- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-150-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38938-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Marius Grucė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Mariaus Grucės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 MGL baudos bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu bei R. P. paskirta 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. konfiskuota 2480 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 4 d., apie 23.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone vairavo lengvąjį automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai kelyje Panevėžys - Šiauliai, ties 5,2 kilometru, policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ 2024 m. spalio 5 d., 00.00 val., buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas ir buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas M. Grucė prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), paskiriant V. P. laiduotoja, o šio prašymo netenkinus – skirti nuteistajam 50 MGL dydžio baudą, ją sumažinant vienu trečdaliu, ir vienerių metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą.
2.1. Teigia nagrinėjamu atveju esant visom BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino.
2.2. Teigia, jog nuteistasis iš tikrųjų visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas turėjo būti pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutinka su teismo išvada, jog nuteistojo prisipažinimas teisme įvyko tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų bei kiekio ir noro būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl jo noro savanoriškai atskleisti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Akcentuoja, kad nuteistasis jau pirmojo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi, o tai, kad, patartas tuometinio gynėjo ir besinaudodamas savo Konstitucine teise, ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, nereiškia, jog teismo posėdžio metu jo pateiktas prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdūs. Tuo tarpu nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo vietoje išsakyti teiginiai vertintini kritiškai, kadangi asmuo buvo stipriai neblaivus ir pažadintas policijos pareigūnų, įsijungus gynybiniam mechanizmui ir jam nesuvokiant savo pasirinktų atsakymų esmės, jis ėmė teigti, jog vairavo neva ne jis.
2.3. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ankstesni R. P. baustumai ir teistumas nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, jog nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas prieš daugiau nei 8 metus, o teistas – prieš daugiau nei 10 metų.
2.4. Mano, kad laiduotoja siūloma nuteistojo sesuo V. P. (toliau - Laiduotoja) šiuo konkrečiu atveju būtų tinkama laiduotoja, kadangi su laiduotoja nuteistasis bendrauja beveik kasdien, leidžia nemažai laiko kartu, nuolat padeda vienas kitam, juos sieja artimas ryšys ir laiduotoja objektyviai gali daryti nuteistajam teigiamą įtaką. Laiduotoja turi itin kritišką požiūrį į patį alkoholio vartojimą ir nusikalstamų veikų apsvaigus nuo alkoholio darymą. Ji neturi psichinių ligų ir/ar priklausomybių. Tuo tarpu nuosprendyje minima aplinkybė apie tai, kad laiduotojos atžvilgiu 2025 m. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jai susitaikius su nukentėjusiuoju ir ji dėl to negali būti tinkamu pavyzdžiu nuteistajam, vertintina itin kritiškai. Teigti, jog ji negalėtų būti tinkamu pavyzdžiu nuteistajam, kuris padarė visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką (tyčinį nesunkų nusikaltimą) būdamas neblaivus, visiškai nepagrįsta. Taip pat teisinės reikšmės neturi ir ta aplinkybė, jog nuteistasis nemažą laiko dalį dėl darbo praleidžia užsienyje: vadovaujantis tokia logika, iš esmės nė vienas įtariamasis/kaltinamasis, kuris daug dirba užsienyje, negalėtų tikėtis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotojui gyvenant Lietuvoje, kas neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmės.
2.5. Pripažinus esant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat nesant nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistojo manymu, jam turėtų būti skiriama minimali 50 MGL bauda bei minimalus vienerių metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras prašo atmesti nuteistojo gynėjo skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį.
3.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jis savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam neigė iškart, ir, atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams nurodė, jog ne jis vairavo transporto priemonę, nors nurodė alkoholio vartojęs, taip pat viso ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus atsisakė duoti parodymus, o bylos nagrinėjimo teisme metu, jau susipažinęs su visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, formaliai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei išreiškė formalų gailėjimąsi, todėl toks gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu bei parodo jo kritikos stoką savo elgesiui. Teiginys, jog nedavė parodymų pakonsultuotas savo advokato, turėtų būti vertinamas kaip gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti jam gręsiančią baudžiamąją atsakomybę.
3.2. Akcentuoja, jog BK 40 straipsnio nuostatų taikymas yra diskrecinė teismo teisė, o nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai. R. P. praeityje kelis kartus buvo teistas, baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, ir nors teistumai bei baustumai yra išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nusižengti ar nusikalsti linkusį asmenį. Be to, mano, jog V. P. nėra tinkama laiduotoja – 2025 m. balandžio 3 d. prokuroro nutarimu prieš ją buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nereabilituojančiu pagrindu, tai yra kaltininkei susitaikius su nukentėjusiuoju. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje būna tik apie 3 mėnesius per metus. Todėl atsižvelgiant į tai labai abejojama, kad nuteistojo sesuo V. P. galėtų tinkamai kontroliuoti jo elgesį arba būti pavyzdžiu jam.
3.3. Taip pat mano, jog atsižvelgiant į R. P. įvykdytos veikos pavojingumą, tai yra transporto priemonės vairavimą pakankamai intensyviu keliu esant neblaiviam, kai nustatytas 2,08 (po paklaidos) promilių neblaivumas, į jo įžūlų elgesį po veikos padarymo, į tai, jog nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, nuteistajam buvo skirta pagrįsto dydžio bauda, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo mažinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą – uždraudimą vairuoti transporto priemones 3 metams, kuris nelaikytinas pernelyg ilgu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. P. gynėjo advokato M. Grucės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti esant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų bei neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat su skirtos bausmės dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, trukme. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.
6. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo reikalavimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos taikyti šį institutą, taip pat skirdamas bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką iš esmės tinkamai taikė BK VIII skyriaus, reglamentuojančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nuostatas bei atsižvelgęs į nuteistojo asmenybės bei padarytos veikos pavojingumą, R. P. parinko tinkamą bausmės rūšį bei poveikio priemonę, tačiau nepripažindamas esant nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dėl šios priežasties nuteistajam paskyrė netinkamai individualizuotą bausmę (jos dydį), kas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei skirtos bausmės
7. Kaip ir minėta, pateiktu apeliaciniu skundu, nuteistojo gynėjas prašo pripažinti R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pasirinko neprisidėti prie įvykio aplinkybių išaiškinimo, atsisakė duoti parodymus, o kaltinamojo prisipažinimas teisme įvyko tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų kiekio ir noro būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl jo noro savanoriškai atskleisti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, todėl sprendė nesant pagrindo išvadai apie nuteistojo veiksmuose nustatytą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Visgi, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis R. P. vykusio ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų atsisakė duoti parodymus, kaip pats paaiškino teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip jam elgtis patarė tuometinis jį atstovavęs gynėjas. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ne)buvimo turi būti atsižvelgiama į kaltinamojo elgesį viso vykusio proceso metu, tačiau asmens naudojimasis jam suteiktomis procesinėmis (kartu ir Konstitucinėmis) teisėmis, kaip, kad teise atsisakyti duoti parodymus, negali eliminuoti galimybės bylą išnagrinėjus teisme pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Taip pat ir įvykio metu R. P. policijos pareigūnams išsakytas neigimas vairavus automobilį, užfiksuotas policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašuose, nuteistojo pozicijos dėl veikos (ne)pripažinimo aspektu apskritai negalėjo būti vertinamas, kadangi R. P. buvo neblaivus, todėl galėjo nesuprasti, kad šie jo pasakyti teiginiai bus užfiksuoti (įrašyti), o vėliau įvertinami priimant sprendimą. Iš 2025 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pirmojo vykusio posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę bei gana detaliai paaiškino įvykio aplinkybes. Taigi, kitų duomenų, kurie leistų R. P. teismui pateiktus paaiškinimus ir procesinę poziciją dėl kaltės laikyti nenuoširdžia, teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl pirmiau aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti esant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei spręsti klausimą dėl tinkamai individualizuotos bausmės R. P. parinkimo.
9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas R. P. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat į R. P. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, kurie gana išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje ir todėl teisėjų kolegija nebesikartoja, bei nuteistajam paskyrė švelniausią iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą. Ši bausmės rūšis apeliaciniu skundu nėra ginčijama, taip pat ir teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog baudos bausme BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai R. P. negali būti pasiekti. Visgi, nuteistajam paskirtas 90 MGL baudos bausmės dydis, įvertinus ir šiuo procesiniu sprendimu nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra aiškiai per griežtas ir todėl yra švelninamas, nustatant bausmės dydį artimesnį minimaliam galimos skirti bausmės dydžiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
10. Nuteistojo gynėjas taip pat prašo skirti R. P. minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą, šį prašymą iš esmės grįsdamas vien argumentu apie kaltės prisipažinimą bei nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančių, tiek jo veikos pavojingumą apibūdinančių duomenų visumą, pagrindo tenkinti minėtą nuteistojo gynėjo prašymą neįžvelgia.
11. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020).
12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į padaryto, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo pobūdį bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą. R. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilių girtumas), pavojingai manevravo vairuojamą automobilį kelyje ir buvo pastebėtas kito eismo dalyvio, kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai rado automobilį sustojusį bei jame prie vairo miegantį R. P., o jo vairuota transporto priemonė buvo akivaizdžiai apgadinta (nuleista padanga, apgadintas priekinis bamperis). Be viso to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. P. atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam yra traukiamas nebe pirmą kartą. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, laikydamasis baudžiamųjų įstatymų reikalavimų, paskyrė R. P. tinkamai individualizuotą baudžiamojo poveikio priemonę, kurios laikyti neproporcinga ar aiškiai per griežta nėra pagrindo.
13. Tuo tarpu, vien aplinkybė, jog šiuo procesiniu sprendimu teisėjų kolegija pripažino esant nustatytą R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepaneigia pirmiau aptartų išvadų ir nesudaro pagrindo nuteistajam skirti jo pageidaujamą minimalią baudžiamojo poveikio priemonės trukmę. Be to, nustačius apeliantą tenkinantį draudimo naudotis specialiąja teise terminą, nebūtų įgyvendintas 67 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas - padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
14. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas)). Taigi turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma tam, kad asmeniui būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimas panaikina galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, be to, išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netenkino nuteistojo prašymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavęs, kad šiuo atveju nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat teismui sukėlė abejonių ir laiduotojos V. P. tinkamumas bei realus gebėjimas daryti įtaką nuteistajam. Kaip jau aptarta pirmiau, teisėjų kolegijos vertinimu, R. P. veiksmuose šiuo atveju yra pagrindas pripažinti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kas kartu leidžia spręsti esant nustatytai ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytai sąlygai, dėl kurios kolegija plačiau nebepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Kaip akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, R. P. praeityje yra baustas administracine tvarka už vairavimą girtam bei už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog minėti įvykiai buvo gana senai, tačiau byloje yra ir kitų duomenų, liudijančių apie ir toliau išliekančią psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą bei dėl to kylančius teisės aktų pažeidimus – 2023 m. baustas pagal ANK 484 straipsnio 1 d. (neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje); iš byloje esančių medicininių dokumentų, matyti, jog R. P. gydytas ir dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., 145 b.l.). Kaip matyti ir iš nuteistojo teisiamojo posėdžio duotų parodymų, jis planuojantis pradėti lankytis pas psichologą ir nebevartoti alkoholio, kas tik dar kartą patvirtina esant sisteminei problemai nuteistojo elgesyje ir todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai apie BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos nebuvimą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų nuteistajam ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip ir akcentuota pirmiau, šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
R. P. paskirtą 90 (devyniasdešimt) MGL baudos bausmę sumažinti iki 75 (septyniasdešimt penkių) MGL.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. skirti 50 (penkiasdešimt) MGL 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.