Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. e2A-1322-112/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
e2A-1322-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00081-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
L. D.
Išvadą teikia
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. e2A-1322-112/2015

Teisėjas Erikas Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-00081-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S) ;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. M. ir atsakovo L. D. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M. prašo nustatyti L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 1 084,15 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15 ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y., žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriumi nustatant nepilnametę L. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuo 2014-07-01 ieškovė su dukra išsikraustė ir pradėjo gyventi skyrium, atsakovas nuo to laiko vaikui išlaikyti skyrė 400 Lt, kurie buvo skirti dukters mokymosi reikmėms įsigyti mokslo metų pradžioje. Nurodė, kad atsakovas, nors ir priimta teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išlaikymo dukrai neteikia, ieškovei teko kreiptis į antstolius, todėl, siekiant užtikrinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimo įvykdymą, prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriumi nustatant nepilnametę L. D. Ieškovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos yra apie 150 Eur per mėnesį, vasarą ketina susirasti papildomo darbo, pati šiuo metu išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos. Patvirtino, kad dukra savaitgalius leidžia su tėvu. Pažymėjo, jog dukra turi kalbos problemų, dažnai vežama pas gydytojus, o atsakovas turi nekilnojamojo turto už 500 000 Eur ir nedeklaruotų pajamų, kurias gauna iš brolio ir kitų šeimos narių, be to, statosi namą ūkio būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko L. D. gyvenamąją vietą su jos motina I. M. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo L. D. išlaikymą L. D., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-01-20 iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant po nurodytos datos sumokėtas mažesnio dydžio įmokas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-20 nutartį, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę I. M. nepilnamečio vaiko L. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo L. D. 456,82 Eur ieškovei I. M. Priteisė iš atsakovo L. D. 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina tarp šalių nesant ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 150 Eur, ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovas pateikė duomenis, kad pajamų už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-02-11 neturėjo, teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas nuo 2015-04-21 įsidarbino pas K. D., vykdantį individualią veiklą. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas detalizuotas nepilnametės L. D. poreikių apskaičiavimas patvirtina, jog dukters poreikiams ieškovė išlaidžia 362 Eur per mėnesį. Teismas įvertino aplinkybę, kad nors atsakovas yra oficialiai nedirbantis, tačiau jo vardu yra registruota nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą sudaro 225 391 Eur. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismas darė išvadą, kad 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokas, todėl ieškovės prašomą vaiko išlaikymui reikalingą dydį sumažino iki 180 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovui neturint pajamų, atsakovo brolis A. D. kelis kartus pylė ieškovei dyzelinį kurą – apie 360 litrų, todėl darė išvadą, kad priimti vaiko išlaikymui skirtas lėšas būtent tokiu pavidalu buvo abiejų bylos šalių bendro kompromiso rezultatas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismas nurodė, kad byloje teismui nėra jokio faktinio pagrindo vertinti, jog egzistuoja išlaikymo vaikui galimo neteikimo grėsmė, ieškovė nepateikė jokių svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas ateityje galėtų vengti mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis arba iš savo gaunamų pajamų neišgalėtų jų mokėti ir tokiu būdu reikėtų mokėjimą užtikrinti jo turimo turto hipoteka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo iš dalies pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimą civilinėje byloje, priimti nutartį, kuria dalį atmestų reikalavimų išspręsti iš esmės, t. y.: priteistą iš L. D. išlaikymą dukrai L. D. padidinti iki 250 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; priteisti iš L. D. 1 384 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15 I. M.; siekiant užtikrinti iš atsakovo L. D. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis su infliacija nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės įvykdymą, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo L. D. priklausančiam nekilnojamam turtui: 1) žemės sklypui, turinčiam bendrą 0,1145 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 14 500 eurų vertės; 2) žemės sklypui, turinčiam bendrą 0,1147 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 14 600,00 eurų vertės, hipotekos kreditoriumi nustatant nepilnametę L. D. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nurodė, kad dukra L. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2b klasėje, jai nustatytas kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsivystymas) bei nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai. Nurodė, kad vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas gauna nelegalias pajamas, kurių nedeklaruoja, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei jis nurodo procesiniuose dokumentuose. Mano, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti 250 Eur dydžio išmokas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad atsakovas nei degalais, nei kitomis materialinėmis gėrybėmis išlaikymo ieškovei neteikė, jokių pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, išskyrus savo bei suinteresuoto asmens parodymus, kurie vertinti kritiškai, nes šis liudytojas yra atsakovo brolis. Mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už 6 mėnesius, iš įsiskolinimo sumos minusuojant teikto išlaikymo dydį: 1 384 Eur (250 Eur x 6 mėn. – 116 Eur (400 Lt)) dukros L. D. išlaikymui. Dėl priverstinės hipotekos nurodė, kad atsakovas priskirtinas prie rizikos asmenų, kurie yra linkę daryti nusikalstamas veikas, ir tai patvirtina teismui pateikti nuosprendžiai, todėl įgyto turto gali netekti, o tuo atveju, jeigu atsakovui būtų atimta laisvė, nuolatinis išlaikymas periodinėmis piniginėmis išmokomis vaikui nebūtų teikiamas. Mano, kad atsakovas dirbtinai gali bloginti savo turtinę padėtį ir visą turėtą registruotiną nekilnojamąjį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimas, sandoriais perleisti tretiesiems asmenims, tuo pažeisdamas prioritetinius vaiko interesus. Paaiškino, kad atsakovas vengė mokėti išlaikymą dukrai, deklaruodamas, kad niekur nedirba ir neturi pajamų, todėl nėra garantijų, kad ir ateityje teiks reikiamo dydžio nuolatinį išlaikymą. Atsakovas viešai deklaruoja, kad gauna tik nelegalias pajamas, be to, oficialiai niekada nėra dirbęs, todėl atsakovui vengiant teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, išieškojimo vykdymas, nukreipiant į atsakovo gaunamas pajamas, nebūtų realiai įvykdytas. Mano, kad pas K. D. atsakovas įsidarbino tik formaliai dėl vykstančio teismo proceso.

Apeliaciniu skundu atsakovas L. D. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo L. D. nepilnametės dukros L. D. išlaikymo dydį sumažinti iki 150 eurų, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Mano, kad detalizuotas L. D. poreikių apskaičiavimas nepagrįstas, nes teismui nebuvo pateikti finansiniai dokumentai pagrindžiantys nurodytą sumą, o jeigu ir būtų pateikti finansiniai dokumentai, praktiškai nebūtų galima patikrinti, ar šią sumą ieškovė panaudojo išimtinai tik dukros poreikiams tenkinti. Teismo nustatytas vaiko poreikių dydis nėra nei pagrįstas, nei realus. Nurodo, kad atsakovas nuolat rūpinasi nepilnamete dukra, bendrauja su ja, nepilnametė dukra dėl ieškovės užimtumo nemažai laiko praleidžia su tėvu, atsakovas pasiima dukrą iš mokyklos pasibaigus pamokoms, savaitgaliais, esant poreikiui perka dukrai būtiniausius daiktus. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo, ir tai reiškia, kad tėvas ir po to, kai nebegyvena kartu su dukra, bendrauja su dukra ir iš dalies tenkina jos poreikius. Mano, kad teismo priteistas išlaikymo dydis nėra proporcingas vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, nes šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos – 300 eurų darbo užmokestis – yra nepakankamas mokėti vaiko išlaikymui 180 eurų išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės I. M. apeliacinį skundą atsakovas L. D. prašo ieškovės I. M. apeliacinį skundą atmesti; atsakovui L. D. iš ieškovės I. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagristai nustatė ieškovės I. M. teismui pateiktą detalizuotą vaiko poreikių paskaičiavimą kaip nustatytą faktą, nes teismui nebuvo pateikti finansiniai dokumentai, pagrindžiantys šią sumą. Atsakovas nuolat rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi nepilnamete dukra, bendrauja su ja, iš dalies tenkina jos poreikius. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui buvo skiriamos lėšos, ir dėl šios priežasties vaiko poreikiams turi būti nustatyta didesnė suma. Ieškovė tą patį verslą – manikiūro paslaugas vykdė dar gyvendama su atsakovu ir aplinkybė, kad kas mėnesį jos gaunamos pajamos sudaro tik apie 150 eurų, neatitinka tikrovės. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15, nes atsakovas teikė išlaikymą dukrai ir šiuo laikotarpiu. Taip pat pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl priverstinės hipotekos, nes byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas piktybiškai vengia pareigos išlaikyti dukrą.

Atsiliepimu į atsakovo L. D. apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo L. D. ieškovei I. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai yra mažesni nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo gyvenimo būdas ir stilius įrodo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didelės, kurių jis oficialiai nedeklaruoja, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu deklaruojama procesiniuose dokumentuose. Atsakovo argumentas apie tai, kad neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo ir dėl to negali mokėti dukrai 180 Eur išlaikymo, yra deklaratyvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir priverstinės hipotekos atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. M. ir L. D. turi dukrą L. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2b klasėje. Laikotarpiu nuo 2012-11-18 iki 2015-01-08 pakartotinio vertinimo metu L. D. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Iš 2014-04-17 Kretingos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo nustatyta, kad L. D. nustatytas kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsivystymas) bei nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai. Į bylą pateiktame detalizuotame L. D. poreikių paskaičiavime nustatyta, kad vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį sudaro 362 Eur. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-05 sprendimu priteisė iš atsakovo L. D. išlaikymą L. D., mokamą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 180 Eur, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteistą iš L. D. išlaikymą dukrai L. D. padidinti iki 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas L. D. prašo priteistą iš atsakovo L. D. nepilnametės dukros L. D. išlaikymo dydį sumažinti iki 150 eurų. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo – pirmosios instancijos teismui atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė prašo priteisti iš L. D. 1 384 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15 I. M., taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui L. D. priklausančiam nekilnojamam turtui, siekiant užtikrinti iš atsakovo priteisto išlaikymo mokėjimą.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, verslą registravo 2015-01-20, kas mėnesį jos gaunamos pajamos sudaro apie 150 Eur, be to, kiekvieną mėnesį gauna 150 Eur sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos išlaikymui. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu ji kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), 2012 m., kuris yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovo vardu VĮ Registrų centre yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal masinį vertinimą yra 225 391 Eur, be to, atlikus šio nekilnojamojo turto vertinimą, turto vertė galimai siektų ir žymiai didesnę sumą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-20 socialiniu draudimu draustas nebuvo, darbo biržos įskaitoje neregistruotas. 2015-04-17 sudaryta neterminuota darbo sutartis su K. D., pagal kurią atsakovui nustatytas darbo užmokestis – 1 MMA per mėnesį (šiuo metu 325 eurai ).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus darė pagrįstą išvadą, kad nors atsakovas su ieškovės pateiktu detalizuotu nepilnametės dukters poreikių apskaičiavimu nesutiko, nurodydamas, kad prekių ir paslaugų kainos yra per aukštos, tačiau įrodymų, iš esmės paneigiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Sutiktina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sveikatos būklę, teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 180 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Byloje atsižvelgtina į tai, kad nuo 2015-07-01 MMA yra padidintas iki 325 Eur, o nuo 2016-01-01 iki 350 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 180 Eur per mėnesį atsižvelgė ir į suformuotą kasacinio teismo praktiką, t.y. neperžengė orientacinio kriterijaus, nustatančio priteistino išlaikymo dydį, ribų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padidinti priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur, kaip reikalauja ieškovė, nes vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį sudaro 362 Eur, todėl atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, ir esant abejonių dėl abiejų tėvų turtinės padėties, konstatuotina, jog prievolę teikti nurodytą išlaikymą šalys privalo lygiomis dalimis (362 Eur : 2).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15, tačiau vėliau pripažino, kad per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas dukters išlaikymui skyrė 400 Lt, kurie buvo skirti dukters mokymosi reikmėms įsigyti mokslo metų pradžioje, todėl sutiko sumažinti prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 1084,15 Eur. Apeliaciniu skundu prašo priteisti iš L. D. 1 384 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15 (250 Eur x 6 mėn. – 116 Eur (400 Lt)). Teismui pripažinus, kad atsakovas privalo mokėti vaiko išlaikymui 180 Eur per mėnesį, laikytina, kad įrodinėtina įsiskolinimo suma sudaro 964 Eur (180 Eur x 6 mėn. – 116 Eur (400 Lt)). Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad tris mėnesius nuo 2014-07-01 iki 2014-09-01 ieškovei davė 900 Lt kurui įsigyti ir šias aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. D., paaiškindamas, jog 5-6 kartus pylė ieškovei dyzelinio kuro po 60 litrų. Laikant, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo sumos įskaitymo atsakovo broliui A. D. pilant kurą ieškovei, yra pagrindas suteiktų paslaugų suma sumažinti išlaikymo įsiskolinimą. Iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad jis įpylė ieškovei apie 360 litrų dyzelino, kurio preliminari kaina jo pylimo metu buvo 417,05 Eur arba 1 440 Lt (360 l x 4 Lt), todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti išlaikymo įsiskolinimo skirtumą – 546,95 Eur (964 Eur – 417,05 Eur). Nors atsakovas įrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei dukrai pirkdamas žaislus, rūbus, avalynę, tačiau nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos į bylą teikiamais įrodymais, todėl atmestinos.

Dėl priverstinės hipotekos

Ieškovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui siekiant užtikrinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimo įvykdymą, nes atsakovas nevykdo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Be to, atsakovas jau du kartus buvo teistas, todėl ieškovė neatmeta galimybės, kad jo turimas nekilnojamasis turtas gali būti konfiskuotas. CK 3.197 straipsnis nustato, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; 2012-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas piktybiškai vengia pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Po to, kai šalių santykiai nutrūko, bendravimo su dukra atsakovas nenutraukė, rūpinasi ja, iš dalies teikia jai išlaikymą. Aplinkybės, jog tėvas bendrauja su vaiku, ieškovė neneigė. Ieškovės teiginys, kad atsakovas niekur nedirba, yra nepagrįstas, nes į bylą yra pateikta darbo sutarties kopija, kuri įrodo, jog atsakovas turi darbą ir gauna pajamas, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką yra nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaikų išlaikymo prievolės vykdymas negali būti siejamas su tėvų tarpusavio santykiais (jų pablogėjimu); pareiga išlaikyti vaikus yra kildinama ne iš jų tėvų tarpusavio santykių, o iš vaiko teisės į saugią aplinką, užtikrinančią jo poreikių patenkinimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pagrįstai sprendė, jog neturi pagrindo priteisto išlaikymo vykdymą užtikrinti priverstine hipoteka. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės sutiko su dalimi ieškovės pareikšto ieškinio, t. y. sutiko nepilnametei dukrai mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą, todėl nėra pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam turtui, nes priverstinės hipotekos nustatymas suvaržys skolininko teises ir interesus labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas yra priskirtinas prie rizikos asmenų, nes dėl jo yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl priverstinės hipotekos, nes nurodyta aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovas nevykdys teismo sprendimo teikti išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina, priteisiant iš atsakovo 546,95 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 062,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikytina, kad buvo patenkinta 53 proc. ieškovės reikalavimų, t. y. visiškai patenkintas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies tenkinti reikalavimai dėl įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos, todėl ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 563 Eur (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Taip pat iki 100 Eur didintinas iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis (papildomai priteisiant 20 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą (apeliacinės instancijos teismas atmetė reikalavimus dėl priverstinės hipotekos ir išlaikymo dydžio, iš dalies tenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, t. y. patenkinta 13 proc. pareikštų reikalavimų) ieškovei iš atsakovo priteistina 227,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.9 p. maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą šiuo metu yra 1 749,50 Eur Eur, ieškovės prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą – 1 750 Eur) (CPK 98 str. 1, 3 d.). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo L. D. valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei I. M. iš atsakovo L. D. 546,95 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-15.

Padidinti iš atsakovo L. D. ieškovei I. M. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 563 Eur.

Padidinti iš atsakovo L. D. valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą iki 100 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. D. ieškovei I. M. 227,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo L. D. 20 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėJolanta Gailevičienė