- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1631-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18152-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, kriminalinei Lietuvos „teisingumo“ ministerijai, kriminalinei Lietuvos generalinei prokuratūrai, kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjai D. J. dėl žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti jam žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, baudžiamojoje byloje Nr. I-68-710/2012 ir vilkinimo bei civilinėje byloje Nr. 2-7006-807/5015, nurodydamas, kad ieškinį reikšia reiškia kriminalinei Lietuvai, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijai, kriminalinei Lietuvos generalinei prokuratūrai, kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį.
Teismas pažymėjo, jog teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.
Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinys nepriimamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme, tai pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį būtina motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją reikia kreiptis, kad reikalavimai būtų išnagrinėti. Tačiau teismas nutartyje to nenurodė. Teismas nenurodė motyvų, kodėl turi būti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatydamas, kad ieškinys paduotas neegzistuojantiems atsakovams, todėl yra grąžintinas. Pagal minėtus straipsnius neteisingas teismo pavadinimo nurodymas ar pavadinimo nenurodymas nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą ir išnagrinėti reikalavimus, jeigu procesinis dokumentas nagrinėtinas teisme. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį bei nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese. Niekas negali būti teisėju savo paties bylose, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo teismuose principas. Toks precedentas nustatytas civiliniame procese 2012 m. gegužės 16 d. kriminalinės institucijos Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, 2015 m. kovo 23 d. kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2837-603/2015, kriminalinės Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015 ir kitose. Tačiau kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pseudoteisėja E. Z. ir toliau nagrinėja civilinę bylą prieš kriminalinę instituciją Vilniaus miesto teismą ir pseudoteisėją D. J., nors minėtose nutartyse nustatyta, kad to paties teismo teisėjai negali nagrinėti civilinių bylų prieš kitus to paties teismo teisėjus dėl pagrįstų abejonių jų nešališkumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu ir atsisakymu jį priimti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams kriminalinei Lietuvai, kriminalinei Lietuvos „teisingumo“ ministerijai, kriminalinei Lietuvos generalinei prokuratūrai, kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjai D. J., reikalaudamas priteiti jam iš kriminalinės Lietuvos 506.791,33 Lt (146.829 €) turtinės ir neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-710/2012 ir civilinėje byloje Nr. 2-7006-807/2015. Tačiau ieškinyje nurodoma, jog 2007 m. sausio 19 d. prieš ieškovą atsakovas kriminalinė Lietuva pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-0003-07 per savo kriminalines pseudoteismų, pseudoprokuratūros ir kitas institucijas, vykdant BK 100 straipsnio nusikalstamą veiką ieškovo ir artimųjų atžvilgiu, tikslu žudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį, kankino, persekiojo, sulaikydavo, areštuodavo ar kitaip atimdavo laisvę. Tam atsakovo kriminalinės Lietuvos pseudoteismų ir pseudoprokuratūrų bei kitų institucijų kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai organizuotai fabrikuodavo baudžiamąsias bylas. Ieškovas taip pat nurodo, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama krata, matant ieškovo mažamečiams vaikams ir sergančiai motinai. Taip pat ieškovas nurodo, jog pateikus šį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-7006-807/2015 kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pseudoteisėja D. J. pradėjo tyčia neteisėtai vilkinti ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą iš esmės, kad organizuotai su kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo kriminaliniais nusikaltėliais ir recidyvistais pseudoteisėjais vilkintų ir neatlygintų ieškovui padarytos ir patirtos žalos.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
Iš dalies sutiktina su ieškovu, jog pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ieškovui jau buvo kartą išaiškinta, kad pareiškėjas, įvardindamas atsakovus, ne per klaidą, o sąmoningai nurodė ,,kriminalinė Lietuvos Respublika“, ,,kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“. Duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat patvirtina šią išvadą, nes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pareiškėjui ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Todėl cituojamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad toks A. B. ieškinys pagrįstai buvo pripažintas nenagrinėtinu teisme. Nagrinėjamoje byloje ieškovas vėl pakartotinai 2015 m. gegužės 22 d. reiškia ieškinį, atsakovais taip pat nurodydamas „kriminalinę Lietuvą“, „kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą“ ir „pseudoteisėją D. J.“. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys yra nepriimtinas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pažymėtina, jog sąlygos civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, kilti yra nustatytos CK 6.271-6.272 straipsniuose, kuriais reikia vadovautis reiškiant ieškinį minėtiems atsakovams. Teisėja D. J. civilinę bylą Nr. 2-7006-807/2015 užbaigė 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, kuria ieškovo ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui. Minėta nutartis buvo palikta nepakeista ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1389-640/2015. Taigi nebuvo nustatyta jokių neteisėtų teisėjos veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuris nėra nagrinėtinas teisme, taip nėra jokio teisinio pagrindo su tapačiu pareiškimu kreiptis į jokią kitą instituciją.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.