Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo į atsakovės sąskaitą atlikto 19,47 Eur pavedimo vertinimo nepagrįsto praturtėjimo instituto kontekste.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui 19,47 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Ieškovas S. K. naudojosi UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio paslaugomis ir iki 2019 m. liepos 18 d. turėjo 124,33 Eur įsiskolinimą UAB „TELE2“ už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas (tel. numeriui (duomenys neskelbtini) ). Tarp atsakovės ir UAB „TELE2“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. SJ 18/08-02 bei Duomenų tvarkymo sutartis, kurių pagrindu atsakovė vykdo UAB „TELE2“ klientų skolų ikiteisminį išieškojimą. Priede Nr. 1 prie 2018 m. rugpjūčio 2 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. SJ 18/08-02 1.2 punkte nustatytas skolos išieškojimo išlaidų įkainis – 14,50 Eur + 4 proc. nuo skolos sumos (nagrinėjamu atveju skolos išieškojimo išlaidos sudaro 19,47 Eur, t. y. 14,50 Eur + 4,97 Eur (4 proc. nuo 124,33 Eur skolos sumos)). 2019 m. birželio 28 d. UAB „TELE2“ perdavė atsakovei įsiskolinusių klientų duomenis, tame tarpe ir ieškovo duomenis. Atsakovė 2019 m. birželio 28 d. pradėjo ikiteisminio skolos išieškojimo procedūras, nusiųsdama ieškovui priminimą apie 124,33 Eur skolą ir 19,47 Eur skolos išieškojimo išlaidas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. liepos 18 d. sumokėjo UAB „TELE2“ 124,33 Eur įsiskolinimą. Iš ieškovo S. K. banko sąskaitos 2019 m. spalio 7 d. buvo padarytas 19,47 Eur pavedimas atsakovei. Mokėjimo paskirtyje nurodytas bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, jog 19,47 Eur mokėjimas priskirtas bylai Nr. (duomenys neskelbtini), ji uždaryta 2019 m. spalio 8 d., pretenzijų nebėra.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

CK 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ieškovo sąskaita. Šio reikalavimo pagrįstumui būtina nustatyti visas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ketvirta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Penkta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Šešta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Septinta, atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kuomet ieškovas iš savo sąskaitos atliko 19,47 Eur pavedimą atsakovei vertintina kaip atitinkanti aukščiau nurodytas 1-6 prielaidas, kadangi dėl atlikto ieškovo mokėjimo, ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo, o atsakovės padidėjo, ši situacija buvo aktuali ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir nėra galimybės apginti ieškovo teisės kitais gynybos būdais. Visgi, teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena pagrindinių prielaidų - atsakovės praturtėjimas turi būti be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šiuo atveju, teismas negali sutikti su ieškovo teiginiu, jog atsakovė praturtėjo nesąžiningai ir nesant teisinio pagrindo. Visų pirma, ieškovas neginčija aplinkybės, jog jį ir mobiliojo ryšio paslaugas teikiančią bendrovę UAB „TELE2“ siejo sutartiniai santykiai ir kad šių santykių pagrindu ieškovui buvo susidariusi 124,33 Eur skola. Taigi, iš esmės ieškovas neginčija aplinkybės, jog jis pažeidė prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti už UAB „TELE2“ suteiktas paslaugas. Byloje nustatyta, jog UAB „TELE2“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakove dėl ikiteisminio klientų skolų išieškojimo, kurioje nurodyta, jog skolos išieškojimo išlaidos – šioje sutartyje ir jos prieduose nurodyta fiksuota pinigų suma ir/ar kintama dalis, t. y. UAB „TELE2“ patirtos skolos išieškojimo išlaidos, kurias skolininkas sumoka į atsakovės sąskaitą. Iš šios sutarties nuostatų darytina išvada, jog UAB „TELE2“ pasirinko atsakovę kaip savo atstovę, siekiant ikiteisminiu keliu susigrąžinti klientų skolas. Byloje nustatyta, jog UAB „TELE2“ 2019 m. birželio 28 d. pavedė atsakovei vykdyti ieškovo skolos išieškojimo procedūras. Tuo tikslu atsakovė pradėjo administruoti bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 28 d. pranešimu informavo ieškovą, apie jo atžvilgiu vykdomą skolos administravimą ir išieškojimą. Minėtame pranešime nurodyta, jog ieškovas turi pervesti tiek esamą įsiskolinimą UAB „TELE2“, tiek skolos išieškojimo išlaidas atsakovei. Po minėto raginimo, t. y. 2019 m. liepos 18 d. ieškovas įvykdė dalį prievolės ir pervedė įsiskolinimą UAB „TELE2“, tačiau liko neapmokėjęs 19,47 Eur skolos išieškojimo išlaidų, kurios, remiantis tarp UAB „TELE2“ ir atsakovės sudarytos bendradarbiavimo sutarties 2.5. punktu, yra patirtos UAB „TELE2“, o ne atsakovės, kaip nepagrįstai teigia ieškovas. Pažymėtina, kad iš ieškovo sąskaitos 2019 m. spalio 7 d. daryto 19,47 Eur pavedimo paskirtis sutampa su atsakovės užvestos bylos numeriu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo.

Šiuo atveju teisinis pagrindas mokėti skolos išieškojimo išlaidas atsakovei ieškovui kilo įstatymo pagrindu, t. y. ieškovui, pažeidusiam prievolę, kilo prievolių netinkamo vykdymo pasekmės - pareiga mokėti UAB „TELE2“ patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. CK numato skolininkui pareigą padengti visas kreditoriaus turėtas išlaidas susijusias su netinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), taip pat numatyta pareiga atlyginti išlaidas susijusias su ikiteisminiu skolų išieškojimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.256 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, susijusiais su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymu, kadangi ieškovo cituojamas asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tekstas yra nebegaliojančios redakcijos (cituojama akto redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-07-16) ir nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas. Šiuo metu galiojantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nenumato jokių specialių reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti.

Taip pat teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog UAB „TELE2“ niekada neinformavo ieškovo bei nepateikė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties arba teisinių paslaugų sutarties, pagal kurias skola turėtų būti mokama tiesiogiai atsakovei. Visų pirma, kaip jau aukščiau paminėta, tarp atsakovės ir UAB „TELE2“ susiklostė ne reikalavimo perleidimo (cesijos), o atstovavimo/pavedimo teisiniai santykiai, kuomet atsakovei buvo pavesta UAB „TELE2“ vardu vykdyti skolų administravimo ir išieškojimo procedūras. Akcentuotina, jog 2019 m. birželio 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tarp jos ir UAB „TELE2“ sudarytą sutartį Nr. SJ 18/08-02 ir nurodė, jog ji vykdo UAB „TELE2“ klientų skolų administravimą ir išieškojimą, todėl, teismo vertinimu, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą skolos išieškojimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog įsiskolinimą UAB „TELE2“ ieškovas apmokėjo po atsakovės atsiųsto raginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl ieškovo netinkamai vykdytos prievolės UAB „TELE2“ patirti nuostoliai, kuriuos ji pasirinko išieškoti per atsakovę ir kuriuos ieškovas pervedė atsakovei, negali būti laikomi nepagrįstu atsakovės praturtėjimu, nes buvo įgyti esant teisiniam pagrindui, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl 19,47 Eur sumos priteisimo, atitinkamai netenkintini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.