Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-226-1132/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
1-226-1132/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24566-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
D. M.
Civilinis ieškovas
G. K.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Artūras Andriukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-226-1132/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24566-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

ekspertei Z. M.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei M. K.,psichologei J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda pakeista į 1 paros arešto bausmę;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 35 parų areštas ir 2 MGL (250 Lt) bauda.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 36 parų arešto bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 6 MGL (780 Lt) bauda.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225,90 Eur) bauda pakeista į 3 parų arešto bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmė atlikta 2019 m. liepos 17 d., teistumas išnykęs. Teistas Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Žemesnės instancijos teismas

D. M. 2024 m. birželio 20 d. apie 19.34 val., privataus namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: rankomis pastūmus nukentėjusįjį ir šiam pagriuvus ant žemės, koja ne mažiau du kartus spyrė į galvą, po ko pasilenkęs ne mažiau du kartus rankos kumščiais trenkė į galvą, dėl ko G. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas vyko praeitą vasarą, birželio mėnesį, galėjo būti 2024 m. birželio 20 d. Jis apie 16–18 val., pro nerakinamus vartelius atėjo pas nukentėjusįjį į namus (duomenys neskelbtini). Pas nukentėjusįjį atėjo, nes jis per socialinius tinklus jį įžeidinėjo, taip pat prieš kelias dienas buvo kivirčas, nes buvo užstatęs jo (D. M.) mašiną, buvo iškviesti pareigūnai, todėl norėjo išsiaiškinti, kas jam yra. Nukentėjusysis sėdėjo fotelyje ir pasakė užeiti. Taip pat ant stalo, prie nukentėjusiojo buvo peilis. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, o jis buvo blaivus. Jis nukentėjusiojo paklausė kas jam negerai, jokio pokalbio tarp jų nebuvo, nes nukentėjusysis pasiėmė peilį, atsistojo ir pasakė „ateik čia“. Tada jis (D. M.) bandė gintis, porą kartų spyrė į tą peilį ir peilis iškrito. Nukentėjusysis po to eidamas nukrito, o jis (D. M.) pribėgo, jį papurtė ir tuo viskas baigėsi. Jis spyrė dešine koja, kuria kojos dalimi, nežino, gali būti, kad pėda, ir išmušė peilį. Kai išmušė peilį, tas peilis nukrito ant žolės, o nukentėjusysis pradėjo eiti link terasos ir turbūt užkliuvęs nukrito ant nugaros. Kai nukentėjusysis nukrito, jis (D. M.) pribėgo, paėmė peilį, padėjo jį ant stalo toliau nuo nukentėjusiojo, papurtė nukentėjusįjį ir pasakė ar jam to užteks. Kai nukentėjusysis nukrito, jis (D. M.) turėjo galimybę pasišalinti, bet jam buvo sukilęs adrenalinas, todėl pribėgo prie nukentėjusiojo jį papurtyti. Po to jis nuo nukentėjusiojo atsitraukė, o nukentėjusysis atsistojęs pasiėmė tą peilį, pasakė „nu, kas yra?“, todėl jis (D. M.) peršoko tvorą, nes nebuvo ką daryti. Viskas vyko labai greitai, kelias minutes. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai, nežino. Ten kitų asmenų nebuvo, vaiko jis net nematė. Dėl šio užpuolimo su peiliu, jis bandė rašyti pareiškimą, bet jo nepriėmė. G. M. yra jo (D. M.) buvusi sutuoktinė, bet jie kartu gyvena. Ji šio įvykio nematė ir jai apie šį įvykį jis nieko nepasakojo. Jis po įvykio grįžo namo, su žmona nekalbėjo ir iš karto išvažiavo į miestą, kad nusiramintų. Žmona apie šią situaciją sužinojo, kai pas ją atvažiavo policija. Atvykus pareigūnams, jo žmona nieko nežinojo apie šį įvykį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 94–96).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad visi kaimynai statosi mašinas ir forume jis parašė, kad patrauktų mašinas, nes pas jį atvažiuoja autobusai, sunkvežimiai krautis prekes. Kaltinamasis tyčia atvažiavo, pastatė automobilį ir jo nepatraukė. Kadangi mašinos nepatraukė, tada jis paprašė atvažiavusio krovėjo patraukti tą mašiną, nes žmonės nesupranta, ir dėl to prasidėjo konfliktas. Tada į forumą parašė „ką čia Anglijos fabrikiniai naglavoja“. Viskas vyko 2024 m. birželio mėnesį, apie 19.30 val. Jis (G. K.) su peiliu aplink terasą pjaustė žolę, taip pat pylė dekoracijas. Paskui pasidaręs kokteilį sėdėjo terasoje. Tada kaltinamasis rėkdamas kaip išprotėjęs atbėgo nuo gatvės, peršoko per tvorą, nes pas jį varteliai visada užrakinami ir pradėjo jį (G. K.) daužyti, spardyti, o vaikas išsigandęs pabėgo į antrą aukštą. Prie tvoros, iš gatvės pusės buvo padėtos paletės, tai nereikėjo šokti. Kaltinamasis tik peršokęs tvorą jį iš karto rankomis nustūmė nuo terasos, jis nugara atsitrenkė į terasos kraštą ir nukrito ant žolyno. Jam bandant stotis, kaltinamasis puolė jį spardyti. Jis bandė keltis ir buvo kojų smūgiai į šonus ir į galvą, po to dar sudavė 2 ar 4 smūgius rankų kumščiais į galvą, ausų sritį. Ar buvo smūgių į kitas kūno vietas, negali pasakyti. Tada jis (G. K.) čiupo tą peilį ir varė kaltinamąjį iš kiemo. Kaltinamasis koja išspyrė jam tą peilį, šoko į gatvę ir nubėgo. Tada kaltinamasis dar šaukė „ateik čia“, bet atėjo jo žmona ir pasakė eiti namo. Tarp jų (D. M. ir G. K.) jokio dialogo nebuvo, iškart buvo smurtas. Kaltinamajam jis negalėjo trukdyti išeiti, nes jis gynėsi, be to, tvora yra ilga, todėl negalėjo užstoti jam išėjimo. Jam buvo mėlynė ant dešinės rankos, ties dilbiu ir išorinėje pusėje ties bicepsais, taip pat buvo mėlynė ant nugaros. Mėlynės ant rankos galėjo atsirasti, kai kaltinamajam smūgiuojant į galvą, jis pakėlė ranką norėdamas apsiginti. Jo (G. K.) vaikas sėdėjo apačioje, apie 3–3,5 metro nuo įvykio vietos ir, kadangi terasa yra stiklinė, jis pamatė tą įvykį ir nubėgo į antrą aukštą. Po konflikto su vaiku apie šią situaciją pasitarti nespėjo, iškart kvietė policiją. Jam padaryta žala pasireiškė tuo, kad jis negalėjo dirbti, krauti prekių, pastoviai turėjo kentėti skausmą. Taip pat atsirado baimė vėl būti užpultam. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes, tuo metu viską atsiminė geriau.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusysis G. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. Su (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais žodžiu yra sutarę, kad jis savo asmeninį automobilį laiko (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įvažiavimu į jo namo kiemą. Kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet toliau nuo jo, kurio jis nepažįsta ir anksčiau nepažinojo, nuo 2024 m. birželio 16 d. savo asmeninį automobilį pradėjo statyti ir laikyti šalia jo (G. K.) nuosavo namo, toje vietoje, kurioje jis visada laikydavo savo automobilį ir dėl ko jis su visais (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais buvo žodžiu susitaręs. Minėtas kaimynas kartas nuo karto palikdavo savo automobilį šalia jo (G. K.) namų, jam skirtoje vietoje. Todėl kartas nuo karto su minėtu kaimynu turėdavo žodinį konfliktą, kurį spręsdavo taikiai, be policijos įsikišimo. 2024 m. birželio 20 d. jis vėl pastebėjo šalia jo (G. K.) namų paliktą minėto kaimyno automobilį, dėl to „Facebook“ „(duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai“ grupėje parašė šmaikštų komentarą apie emigrantus. Parašė „ką Anglijos fabrikiniai“. Tą pačią dieną, apie 19.34 val., būdamas namuose pradėjo vartoti alkoholį, pasidarė alkoholio kokteilį, kurį sėdėdamas namuose, terasoje vartojo. Jam sėdint terasoje ir geriant alkoholinį kokteilį pamatė, kad per tvorą perlipo vyriškis ir priėjęs prie jo pradėjo jį stumdyti. Kelis kartus jį pastūmė dėl ko jis (G. K.) nukrito ant žemės. Nukritęs galėjo susitrenkti ir susižaloti nugarą. Tada jis jam (G. K.) su koja spyrė du kartus į galvą. Dėl ko jam tris ar keturias dienas skaudėjo galvą. Po to jis (G. K.) ant terasos pamatė gulintį peilį, kurį paėmė ir su kuriuo pradėjo gintis nuo įsiveržusio asmens. Su peiliu jis minėto asmens nebandė sužaloti, tik gynėsi nuo jo, reikalavo jo pasišalinti iš kiemo. Po to minėtas kaimynas per tvorą pasišalino iš jo kiemo. Minėtą konfliktą galėjo girdėti ir matyti jo kaimynas vardu T. Jis gyvena šalimais. Policijos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sumušimo ir minėto asmens veiksmų. Prašo policijos jam išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 25–27).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis G. K. patvirtino duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad jam buvo suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai. Iš pradžių rankomis jį nustūmė, už kurios kūno vietos, nežino. Tada jis parkrito ir kaltinamasis du kartus spyrė kojomis į galvos sritį virš ausų, paskui trenkė kumščiais į abi galvos puses. Kai buvo apklaustas, jis neužskaitė to smūgio, kuriuo kaltinamasis išspyrė peilį. Policija buvo iškviesta, tą pačią dieną namuose jį apklausė ir supildė protokolą, taip pat atvažiavo vaiko teisės ir vaikas viską išdėliojo. Tą pačią dieną surašė pareiškimą. Kitą dieną jis niekur nevažiavo. Siuntimą pas medicinos ekspertą išdavė ne tą pačią dieną, kai rašė pareiškimą. Greitosios pagalbos atsisakė, nes nesijautė blogai, tik galvą skaudėjo. Jis nuvažiavo į ekspertizę trečiadienį ir jam pasakė, kad turi gauti iš policijos siuntimą, nes kitaip turės susimokėti. Tada nuvyko penktadienį, bet nebuvo ekspertės, o dėl Joninių prasidėjo ilgasis savaitgalis, todėl tik 25 dieną nuvažiavo pasidaryti ekspertizę. Ekspertizės išvadoje yra parašyta kada jis atvyko į ekspertizę. Ekspertai jį apžiūrėjo, išmatavo mėlynes, surašė ir viskas. Jis ekspertams sakė, kad jam spyrė į galvą ir ar įmanoma ką nors nustatyti, tačiau jie pasakė, kad turi suduoti iš beisbolo lazdos, kad šonuose būtų mėlynės. Nubrozdinimų likę nebuvo. Prieš įvykį ir po įvykio jis pats susižaloti negalėjo. Jam (G. K.) įvykio dieną atrodo buvo nustatytas 1,8 promilės neblaivumas. Nedarbingumo nepasiėmė, nes jis yra įmonės savininkas, pats viską dirba, todėl reikėjo dirbti (2 t., b. l. 96–98).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras, dabar sugyventinis. Jų ir nukentėjusiojo gatvės yra vienodo pavadinimo, bet jie gyvena tarsi įlankėlėje, yra jų privati valda, sąstatas kotedžų. K. važinėja per jų privačią valdą, nors iš jo gatvės niekas nevažinėja. Ji su vyru vieną rytą skubėjo važiuoti, vyras išvarė mašiną ir prisiminė, kad pamiršo išgerti vaistus, o tuo metu K. nepravažiavo, nes jie užstatė išvažiavimą, nors jie užstatė jų privačioje valdoje. Paskui jiems reikėjo išvažiuoti, bet buvo užblokuotas kelias. Po šio įvykio jie klausė K., kodėl jis taip elgiasi ir gavosi žodžių mūšis, tačiau viskas tuo ir pasibaigė. Paskui ji į „Facebook“ parašė, kad kaimynai turi gerbti vieni kitus, jie nenori dėtis vartų ir jeigu jie leidžia pravažiuoti per jų privačią valdą, reikia turėti pakantumo. Po tuo pranešimu K. parašė, kad kitą kartą jiems bus užstumta fūra ir neišeis net iš namų. Tada ji parašė, kad ten yra jų privati valda, jis teigė, kad ne jų, nors yra ir ženklas, kad tai privati valda. Taip pat K. nusiuntė visus nuosavybės dokumentus, bet kaltinamasis savo įrodinėjo, kad jis turi pilną teisę važiuoti ir jie negali statyti savo automobilio taip, kaip nori ir tas konfliktas pasibaigė. Paskui jie pastatė savo mašiną bendroje (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pareigūnai patvirtino, kad jie nieko nepažeidė, o jų mašina buvo K. nukelta su keltuvu ir padėta ant palečių. Grupėje buvo paskelbta, kad patrauktų mašiną ir paletes, nes tai trukdė eismui. K. tada parašė, kad „tegul tie Anglijos fabrikiniai patys pasitraukia“. Taip pat, dvi dienas prieš K. jų parkinge užstatė jiems mašiną, kaimynai irgi negalėjo išvažiuoti. Ji išsikvietė pareigūnus, kad patrauktų tą mašiną, nes K. atsisakė patraukti. Tada K. kažkam pasiskambino ir visaip, kaip įmanoma pradėjo ją, vaiką ir vyrą keikti, o pareigūnai negalėjo nieko padaryti. Tas įvykis, kada K. parašė žinutę „Facebook“ buvo ketvirtadienį. Ji vyrui parodė, kad apie juos taip viešai rašoma, kas nėra malonu ir ji pasakė vyrui, kad su K. reikia šnekėtis, nes visa tai turi liautis. Tada ji išėjo į terasą, o grįžusi pamatė, kad vyro nėra. Ji pagalvojo, kad vyras nuėjo šnekėtis, todėl nuėjo ir pamatė, kad vyras stovi gatvėje ir rėkauja. Jis buvo gatvėje su kitu stambiu vyru, galbūt kaimynu. Kai ji atėjo, pamatė K. su telefonu, ir tada ji pasiėmė vyrą už parankės ir nusivedė. K. tuo metu buvo savo kieme, o vyras gatvėje. K. kieme yra neaukšta, apie 1,5 m aukščio, metalinė tvora, matosi terasa, žmonės. Vyras jai nieko nesakė, tik tai, kad su K. pasišnekėjo. Paskui vyras išvažiavo, kur, ji nežino. Apie šį įvykį su vyru nekalbėjo, vyras tik sakė, kad jį su peiliu puolė, bet ji negali pernešti tokių konfliktų, todėl ir nesiplėtojo. Kai atvyko pareigūnai, vyro nebuvo. Ji su pareigūnais kalbėjo ir pasakojo visą istoriją. Ji pareigūnams nurodė, kad vyras sudavė kaimynui kaip prielaidą, kadangi vyras sakė, kad jį puolė su peiliu ir ji tada galvojo, kaip jis atsigynė, tačiau vyras jai nepasakojo, kad sudavė (2 t., b. l. 113–114).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Z. M. paaiškino, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo apžiūrėtas G. K. ir konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto ir dešinio dilbio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, 2024 m. birželio 20 d. Kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Sužalojimus galėjo sukelti ir lazda ar malka, ar bet koks kietas bukas daiktas. Daiktas galėjo judėti. Sužalojimai negalėjo būti padaryti kitu laiku, nes tam prieštarautų įvykio aplinkybės. Nukentėjusysis liepos 1 d. paaiškino, kad birželio 20 d. kaimynystėje gyvenantis jam nepažįstamas žmogus pastūmė jį ir tuo metu sužalojo dešinį šoną, ir paskui jis gavo smūgį į galvą ir dešinę ranką. Buvo matomos jau gelsvos spalvos poodinės kraujosruvos, o tai reiškia poros savaičių laikotarpį ir pagal užduotį jų atsiradimo laikas atitiktų. Techninės galimybes nustatyti tikslios dienos nėra, todėl remiantis kraujosruvų spalvomis neatmetama galimybė, kad kraujosruvos galėjo atsirasti ir 19 d. (2 t., b. l. 136–137).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. R. parodė, kad jis buvo savo kieme, sėdėjo terasoje ir išgirdo triukšmą. Tada išėjo į gatvelę pasižiūrėti ir pamatė, kad ant kaimyno kažkas rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius, kurių tiksliai įvardinti negali. Tas žmogus stovėjo ant gatvės, prie tvoros, apie 5 metrų atstumu nuo jo (T. R.), o nukentėjusysis buvo toliau, savo kieme, terasoje ir stovėjo. Tas rėkimas truko neilgai, gal porą minučių, o tada atėjo moteris ir vyrą išsivedė, tuo viskas ir baigėsi. Nematė, kad būtų kokios muštynės ir sužalojimų ant kaimyno nematė. Datos, kada visa tai įvyko, neprisimena, bet buvo dienos metas. Gatvėje stovintis vyras buvo aukštas, su barzda, gal (duomenys neskelbtini) metų, jį matė pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes (2 t., b. l. 137).

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis liudytojas A. P. parodė, kad viskas įvyko praeitą vasarą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo dienos metas, tikslios valandos neatsimena. Tėtis sėdėjo terasoje, rūkė, ilsėjosi, ir tada atėjo kaimynas, kuris peršoko tvorą, pagriebė tėtį už kaklo ir numetė ant žemės. Paskui spardė jį su pėda į pilvą. Kiek buvo spyrių, negali pasakyti, bet daugiau nei vienas. Buvo dar ir į galvą spyrių, bet nėra įsitikinęs. Paskui trenkė su rankomis į pilvą ir galvą. Bendrai smūgių buvo labai daug, gal 30, ir jie buvo suduoti į galvą, pakaušį, šonus ir į nugarą. Ar tuo metu kaimynas kažką sakė, nežino. Tada kaimynas išėjo, tačiau kaip, nežino, nes jis (A. P.) jau buvo viršuje, ir tik pamatė, kad kaimynas jau yra už tvoros, keikėsi ir sakė „durnius, ką tu darai“. Tėtis sakė „dink iš čia“ ir skambino policijai. Tada kaimyną nusivedė jo žmona. Tą vyrą jis (A. P.) matė pirmą kartą, po įvykio tėtis sakė, kad tas vyras yra kaimynas. Tėtis buvo sumuštas, su mėlynėmis, buvo ant nugaros didelė mėlynė. Galvoje, kairės pusės galinėje dalyje matėsi gumbas. Tėtis buvo labai apdaužytas, jautėsi blogai, jam viską skaudėjo. Jis (A. P.) buvo prie terasos, už durų, iš pradžių buvo išorėje, o kai numetė tėtį, tada buvo viduje ir visą įvykį matė gerai. Terasos durys buvo atidarytos. Kai jis (A. P.) įėjo į vidų, roletų viršutinė dalis buvo užtraukta. Jis (A. P.) buvo išsigandęs, bijojo (2 t., b. l. 148–149).

Iš 2024 m. birželio 28 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad G. K. nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 20 d. apie 19.34 val. jam būnant namo kiemo terasoje, staiga į jo namo kiemą per kiemo tvorą peršoko kaimynystėje gyvenantis, jam nepažįstamas, asmuo ir rankomis pastūmė jį. Ko pasėkoje jis nukrito ant žemės. Jam nukritus ant žemės, minėtas asmuo ne mažiau kaip 2 kartus koja spyrė jam į galvą. Po to pasilenkęs prie jo, ne mažiau kaip du kartus, rankos kumščiais, trenkė jam į galvą. Pastebėjęs ant terasos gulintį peilį, jis (G. K.) jį paėmė ir pradėjo gintis nuo minėto asmens. Asmuo bandė koja išmušti peilį jam iš rankų, tai padaryti nepavykus, jis perlipo per tvorą į gatvę ir pasišalino. Dėl minėto asmens veiksmų policijos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo atžvilgiu taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones. Prašo jam išduoti siuntimą pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 7–10).

Iš 2024 m. liepos 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), G. K. atliekamam tyrimui geranoriškai pateikė peilį, pilkos spalvos, metalinį, su kuriuo, kaip jis teigė, įvykio metu, savo namo kieme gynėsi nuo asmens, kuris jį sumušė (1 t., b. l. 39–40).

Iš 2024 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad tarnybinėse patalpose buvo apžiūrėtas peilis, kurio geležtė ir rankena yra iš metalo, vientisas lydinys, 7 cm ilgio. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 41–45).

Iš 2024 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240620-195950UTC+0300.mp4“ matomi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie tikrina vyro blaivumą, nustatytas 1,89 prom. girtumas. Vyras lydi policijos pareigūnę iki kaimyno, kurio nežino asmens duomenų, gyvenamosios vietos. Vyras nurodo, kad kaimynas perlipo tvorą ir 4–5 kartus kumščiu ir koja trenkė į galvą. Pildomi procesiniai dokumentai. Vyras nurodo, kad konfliktai su kaimynu vyksta dėl automobilio statymo. Vyrui įteikiamas šaukimas. Vaizdo įrašas trunka 25 min. 28 sek. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240620-210634UTC+0300.mp4“ matoma, kad policijos pareigūnės bendrauja su moterimi, kurios paklausus, kur šios vyras, ši nurodo, kad ne jos vyras ir, kad šio nėra. Moteris paaiškino, kad po išsityčiojimo „Facebook'e“ ir po automobilio apgadinimo žmogus (sugyventinis) pratrūko, pasakoja konflikto priežastis. Moteris pateikia savo ir sugyventinio asmens duomenis. Vaizdo įrašas trunka 18 min. 51 sek. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240620-202916UTC+0300.mp4“ matoma, kad tikrinamas moters blaivumas, nustatyta 0,00 prom. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 52 sek. (1 t., b. l. 46–48).

Iš 2024 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 20 d. Poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 53–54).

Iš 2024 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių ir medžiagos persiuntimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 19.49 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 1 min. kieme kaimynas sumušė pranešėją ir pasišalino. Pranešėjas žino, kur jis gyvena. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia namuose. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas G. K., kuris buvo neblaivus. G. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKL-0692“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes G. K. paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 19.45 val. jam būnant šalia gyvenamojo namo įrengtoje terasoje, sėdint prie stalo ir geriant kokteilį, per gyvenamąjį namą juosiančią tvorą perlipo kaimynas, kuris gyvena kitoje kelio pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimyno vardo ir pavardės nežino ir nurodyti negalėjo. Perlipęs tvorą kaimynas priėjo prie G. K., rankomis suėmė už kojos, nutempė jį nuo kėdės, po ko G. K. nukrito ant žaliosios vejos, jam gulint, kaimynas iš pradžių ne mažiau kaip du kartus koja, kuria tiksliai įvardinti negalėjo, spyrė į galvos sritį, po to G. K. gulint, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu, kurios rankos nurodyti negalėjo, trenkė į galvos sritį. Dėl tokių kaimyno veiksmų G. K. jautė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos atsisakė, greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Smūgiuodamas rankomis kaimynas G. K. sakė „gaidy, aš tave užmušiu“. Po ko G. K. mobiliuoju telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Tuo metu kai G. K. bendravo su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, kaimynas perlipo per tvorą ir pasišalino iš įvykio vietos link savo namų. Kaimynas buvo apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir trumpais juodos spalvos šortais. G. K. nurodė, kad pageidauja dėl įvykio, kurio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, rašyti pareiškimą, jam įteiktas šaukimas procesinių veiksmų atlikimui atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą. Tarp kaimynų jau kuris laikas vyksta konfliktas dėl automobilio statymo vietos. Kaimynas jam priklausantį automobilį nuolatos pastato gatvės šalikelėje, šalia G. K. namų, kai pats gyvena kitoje kelio pusėje, toliau nuo pranešėjo namų. Paliktas stovėti automobilis trukdo G. K. įvažiuoti/išvažiuoti į/iš namų, taip pat grįžus į namus neturi kur palikti jam priklausančio automobilio, kadangi būna paliktas pastatytas kaimyno automobilis. Ne vieną kartą G. K. yra prašęs pas kaimyną, kad patrauktų automobilį ir statytų jį prie savo namo, tačiau kaimynas ir toliau statė automobilį prie G. K. namų. Įvykio metu, įvykio vietoje buvo nepilnametis G. K. sūnus A. P., kuris matė konfliktą tarp G. K. ir kaimyno. Esant šioms aplinkybėms apie įvykį informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba, į įvykio vietą atvyko Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas J. A.. Taip pat į įvykio vietą atvyko blaivi G. K. sutuoktinė G. K., kuriai Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius perdavė nepilnametį A. P.. Nuvykus kaimyno gyvenamosios vietos adresu pasitiko moteris, kaip paaiškėjo G. M., kuri paaiškino, kad tarp jos sugyventinio D. M. ir kaimyno iš 11-2 namo, nuo pavasario vyksta konfliktas, kuris prasidėjo dėl automobilio statymo vietos, neva jie savo automobilį stato jo vietoje, tačiau automobilį stato bendroje gatvėje, kuri nuosavybės teise nepriklauso kaimynui. Dėl šios situacijos yra parašiusi pareiškimą policijoje, kadangi kaimynas savavališkai nutempė jiems priklausantį automobilį į kitą vietą, tempimo metu apgadino automobilį. Vykstančių konfliktų metu kaimynas visada vadina G. M. ir sugyventinį D. M. vadina necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš, kad susidoros ir pan. Šiandieną, t. y. 2024 m. birželio 20 d., jos sugyventinis dėl sugadinto automobilio ir kitų konflikto aplinkybių nesusivaldė, norėjo pakalbėti su kaimynu ir pasiklausti kiek ilgai dar užsiiminės nesąmonėmis, kadangi „Facebook“ platformoje sukurtoje gyvenvietės grupėje parašė įžeidžiančią žinutę apie D. M.. Dėl ko D. M. prarado savitvardą, nuėjo pas kaimyną, tačiau kaimynas elgėsi agresyviai, buvo pasiėmęs peilį, o jos sugyventinis gali būti, kad sudavė kaimynui. G. M. nurodė, kad konfliktą taip pat matė kažkuris kaimynas, tačiau jo nežino, nepažįsta ir jo duomenų nurodyti negalėjo. G. M. konflikto nematė, tai jai papasakojo į namus grįžęs sugyventinis, kuris po konflikto sėdo į automobilį ir kažkur išvažiavo. Kadangi D. M. nebuvo nei įvykio vietoje, nei gyvenamosios vietos adresu, mėginta susisiekti su juo mobiliuoju telefonu, tačiau kelis kartus skambinant vyras neatsiliepė, mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Sugyventinė G. M. nurodė nežinanti, kur išvyko jos sugyventinis, taip pat nežino, kur jis šiuo metu gali būti. Esant šioms aplinkybėms nebuvo bendrauta su D. M., taip pat jam neįteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Esant išvardintoms aplinkybėms, surinktą medžiagą tikslinga persiųsti pagal teritorinį priklausomumą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą, kadangi reikalinga apklausti įvykio dalyvius, nustatyti ar nebuvo pažeidžiami nepilnamečio asmens interesai ir priimti procesinį sprendimą dėl tolimesnės tyrimo eigos (1 t., b. l. 55–59).

Iš 2024 m. liepos 10 d. G. K. elektroninio laiško ir kartu su juo pateiktų dokumentų nustatyta, kad G. K. pateikė Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyta, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje registruotame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad su vaiku (A. P.) bendrauta gyvai 2024 m. birželio 20 d. 20.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) (šalia gyvenamojo namo). Minėtame dokumente informuojama, kad: „Su vaiku bendrauta lauke prie namo, brolio A. motinos automobilyje. A. ((duomenys neskelbtini) metų). Vaikas išsigandęs, neramus. Kalbėjo padrikai, vis ką nors prisimindamas. Vaikas pasakojo, kad jis nuo šeštadienio (birželio 15 d.) svečiuojasi pas tėtį, jo tėvai išsiskyrę. Pas tėtį jis gali atvažiuoti kada panorėjęs. Jam čia patinka, čia jis susitinka su netikru broliu A. Vaikas su mama gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Apie įvykį vaikas pasakojo, kad jis buvo išėjęs į stiklinį balkoną, kai pamatė, kad tėčio kaimynas pripuolė prie tėčio, numetė jį ant medinio pagrindo, nustūmė ant žolės ir spyrė į galvą. Iš kur atsirado kaimynas, vaikas nematė. Vėliau tėčiui gulint ant žolės dešine ranka mušė į galvą. Vaikas labai išsigando, nuo lango pasitraukė toliau, kad jo nepamatytų tas žmogus. Vaikas nežinojo ką daryti, jis bijojo, kad tas žmogus neateitų į namus. Vėliau tą žmogų – kaimyną išsivedė jo žmona. Vaikas pasakojo, kad jis buvo labai išsigandęs, jis sakė „gerai, kad nebuvo A. (brolio) namuose“. Vaikas pasakojo, kad tėtis negeria, tik šiandien tėtis parėjęs pasidarė kažkokį kokteilį su kokakola. Nuo ko viskas prasidėjo, vaikas nematė. Vaikas pasakojo, kad su tėčiu sutaria, su juo važiuoja pavalgyti, plaukioja su laivu. Vaikas švariai apsirengęs, tvarkingas. Su vaiku bendravo vyriausioji specialistė J. T..“ (1 t., b. l. 74–86).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad po to, kai nukentėjusysis parašė įžeidžiančią žinutę socialiniuose tinkluose, jis kaltinime nurodytu laiku atėjo į nukentėjusiojo kiemą pro neužrakintus vartelius, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, o tada gindamasis spyrė nukentėjusiajam į ranką, kadangi nukentėjusysis rankoje turėjo peilį ir ėjo link jo. Nukentėjusiajam nesudavė smūgių į galvą.

Nors kaltinamasis D. M. neigė smurtavęs nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, tačiau kaltinamojo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo G. K. parodymai, nepilnamečio liudytojo A. P. parodymai, iš dalie liudytojų G. M. ir T. R. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kūno kameromis užfiksuoti duomenys, kurie apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku būnant terasoje, peršokęs tvorą, į kiemą atbėgo kaltinamasis. Kaltinamasis jį nustūmė nuo terasos, po ko jis (G. K.) nukrito ant žolės, krisdamas susimušė nugarą. Kai pradėjo keltis, kaltinamasis smūgiavo jam, todėl rankomis dengėsi galvą. Kaltinamasis spyrė į galvą, o kadangi jis pakėlęs ranką dengėsi galvą, pataikė į ranką ir atsirado mėlynė. Kaltinamasis sudavė bent keturis smūgius. Iš pradžių kelis kartus spyrė į galvą. Kojomis spyrė į galvos sritį virš ausį į abi galvos puses. Paskui sudavė kumščiais ir kai jis (G. K.) pasiėmė peilį, kaltinamasis, norėdamas išmušti peilį, spyrė į ranką. Po to kaltinamasis peršoko tvorą ir išėjo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nepilnamečio liudytojo A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis sėdėjo terasoje, rūkė, ilsėjosi, ir tada atėjo kaimynas, kuris peršoko tvorą, pagriebė tėtį už kaklo ir numetė ant žemės. Paskui spardė jį su pėda į pilvą. Kiek buvo spyrių, negali pasakyti, bet daugiau nei vienas. Buvo dar ir į galvą spyrių, bet nėra įsitikinęs. Paskui trenkė su rankomis į pilvą ir galvą. Bendrai smūgių buvo labai daug, gal 30, ir jie buvo suduoti į galvą, pakaušį, šonus ir į nugarą. Po to kaimynas išėjo, tačiau kaip, nežino, nes jis (A. P.) jau buvo viršuje, ir tik pamatė, kad kaimynas jau yra už tvoros, keikėsi ir sakė „durnius, ką tu darai“. Tėtis sakė „dink iš čia“ ir skambino policijai. Tada kaltinamąjį nusivedė jo žmona. Tėtis buvo sumuštas, su mėlynėmis, buvo ant nugaros didelė mėlynė. Galvoje, kairės pusės galinėje dalyje matėsi gumbas. Tėtis buvo labai apdaužytas, jautėsi blogai, jam viską skaudėjo. Liudytojas T. R. įvykio nematė, tačiau parodė matęs, jog kaltinamasis stovėjo gatvėje šalia G. K. kiemo tvoros ir rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytoja G. M. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir teigė, kad parsivedė kaltinamąjį namo, po ko jis išvažiavo.

Šiuos pirmiau paminėtus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, jog nukentėjusysis G. K. nurodė, jog į jo namo kiemą per kiemo tvorą peršoko kaimynystėje gyvenantis, jam nepažįstamas, asmuo ir rankomis pastūmė jį. Ko pasėkoje jis nukrito ant žemės. Jam nukritus ant žemės, minėtas asmuo ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jam į galvą. Po to pasilenkęs prie jo, ne mažiau kaip du kartus, rankos kumščiais, trenkė jam į galvą. Pastebėjęs ant terasos gulintį peilį, jis (G. K.) jį paėmė ir pradėjo gintis nuo minėto asmens. Asmuo bandė koja išmušti peilį jam iš rankų, tai padaryti nepavykus, jis perlipo per tvorą į gatvę ir pasišalino. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose, apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime bei vaiko situacijos vertinimo anketoje. Specialisto išvada patvirtina, kad G. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 20 d. Poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Z. M. patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad pagal užduotį kraujosruvų atsiradimo laikas ir apžiūros metu konstatuota kraujosruvų spalva atitiko. Šie pirmiau paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, t. y. rankomis pastūmus nukentėjusįjį ir šiam pagriuvus ant žemės, koja ne mažiau du kartus spyrė į galvą, po ko pasilenkęs ne mažiau du kartus rankos kumščiais trenkė į galvą, dėl ko G. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o apklausos ikiteisminio tyrimo metu įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 23–24). Nukentėjusysis esmines sužalojimo aplinkybes nurodė iškart į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, taip pat pareiškimą priėmusiam pareigūnui praėjus kelioms dienoms po įvykio, vėliau teismo ekspertui, nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai ir pobūdis atitinka nukentėjusiojo nurodomas sužalojimo aplinkybes. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis vis tik buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis. Nepilnametis liudytojas A. P. parodė neprisimenantis kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, visgi vėliau parodė, kad galėjo būti suduota apie trisdešimt smūgių. Nors nepilnamečio liudytojo A. P. parodymai apie suduotų smūgių skaičių neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių, tačiau patvirtina kaltinamąjį smurtavus nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojas dėl savo amžiaus ir patirto išgąsčio matant kaltinamojo D. M. veiksmus jo tėvo (nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu) galėjo sąžiningai klysti dėl suduotų smūgių skaičiaus. Tuo tarpu kaltinamojo D. M. parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, smūgių jam nesudavė, tai nukentėjusysis grasino jam peiliu, po ko jis (D. M.) gindamasis, spyrė nukentėjusiajam norėdamas išmušti peilį, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. M. 2024 m. birželio 20 d. apie 19.34 val., privataus namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: rankomis pastūmus nukentėjusįjį ir šiam pagriuvus ant žemės, koja ne mažiau du kartus spyrė į galvą, po ko pasilenkęs ne mažiau du kartus rankos kumščiais trenkė į galvą, dėl ko G. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog spiriant kojomis ir smūgiuojant rankomis į galvą, nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius G. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo G. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020 ir kt.). Teismas, spręsdamas ar nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turi įvertinti tai, ar nukentėjusiojo asmens elgesys prieštaravo visuomenėje suformuotoms moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Be to, ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nukentėjusiojo G. K. elgesys (galimai įžeidžiančio turinio žinutės parašymas socialiniame tinkle ir peilio paėmimas konflikto metu) buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, juolab, kad smūgiai nukentėjusiajam į galvą buvo atlikti dar iki jam pasiimant peilį į ranką. Tuo tarpu vien tai, kad tarp nukentėjusysis parašė įžeidžiančią žinutę socialiniame tinkle, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas būtent nukentėjusiojo veiksmų. Priešingai, iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai iš esmės buvo sąlygoti per tam tikrą laiko tarpą susikaupusio pykčio dėl nuolatinių konfliktų su nukentėjusiuoju dėl transporto priemonių parkavimo gatvėse.

Kaltinamasis Lietuvoje laikomas neteistu, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta. Vadovaujantis BK 97 straipsniu, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacija, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos duomenimis kaltinamasis teistas Vokietijoje už vagystes, gyvenimą užsienio valstybėje be leidimo, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, Austrijoje D. M. teistas dėl vagystės, Prancūzijoje teistas dėl dalyvavimo nusikalstamos organizacijos nenusikalstamoje veikloje, vagystės, Belgijoje teistas dėl vagystės, nusikaltimo viešajai tvarkai. Šios nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį ir pavojingumą skiriasi nuo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, teismo turimais duomenimis paskirtas bausmes kaltinamasis atlikęs, anksčiau dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo kaltinamasis neteistas, todėl kaltinamojo D. M. recidyvistu teismas nepripažįsta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 105–122), 2023 m. rugsėjo 7 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas (1 t., b. l. 104), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 132–133), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra, paskirtas bausmes atlikęs, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo D. M.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. M. veiksmai pažeidė svarbiausią žmogaus vertybę – nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo veiksmų intensyvumas (iš viso buvo atlikti ne mažiau keturi smūgiai, taikantis į galvos sritį) rodo, kad D. M. veiksmai buvo labai pavojingi ir ciniški. Nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą tiek dėl užpuoliko brutalaus smurto prieš jį, privačioje nukentėjusiojo gyvenamojoje valdoje (namo kieme), tiek ir vėliau jaučiant sukeltus padarinius. Dalis sužalojimų buvo matomi pašaliniams asmenims, kadangi vasaros metu būnant su marškinėliais, turinčiais trumpas rankoves, nukentėjusiajam buvo gėda tiek prieš artimuosius, tiesk ir prieš pašalinis asmenis. Be to, nukentėjusysis mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį prie Lietuvos ežerų ir jūros, o dėl patirto užpuolimo padarinių, nukentėjusiajam buvo gėda rodyti ant jo kūno esančius sužalojimus, dėl kraujosruvų ant kūno jautė diskomfortą. Nukentėjusysis po užpuolimo ilgai jautė nemigą, įvairius emocinius sutrikimus, dėl sukelto fizinio smurto atsirado nesaugumo jausmas net būnant privačioje erdvėje. Taigi, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau juto ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą socialiniame gyvenime (2 t., b. l. 5–10).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusysis galėjo patirti nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai, medikų pagalbos nukentėjusysis atsisakė, psichologų pagalbos neprireikė, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021, 2K-256-648/2022, 2K-101-511/2023). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis D. M. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, pastovių pajamų negauna.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 500 Eur. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies tenkintas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė prašymą iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo G. K. naudai priteisti 1 473,49 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 76–88).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokatas Artūras Andriukaitis parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko penki teisiamieji posėdžiai, tačiau po pirmojo teisiamojo posėdžio, trukusio 1 val. 28 min., kurio metu byla pradėta nagrinėti iš esmės, nukentėjusysis atstovo paslaugų atsisakė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 473,49 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146–149), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

G. K. savanoriškai pateiktas metalinis, pilkos spalvos peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas G. K.;

skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 49; 2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovo Artūro Andriukaičio civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. 1 473,49 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai 1 473,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt devynis centus) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

G. K. savanoriškai pateiktą metalinį, pilkos spalvos peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K.;

skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė