, jam daužė per galvą su kumščiais, sakė, kad jis šaukėsi pagalbos. Skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu ir kairio riešo skausmu. Ar buvo kraujavimo neprisimena, bet galimai jokio tvarsčio nedėjo. Prisimena, kad buvo nustatyta jam minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas galvos srityje, riešo srityje. Buvo nuspręsta ir pacientas buvo nuvežtas tolimesniam ištyrimui į Kauno KMUK skubios pagalbos skyrių.
Po parodymų pagarsinimo liudytoja I. R. papildomai parodė, kad minkštųjų audinių sužalojimai nustatomi pagal paciento nusiskundimą, pulpuojant, čiuopiant. Yra lentelė, kurioje pažymima, kad yra minkštųjų audinių sužalojimas. Minkštųjų audinių sužalojimas – tai gali būti poodinė gematoma, skausmingumas (jį įvardina nukentėjęs). Jeigu nepažymėta, kad dėti tvarščiai, tai reiškia, kad kraujavimo nebuvo.
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kad buvo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai žmogus bėgo, nugriuvo į griovį. Prisimena, kad įvyko konfliktas tarp keleivio, kuris važiavo su vaikais ir vairuotojo. Vairuotojas nukentėjo, nes jį vijosi klientas, suplėšė marškinius.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, nutaria pagarsinti liudytojo E. P. parodymus (1 t., b. l. 114), kuriuose liudytojas parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. jis priėmė pareiškimą iš N. M., jį pripažino nukentėjusiuoju ir atliko įvykio vietos apžiūrą. 2020 m. liepos 26 d. apklausiant N. M., jis pareiškime nurodė, kad tarp jo ir kliento kilo žodinis konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko grumtynės. N. M. bandydamas išvengti grumtynių nubėgo už kelio užtvaro prie griovio, tačiau griovyje tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu klientas sudavė N. M. ne mažiau kaip penkis smūgius rankų kumščiais į galvą, suplėšė marškinius. Į pagalbą atbėgus gyventojams pastarieji klientą atitraukė nuo jo, o jis liko gulėti griovyje. Atliekant įvykio vietos apžiūrą adresu, netoli namo (duomenys neskelbtini), Kaune, prie pagrindinio kelio matomas žole apaugęs griovys, tai užfiksuota fotolentelėje, nuotraukoje Nr. 3, kur yra bendras gatvės vaizdas. Nuo griovio pradžios iki kelio užtvaro atstumas galėtų būti apie 12 –15 metrų. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, gerai prisimena, kad tas griovys yra negilus, jis buvo apaugęs žole ir šalimais jo auga spygliuočiai medžiai, o už jų medinė tvora. Kadangi griovys nėra gilus, jis minėtoje nuotraukoje gerai ir nesimato.
Po parodymų pagarsinimo liudytojas E. P. papildomai parodė, kad jis atliko įvykio vietos apžiūrą. Griovys užfiksuotas nuotraukoje. Griovį galima įvardinti ir kaip įdubą. Nebuvo sudaryta įvykio vietos plano schema, kadangi, manė, kad užtenka fotolentelės. Niekada nėra daręs plano schemos. Jis dirba tyrėju NVRS. Nukentėjęs nurodė, kad nuo jo kaltinamąjį atitraukė kitas asmuo. Buvo prie to griovio. Atlikdamas įvykio vietos apžiūrą, jei būtų matęs avalynės pėdsakus, ištryptą žolę, tai būtų įrašęs į protokolą. Nukentėjęs jam nurodė, kur vyko įvykis. Nukentėjusio tuo metu nebuvo, kai atliko įvykio vietos apžiūrą. Nukentėjusį apklausė prie Klinikų. Nebuvo galimybės nusivežti nukentėjusio į įvykio vietą, nes jis buvo apžiūrimas Klinikose.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas nukentėjusiojo pareiškimas (1 t., b. l. 12–14), kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 01.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas tarp nukentėjusiojo ir kliento kilo žodinis konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko grumtynės. Grumtynių metu klientas sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 smūgius rankų kumščiais į galvą, suplėšė marškinius. Šie kliento veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sužalojimą.
Po pareiškimo pagarsinimo liudytojas E. P. papildomai parodė, kad berods, buvo šviesūs nukentėjusio marškiniai, suplyšę, tuo metu, kai jį ligoninėje apžiūrinėjo medikai. Marškiniai ilgom rankovėm, į mėlynumą. Marškinių firmos neprisimena. Viskas buvo fiksuojama „Body“ kamera.
Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje 6 metus. 2020 m. liepos 26 d. įvykio detalių neprisimena, tačiau važiavo į iškvietimą dėl muštynių tarp taksi vairuotojo ir keleivio. Rado taksi vairuotoją automobilyje, kuris buvo labai sutrikęs.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, nutaria pagarsinti liudytojo K. M. parodymus (1 t., b. l. 110), kuriuose liudytojas parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. dirbo kartu su vyr. patruliu D. D.. 2020 m. liepos 26 d. apie 02.00 val. gavo iš Kauno AVPK budėtojo pranešimą, vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes vyksta muštynės tarp taksi vairuotojo ir keleivio, kad vairuotojui sunku kvėpuoti, šokas. Operatyviai nuvyko nurodytu adresu, ten gatvėje stovėjo automobilis Toyota Prius, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant jo buvo užrašas (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko minėto taksi automobilio vairuotojas N. M., kuris buvo sutrikęs. Paklausus kas atsitiko, jis paaiškino, kad tarp keleivio, kuris buvo su žmona, kilo konfliktas, dėl ko nekonkretizavo. N. M. sakė, kad tarpusavio konflikto metu jis buvo užpultas to keleivio ir jį sumušė į įvairias kūno vietas. N. M. teigė, kad jam svaigsta galva. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, girdėjo, kad medikei N. M. sakė, kad jam skauda galvą, riešą, kad jo suplėšyti marškiniai. Tuo metu su N. M. derino dėl jo automobilio nutransportavimo į Klinikų saugomą aikštelę. Po to priėjo moteris, kuri prisistatė O. B., kuri paaiškino, kad ji ir jos vyras O. B. buvo minėtame (duomenys neskelbtini) automobilyje, jame įvyko konfliktas tarp pavežėjo ir jos vyro, o vėliau tarp jų ir muštynės. Ji teigė, kad įvykį matė ir gali paliudyti T. Z.. Atėjo vyras, kuris prisistatė T. Z. ir jis sakė, kad gali duoti parodymus. Jam buvo paaiškinta, kad atvyks kiti policijos pareigūnai ir galės duoti parodymus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rastas O. B., jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių.
Liudytoja P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Romainiuose, (duomenys neskelbtini) gatvė yra prie pat jos gatvės, jos ir (duomenys neskelbtini) gatvės kertasi. Jos namas yra antras nuo sankryžos. 2020 m. vasarą vykusio įvykio esmę prisimena, bet detalių neprisimena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsina liudytojos P. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161–162), kuriuose liudytoja parodė, kad apie 6 – 7 metus gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Gatvė, kurioje ji gyvena yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra ši gatvelė veda į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Žino, kad tai buvo 2020 metų vasaros laiku, liepos mėnesį, naktį, galėjo būti apie 01.00 – 02.00 val. jai būnant namuose, miegamajame kambaryje, antrame aukšte išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, riksmus. Kambario langas buvo pravertas. Girdėjo vyriškus ir moteriškus balsus, riksmus. Girdimi garsai, šauksmai buvo panašūs į besipykstančių, konfliktuojančių asmenų balsus. Jai atrodė, kad moterys tramdė vyrus. Kiek asmenų balsų girdėjo negalėtų įvardinti, tačiau tai tikrai buvo ne vienas moteriškas balsas ir ne vienas vyriškas balsas. Pradžioje į sklindančius garsus ji nekreipė dėmesio, tačiau triukšmui nenurimus išėjo į terasą pažiūrėti, kas vyksta ir nusprendė kreiptis į policiją. Iš sklindančių žmonių riksmų suprato, kad triukšmas sklinda iš šalimais esančios gatvelės, kurios kampinio namo adresas yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į policiją skambino praėjus apie 10–15 minučių nuo išgirsto triukšmo pradžios ir nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, t. y. iš kur girdi sklindančius riksmus, kadangi kitų toje gatvelėje esančių namų adresų nežino. Ji nematė, kurioje tiksliai vietoje vyko konfliktas, nematė jokių konflikto dalyvių, kadangi iš jos gyvenamo namo per tvoras gatvelėje vaikštančių žmonių nesimato. Matė tik degančias automobilio, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) Kaune įvažiavimo į gatvelę, šviesas. Prisimena, kad matė automobilio šviesas ir tos gatvelės pabaigoje. Gali būti, kad tai buvo tas pats automobilis. Konflikto metu girdėtų išsakytų frazių neprisimena, tačiau tikrai prisimena, kad girdėjo moterišką balsą šaukiant „O., baik“. Jai yra žinoma, kad toje gatvelėje, kur galimai vyko konfliktas, iš kur girdėjo sklindantį triukšmą, gyvena vyras, kurio vardas O.. Ji kaimynų asmeniškai nepažįsta, tačiau žino toje gatvelėje gyvenančių kaimynų vardus. Pagal šiuos žodžius suprato, kad konflikto dalyviai yra kaimynai. Gatvelėje triukšmas sklido ne iš vienos vietos, t. y. triukšmo, riksmų garsai keitėsi – tai gatvelės gale, tai prie įvažiavimo į tą gatvelę. Kai pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai nuėjo namo miegoti ir kas vyko negirdėjo. Tuo metu pas ją namuose buvo daugiau asmenų, tačiau visi miegojo.
Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Romainiuose, Kaune. Kaltinamasis yra jų kaimynas, gyvena už dviejų namų. Jų santykiai kaimyniški. Jau buvo sumigę, kai ji su vyru išgirdo rėkavimą, mašinų durelių trenksmus. Išėjo į lauką. Lauke pamatė M.. Nežino, ar jis tada buvo su barzda. M. buvo atsirėmęs į jų tvorą. Paklausė, kas atsitiko. Jis nieko neatsakė, tik paprašė atnešti jam vandens, nes sakė, kad jam buvo labai bloga. Dar gatvelėje matė O. B., kuris buvo neblaivus, įpykęs, įsiutęs ir bėgiojo po gatvelę. Gatvelėje buvo pilkos spalvos automobilis su užrašu ant šoninių durelių (duomenys neskelbtini) Nukentėjęs buvo atsirėmęs į tvorą. Jai pasirodė, kad jam kažkas buvo blogai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, nutaria pagarsinti liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 151–152), kuriuose liudytoja parodė, kad apie 9 metus kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Priešais jos namą yra kaimyno T. Z. gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Jos namo dešinėje pusėje, tiksliau už dar vieno tuščio žemės sklypo, yra kaimyno O. B. gyvenamas namas Nr. 112. Su kaimynu O. B. ir jo sutuoktine O. bendrauju tik kaip su kaimynais, jokių nesutarimų neturi. 2020 m. vasaros viduryje, liepos mėnesį, dienos neprisimena, naktį, po 1.00 val., dabar tikslaus laiko neprisimena, kuomet su visa su šeima: sutuoktiniu A. ir trejais nepilnamečiais vaikais buvo namuose, miegojo, liudytoja pabudo nuo kažkokio triukšmo, kuris sklido nuo gatvelės. Triukšmo garsas jai buvo panašus į kažkokį trenksmą. Daugiau lyg nieko negirdėjo, nes buvo uždarytas miegamojo kambario langas. Tuomet sutuoktinis A. jau buvo atsikėlęs, jis pirmasis nusileido į namo pirmą aukštą ir išėjo į kiemą. Po kelių minučių liudytoja išėjo į kiemą. A. tuo metu buvo priėjęs prie kiemo tvoros vartelių. Gatvelėje, už jos namo medinės tvoros su dideliais tarpais pamatė vyrą, kuris sėdėjo ant žemės šalia tvoros. Ji priėjau prie minėto vyro ir per tvorą paklausė „kas atsitiko“. Nepažįstamas vyras atsakė, kad jį užpuolė ir sumušė, prašė jos atnešti atsigerti vandens. Tuomet ji iškart nuėjo į namus ir vyrui atnešė atsigerti vandens. Vyras jau buvo atsistojęs, jis atsigėrė vandens, jai paaiškino, kad „prie manęs visą kelią kabinėjosi“ ir daugiau smulkiau nieko neaiškino. Kuomet ji buvo prie nepažįstamo vyro, ant jo veido ir atvirų kūno vietų sužalojimo žymių nepastebėjo. Ji stovėjo savo namo kieme, prie kiemo tvoros, už kurios gatvelėje ir stovėjo jai nepažįstamas vyras. Tikrai matė, kad vyro veidas ar kito kūno dalis nėra kruvini. Gatvelėje, arčiau T. Z. namo, pamatė dvi moteris, jos buvo kaimynės: J. Z. ir O. B., kuri kažką sakė liudytojos nepažįstamam vyrui. Gatvelė buvo apšviesta gatvės žibintų, tačiau nelabai ryškiai. Taip pat gatvelėje, prie O. B. gyvenamo namo, pamatė O. su kaimynu Tomu. O. akivaizdžiai buvo girtas, nes jis garsiai plūdosi įvairiais necenzūriniais žodžiais, ėjo svyruodamas. Prie O. namo tvoros, vairuotojo puse, tai yra galine dalimi į liudytoją, stovėjo automobilis sidabrinės spalvos, valstybinis numerio nežiūrėjo, markės ir modelio neįsižiūrėjo. Tik matė, kad minėtas automobilis yra su užrašu ant šono (duomenys neskelbtini) Pamanė, kad tarp kaimyno O. ir taksi (duomenys neskelbtini) vairuotojo įvyko kažkoks konfliktas.
Po parodymų pagarsinimo, liudytoja E. J. papildomai parodė, kad po įvykio su kaimynu nieko nekalbėjo. Vyras ilgiau buvo lauke. Vyras papildomai nieko nepasakojo. Nukentėjęs buvo pasirėmęs į tvorą. Jai pasirodė, kad jam tikrai buvo bloga. Nukentėję sunkiai kvėpavo, buvo susiėmęs už krūtinės. Nukentėjęs neįvardino, kas jam darosi, kas yra. Jis tik paprašė vandens. Ji klausė, kas atsitiko, bet jis nieko neatsakė. Nukentėjęs buvo išbalęs, išsigandęs. Išorinių sužalojimų ant nukentėjusiojo liudytoja nematė.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. jų šeima jau buvo atsigulusi miegoti. Išgirdo triukšmą lauke. Pravėrus langą, išgirdo grėsmingesnius šūksnius. Po to pravėrus langą pirmame aukšte pamatė, kad lauke vyksta konfliktas. Išgirdo šūksnius: „Padėkit“. Išėjo į lauką. Ten pešėsi du žmonės – salėje esantis nukentėjęs ir kaltinamasis O. B., kuris gyvena jų gatvės 112, t. y. 110 name. Taksi vairuotoją matė pirmą kartą. M. prašė pagalbos, vandens. Jis patyrė sumušimą, skaudėjo jam krūtinę, galvą. O. B. buvo ryškiai įpykęs ir siekė „įkrėsti“ žmogui. Buvo siekiamybė eiti link to žmogaus ir agresyvus jo elgesys. Buvo necenzūriniai kaltinamojo žodžiai. Liudytojas išgirdo žmonių šūksnius. M. atrodė blaivus, o B. – išgėręs, jis vaikščiojo truputį svirduliuodamas. O. B. baltos spalvos marškinėliai buvo suplyšę. Nematė, kad būtų suplyšę nukentėjusio marškinėliai. Nežino, ar M. būsena buvo suvaidinta. Žmogus buvo emociškai sutrikęs. Kitą dieną matė, kad O. B. paakiai buvo mėlyni. Po įvykio su juo apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykio metu buvo T. Z., jo žmona, kaltinamojo žmona O., liudytojas ir liudytojo žmona. Liudytojo žmona atnešė vandens nukentėjusiam. Po to ji nuėjo namo. Tada kaltinamojo žmona ir T. Z. bandė vesti O. B. namo. Kaltinamasis burnojo, bet leidosi vedamas namo. Buvo agresyvus jo elgesys. Kaltinamojo žmona irgi buvo išgėrusi. Tai liudytojas jautė iš kvapo. Kaltinamojo žmona ramino vyrą, nekonfliktavo. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo. Nežino, ar jis buvo užkurtas. Jo šviesos nedegė. Kaip suprato, tai hibridinis automobilis. Po kurio laiko tokie automobiliai išsijungia. O. B. žmona ėmėsi būdų, kad jos vyras negalėtų išvaryti to automobilio iš teritorijos – ji klausė, ką reikia daryti, kad automobilis negalėtų būti eksploatuojamas. Automobilyje buvo „Start – stop“ mygtukas. Nežino, ar jis jį įjungė, ar išjungė. Automobilis visą laiką buvo prie O. namų. Vairuotojas buvo įsėdęs į automobilį, važiavo pirmyn – atgal, nes O. vėl buvo išėjęs į lauką. Iš pradžių kelio atitvaras buvo nuleistas. Vairuotojas stengėsi išvengti konflikto su O., ir, kai šis eidavo prie jo, bandė nuvažiuoti. Vairuotojas minėjo, kad skauda krūtinėje ir galvą. Jis įtarė, kad jam trūko skrandis, nes buvo pavalgęs. Tikriausi, pats vairuotojas iškvietė greitąją. Girdėjo, kai jis kvietė medikus. Šalia stovėjo, kai atvyko greitoji medicinos pagalba. Kai su O. B. bendravo tą patį vakarą, mėlynių po akimis nematė, be to, buvo tamsu. Vairuotojas buvo apsirengęs pilkšvos spalvos drabužiais. Kelnių spalvos neužfiksavo. Nežino, kas pakėlė kelio atitvarą – gal kas iš kaimynų. Tikslas buvo išvažiuoti. O. buvo įpykęs. Jis sakė: „tegul išsinešdina iš čia tas žmogus, nenoriu jo čia matyti“. Jo žmona atnešė nukentėjusiajam vandens. Nematė to, kad jo žmona ir kaltinamojo žmona bandytų ištraukti kaltinamąjį iš automobilio. Nebuvo taip, kad liudytojas su žmona ištrauktų kaltinamąjį iš nukentėjusiojo automobilio.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 21–26).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame užfiksuota, kaip 2020 m. liepos 26 d. 01.50 val. N. M. kvietė policiją, pranešdamas, kad ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, jį užpuolė agresyvus klientas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai O. B.), kuomet jis vykdė pavėžėjo (taksi) paslaugas, kuris už kelionę nesumokėjo, nuo užpuoliko jį bandė apginti šalia gyvenantys asmenys, jam taip pat sunku kvėpuoti, skauda galvą (1 t., b. l. 36–37).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti keturi vaizdo įrašai, pateikti iš įvykio vietos, užfiksuoti policijos uniformose esančiomis kameromis. Atidarius įrašą „2020_0726_020945_011“ matyti užrašas, fiksuojantis įvykio datą ir laiką. Matyti kaip nuo 02.09 val. policijos pareigūnas sako automobilyje sėdinčiam vyrui (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. M.) „gerai, einam“, pastarasis, išlipęs iš automobilio, eina į greitosios pagalbos automobilį. Automobilis, iš kurio išlipo N. M., yra pavėžėjo (duomenys neskelbtini) automobilis su skiriamaisiais ženklais. Matyti, kaip greitosios pagalbos automobilyje sėdintis N. M. nurodo, kad jam sukasi galva. Greitosios pagalbos darbuotojos tikrina N. M. spaudimą, matuoja temperatūrą. Pastarojo paklausia, kur skauda labiausiai, N. M. atsako, jog galvą, nurodo, kad jį pykina, taip pat skaudą kairįjį riešą. Policijos pareigūnai susitaria su N. M., kad jam priklausantį automobilį nutransportuos iki Klinikų aikštelės. Atidarius vaizdo įrašą „2020_0726_021444_012“ matyti pirmojo įrašo tęsinys. Matyti, kad N. M., sėdėdamas greitosios pagalbos automobilyje, laiko galvą priglaudęs prie savo ištiestos kairės rankos. Pareigūnas prašo nurodyti jo telefono numerį. Tuomet policijos pareigūnas nueina iki jo automobilio, paima telefoną ir nuneša į greitosios pagalbos automobilį, paduoda jį N. M.. Pastarasis prašo automobilio raktus palikti ligoninės sargui, teigia, kad jam labai bloga. Policijos pareigūnas eina prie kolegos, prie kurio ateina moteris ir vyras. Pareigūnas, atėjusio vyro (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai T. Z.), paklausia, kuriame name jis gyvena? Pastarasis parodo namą. Policijos pareigūnas klausia, koks namo numeris? Pastarasis atsako, jog „100“. T. Z., rodydamas pirštu į moterį (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai O. B.), kalbančią su kitu policijos pareigūnu, nurodo, jog „va čia atėjo ta pati moteris, kur viskas įvyko“. O. B. paklausiama, „kas čia buvo?“, ji atsako, jog „kaimynas matė“. Tuomet T. Z. policijos pareigūnui nurodo, jog „čia su tuo taksi vairuotoju buvo problemų“. Pareigūnas klausia „kas čia buvo?“, T. Z. atsako „jisai pradėjo jiems čia vadovauti, aiškinti, o žmonės paprašė, nu kai išsikvieti taksą, kad parvežtų namo, o jis pradėjo jiems vadovauti ir prasidėjo čia tas konfliktas“. Policijos pareigūnas klausia „kas pradėjo vadovauti?“, T. Z. atsako, jog „taksistas, nu sutinkat, kad jeigu žmogus išgėrė, tai girtas negali vairuoti, jis išsikviečia (duomenys neskelbtini) kad parvežtų namo, o jis pradėjo savo paradą vadovauti. Aš juos išskyriau, kad nebūtų problemų, visas tas reikalas ir yra“. T. Z. nurodo, jog „aš pats esu viešo transporto vairuotojas, nu taip negalima daryti, suprantat, nu irgi įlipa visokių žmonių, bet turi būti balansas, jeigu tu dirbi tokį darbą, tai turi būti mandagus, o aiškinti žmogui kiek jam gerti, kiek negerti – irgi absurdas, nesąmonė iš tikro“. Policijos pareigūnas klausia T. Z., ar jis važiavo kartu? Pastarasis atsako, jog „ne, aš čia, kai jie įvažiavo“. Policijos pareigūnas klausia „jis mušėsi čia su juo?“, jis atsako, jog „nesimušė, jie tampėsi, žinot kaip būna, tu man už maikės, aš tau už maikės – toks konfliktas ir buvo“. Policijos pareigūnas sako „toks konfliktas? Jam dabar silpna, bloga“. T. Z. nurodo „aš tik juos išskyriau, kad daugiau problemų nebūtų, man ir kaimyno gaila, o šito žmogaus nepažįstu, kam tos problemos“. Policijos pareigūnas klausia „kur gyvenat?“, pastarasis atsako, jog (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnas atsisuka prie kolegos, prie kurio stovi moteris (nustatyta, kad tai O. B.). Policijos pareigūnas klausia O. B. „kur vyras?“, ji atsako, jog „namuose“. O. B. nurodo „mes įsėdom į taksi ir jis iškart pradėjo mus pulti“. Policijos pareigūnas klausia jos vyro duomenų, ji nurodo „O. B.“. Taip pat nurodo, jog „mes ne pirmą kartą kviečiam taksi, bet nu tikrai žmogus agresyviai“. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą „2020_0726_021943_013“ matyti antrojo vaizdo įrašo tęsinys. Matyti, kaip policijos pareigūnas nueina prie automobilio, atsisėda ir sako kolegai „važiuojam, vyrą pasiimsim“. Policijos pareigūnas išlipa iš automobilio, prie jo prieina O. B. ir pradeda sakyti, kad „noriu, kad viskas būtų užrašyta“. Policijos pareigūnas jai paaiškina, kad atvažiuos tyrėjas ir jis viską užrašys. Policijos pareigūnai nueina į tarnybinį automobilį ir nutaria važiuoti iki O. B. pasikalbėti. O. B. reikalauja užrašyti jos parodymus, pareigūnai dar kartą paaiškina, kad atvažiuos tyrėjai ir viską užrašys, prašo pastarosios pakelti atitvarą, kad jie galėtų nuvažiuoti iki jos namų pasikalbėti su jos vyru O. B.. Pareigūnai įvažiuoja į kiemą ir išlipa iš automobilio. Atidarius ketvirtąjį įrašą „2020_0726_022442_014“ matyti trečiojo įrašo tęsinys. Matyti, kaip policijos pareigūnai eina į namą kartu su O. B.. Pastaroji nurodo, jog „mes, žinokit, tikrai nesam kažkokie, bet nu jeigu žmogus mus puola“. O. B. įleidžia policijos pareigūnus į namus, jie pastarosios klausia „kur yra vyras?“. Ji garsiai pašaukia O. B. „ateik, policija“. Matyti, kaip laiptais nusileidžia O. B., vilkintis tik apatinius, ir pasako „labas vakaras, prašau, imkit prašau“. Policijos pareigūnas atsako „mes atvažiavome, kad viską išsiaiškinti“. O. B. nurodo, jog „mes buvom svečiuose“. Policijos pareigūnas sako „mes turime O. duomenis“, pastarasis atsako „taip, O. turit duomenis, aš irgi turiu taksisto duomenis“. Policijos pareigūnas klausia „kas tarp jūsų įvyko, sakykit?“. O. B. nurodo, jog „aš važiavau, jis ant manęs puolė, net keiksmažodžiais, tipo aš toks ir anoks, kad aš prakeiktas vartotojas puolu čia kiekvieną kartą, važiuoju kur noriu, tas anas, nu blet, ar aš durnas ar kas“. Policijos pareigūnas dar kartą klausia „kas tarp jūsų įvyko?“. O. B. atsako, jog „nieko, muštynės, tiesiog buitinės muštynės. Jis tiesiog mane užpiso, tiesiogiai šnekat užpiso. Jis varė varė, aš takse tylėjau, ar tu durnas, ar kas tau yra sakau. Jis ant manęs varė varė varė. Aš jam sakau, ko čia ant manęs stumi“. O. B. nurodo policijos pareigūnui, jog „aš tikrai norėjau skambinti į (duomenys neskelbtini) ir paskųsti, kad vairuotojas yra nestabilios psichikos“. Kitas policijos pareigūnas nurodo O. B., jog „jį (N. M.) daktarai išsivežė“. Pastarasis atsako „jį daktarai išsivežė?“. Taip pat nurodo „eikit, jis pats išvažiavo su savo taksu, blet“. Policijos pareigūnas jam pakartoja, kad taksi vairuotojas buvo išvežtas su greitąja medicinos pagalba. O. B. klausia, „nu ir kas jam buvo? Mane irgi greitoji gali išvežti. Man stuburo išvarža. Jis man sumušė stuburą“. Policijos pareigūnas sako „tai kvieskitės greitąją“. Pastarasis, atsisukęs į sutuoktinę O. B., sako „viskas, kviesk greitąją, kviesk greitąją, nes man viskas, vsio, koma“ ir nukrenta ant grindų. O. B., toliau gulėdamas ant grindų, sako „man viskas, kviesk greitąją, kviesk greitąją“. O. B. sako „aš nežinau ką daryti“. Taip pat nurodo, jog „nu mes išėjom iš svečių, mes išgėrę“. O. B., toliau gulėdamas, rėkia „kviesk greitąją“. Policijos pareigūnas nurodo O. B. padėti telefoną. Pastaroji nurodo, jog „aš nežinau ką daryt, mes nesame kažkokie degradavę žmonės“. Policijos pareigūnas nueina ir kviečia pagalbą nurodydamas, kad sulaikys vyrą, o kitas vairuotojas yra Klinikose. Matyti, kaip ant grindų gulintis O. B. toliau rėkia, tačiau negalima suprasti, ką konkrečiai jis sako (1 t., b. l. 40–42).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusysis N. M.patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų esmines aplinkybes (1 t., b. l. 101–108).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1771/020 (02) nurodyta, kad N. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairio pakinklio duobėje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 26 d. Sužalojimai galėjo būti patirti krintant, spiriant, smūgiuojant rankomis (1 t., b. l. 52–53).
Savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. M. pateikė marškinius ir kelnes, kuriuos vilkėjo įvykio metu (1 t., b. l. 69–70).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti marškiniai ir kelnės, pateikti N. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Matyti, kad tai vyriškos, pilkos spalvos su guma kelnės. Kelnės yra purvinos, matyti, kad kairė kelnių pusė yra purvinesnė – žemėta per visą ilgį, o dešinė pusė purvina ties kelnių apačia. Kelnės nėra suplyšusios. Taip pat matyti, kad tai pilkos spalvos vyriški XL dydžio marškiniai. Ant marškinių kraujo žymių nėra. Matyti, kad marškiniai yra purvini. Marškinių priekinėje dalyje, ties pečiais, yra rudos spalvos dėmės, kurios yra panašios į molio/smėlio išteptomis dėmėmis. Marškinių rankovės iš už nugaros, apačioje yra su rudomis dėmėmis. Iš marškinių nugarinės dalies, kairėje pusėje matyti 12,5 cm nuo pečių linijos siūlės žemyn – įplyšimas. Plyšimo ilgis 19 cm (1 t., b. l. 72–79).
Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ duomenyse nurodyta, kad 2020 m. liepos 26 d. 03 val. 19 min. 17 sek. O. B. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 5).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis veikė tyčia, jo veiksmų pobūdis, intensyvumas rodo, kad jis siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padaryti sužalojimus.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad O. B. 2020 m. liepos 26 d. apie 01.36 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli namo Nr. 100, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą N. M. atžvilgiu, t. y. mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam N. M. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairio pakinklio duobėje ir dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad nukentėjusysis N. M. pajuto smūgį į kojas ir nukrito, jam buvo sužalota plaštaka, jam buvo suduoti smūgiai į galvą, buvo pamušta akis. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuotas valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1771/020. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad sukonfliktavo su taksi vairuotoju. Apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiojo skambutis bendruoju pagalbos telefonu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis N. M. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 935,52 Eur turtinės žalos atlyginimo – kaip 842,52 Eur negautų pajamų, 90 Eur nepataisomai suplėšytų ir sugadintų kelnių bei marškinių bei 3 Eur už nesumokėtą kelionę, viso 3935,52 (2 t., 76–80). Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam skaudėjo galvą ir krūtinę, jį pykino, jautė fizinį skausmą, be ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jam buvo padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairio pakinkio duobutėje ir dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po įvykio N. M. gydėsi namuose, dėl ko negalėjo dirbti. Įvykio metu buvo sužalota ne tik nukentėjusiojo sveikata, tačiau jis jautė ir stresą, baimę ir išgąstį, nes nežinojo koks agresyvus gali būti neblaivus klientas O. B. ir kuo gali baigtis konfliktas. Po įvykio pablogėjo nukentėjusiojo N. M. psichologinė būklė, jis taip pat jaučia diskomfortą, stresą ir nerimą, jaučiasi nesaugiai darbo aplinkoje. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur dydžio suma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam N. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis N. M. patyrė nesaugumo jausmą, kadangi buvo sužalotas savo darbo aplinkoje, dėl sužalojimų jis kurį laiką negalėjo dirbti, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinių O. B. veiksmų N. M. patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius nepatogumus, psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam N. M. atmestina.
Nukentėjusysis N. M. baudžiamojoje byloje prašė priteisti negautas pajamas, patirtą žalą už suplėšytus drabužius ir neapmokėtą pavežėjimą – 935,52 Eur. N. M. (duomenys neskelbtini) darbuotojo (pavežėjo) paskyra buvo blokuota nuo 2020 m. liepos 28 d. 17:45:02 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 20:04:58 val. Remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktomis N. M. balanso suvestinėmis negautos pajamos yra 842,52 Eur. Negautos pajamos apskaičiuotos pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas ataskaitas, t. y. sudėjus gautas pajamas už 8 mėnesių laikotarpį; iš gautų pajamų atėmus 8 mėnesių laikotarpio išlaidas ir gautą sumą padalinus iš 245 dienų (8 mėnesių dienos); gautą sumą padauginus iš 14 dienų (dvi savaitės, kuomet N. M. negalėjo dirbti). Nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepataisomai suplėšytos ir sugadintos kelnės bei marškiniai, kurių vertė 90 Eur. Taip pat kaltinamasis nesumokėjęs už kelionę 3 Eur (2 t., b. l. 79).
Teismas pažymi, kad iš pateiktų nukentėjusiojo paskaičiavimų, paaiškinimų, matyti, kad nukentėjusysis patyrė 935,52 Eur turtinės žalos, iš kurių 842,52 Eur yra negautos pajamos, 90 Eur už sugadintus jo daiktus ir 3 Eur už nesumokėtą pavėžėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo turėtos turtinės žalos išlaidos – 935,52 Eur išieškotinos iš kaltinamojo O. B..
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl to, kad N. M. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 122,42 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. B. pateikė mokėjimo kvitą, kad Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino (2 t., b. l. 173).
Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo O. B. nepriteistinas.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo O. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas A. T. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis nėra jos artimas giminaitis. Apie 12 metų pažįsta kaltinamąjį. Susipažino su juo, kai vaikai prieš 12 metų pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Vaikai jau dvyliktokai, jie kartu bendrauja. Ji girdėjo istoriją, kad įvyko susistumdymas su taksistu. Nori būti O. B. laiduotoja. Žino, kad O. B. prisipažįsta kaltu, gailisi. Yra ne kartą ir į užsienį kartu važiavę su O. B.. Kiek žino iš pasakojimų, tai apsižodžiavo O. B. su nukentėjusiuoju. Agresijos iš O. B. pusės niekada nepastebėjo. Kaltinamasis dirba statybose darbų vadovu. Galimos laiduotojos vyras yra įmonės, kurioje dirba O. B., direktorius. Užsiima miškų kirtimu ir kt. Ji mano, kad galėtų daryti įtaką O. B.. Ji yra neteista, neturi priklausomybių, psichinių sutrikimų, yra vyresnė už O. B.. Ji dažnai susiskambina su O. B., kartu kas savaitę vyksta į pažinties keliones. Bendravimas su juo yra pastovus. Gali garantuoti už kaltinamąjį, kad daugiau nenusikals, juo pasitiki. Žino, kad O. B. mama gyvena Londone, brolis – Sankt Peterburge. Brolis turi šeimą. O. B. tėtis yra miręs. Prašo laidavimo be užstato.
Prokuroras siūlė taikyti laidavimą 1 metams be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl O. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis O. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 38–39), baustas administracine tvarka, dalį baudų sumokėjęs (2 t., b. l. 40–41), teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis O. B. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 44), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 47), yra pakaltinamas.
Bylos duomenys patvirtina, jog A. T., kaltinamojo gera pažystama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (2 t., b. l. 118), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 132–134), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 115). Su O. B. sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. T. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo pažįstamui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. T. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato A. T. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vyriški marškiniai ir kelnės, pateikti N. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate (1 t., b. l. 82) – grąžintini N. M.; kompaktinis diskas su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, esantis voke byloje (1 t., b. l. 35), kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, užfiksuoti policijos uniformose esančiomis vaizdo kameromis, esantys voke byloje (1 t., b. l. 39, 45) – paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
O. B. perduoti laiduotojos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti laiduotojai A. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
O. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš O. B. nukentėjusiojo N. M. naudai – 500 Eur (penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimo ir 935,52 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus, 52 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vyriškus marškinius ir kelnes, pateiktas N. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate – grąžinti N. M.; kompaktinį diską su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, esantį voke byloje, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, užfiksuotus policijos uniformose esančiomis vaizdo kameromis, esančius voke byloje– palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.