Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda pakeista į 1 paros arešto bausmę;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 35 parų areštas ir 2 MGL (250 Lt) bauda.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 36 parų arešto bausmė;

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225,90 Eur) bauda pakeista į 3 parų arešto bausmę;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmė atlikta 2019 m. liepos 17 d., teistumas išnykęs. Teistas Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. M. 2024 m. birželio 20 d. apie 19.34 val., privataus namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: rankomis pastūmus nukentėjusįjį ir šiam pagriuvus ant žemės, koja ne mažiau du kartus spyrė į galvą, po ko pasilenkęs ne mažiau du kartus rankos kumščiais trenkė į galvą, dėl ko G. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog spiriant kojomis ir smūgiuojant rankomis į galvą, nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius G. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo G. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020 ir kt.). Teismas, spręsdamas ar nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turi įvertinti tai, ar nukentėjusiojo asmens elgesys prieštaravo visuomenėje suformuotoms moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Be to, ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nukentėjusiojo G. K. elgesys (galimai įžeidžiančio turinio žinutės parašymas socialiniame tinkle ir peilio paėmimas konflikto metu) buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, juolab, kad smūgiai nukentėjusiajam į galvą buvo atlikti dar iki jam pasiimant peilį į ranką. Tuo tarpu vien tai, kad tarp nukentėjusysis parašė įžeidžiančią žinutę socialiniame tinkle, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas būtent nukentėjusiojo veiksmų. Priešingai, iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai iš esmės buvo sąlygoti per tam tikrą laiko tarpą susikaupusio pykčio dėl nuolatinių konfliktų su nukentėjusiuoju dėl transporto priemonių parkavimo gatvėse.

Kaltinamasis Lietuvoje laikomas neteistu, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta. Vadovaujantis BK 97 straipsniu, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacija, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylos duomenimis kaltinamasis teistas Vokietijoje už vagystes, gyvenimą užsienio valstybėje be leidimo, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, Austrijoje D. M. teistas dėl vagystės, Prancūzijoje teistas dėl dalyvavimo nusikalstamos organizacijos nenusikalstamoje veikloje, vagystės, Belgijoje teistas dėl vagystės, nusikaltimo viešajai tvarkai. Šios nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį ir pavojingumą skiriasi nuo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, teismo turimais duomenimis paskirtas bausmes kaltinamasis atlikęs, anksčiau dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo kaltinamasis neteistas, todėl kaltinamojo D. M. recidyvistu teismas nepripažįsta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 105–122), 2023 m. rugsėjo 7 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas (1 t., b. l. 104), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 132–133), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra, paskirtas bausmes atlikęs, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo D. M.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. M. veiksmai pažeidė svarbiausią žmogaus vertybę – nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo veiksmų intensyvumas (iš viso buvo atlikti ne mažiau keturi smūgiai, taikantis į galvos sritį) rodo, kad D. M. veiksmai buvo labai pavojingi ir ciniški. Nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą tiek dėl užpuoliko brutalaus smurto prieš jį, privačioje nukentėjusiojo gyvenamojoje valdoje (namo kieme), tiek ir vėliau jaučiant sukeltus padarinius. Dalis sužalojimų buvo matomi pašaliniams asmenims, kadangi vasaros metu būnant su marškinėliais, turinčiais trumpas rankoves, nukentėjusiajam buvo gėda tiek prieš artimuosius, tiesk ir prieš pašalinis asmenis. Be to, nukentėjusysis mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį prie Lietuvos ežerų ir jūros, o dėl patirto užpuolimo padarinių, nukentėjusiajam buvo gėda rodyti ant jo kūno esančius sužalojimus, dėl kraujosruvų ant kūno jautė diskomfortą. Nukentėjusysis po užpuolimo ilgai jautė nemigą, įvairius emocinius sutrikimus, dėl sukelto fizinio smurto atsirado nesaugumo jausmas net būnant privačioje erdvėje. Taigi, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau juto ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą socialiniame gyvenime (2 t., b. l. 5–10).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusysis galėjo patirti nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai, medikų pagalbos nukentėjusysis atsisakė, psichologų pagalbos neprireikė, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021, 2K-256-648/2022, 2K-101-511/2023). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis D. M. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, pastovių pajamų negauna.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 500 Eur. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies tenkintas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė prašymą iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo G. K. naudai priteisti 1 473,49 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 76–88).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokatas Artūras Andriukaitis parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko penki teisiamieji posėdžiai, tačiau po pirmojo teisiamojo posėdžio, trukusio 1 val. 28 min., kurio metu byla pradėta nagrinėti iš esmės, nukentėjusysis atstovo paslaugų atsisakė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 473,49 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai.

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146–149), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

G. K. savanoriškai pateiktas metalinis, pilkos spalvos peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas G. K.;

skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 49; 2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovo Artūro Andriukaičio civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. 1 473,49 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai 1 473,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt devynis centus) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

G. K. savanoriškai pateiktą metalinį, pilkos spalvos peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K.;

skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.