Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei Kristinai Švelnienei (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad G. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2023-09-28, G. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ str. turinčiais) Bendrovės kreditoriais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-06 nutartimi, įvertinus mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytas aplinkybes, G. M. pagal ANK 120 str. 1 d. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.

Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonei lėšų netrūko, mokėjo mokesčius valstybei pagal grafikus. Mokestinė skola susidarė per karantiną, kuomet įmonė nebegalėjo dirbti. Įmonė gavo mokestinius atidėjimus bei subsidijas. Kai įmonei vėl leido dirbti, VMI ir Sodra įsiskolinimų mokėjimą išdėstė. Tuo metu mokestinė nepriemoka galėjo siekti apie 52 000 Eur. Mokestinės įmokos buvo mokamos visą laiką stabiliai pagal susitarimus. Jokių mokėjimų pažeidimų iki 2022 m. gruodžio mėnesio padaryta nebuvo. Be to, vienu metu (duomenys neskelbtini)tautybės žmogus lapkričio gale nusipirko tris brangius šautuvus, įformino pirkinį, užpildė dokumentus, eksporto deklaraciją. Tačiau jis išsiveždamas ginklus dokumentus pateikė tik pasienio pareigūnams, bet nepateikė muitinei. Kai įmonė paprašė grąžinti PVM, jiems buvo pasakyta, kad jie nieko neeksportavo. Kai kreipėsi į oro uostą, jiems taip pat buvo pasakyta, kad niekas jų ginklų neišvežė. Turėjo dokumentus iš pasienio, kad tikrai jų ginklai buvo pervežti per sieną, tačiau paaiškėjo, kad nereikėtų mokėti muito mokesčio, (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad tų ginklų įgijimo kaina 2000 Eur ir prasmuko pro Lietuvos muitinę. Su (duomenys neskelbtini) aiškinimasis užtruko iki Naujų Metų. Tačiau tuo metu net nebuvo minčių apie jokį bankrotą. Tada VMI areštavo jų sąskaitas ir visiems pinigams uždėjo inkasinį. Rašė jiems raštus, kad ir toliau mokės pagal mokestinio įsiskolinimo išdėstymo sutartį, bet negali mokėti, kol areštuotos jų sąskaitos. Reikėjo viskam sumokėti 130 000 Eur. Tokių pinigų sąskaitose nebuvo. Prasidėjo neatsiskaitymai su tiekėjais, kurie kreipsi į antstolius. Taip atsirado 180 000 Eur mokėjimas. Kai nuėmė areštą nuo sąskaitos, jau buvo per vėlu mokėti skolas. Dar bandė tai daryti kelis mėnesius, bet kovo mėnesį įmonė užsidarė. Įmonės buhalteriją tvarkė MB (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įkūrė savo įmonę – MB (duomenys neskelbtini) ir iki 2023 m. pradžios teikė buhalterinės apskaitos paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini). Iš viso šias paslaugas teikė nuo 2021 iki 2023 m., vedė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Pavedimus darydavo direktoriaus nurodymu. Jei būdavo stambesnės sumos, kam mokėti, nurodydavo direktorius. Žinojo, kokius mokesčius reikia sumokėti, pildydavo mokestines deklaracijas, mokesčiai buvo mokami, i dėl jų mokėjimo su direktoriumi nesitarė. Tik jei pinigų nebūdavo, tuomet informuodavo jį, kad reikia mokėti mokesčius, o pinigų sąskaitoje nėra. Per karantiną lėšų trūko, bet gaudavo pinigus už prastovas. Po to paprašė mokesčių mokėjimo atidėjimo. (Duomenys neskelbtini) sudaryta mokestinės paskolos sutartis, sudarytas įmokų grafikas ir įmonė pagal jį turėjo mokėti. Mokesčius, kaip pati atsimena, mokėdavo laiku, gal kažkiek vėlavo, bet tikrai nebuvo, kad nemokėtų visai. Sumokėdavo, kai tik atsirasdavo pinigų. Dar buvo situacija, kai vienam klientui (duomenys neskelbtini) įmonė prasiskolino apie 50 000 Eur ir jis padavė į teismą. Tada antstolis užblokavo sąskaitas. Tai buvo 2023 m. pradžioje. Po to, nebegalėjo vykdyti mokėjimų, nes visos 4 įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Kada buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, ji nežino, nes nebeteikė paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. Jei įmonei būtų buvę pakankamai lėšų, bankroto nebūtų buvę. Nors įmonės sąskaitose buvo pinigų, prekyba vyko ir pinigų įmonė surinkdavo; būtų sėkmingai baigę mokėti tą mokestinę skolą. Pamena, kad buvo kažkokia situacija dėl eksporto PVM. Įmonė laukė, kada VMI užskaitys eksporto PVM, ir jis sugrįš įmonei. Direktorius sakė nemokėti PVM, kol jiems nebus grąžintas PVM už tuos ginklus. Pamena, kad užsienio pilietis, (duomenys neskelbtini) pirko ginklų, ar tai už 26 000 Eur, ar už 36 000 Eur, bet išvykdamas su jais iš šalies neįformino ginklų išvežimo, nors jam buvo išrašyta sąskaita faktūra. Išvažiuodamas muitinei jis turėjo ją pateikti ir tuomet tam pirkimui būtų buvęs taikomas nulinis PVM. Tuomet įmonės atstovai rašė apie tą problemą ir muitinei, ir VMI, prašė to PVM nenurašyti. Tuo metu galėjo ta pirkimo sąskaitoje nurodyta apie 7 000 Eur suma „kabėti“ kaip nepriemoka. Kol negavo iš muitinės atsakymo, kad šautuvai išvyko į kitą šalį, tol jų pirkimo PVM buvo priskaitę kaip mokėtiną, ta suma buvo įtraukta į PVM deklaracijas ir matėsi mokesčiuose kaip skola. Nesumokėjo to PVM, laukdami, kol išsispręs situacija. Gavus atsakymą, kad tam pardavimui galima taikyti nulinį PVM tarifą, deklaracija buvo patikslinta. Kiek pamena, atsakymas buvo gautas gruodžio mėnesį, o sausio mėnesį VMI pritaikė inkasinį. Pažymėjo, kad įmonės apyvarta buvo apie 30 000 Eur per mėnesį, prekyba tuo metu dar buvo vykdoma, bet įmonė jau nebegalėjo atlikti mokestinių mokėjimų dėl areštuotų sąskaitų.

Vėliau teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiek pamena buvo sudaryta tik viena mokestinės paskolos sutartis, nepamena, kad buvo sudaryta kita sutartis. Galimai buvo mokesčių administratoriui pateiktas prašymas ir sudaryta antra mokestinės paskolos sutartis. Pripažįsta, kad jau prieš skolos išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) susidariusią skolą, su pinigais buvo prastai, todėl buvo siekiama dengti skolas ir kitiems ūkio subjektams, o ne tik mokestinius įsiskolinimus. Buvo atsiskaitoma pagal paskolos sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini), kuri labai spaudė dėl skolos sumokėjimo, jai buvo mokama. Direktorius bandė mokėjimus padalinti pagal visas skolas. Galimai buvo einamieji mokesčiai sumokami ne visi, vėluojama su mokestiniais mokėjimais. Po UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio, t. y. 2023 m. pradžioje įmonės veikla menko, buvo atleisti iš darbo keli asmenys. Po antstolio areštų uždėjimo negalėjo disponuoti bendrovės sąskaitose esančiomis lėšomis. 2022 m. gruodžio mėnesį sumokėjus algas sąskaitose buvo iki 2 tūkstančių Eur. Einamieji mokestiniai mokėjimai buvo vykdomi pagal išgales, už 2022 m. gruodžio mėnesį kiek pamena mokesčių jau nespėjo sumokėti.

VMI atstovė K. Švelnienė paaiškino, kad pagal VMI duomenis praleisti mokėjimai pagal sutartį buvo fiksuoti dar 2022 m. rugsėjį. Be to nebuvo mokami einamieji mokesčiai – sumos, dėl kurių nebuvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys. 2 lentelėje nurodytų sumų būtų pakakę atsiskaityti su VMI, bet lėšos buvo nukreipiamos kitiems kreditoriams. Vėliau mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta dėl sąlygų nevykdymo. Šis pareiškimas paduotas dėl einamųjų mokesčių nemokėjimo, kurie kaupėsi jau po mokestinės paskolos sutarties sudarymo. 2023-01-02 buvo susidariusi 13 029, 24 Eur mokestinė nepriemoka. Mokestinės paskolos sutartis buvo vykdoma tik iš dalies ir buvo nutraukta 2023-06-02 dėl sąlygų nesilaikymo. Buvo taikomi priverstiniai įsiskolinimo išieškojimo veiksmai nuo 2023-01-01 Negali pasakyti, ar šių veiksmų atlikimo metu buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Situacijos dėl šautuvų pirkimo pakomentuoti negali. Nežino, ar įmonė deklaravo tų prekių išvežimą. Operatyvaus patikrinimo metu buvo prašoma įmonės pateikti visus reikšmingus dokumentus. Patikrinimas atliktas 2023 m. rugsėjo mėnesį, tikrintas laikotarpis už 2022 m. liepą – 2023 m. liepą. Muitinės departamento sprendimas 2023-01-30 sprendimas VMI nebuvo žinomas. Tačiau VMI nekeičia savo pozicijos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui teikiamų dokumentų. Rugsėjo-spalio mėnesiais atlikti mokėjimai ne VMI, o kitiems kreditoriams. Pabrėžė, kad pagal mokestinės paskolos sutartis mokestinės įmokos buvo mokamos. Savo pareiškimą palaikė ir prašė paskirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui baudą.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017). Pagal ANK 120 str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (kasa nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad su Bendrove 2021-07-30 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021-07-30 paskolos sutartis) dėl 52 228,80 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuria Bendrovė nuo 2021-07-27 iki 2022-12-25 sutartyje nustatytu grafiku privalėjo mokėti įmokas (t. 1, b. l. 10–11). Vėliau, t. y. 2022-03-03, su Bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022-03-03 paskolos sutartis) dėl 39 999,68 Eur, mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kuria iš esmės buvo pakeista 2021-07-30 mokestinės paskolos sutartis (t. 3, b. l. 7–10).

Iš teismui pateiktų Bendrovės darytų įmokų matyti, kad 2022-03-03 paskolos sutartis iki 2022 gruodžio mėnesio buvo vykdoma tinkamai (t. 3, b. l. 175). Kita vertus, iš mokesčių administratoriaus teismui pateikto pareiškimo bei jo priedų, matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-09-05 iki 2023-01-02, Bendrovė, turėdama pradelstų mokestinių prievolių vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais – AS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AG (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. B., vykdžiusi Bendrovės apskaitą aptartu laikotarpiu, patvirtino, kad jau prieš priverstinį skolos išieškojimą MB (duomenys neskelbtini) naudai, Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl buvo siekiama dengti skolas ir kitiems ūkio subjektams, o ne tik dengiant mokestinius įsiskolinimus; buvo atsiskaitoma pagal paskolos sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas bandė mokėjimus padalinti pagal visas skolas, todėl einamieji mokesčiai sumokami ne visi, vėluojama su mokestiniais mokėjimais. Vertinant pareiškime nurodytus duomenis, patvirtinančius Bendrovės, nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-09-05 iki 2023-01-02 turėtus mokestines nepriemokas, matyti, kad mokestinės nepriemokos, kurių suėjęs mokėjimo terminas, svyravo nuo 1 227,83 Eur iki 5 992,65 Eur.

Be to, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-09-08 sprendimu už akių buvo tenkintas MB (duomenys neskelbtini) ieškinys ir jo naudai iš Bendrovės priteista 58 556,25 Eur, taip pat procesinės palūkanos (t. 2, b. l. 149–152). Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutartimi Bendrovės pareiškimas dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas (t. 2, b. l. 153–155). Vykdant antstolio V. Mitkaus 2023-01-23 patvarkymą, naudojimasis visomis Bendrovės sąskaitose esančiomis lėšomis buvo apribotas (t., b. l. 132–133). Vilniaus apygardos teismo 2023-10-18 nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla (Liteko duomenų bazė).

Bendrovės akcininkas G. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir Bendrovės vadovu. Teisminio nagrinėjimo metu G. M. neginčijo tų mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytos aplinkybių, jog aptartų mokėjimų vykdymo metu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, taip pat tai, jog vykdė atsiskaitymus su trečiaisiais ūkio subjektais, tačiau pažymėjo, kad šių mokėjimų laikotarpiu tebegaliojo 2021-07-30 paskolos sutartis, pagal kurią jis mokestinę nepriemoką mokėti dalimis, todėl nemanė, kad siekdamas išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą, jis negali atsiskaitinėti ir su kitais kreditoriais iš Bendrovės gaunamų pajamų, kas ir buvo daroma.

Pažymėtina, jog kaip ir nurodė teismo posėdyje G. M., maždaug tuo pat metu (2023-01-19), kai Bendrovė turėjo mokestinę 10 506,23 Eur nepriemoką, su Inspekcija vyko derybos dėl 6 375,50 Eur PVM mokėjimo atidėjimo, kol bus baigtas tyrimas Vilniaus oro uosto muitinėje dėl kliento Vilniaus oro uosto muitinės darbuotojams nepateiktos PVM grąžinimo užsienio keleiviui deklaracijos ir įforminta Bendrovės parduotų 36 734,99 Eur vertės ginklų eksporto deklaracija (2 t., b. l. 125). Bendrovė teikė prašymą atidėti 8 082,93 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą dėl neteisingai užpildytos TAX FREE deklaracijos (t. 2, b. l. 98). O ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023-01-30 sprendimas patvirtina, kad Bendrovei leista prekes pagal 2022-11-17 sąskaitą faktūra OKS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoti eksporto muitinei procedūrai (t. 2, b. l. 102, 113–114). Kita vertus, 2022-11-17 sąskaitoje faktūroje nurodytas PVM privalėjo būti deklaruotas ir sumokėtas iki sekančio mėnesio 25 dienos, t. y. 2022-12-25 (Pridėtinės vertės mokesčio įst. 92 str. 3 d.). Taigi, vertinant pareiškime nurodytus, pažeidimui aktualius ir nuo 2022-09-05 iki 2022-11-28 vykdytus mokėjimus, ši 6 375,50 Eur PVM suma į pradelstų mokestinių nepriemokų sumą nebuvo įtraukta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad G. M., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2022 m. rugsėjo – 2023 m. sausio mėnesiais kitiems ūkio subjektams vykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad G. M. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Iš G. M. ir liudytojos D. B. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad nors Bendrovė kažkiek ir turėjo apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis dėl esančių skolų, taip pat susikaupusių mokestinių nepriemokų, buvo sudėtinga. Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.).

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau G. M. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvada, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalaus dydžio baudos paskyrimu.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.