Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13441-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25290061818, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

7. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą administracinių nusižengimų byloje, bylą išnagrinėjo tinkamai, o priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Teismas pažymi, jog ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybė kyla vien dėl deklaracijų nepateikimo ar pavėluoto pateikimo fakto, nepriklausomai nuo to, ar atsirado realių neigiamų pasekmių, ar deklaracijos buvo „nulinės“. Todėl E. S. argumentai, kad įmonė faktiškai nevykdė veiklos, negeneravo pajamų ir neatsirado mokestinių prievolių, savaime nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo pagrindo, nes pareiga laiku pateikti deklaracijas yra imperatyvi ir nepriklauso nuo įmonės veiklos ar deklaruojamų duomenų apimties.

12. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

13. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-751 42² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

14. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkte nustatyta, jog mokestinio laikotarpio registrų duomenis VMI privalo pateikti fizinio asmens mokestinio laikotarpio – iki kito pusmečio pirmo mėnesio 20 dienos. Jeigu fizinis asmuo teikia kalendorinio mėnesio PVM deklaraciją – iki kito mėnesio 20 dienos.

15. Pažymėtina, kad nors asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, skunde akcentuoja įmonės veiklos nevykdymą ir pajamų negavimą, iš taikytinų teisės aktų matyti, kad pareiga teikti PVM deklaraciją, mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją bei PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis siejama ne su faktiniu pelno ar pajamų gavimu, bet su juridinio asmens, kaip mokesčių mokėtojo, statusu ir jam nustatyta mokestine apskaitos bei deklaravimo pareiga. Todėl vien aplinkybė, kad deklaracijose būtų nurodomi nuliniai duomenys, neatleidžia nuo jų pateikimo nustatytais terminais.

16. PVM deklaracija turi būti teikiama už kiekvieną mokestinį laikotarpį, kai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, nepriklausomai nuo to, ar per tą laikotarpį buvo vykdyta aktyvi ekonominė veikla. Analogiškai mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija privalo būti teikiama už kiekvieną mokestinį laikotarpį, o PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys turi būti teikiami mokesčių administratoriui teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Šios pareigos yra savarankiškos ir imperatyvios, jų vykdymas nepriklauso nuo subjektyvaus mokesčių mokėtojo vertinimo apie veiklos apimtį ar finansinę situaciją.

17. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip juridinio asmens vadovė, yra atsakinga už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, įskaitant mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir sustabdžius veiklą ar laikinai jos nevykdant, juridinis asmuo išlieka teisinių santykių subjektu, turinčiu pareigas mokesčių administratoriui, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka atleistas nuo konkrečių deklaravimo prievolių. Byloje nenustatyta, kad iki deklaracijų pateikimo termino pabaigos asmeniui būtų buvęs suteiktas atleidimas nuo minėtų deklaracijų teikimo.

18. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad veiklos nevykdymo įregistravimas buvo atliktas 2025 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po to, kai buvo suėję deklaracijų pateikimo terminai. Vadinasi, deklaracijų teikimo pareiga egzistavo jų pateikimo terminų momentu, todėl asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėjo objektyvią galimybę ir pareigą jas pateikti laiku.

19. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, argumentai dėl buhalterio neturėjimo ar finansinių sunkumų nepaneigia deklaravimo pareigos. Juridinio asmens vadovas, pasirinkdamas vykdyti veiklą ar jos nevykdyti, prisiima atsakomybę už teisės aktuose nustatytų prievolių laikymąsi. Buhalterinės apskaitos organizavimas yra vadovo atsakomybės sritis, todėl resursų trūkumas ar administraciniai nepatogumai negali būti vertinami kaip objektyvios, nuo valios nepriklausančios aplinkybės, šalinančios atsakomybę.

20. Kritiškai vertintini E. S. argumentai, kad deklaracijos buvo pateiktos savarankiškai ir gera valia bei kad buvo pateiktas paaiškinimas apie veiklos nevykdymą. Deklaracijų pateikimas po nustatyto termino pašalina pažeidimo tęstinumą, tačiau nepanaikina jau padaryto administracinio nusižengimo fakto, kadangi, kaip minėta ankščiau, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Be to, veiklos nevykdymo įregistravimas ar išregistravimas iš PVM mokėtojų registro neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo pareigos laiku vykdyti teisės aktuose nustatytas deklaravimo prievoles, kol tokia pareiga egzistuoja. Be to, deklaracijų pateikimas pavėluotai patvirtina, kad techninių ar objektyvių kliūčių, kurios būtų visiškai užkirtusios kelią pareigų įvykdymui, nebuvo. Tai reiškia, kad deklaracijos galėjo būti pateiktos ir iki nustatyto termino pabaigos, tačiau tai nebuvo padaryta.

21. Vertindamas dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. VMI-01-ANR_N-13441-2025 nurodytą, E. S. atsakomybę sunkinančią atsakomybę – pakartotinumą – teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinių nusižengimų pakartotinumas nustatomas tuo metu, jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo 1) per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba 2) nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog E. S. anksčiau jau yra bausta už analogiško pobūdžio pareigos nevykdymą – jai jau buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas – pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, šis nutarimas buvo priimtas 2025 m. spalio 6 d. Pagal ANK 621 – 623 straipsnių nuostatas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, jeigu nutarimas nėra apskųstas apylinkės teismui. Pažymėtina, jog šia nutartimi nagrinėjamas administracinis pažeidimas buvo padarytas 2026 m. spalio 16 d., 00.01 val., t. y. dar neįsiteisėjus 2025 m. spalio 6 d. nutarimui, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pakartotinumas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju, buvo pritaikyta netinkamai, kadangi, sutinkamai su aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, vien aplinkybė, jog administracinių nusižengimų registre yra įrašas apie anksčiau priimtą nutarimą, savaime dar nereiškia, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas ANK 40 straipsnyje apibrėžtas pakartotinumas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-505-468/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-481-468/2025).

22. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

23. Spręsdamas dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, teismas pažymi, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi sankcija – įspėjimas arba bauda, o nuobauda turi būti individualizuojama atsižvelgiant į ANK 34 ir 37 straipsniuose įtvirtintus principus. Nagrinėjamu atveju institucija, skirdama 230 Eur baudą, be kita ko, rėmėsi atsakomybę sunkinančia aplinkybe – pakartotinumu. Kaip konstatuota šioje nutartyje, pakartotinumas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas pagrįstai, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti vertinama skiriant nuobaudą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad 230 Eur bauda yra per griežta, nei būtina administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, paskirta piniginė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl šiuo atveju bauda mažintina iki sankcijoje nustatyto minimumo – 200 Eur. Tokia bauda, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei yra pakankama administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Nors nusižengimo padarymo metu ankstesnis nutarimas dėl analogiško nusižengimo nebuvo įsiteisėjęs, tačiau teismo vertinumu , tai kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne pirmą kartą baudžiamas už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, be to iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog yra administracine tvarka bausta už kitus administracinius nusižengimus, teismo vertinimu nuobaudą švelninti iki įspėjimo nėra pagrindo.

24. Esant šioms aplinkybėms, E. S. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-13441-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25290061818, keistinas, švelninant paskirtą baudą, mažinant ją nuo 230 Eur iki 200 Eur, kaip proporcingą ir pakankamą nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-13441-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25290061818, pašalinti iš nutarimo sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą ir už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą E. S. paskirtą baudą švelnininti bei paskirti 200 Eur dydžio piniginę baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.