- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-32-661/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus A
- Trečiasis asmuo
- L. K., A. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus A. P. mokyklai, dėl sprendimų ir panaudotos sutarties panaikinimo, tretieji asmenys byloje L. K., A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2015-10-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti dalyje dėl 0,11 ha: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo Gabijos g. 8 ribų ir ploto nustatymo“ 1 ir 3.2 punktus; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies Gabijos g. 8, Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 3) 2004-09-07 valstybinės žemės panaudos sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, 1 punktą; 4) Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-638 1 punktą; 5) 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės ir Vilniaus A. P. vidurinės mokyklos, dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo, 1.4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad iš pirmo, antro, ketvirto ieškovės reikalavimų pobūdžio matyti, kad šiais reikalavimais yra ginčijami atitinkami administraciniai aktai ir yra keliamas ginčas specialių viešosios teisės aktų reglamentuojamose teritorijų planavimo bei valstybinės žemės tvarkymo srityse. Tokio pobūdžio ginčas, kaip kylantis viešojo administravimo srityje, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovės trečiuoju ir penktuoju reikalavimu yra prašoma pripažinti negaliojančia dalį 2004-09-07 valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties ir 2014-09-12 susitarimo dėl panaudos sutarties pakeitimo. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamos panaudos sutarties turinio, ji yra sudaryta tarp viešųjų asmenų (valstybės ir savivaldybės) ir ja savivaldybei panaudai yra perduotas visuomeninės paskirties (mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorijos) valstybinės žemės sklypas. Ši sutartis yra ginčijama tik kaip minėtų ginčijamų administracinių aktų pasekmė. Nurodė, kad ieškovės išdėstyti reikalavimai sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju vyrauja (dominuoja) būtent administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskyrimą (rūšinį teismingumą) administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Ieškovė J. J. atskiruoju skundu (b.l. 2-4, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja ir viešas interesas užtikrinti asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, interesus. Nurodo, kad šioje byloje pagrindinis reikalavimas yra 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 p. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 p. panaikinimas, nes būtent šių sandorių pagrindu, negalima grąžinti pretendentams (Ieškovei) Ieškinyje aptariamo žemės sklypo, nes jis, pasak Valstybinių institucijų, yra išperkamas Valstybės poreikiams tenkinti. Taip pat nurodo, kad panašaus pobūdžio bylose, kuriose yra tiek administracinių, tiek civilinių santykių yra/buvo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Kaip pavyzdį pateikiame panašias bylas, kuriose buvo sprendžiami panašūs teisiniai santykiai: Civilinė byla Nr. 3K-3-232/2014; Civilinė byla Nr. 2A-188-492/2011; Civilinė byla Nr. 2A-50-943/2015.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų bendrąjį teritorinį teismingumą ir ieškinio priėmimo klausimus, todėl apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.
Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d.). Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja civilinius, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ginčus ir kitas bylas dėl privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo1 str., 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia inter alia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Ieškovė ieškiniu prašo dalyje panaikinti administracinius aktus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo Gabijos g. 8 ribų ir ploto nustatymo“ 1 ir 3.2 punktus; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies Gabijos g. 8, Vilniuje, suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; 3) 2004-09-07 valstybinės žemės panaudos sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, 1 punktą; 4) Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-638 1 punktą; 5) 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės ir Vilniaus A. P. vidurinės mokyklos, dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo, 1.4 punktą. Šie administraciniai aktai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį laikytini viešojo administravimo subjekto aktais. Ieškovė pareikštu ieškiniu, prašydama panaikinti minėtus aktus, ginčija jų teisėtumą, t. y. ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, o šiuos ieškinio reikalavime išdėstytus klausimus reglamentuoja ne privatinės teisės normos, o specialiuose teisės aktuose numatytos viešosios teisės normos.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1dalies 1 punktas numato, kad bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, nagrinėja administraciniai teismai. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje bei 35 straipsnyje nustatyta, jog apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas. Skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.