- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1389-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28100-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 506791,33 Lt padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-01 nutartimi (b.l. 28-29) ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. įpareigojo ieškovą A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti joje nurodytus trūkumus ir išaiškino, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju prie ieškinio priedai ir kiti dokumentai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, teismui nepateikti. Be to, ieškinyje nurodyti du atsakovės atstovai, todėl atitinkamai turi būti pateikta ieškinio ir jo priedų kopijų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi (b.l. 37-38) ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo baudžiamoje byloje Nr. I-68-710/2012 laikė nepaduotų ir kartu su priedais, išskyrus teismui skirtą egzempliorių, grąžino juos padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog 2014-12-01 teismo nutartis ieškovui įteikta tinkamai ir, kad teismo nustatytu terminu ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 42-43) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartyje netinkamai taikomas ir pažeidžiamas CPK 121 str. 1 d., nes nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, kad ieškovas nepranešė apie procesinių dokumentų įteikimo būdo pakeitimą. Taip pat nurodo, kad faksu iš Lietuvos Respublikos teismų yra gavės įvairių dokumentų, taip pat teismams pranešęs apie savo adreso pasikeitimą, todėl teismas iš šioje byloje žinojo apie apelianto naują procesinių dokumentų įteikimo adresą. Nurodo, kad nėra motyvų/sutrumpintų motyvų dėl išvados, kad iki nurodyto termino nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje nustatyta, jog apelianto 2014-08-20 pateiktam ieškiniui pirmosios instancijos teismas 2014-12-01 nutartimi nustatė terminą per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos pašalinti trūkumus. Apeliantui ieškinio trūkumų nepašalinus 2015-03-16 nutartimi jo ieškinys laikytas nepaduotu.
Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK II skirsnio nuostatos ,,Įteikimas“. CPK 117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (nuo 2011-10-01 gal. įst. redakcija). Minėtos teisės normos, priešingai nei iki 2011-10-01 galiojanti jų redakcija, nenumato galimybės dalyvaujančio asmens sutikimu procesinius dokumentus įteikti jam per telekomunikacijų galinius įrenginius.
CPK 122 str. 1 d. nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ str. 4 p. nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. teismo siunčiamų procesinių dokumentų tinkamu įteikimu elektroninių ryšių priemonėmis laikytinas tik toks įteikimas ir tik toks dokumentas, kuris yra tinkamai skaitmenizuotas aukščiau nurodytu būdu. Minėtas procesinių dokumentų skaitmenizavimo būdas yra galimas tik elektroninėse bylose, kurios yra užvedamos Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Žin., 2012, Nr. 147-7579; 2013, Nr. 2-60) nustatyta tvarka, t.y. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Šiuo atveju ieškovas nesikreipė į teismą elektroninėms byloms nustatyta tvarka, o ieškinį, apeliacinį bei atskirąjį skundą teismui pareiškė paštu, rašytine forma, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios teisės apeliantui procesinių dokumentų įteikti kitu, nei registruoto laiško siuntimo būdu, kadangi teismo procesinis dokumentas negalėjo būti skaitmenintas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo nustatyta tvarka.
Pareigos apeliantui išsiųsti faksu procesinius dokumentus, pagal jų priėmimo metu galiojančias CPK nuostatas, teismas, kitaip nei tai tvirtina apeliantas, neturėjo. Kita vertus, pripažintina, jog aktyvūs teismo veiksmai, informuojant proceso dalyvį apie civilinės bylos eigą visomis įmanomomis tame tarpe ir elektroninių ryšių priemonėmis, atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Tuo tarpu proceso inicijavusio apelianto, elgesys - adreso, kuriuo korespondencijos apeliantas neatsiima, nurodymas kaip tinkamas adresas korespondencijai įteikti vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis CPK 7 str. 2 d., 42 str., 5 d. įtvirtintų bendrųjų šalies pareigų - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, bei nesuderinamas su CPK 121 str. nustatyta pareiga informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdą ar adresą. CPK 121 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taigi, teismui išsiuntus procesinius dokumentus paskutiniu žinomu ieškovo adresu, jie laikomi tinkamai įteiktais.
Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, sutrumpintų motyvų, jog iki nurodyto termino nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nutarties dalyje, aiškiai ir ne dviprasmiškai nurodė, kad: „teismo nustatytu terminu ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“. Byloje nėra duomenų, kad per nurodytą terminą ieškovas pašalino nutartyje nurodytus trūkumus, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.