Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (du nusikaltimai) ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir V. B. paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, tai yra 3 dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir V. B. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką skirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pradėjus darbą – jį tęsti; be institucijos, prižiūrinčios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. priteista 112,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 15 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu savo šeimos nariui – motinai, nukentėjusiajai T. G., į galvą, dėl ko ši krito ir, krisdama, atsitrenkė į kėdę, o jai atsikėlus, vieną kartą įspyrė į sėdmenis ir taip jai padarė kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje, viršugalvio kairėje, smilkinių srityse, kraujosruvas akių vokuose, nubrozdinimą veide ir kairės pusės IV-IX šonkaulių lūžį, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos, T. G., sveikatą.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis savo šeimos nariui – motinai, T. G., į įvairias kūno vietas ir taip jai padarė dvi muštines žaizdas galvoje, vieną muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, krūtinės dešinės pusės IV ir VI bei kairės pusės IV-X šonkaulių lūžius, kairės akiduobės srities sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos, T. G., sveikatą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį dėl 2015 m. birželio 12 d. įvykio išteisinti, o dėl 2015 m. sausio 15 d. padaryto nusikaltimo bylą nutraukti.

Apeliantas dėl pirmojo nusikaltimo (2015 m. sausio 15 d. įvykis) kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Dėl antro epizodo (2015 m. birželio 12 d. įvykis) nuteistasis teigia, kad yra nekaltas, savo motinos nemušė, ji pati susižalojo, kaip ji pati ir tvirtina. Nors sužalojimo aplinkybių jis neprisimena, tačiau tiki savo motina, kuri nurodo, kad susižalojo pati. Nuteistojo manymu, šioje dalyje teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės. Medicinos ekspertas kategoriškai neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Greitosios pagalbos gydytoja Z. K., kuri atvyko pakankamai greitai nuo motinos susižalojimo momento, taip pat nurodė, kad ant jos kūno ir veido aptiko mėlynių, kurioms atsirasti reikia kelių valandų. Vadinasi, tai buvo seni sužalojimai, nesusiję su kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais. Be to, nei vienas iš liudytojų – kaimynų, tiesiogiai nematė, kas vyko bute, tik kažką girdėjo ir dėl to, kad jau anksčiau nuteistasis konfliktavo su motina, jie prevenciškai ėmėsi veiksmų: D. A. paskambino E. Č., o ši – policijai. Kadangi byloje nėra surinkta jokių tiesioginių nuteistojo kaltės įrodymų, jo manymu, dėl aptarto nusikaltimo jis turėtų būti išteisintas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji nurodė, kad V. B. dėl nusikaltimo nekaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už du nusikaltimus – už tai, kad 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. birželio 12 d. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos, T. G., sveikatą (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas dėl jo kaltės 2015 m. birželio 12 d. nesunkiai sutrikdžius savo motinos sveikatą, tuo tarpu dėl 2015 m. sausio 15 d. padaryto nusikaltimo, kuomet taip pat nesunkiai sutrikdė savo motinos sveikatą, kaltės neneigia, dėl šios nusikalstamos veikos su nukentėjusiąja jis susitaikė, ši jam atleido ir pretenzijų neturi, todėl apeliantas įsitikinęs, kad baudžiamoji byla dėl šio nusikaltimo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl 2015 m. sausio 15 d. nusikalstamos veikos V. B. atžvilgiu nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis). Šis prokuroro nutarimas patvirtintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi.

Apygardos teismas pažymi, kad BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, pagrindus ir sąlygas, 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. B. po 2015 m. balandžio 16 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą praėjus dviem mėnesiams, tai yra 2015 m. birželio 12 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis savo motinai T. G., į įvairias kūno vietas ir taip jai padarė dvi muštines žaizdas galvoje, vieną muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, krūtinės dešinės pusės IV ir VI bei kairės pusės IV-X šonkaulių lūžius, kairės akiduobės srities sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, taip nesunkiai sutrikdė savo motinos, nukentėjusiosios T. G., sveikatą. Todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015 m. sausio 15 d. nusikalstamos veikos BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo atnaujintas. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl 2015 m. sausio 15 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistasis kaltę pripažįsta ir yra susitaikęs su nukentėjusiąja, nutraukti teisinio pagrindo nėra, nes jo kaltė, per vienerius metus padarius naują analogišką tyčinį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta.

Nors apeliantas savo kaltę dėl 2015 m. birželio 12 d. motinai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo viso proceso metu ir apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad faktinės aplinkybės, jog kaltinime nurodytus sužalojimus savo motinai padarė būtent jis, nepatvirtina nė vienas tiesioginis įrodymas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procese įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Nors nė vienas iš teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų nagrinėjamo įvykio tiesiogiai nematė, tačiau liudytojų L. M., D. S., D. A., E. Č., V. Š., Z. K. ir R. K. parodymais kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (specialisto išvada ir kt.) nustatyti tarpiniai faktai dėl nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Aukštesniojo teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, nuosprendyje pateikti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia keliamas versijas dėl to, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

Byloje liudytojų D. S., D. A. ir E. Č. nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku V. B., būdamas akivaizdžiai neblaivus, savo namuose triukšmavo, necenzūriniais žodžiais plūdo nukentėjusiąją, jie tarpusavyje barėsi. Liudytojas D. A. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus itin išsamius parodymus, kuomet jis nurodė girdėjęs stumdymąsi, trankymąsi, dusliai skardžius smūgius, lyg būtų mušama kokiu puodu, smūgių metu girdėjosi V. B. riksmai, grasinimas užmušti, ir jo motinos dejonės, maldavimas nemušti, tačiau muštynės vyko gana ilgai, todėl jis paskambino buto, kuriame gyveno nuteistasis ir nukentėjusioji, šeimininkei E. Č. ir dėl vykstančių muštynių paprašė kviesti policiją. Liudytoja E. Č. nurodė, kad apie triukšmą bute pranešus D. A., ji pirmiausia paskambino nukentėjusiajai T. G., tačiau jos telefonu atsiliepęs nuteistasis V. B. pasakė: „viską sutvarkiau, išvažiuoju“. Liudytoja išsigando, kad nukentėjusioji gali būti negyva, ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojai D. S., D. A. ir E. Č. matė, kaip nukentėjusioji kruvina galva buvo išnešta neštuvais iš namų. Į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų V. Š., Z. K. ir R. K. nuosekliais parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji T. G. leisgyvė gulėjo lovoje, aplinkui buvo daug kraujo, moters veidas buvo mėlynas ir nusėtas guzais, akivaizdžiai matėsi, kad ji buvo sumušta, aplinkui buvo išmėtyti daiktai. Nors nukentėjusioji pareigūnams nurodė susižalojusi pati, tačiau ši versija pagal nukentėjusiosios būklę policijos pareigūnų neįtikino. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji policijos pareigūnui R. K. iš pradžių pripažino, kad ją sumušė nuteistasis V. B., tačiau policijos pareigūnui nutarus šį asmenį sulaikyti, nukentėjusioji ėmė neigti nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad susižalojo pati. Be to, nukentėjusioji nebuvo nuosekli nurodydama susižalojimo mechanizmą – liudytojai L. M. ji teigė, kad nukrito nuo kėdės, kurios nei vienas iš įvykio vietą apžiūrėjusių policijos pareigūnų nematė, tuo tarpu liudytojui V. Š. ji nurodė, kad nukrito nuo laiptų. Nukentėjusioji taip pat apskritai neigė buvus konfliktui su sūnumi, teigdama, kad jis miegojo kitame kambaryje. Tačiau šios aplinkybės visiškai paneigtos išdėstytais liudytojų D. S. ir D. A., girdėjusių V. B. keliamą triukšmą, parodymais, taip pat E. Č. nurodytomis aplinkybėmis dėl telefoninio pokalbio su nuteistuoju. Dėl išdėstytų priežasčių nukentėjusiosios T. G. parodymai dėl to, kad sūnus jos nemušė, o sužalojimai atsirado jai nukritus nuo kėdės, vertintini kritiškai, kaip noras padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors nuteistasis savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG3184/2015(02) nėra kategoriškai paneigta jo versija, kad T. G. galėjo susižaloti pati, tačiau pagal minėtą specialisto tyrimo išvadą tokia versija mažai tikėtina, ypač atsižvelgiant į specialisto išvadoje Nr. G1899/15(02) užfiksuotus nukentėjusiajai padarytus daugybinius sužalojimus (dvi muštinės žaizdos galvoje, viena muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, krūtinės dešinės pusės IV ir VI bei kairės pusės IV-X šonkaulių lūžiai, kairės akiduobės srities sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas), jų mastą ir padarymo aplinkybes (kietais bukais daiktais, tikėtina, suduodant kumščiais, spiriant, ne mažiau 6 trauminiais poveikiais). Be to, kaip jau minėta, versija dėl nukentėjusiosios susižalojimo, paneigta ne tik specialisto išvada, bet ir nuosekliais liudytojų parodymais.

Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo keliamas gynybines versijas, jo kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog V. B. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, atitinkančius nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, dėl jos atskiras ginčas nekilo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėja pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 46,32 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.