Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens- Valstybės įmonės Registrų centro- atstovui B. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens-uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų šiluma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymu Nr. 15510573 (b. l. 156, t.1) kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą, prašydamas pakeisti Nekilnojamojo daikto- buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Butas), kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą ( b.l.156, t.1). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.1 pirmąjį variantą (toliau- ir 2010 m.spalio 19 d. deklaracijos pirmasis variantas, b.l.108-109, t.1), 2012 m. vasario 12 d. papildomą deklaraciją apie statybos užbaigimą, patikslinančią pirminę 2010-10-19 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2 (toliau- ir 2012 m. deklaracija, b.l. 110-111, t.1), 2017 m. rugsėjo 11d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1 (toliau- ir 2017 m. deklaracija Nr.1, b.l.57-58, t.1) ir 2012-02-23 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 62/9848 (toliau- ir 2012 m. KD byla, b.l.118-132, t.1).

VĮ Registrų centro Utenos filialas 2017 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymas buvo atmestas, vadovaujantis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu (b.l.52-54, t.1). Minėtu sprendimu atsakovas konstatavo, jog 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodyti buto kadastro duomenys apie buto plotus nesutampa su šio daikto KD bylos duomenimis, 2012 m. deklaraciją vertino kaip neatitinkančią teisės aktų reikalavimų (Statybos užbaigimo reglamentas nenumato galimybės atskiru dokumentu pildyti prieš tai užpildytą deklaraciją, nenumato tokio, papildančio pirminę deklaraciją dokumento formos), konstatavo, jog 2017 m. deklaracija Nr.1 neatitinka teisės aktų reikalavimų ir KD bylos ( nurodoma, kad pastatytas naujas statinys ir tuo pačiu deklaruojama, kad yra atliktas buto parastasis remontas, tuo tarpu iš KD bylos matyti, kad tai nėra nauja buto statyba).

Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą su 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 15682949 dėl buto kadastro duomenų pakeitimo (b. l. 157, t.1), su šiuo prašymu pateikė antrąjį 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1 variantą (b. l. 158-159), naują 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją Nr.1 (b. l. 160-161, t.1) bei 2012 m. KD bylą.

Atsakovas 2017 m. spalio 6 d. Sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti (b. l. 47-49, t.1), nurodydamas, kad 2010 m. spalio 19 d. deklaracija buvo tos pačios datos ir to paties numerio, tačiau su skirtingais duomenimis, todėl buvo neaišku, kuria iš deklaracijų vadovautis, joje įrašyti buto kadastro duomenys neatitiko nei 1992 m. balandžio 23 d. (dėl šildymo būdo), nei 2012 m. vasario 23 d. (dėl plotų) kadastro duomenų bylose užfiksuotų buto kadastro duomenų, 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracija ne iki galo užpildyta, t. y. neįrašyti statybą leidžiantys dokumentai dėl šildymo būdo.

Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė skundą VĮ Registrų centrui „Dėl teritorinio registratoriaus 2017-09-22 ir 2017-10-06 sprendimų“, prašė panaikinti Utenos filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimus ir priimti naują sprendimą įregistruoti 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos, 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos, 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos, statybą leidžiančio dokumento ir kadastrinių matavimų pagrindu duomenis apie šildymo būdo pakeitimą, balkono įstiklinimą ir buto ploto pasikeitimą (b. l. 101-103, t.1).

VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 28 d. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu paliko galioti atsakovo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimus (b. l. 87-90, t.1).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (11.5.9)UTS-312 „Dėl pasikeitusių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo“, 2017 m. spalio 6 d. Utenos filialo sprendimo Nr. (11.5.9)UTS-329 „Dėl pasikeitusių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo“, Valstybinės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. csprl-271 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Kadastro įstatymas. Pagal Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą, gali prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymu Nr. 15510573 prašė teikiamos 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmojo varianto pagrindu nekilnojamojo turto registre pakeisti Buto kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą. Su prašymu pateikė 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmąjį variantą ( b.l.108-109, t.1), 2012 m. deklaraciją (b.l. 110-111, t.1), 2017 m. rugsėjo 11 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1 (b.l.57-58) ir 2012 m. KD bylą, b.l.118-132, t.1).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, ir ginčo byloje dėl to nėra, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokie Buto duomenys: šildymo būdas- centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, bendras plotas-60,67 kv.m, gyvenamasis plotas- 42,72 kv.m. Atsakovo pateiktais duomenimis, 2012 m. KD byloje užfiksuoti pasikeitę tokie Buto kadastro duomenys: šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų pasikeitė į vietinį šildymą, padidėjo Buto bendras plotas iki 65,07 kv.m, sumažėjo gyvenamasis plotas iki 39,99 kv.m, įrengtas įstiklintas 4,74 kv.m balkonas ir katilinės patalpa (pažymėta indeksu 4-5); dėl atliktų darbų pasikeitė koridoriaus, virtuvės, vonios ir tualeto plotai, panaikintas 1,17 kv.m ploto koridorius (pažymėtas indeksu (4-3) ir 1 kv.m sandėliukas (pažymėtas indeksu 4-4).

2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmajame variante deklaruota, kad yra baigti Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų parastojo remonto darbai ir Bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas Buto bendrasis plotas 60,67 kv.m, gyvenamasis plotas- 60,67 kv.m, kai pagal 2012 m. KD bylos duomenis Buto bendras plotas yra 65,07 kv., o gyvenamasis plotas yra 39,39 kv.m. Taigi, dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bendrojo ir gyvenamojo plotų dydis) akivaizdžiai nesutapo su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Todėl 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmojo varianto pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų.

2012 m. deklaracijoje deklaruota, kad buvo atlikti Buto kadastriniai matavimai, dėl kurių pasikeitė Buto plotas, neatliekant jokių statybos darbų, nes matavimai buvo atlikti naudojant tikslesnius matavimo prietaisus. 2012 m. KD byloje yra fiksuotas įrengtas įstiklintas balkonas, be to, įrengta katilinė. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2010-07-02 įstatymo redakcija) numatė, kad statybą leidžiantys dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas), o pagal 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2010-07-02 įstatymo redakcija) paprastojo remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ( 2011-11-18 įsakymo D1-887 redakcija, galiojusi 2012 m. deklaracijos užpildymo dienai) 6 priedo 6.1.3 punktas numatė, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi įstiklinant daugiabučio namo balkonus. Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, visų pirma, daugiabučio namo balkono įstiklinimas reiškia, jog buvo atlikti statybos darbai, be to, tokiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 2012 m. deklaracijoje nurodyti duomenys neatitiko 2012 m. KD bylos duomenų (statybos darbai buvo atlikti), be to, nebuvo užpildyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio statybą leidžiančio dokumento pareiškėjas 2012 m. deklaracijos pildymo metu ir neturėjo, statybą leidžiantis dokumentas balkono įstiklinimui jam buvo išduotas tik 2017-09-06 (b.l.64-66, t.1). Todėl 2012 m. deklaracijos pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų.

2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje Nr.1 deklaruota, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio statyba, pastatytas naujas statinys, kai tuo tarpu buvo atlikti parastojo remonto darbai pagal parengtą parastojo remonto projektą, kas pažymėta ir pačioje 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje Nr.1. Iš 2012 m. KD bylos matyti, kad naujas statinys ( butas) nebuvo pastatytas. Todėl 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos Nr.1 pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų.

Dėl VĮ Registrų centro Utenos filialo 2017 m. spalio 6 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2017-09-28 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo, pateikdamas tos pačios ir to paties numerio, tačiau skirtingo turinio 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos antrąjį variantą (b.l.158-159, t.1), naują- 2017-09-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą (b.l.160-161, t.1) bei 2012 m. KD bylą.

2010 m. spalio 19 d. deklaracijos antrajame variante deklaruota, kad yra baigti Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir Bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas Buto bendrasis plotas 60,67 kv.m, gyvenamasis plotas- 42,72 kv.m, kai pagal 2012 m. KD bylos duomenis Buto bendras plotas yra 65,07 kv., o gyvenamasis plotas yra 39,39 kv.m. Taigi, dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bendrojo ir gyvenamojo plotų dydis) akivaizdžiai nesutapo su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. 2017-09-26 deklaracijoje pateikti duomenys tik dėl parastojo remonto darbų (balkono įstiklinimo) atlikimo, vien ji nepagrindžia KD byloje užfiksuotų duomenų dėl vietinio šildymo įrengimo, pasikeitusių Buto plotų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.3 punktas įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Utenos filialas 2017 m. rugsėjo 22 bei 2017 m. spalio 6 d. sprendimais pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017-09-08 ir 2017-09-28 prašymų pakeisti Buto kadastro duomenis. Dėl analogiškų argumentų teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. csprl-271, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija remiasi ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-113-335/2009 bei Vilniaus apygardos teismo 2009-11-03 nutartimi buvo konstatuota, kad Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų darbai buvo atlikti dar 2007 metais, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų (b.l.189-192, 193-197, t.1). Savavališkas šildymo sistemos atjungimo darbų atlikimo faktas konstatuotas ir (duomenys neskelbtini) vidaus šildymo sistemos 2009-03-10 patikrinimo protokolu (b.l.198, t.1). Įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2018-07-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje (b.l.4-14, t.2) bei Panevėžio apygardos teismo 2018-12-04 nutartimi (b.l.52-66, t.2) buvo konstatuota, kad A. M. savavališkai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra atlikęs atsijungimo darbus dar iki 2010 metų. Minėtais teismo procesiniais sprendimais konstatuotos aplinkybės prieštarauja pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje Nr.1 nurodytai aplinkybei, kad Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai baigti būtent 2010 m. spalio 19 d. Ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad atsakovui buvo pateikti du skirtingi 2010 m.spalio 19 d. deklaracijos Nr.1 variantai su juose užfiksuotais skirtingais duomenimis, sudaro pagrindą abejoti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pareiškėjo teiktų dokumentų patikimumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-361-492/2015, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-456-662/2018).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Molėtų šiluma“ prašo iš pareiškėjo priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas 600 eurų (b.l.181, t.1, 40-42, t.2). UAB „Molėtų šiluma“ atstovavo advokatas Tomas Jaugelavičius pagal pateiktą 2018-06-01 atstovavimo sutartį (b.l.182, t.1). UAB „Molėtų šiluma“ turėtos atstovavimo išlaidos pagrįstos 2018-06-01 sąskaita už teisines paslaugas Nr.390 bei 2018-06-07 mokėjimo nurodymu (b.l.41-42, t.2). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Įvertinusi šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Molėtų šiluma“ tiek savo atsiliepimu teismui, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovės išreikšta pozicija. Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, taigi, darytina išvada, kad buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Todėl UAB „Molėtų šiluma“ įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą surašymą bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Molėtų šiluma“ iš pareiškėjo priteistina 600 eurų už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų šiluma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų šiluma“ iš A. M. 600 eurų (šešis šimtus) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.