- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2KT-130-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08964-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 3.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo I. B. pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-612-357/2018 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-612-357/2018, kurioje pareiškėjas I. B. pareiškė nušalinimą visiems šio teismo teisėjams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nušalinimo pareiškime nurodo, kad susipažinęs su teismo nutartimi, kuria netenkintas nušalinimo pareiškimas teisėjui E. M., taip pat ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, pareiškėjas teigia, jog ši byla objektyviai Šiaulių apygardos teisme nebus išnagrinėta. Pareiškėjas pažymi, kad jo prašymas nušalinti teisėją E. M. buvo išnagrinėtas formaliai, neįsigilinus į bylos aplinkybes ir bylos medžiagą. Be to, ieškovės atstovė turi ryšių Šiaulių apygardos teisme, todėl galimai jais naudojasi siekdama palankaus teismo sprendimo šioje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau kartu dirbo su teisėjų kolegijos narės I. S. sutuoktiniu, taip pat yra bendravęs su kitais Šiaulių apygardos teismo teisėjais, todėl byla turėtų būti nagrinėjama kitame apygardos teisme.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybė, jog Šiaulių apygardos teismas netenkino nušalinimo pareiškimo civilinę bylą nagrinėjančiam teisėjų kolegijos nariui nesudaro pagrindo visam teismui nušalinti, nes procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ieškovės atstovės žinomumu bei galimais ryšiais Šiaulių apygardos teisme, atkreiptinas dėmesys, kad advokatas (advokato padėjėjas) turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grįstų savo poziciją dėl galimo poveikio Šiaulių apygardos teismo teisėjams darymo (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, patenkinus pareiškėjo nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjo nurodytų ir įrodymais nepagrįstų aplinkybių, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.
Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad preziumuojamas teismų (teisėjų) nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2A-612-357/2018 gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
pareiškėjo I. B. pareiškimo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-612-357/2018 nagrinėjimo netenkinti.