- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-138-264/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- notarei R
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7221-835/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei notarei R. S. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei notarei R. S. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. M., prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę) pripažinti negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo K. P. palikimo paveldėjimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui A. P. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pripažinimas negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo ieškovui jokių materialinių pasekmių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
4. Teismas sprendė, kad pagal keliamą ieškinio reikalavimą notarė nėra atsakinga dėl ieškovo vienašalio sandorio.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2-3 dalys).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio dalyką ir priėjo prie nepagrįstos nuomonės, kad ieškinys (patenkinus jo reikalavimus) nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, nes atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, sukuriantis rimtas materialines teisines pasekmes, lygiai taip pat rimtas materialines teisines pasekmes sukelia ir tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu.
6.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsisakymo nuo palikimo pripažinimas negaliojančiu ieškovui jokių materialinių pasekmių nesukuria, nes jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
6.3. Teismo motyvai, kad pagal keliamą ieškinio reikalavimą notarė nėra atsakinga dėl ieškovo vienašalio sandorio yra nepagrįsti ir negali būti laikomi pakankamu argumentu laikyti, kad ieškovas netinkamai nurodo ieškinio dalyką, nes tokias išvadas teismas gali daryti tik išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, įskaitant paveldėjimo bylą, atsakovės pateiktais įrodymais, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir priimdamas sprendimą (baigiamąjį dokumentą byloje), o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
6.4. Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas apie atsakovės atsakomybės nebuvimą ieškovui kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
11. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.
12. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, ieškovo ieškiniu reiškimas reikalavimas pripažinti negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo paveldėjimo byloje CK 1.90 straipsnio pagrindu yra vienašalis sandoris, sukuriantis rimtas materialines teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Pagal šią nuostatą turto paveldėjimas yra palikimo priėmimas ir priimto palikimo įforminimas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinį dėl jo atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu reiškia atsakovei notarei R. S., trečiasis asmuo L. M. (e. b. l. 1-6). Pagal CK 1.90 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą, kai iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl sandorio negaliojimo padarinių, nustatytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, taikymo. Pastebėtina, kad apelianto ieškinyje šiuo klausimu ieškovo pozicija neišdėstyta. Be to, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad apeliantas iš esmės siekia gauti ½ dalį trečiojo asmens L. M. paveldėto turto, kurį pastaroji 2013 m. vasario 22 d. paveldėjo, jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (e. b. l. 18-19), kuris ieškinyje nėra ginčijamas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Visos šios paminėtos aplinkybės teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus ieškinio turinį, ieškovo pareikštas reikalavimas jokių materialinių pasekmių nesukurs, o pagal ieškinyje išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką lieka neaiškios ieškinio ribos bei neaišku kokių materialiųjų teisinių padarinių siekia apeliantas.
16. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas apie atsakovės atsakomybės nebuvimą ieškovui kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.
17. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Teisė į nešališką teismą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis – bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
18. Atskirajame skunde apelianto nurodyti kaip pirmosios instancijos teismo šališkumą turintys patvirtinti argumentai, t.y. kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė apie atsakovės atsakomybės nebuvimą, nereiškia teisėjos šališkumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio skundžiama nutartis atitinkamai motyvuota, atitinka CPK 291 straipsnyje įtvirtintiems jos turiniui keliamus reikalavimus, apeliantas nenurodė aplinkybių, atitinkančių CPK 64, 65 straipsniuose nurodytiems pagrindams teisėjo nušalinimui, todėl apelianto argumentai, jog buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, atmestini.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.