Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10468-7972016 pagal ieškovės A. L.-B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovo I. B. priteisimo nepilnamečiam vaikui – taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. L.-B. 2016 m. spalio 14 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu I. B. susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), teigė, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui jokio išlaikymo neteikia.Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo I. B. vaikui.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo I. B. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant po 130,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-10-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę A. L.-B. uzufrukto teise tvarkyti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

Motyvuose teismas nurodė, kad ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma po 190,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiam vaikui yra nemaža. Teismui dar nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, nes ieškinys yra tik priimtas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies ir priteistinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. B. po 130,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3,65 str. 2 d. 4 p., CPK 144 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės 2016 m. spalio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-10468-797/2016. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškinį ieškovės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (LR CPK 137 str. 1 d. 8 p.). Ieškovės ieškinys turėjo būti nepriimtas arba teismas turėjo skirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismui ieškovė nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų jog yra pagrindas laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti – priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. L.-B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Ieškinio priėmimas yra išskirtinė teismo kompetencija, niekaip nesusijusi su atsakovo nuomone ir prieštaravimais. Priimti ieškinį ar ne, sprendžia pirmosios instancijos teismas, priimdamas rezoliuciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2016-10-20, rezoliuciją priėmė teisėja E. K.. Teismas nenurodė, kad ieškinys būtų pateiktas su trūkumais, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios trukdytų priimti ieškinį, nenurodė šalintinų trūkumų.

Ieškovės atsakovės įgalinimai teismui yra akivaizdūs, kadangi tarp ieškovės ir atstovės sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis teismui buvo pridėta kaip priedas faile ,,A. L. priedas 3“.

Reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti materialinį išlaikymą vaikui iš atsakovo turėjo realų pagrindą, kadangi atsakovo pirkimo kvitai pateikti po ieškovės ieškinio priėmimo dienos pirmosios instancijos teisme dienos. Keletas atsakovo pateiktų kvitų yra apmokėti ieškovės. Manytina, kad atsakovas melagingai teigia jog dirba.

Atsakovas elgiasi nesąžiningai. Jo elgesys su vaiku, panašus į vaiko papirkinėjimą, siekiant sulaukti vaiko pageidavimo būti su tėvu. Atsakovas teigia, kad vaiko poreikiams jis kas mėnesį išleidžia 249,12 Eur sumą, todėl spręstina, jog atsakovas yra materialiai pajėgus mokėti priteistą vaikui laikiną materialinį išlaikymą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.203 straipsnius. Pagal CPK 144–147 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Apelianto (atsakovo) teigimu, iš jo pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad kas mėnesį vidutiniškai sūnaus poreikiams atsakovas išleidžia ne mažiau kaip po 249,12 Eur sumą. Apeliantas (atsakovas) gera valia teikė ir teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymo priteisimas – apskritai neturėjo būti taikytas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka bei pažymi, jog esant susiklosčiusiai konfliktinei situacijai tarp sutuoktinių teisės normos nustato garantijas nepilnamečiams vaikams gauti garantuotą išlaikymą. Laikinos išlaikymo priemonės užtikrina pastovaus išlaikymo vaikams teikimą, kuris nepriklauso nuo atsakovo valios. Apelianto (atsakovo) atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir po to pateikti įrodymai ­– parduotuvių, kitų išlaidų kvitai patvirtina, jog jis pirko maisto produktus, apmokėjo kitas išlaidas, tačiau nėra pakankami įrodyti aplinkybei, jog atsakovas geranoriškai vaikui teikia reikiamo dydžio kas mėnesinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaiko poreikius per visą bylos nagrinėjimą, nesant byloje duomenų, kad apeliantas (atsakovas) nuosekliai ir laiku finansiškai remtų savo nepilnametį vaiką, prisidėtų prie vaiko išlaikymo, pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, teisingai nusprendė, jog bylos nagrinėjimo metu išlaikymas nepilnamečiam vaikui, siekiant patenkinti bent minimalius jo poreikius, būtinas. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš apelianto (atsakovo) I. B. vaikui. Pirmosios instancijos teismas priteisė 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-10-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas (atsakovas) neprašo mažinti priteisto laikino išlaikymo dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo nepasisako.

CPK 57 str. atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. CPK 59 str. nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Apelianto (atsakovo) atskiruoju skundu grindžiamas argumentas, kad ieškovės vardu ieškinį galimai pasirašė ir teismui pateikė neįgaliotas asmuo, nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir ieškovės atstovės yra tinkamai sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.