Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-881-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1S-881-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01381-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Byla Nr. 1S-881-485/2018
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01381-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Turauskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-3674-888/2018 (teisminio proceso Nr. 1-24-1-01381-2014-8) perduoti prokurorui ir nustatyti 2 mėnesių terminą nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje S. M. ir K. P. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymu, kadangi padarę teisės aktų reikalavimų pažeidimus, 2014 m. lapkričio 11 d. apie 14.35 val. statybvietėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas G. G., judėdamas pastato trečiajame aukšte, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių, neteko pusiausvyros, suardė nepatikimos ir netvirtos apsauginio atitvaro konstrukcijas jų sujungimo ir tvirtinimo prie pastato sienų vietose, krito iš aukščio ir mirtinai susižalojo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 24 d. nutartimi, perduodami baudžiamąją bylą Nr. 1-3674-888/2018 (teisminio proceso Nr. 1-24-1-01381-2014-8) prokurorui, nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė bylą nagrinėti teisme.

3. Skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Turauskis Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį; bylą perduoti nagrinėti kitam teisėjui.

3.1. Skunde teigė, kad teismas nepagrindė ir nemotyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje numatyto būtino pagrindimo – nurodyti esminius proceso pažeidimus ar esamo kaltinamojo akto neatitikimus BPK 219 straipsnio reikalavimams, kurie trukdė bylą pradėti nagrinėti teisme ir jų nebegalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Prokuroro vertinimu toks išankstinis kaltinamojo akto vertinimas iki įrodymų tyrimo teisme yra neteisėtas ir varžantis prokuroro teises bei garantijas, atimantis įstatymo numatytą galimybę prokurorui pareikštus kaltinimus koreguoti teisme atsižvelgiant į rungimosi principą paremtą betarpišku įrodymų tyrimu teisme. Teismas parengimo stadijoje neturėjo jokio juridinio ir faktinio pagrindo byloje esančių duomenų pagrindu, jų betarpiškai neištyręs teisme, vertinti pareikštus kaltinimus pagrįstais tik prokuroro prielaidomis.

3.2. Skunde prokuroras paaiškino, jog 2018 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taip pat surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimus neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą teisme.

3.3. Skunde teigiama, kad iš prokurorui ir žemesnės instancijos teismui privalomos vykdyti, įsiteisėjusios aukštesnės instancijos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, šia teismo nutartimi buvo prokurorui nurodyta pareikštus kaltinimus praplėsti nutartyje nurodytomis pažeistomis teisės normomis (nutarties, nesančiomis tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir pagrįsti šių pažeidimų sąlygotumą su kilusiomis pasekmėmis bei nurodyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. Š. – asmenį, kuris tik parengė darbuotojams neprivalomą vykdyti statybos darbų technologinį projektą, kurio turinys ir forma prieštaravo STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“, „Saugos ir sveikatos taisyklėms statyboje DT 5- 00“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 bei LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo, kad darbuotojams privalomi tik tokie lokaliniai dokumentai, kurie yra darbdavio ar jo įgalioto asmens patvirtinti ir darbuotojų pasirašyti. Apibendrinant prokuroras buvo įpareigotas esamus senus kaltinimus, kuriuose buvo kaltinamiesiems inkriminuotos pažeistos teisės normos esančios tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, praplėsti šio teismo nutartyje įvardintomis pažeistomis teisės normomis, nesančiomis tiesioginiame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir pagrįsti šių normų sąlygotumą kilusioms sunkioms pasekmėms. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas priešingai negu aukštesnysis teismas vertina tas pačias inkriminuotas pažeistas teisės normas naujame praplėstame pagal aukštesnio teismo nutarties nurodymus paremtomis kaip prielaidas, neaiškiomis, nes kaltinime nurodyta, kad „darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai padidino tikimybę sunkioms pasekmėms atsirasti“, „šie pažeidimai netiesiogiai didino tikimybę nelaimingo atsitikimo pasekmėms atsirasti“ . Tokį kaltinimo „neaiškumą“ teismas įvertino kaip prieštaravimą BPK 219 straipsnio reikalavimams. Esant dviem prieštaraujančioms teismo nutartims, skundžiama nutartis negali būti vykdoma, nes būtent prokuroras ir ikiteisminio tyrimo institucija privalo vykdyti įsiteisėjusias aukštesnės instancijos teismų nutartis.

3.4. Skunde nurodyta, kad teismo parengiamojoje stadijoje atliktas išankstinis kaltinamojo akto vertinimas, duomenų vertinimas, priežastinio ryšio nustatymas, kaltinamųjų ir liudytojų teisių bei garantijų pažeidimo nustatymas ir vertinimas, laikytinas šališku. Nutartis dėl liudytojo E. Š. teisių ir garantijų pažeidimų nepagrįsta ir nemotyvuota, nes jokios jo teisės ir garantijos nebuvo pažeistos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo institucija tinkamai nustatė ir pagrindė byloje tiesioginį priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių ir pažeistų teisės normų ir liudytojo E. Š. nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn, o tik aprašant S. M. nusikalstamą veiką įvardino, kad netinkamą Statybos darbų Technologinį projektą kaltinamasis S. M. parengė kartu su liudytoju E. Š., kas nustatyta bylos medžiaga.

3.5. Teismo motyvas, jog kaltinamajame akte nenurodyta baudžiamojo įstatymo redakcija dėl ko kaltinamieji nežinojo nuo ko jiems gintis, nepagrįstas ir nepakankamas pripažinti kaip trukdis bylą nagrinėti teisme. Be to, skundžiama nutartis riboja prokuroro savarankiškumą, pažeidžia prokuroro nepriklausomumo principą ir yra praktiškai neįgyvendinama, nes vykdant žemesnės instancijos teismo nutartį būtų neįgyvendinti aukštesnio teismo nurodymai papildomai inkriminuoti kitas pažeistas teisės normas ir pagrįsti šių normų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Esant tokiai situacijai kai aukštesnio teismo nutartis įpareigoja prokurorą atlikti konkrečius veiksmus, o žemesnės instancijos teismo nutartis dėl to pačio dalyko verčia prokurorą nevykdyti aukštesnio teismo nutarties yra ribojamos prokuroro procesinės garantijos ir pažeidžiamos LR Konstitucijoje numatytos prokuroro nepriklausomumo garantijos.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos teisme gauti kaltinamųjų S. M. ir K. P. atsiliepimai į pateiktą prokuroro skundą, kuriais kaltinamieji prašo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Turauskio skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į prokuroro pateiktus argumentus dėl skundžiamos nutarties, į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties motyvus bei atsiliepimuose išsakytą kaltinamųjų poziciją šiuo nagrinėjamu klausimu nustatė, kad prokuroro skundas pagrįstas, kadangi teismo nurodyti motyvai dėl trukdymo nagrinėti baudžiamąją bylą teisme nelaikytini esminiais BPK 219 straipsnio kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

7. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Konstatuojama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-556/2012, 2K-146/2012, 2K-1-696/2016).

8. Iš pateiktos bylos nustatyta, jog teismo sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui lėmė šie trukdžiai dėl negalimumo nagrinėti bylą teisme: kaltinamajame akte nėra aiškiai nurodyta BK 176 straipsnio redakcija taikytina kaltinamiesiems S. M. ir K. P., taip pat kaltinamajame akte, aprašant S. M. nusikalstamą veiką, nurodyta, jog kaltinamasis kartu su direktoriumi gamybai E. Š. atliko atitinkamus veiksmus, pastarasis buvo apklaustas liudytoju, jam nepareikšti įtarimai ir kaltinimai, todėl kaltinant jį nusikalstamos veikos dalies objektyviąją pusę sudarančiais veiksmais, grubiai pažeistos šio liudytojo teisės ir procesinės garantijos, įtvirtintos ne tik BPK, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Teismas nurodė kritiką ir dėl kaltinimo aiškumo kritikuojant kaltinimo formuluotes kaip, kad kaltinamieji pažeidė „darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, padidinusius tikimybę sunkioms pasekmėms atsirasti“, „pažeidimai netiesiogiai didino tikimybę nelaimingo atsitiko pasekmėms atsirasti“.

8.1. BPK 219 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Prokurorui rašant kaltinamąjį aktą aktualios yra ir Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų LR Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136, nuostatos, kuriose nėra nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta ne tik BK straipsnis (jo dalis ir punktas), bet ir taikomos normos redakcija. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas pats skundžiamoje nutartyje yra nurodęs kada padaryta nusikalstama veika ir atitinkamai BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos nusakančios veikos nusikalstamumo bei asmens baudžiamumo metu galiojusį įstatymą. Taigi, darytina išvada, jog dėl šio pažeidimo esmingumo teismo išvada nepagrįstai lėmusi bylos grąžinimą prokurorui.

8.2. Kitas aspektas, kas teismui buvo kliūtis bylą nagrinėti teisme tai, jog aprašant kaltinamiesiems jų nusikalstamas veikas prokuroro suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, kad vienas iš kaltinamųjų (S. M.) kartu su byloje apklaustu liudytoju E. Š. 2014 metais netinkamai parengė Statybos darbų technologinio projekto sprendinius, liečiančius apsauginių aptvarų įrengimą, nelaimingo įvykio vietoje. E. Š. byloje turi tik liudytojo statusą ir aprašant nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas S. M., kaltinant E. Š. aukščiau nurodytais veiksmais teismo vertinimu taip grubiai pažeidžiamos jo teisės ir procesinės garantijos. Tokie teismo motyvai kelia abejones dėl šio kaltinimo dalies skundą nagrinėjančiam teismui. Visų pirma, teismas nedetalizavęs kokios būtent liudytojo teisės ir procesinės garantijos bus pažeistos teismui pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, esant tokios apimties kaltinimui; antra, nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismas, kaip aktyvus proceso subjektas, turi visas teises ir procesinius instrumentus pateiktą kaltinimą koreguoti šalinant iš jo atitinkamas aplinkybes, kurios nesusijusios su byla ar neįrodytos tiriant įrodymus ir pan. Kita vertus, byloje E. Š. statusas nustatytas kaip liudytojo, o dėl jo baudžiamosios atsakomybės patraukimo sprendimo priėmimas imperatyviai nustatytas prokuroro jurisdikcijai ir niekas kitas į prokuroro savarankiškumą negali kištis ar įtakoti nesant įstatymo pagrindui. Šiuo atveju iš pateikto prokuroro skundo argumentų tokia pati išvada taip pat išplaukia. Pats bylą nagrinėjantis teismas, jeigu mano, kad tai yra būtina, taipogi gali imtis priemonių, kad būtų apklaustas minėtas pilietis E. Š. bei būtų išsiaiškinta minėto asmens atliktų veiksmų šioje baudžiamojoje byloje apimtis ir tik tada spręsti klausimą dėl būtinybės šiam asmeniui suteikti įtariamojo statusą. Apibendrinant šį teismo motyvą, aukštesnysis teismas nurodo, jog pagal pateiktą kaltinimą teismas turėjo galimybę bylą nagrinėti teisme, kadangi nurodytas trukdis nelaikytinas esminiu BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimu be galimybės jį koreguoti taip, kad visi netikslingi duomenys ar aplinkybės būtų atitinkamai pakoreguoti ir byla nagrinėtina.

8.3. Prokuroras skunde visiškai pagrįstai nesutinka su teismo motyvu, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, nurodant, jog kaltinamieji pažeidė „darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, padidinusius tikimybę sunkioms pasekmėms atsirasti“, „pažeidimai netiesiogiai didino tikimybę nelaimingo atsitiko pasekmėms atsirasti“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios kaltinimo formuluotės neatitinka kaltinimo aiškumo reikalavimo ir pažeidžia asmenų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami bei atitinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Sutinkamai su BPK 2 straipsnio nuostatomis, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nustatyta prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o teismas, ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, patikrina, juos vertina. Realizuojant konstitucinius principus, teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, be abejo turi būti aktyvus, rinkti papildomus įrodymus, keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio numatyta tvarka. Vienok, teismo pareiga yra laikytis visų reikalavimų, keliamų kaltinamojo akto surašymui, baudžiamojo proceso normų laikymuisi, proceso dalyvių, tame tarpe ir kaltinamųjų, teisių užtikrinimui. Tam, kad, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, būtų tinkamai vykdomas teisingumas, nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gintis nuo aiškaus, suprantamo kaltinimo, jo gynybos teisės turi būti užtikrintos. Toks kaltinimo aiškumas, konkretumas taip pat yra reikalingas teismui, nes tik esant tinkamai ir teisingai suformuluotam kaltinimui, teismas gali aiškintis inkriminuojamo kaltinimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu klausimu matyti, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodęs BPK 219 straipsnyje numatytus būtinuosius duomenis, kad teismas galėtų bylą nagrinėti teisme. Kaltinime pakankamai aprašyta nusikalstama veika: vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan., taip pat duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, t. y. nurodyta kokius teisės aktų reikalavimų pažeidimus galimai padarė kaltinamieji, kokiu būdu ir veiksmais. Apygardos teismo vertinimu, nurodytas kaltinimas kaltinamiesiems yra pakankamai aiškus, jog tiek patys, tiek jų gynyba galėtų tinkamai įgyvendinti kaltinamųjų teises ir tinkamai juos ginti nuo pareikštų kaltinimų. Teismo kritika nurodytoms kaltinimų formuluotėms nepagrįsta esmingumo požymių buvimu, nurodyti trūkumai dėl dalies kaltinimų grindimo prielaidomis, priešingai nei teigiama žemesnės instancijos teismo nutartyje, gali būti tiriami teisme ir tuo pačiu ištaisomi teisiamajame posėdyje. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.

9. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Kaip jau minėta, BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje ir jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos trūkumų pobūdį ir reikšmę.

10. Be to, teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Kaltinime nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes teisingumą bylose vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta, o siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, tokiu būdu užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinant bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti, jos nekliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, neatitinka BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

12. Prokuroro skunde prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam teisėjui, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2018 m. spalio 24 d. nutartimi išsakė išankstinį savo vertinimą, netyrusi šioje byloje esančių duomenų. Šio reikalavimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog šio teismo kompetencijoje yra pareiga pateikto skundo pagrindu patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau teismo šališkumo klausimas narinėjamu atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl išsamiau apie tai apygardos teismas nepasisakys. Nušalinimo teisės teisme įgyvendinimas reglamentuotas BPK normose pagal kurias tokio pobūdžio klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ir atitinkamai to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir pan. (BPK 59 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3674-888/2018 (teisminio proceso Nr. 1-24-1-01381-2014-8) perduota prokurorui ir nustatytas 2 mėnesių terminas nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti bei baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika