Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-394-1001/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-09-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
1-394-1001/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38938-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Maris Gruncė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-394-1001/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38938-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,kaltinamajam R. P.,gynėjui advokatui Mariui Gruncei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2024 m. spalio 4 d., apie 23.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ 2024 m. spalio 5 d., 00.00 val., buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas ir buvo nustatyti neblaivumo požymiai : iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį buvo (duomenys neskelbtini) pas draugą, gėrė viskį, po to nepavyko išsikviesti taksi, todėl sėdo vairuoti automobilio HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai R. P.. Mama negalėjo žinoti, kad jis vairuos neblaivus, būtų jam to neleidusi daryti. Vairavo, bandė apsisukinėti prie (duomenys neskelbtini), nubraukė automobilio šoną ir užmigo automobilyje, kol jį pažadino policijos pareigūnai. Automobiliu vyko vienas. Pirmą kartą pripūtė 2,12 promilių, antrą kartą nepūtė. Jis dirba (duomenys neskelbtini) Nyderlandų Karalystėje, ten praleidžia apie 9 mėnesius per metus. Prašo laiduotoja skirti seserį V. P., gyvenančią Kaune. Su seserimi bendrauja telefonu beveik kasdien, susitinka, kai būna Lietuvoje.

Byla teismo posėdyje išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas K. P. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2024-10-04, apie 23.40 val., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės, ties (duomenys neskelbtini), ties degaline ORLEN, pastebėjo, kad keliu link (duomenys neskelbtini) priešais jį važiuoja pilkos spalvos automobilis HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis jam sukėlė įtarimų dėl to, nes pavojingai manevravo, tai yra vis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, pristabdęs vėl bandydavo greitai pajudėti. Iš pradžių galvojo, kad vairuotojas taip vairuoja automobilį dėl tuščios priekinės padangos, kadangi atsidaręs langą girdėjo ir suprato iš garso, jog jo vairuojamo automobilio padanga yra tuščia. Visą laiką važiavo iš paskos, mirksėjo šviesomis, kad atkreiptų jo dėmesį, tačiau vairuotojas į tai nekreipė dėmesio, norėjo įsitikinti ar jam yra viskas gerai, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Nori paminėti, kad minėtas automobilis nuo degalinės nebuvo sustojęs, tačiau kai sustojo netoli (duomenys neskelbtini), automobilis užgeso, jokia avarinė šviesa nebuvo įjungta, iš minėto automobilio joks asmuo neišlipo, taip pat aplink jį jokių kitų asmenų nebuvo. Sulaukus policijos pareigūnų, matė, kad iš automobilio išlipo tik vienas asmuo (b. l. 27-28).

Liudytoja E. N. ikiteisminiame tyrime parodė, kad ji 2024-10-04 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu tyrėju T. M.. Apie 23.43 val., gavo pranešimą, kad „Link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, nuleista padanga, mėtosi per kelią, a/m HONDA, v/n (duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis buvo pastebėtas stovintis kelio važiuojamojoje dalyje, (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio automobilio gale buvo sustojęs kitas automobilis, kurio vairuotojas pranešė apie įvykį. Su kolega pabendravo su pranešėju, kuris nurodė, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės, ties (duomenys neskelbtini), ties degaline ORLEN, pastebėjo, jog keliu link (duomenys neskelbtini) važiuoja pilkos spalvos automobilis HONDA, kuris pavojingai manevravo, vis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pat automobilio priekinė padanga buvo tuščia. Iš sustojusio Honda automobilio niekas neišlipo. Kartu su kolega priėjo prie Honda automobilio, automobilyje buvo vienas asmuo - vyras, kuris sėdėjo priekyje, vairuotojo pusėje, miegojo. Pabeldė į šoninį vairuotojo pusės langą, vyras nereagavo. T. M. pažadino vyrą, sėdintį automobilyje. Vyrą nusivedė iki tarnybinio automobilio. Vyras sakė, kad jis automobilyje tik miegojo, jo nevairavo. Bendraujant su vyru iš Honda automobilio jautė jam iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, asmens kalba buvo nerišli, atsakyti į klausimą kada vartojo alkoholį vyras negalėjo, teigė, kad seniai. Alkotesteriu patikrino vyro neblaivumą – pirmu tikrinimu vyrui buvo nustatytas virš dviejų promilių neblaivumas, o antro tikrinimo alkotesteriu vyras kategoriškai atsisakė. Taip pat su asmeniu nepavyko įvertinti bendros asmens būklės, kadangi asmuo nesutiko bendrauti, taip pat vyras nepageidavo būti pristatytas į ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Ji užpildė neblaivumo nustatymo aktą, pasirašyti dokumentuose vyras atsisakė (b. l. 36-38).

Liudytojas T. M. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis 2024-10-04 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patrule E. N.. Apie 23.43 val., gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, nuleista padanga, mėtosi per kelią, automobilis HONDA. Minėtas automobilis buvo pastebėtas stovintis kelio važiuojamojoje dalyje, (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio automobilio gale buvo sustojęs kitas automobilis, kurio vairuotojas pranešė apie įvykį. Su kolege pabendravo su pranešėju, kuris nurodė, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės, ties (duomenys neskelbtini), ties degaline ORLEN, pastebėjo, kad keliu link (duomenys neskelbtini) važiuoja pilkos spalvos automobilis HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, vis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pat automobilio priekinė padanga buvo tuščia. Pranešėjas pranešė apie įtartinai važiuojantį automobilį, automobiliui Honda sustojus, sustojo ir jis, laukė policijos pareigūnų. Iš sustojusio Honda automobilio niekas neišlipo. Kartu su kolege priėjo prie Honda automobilio, automobilyje buvo vienas asmuo - vyras, kuris sėdėjo priekyje, vairuotojo pusėje, miegojo. Kolegė pabeldė į šoninį vairuotojo pusės langą, vyras nereagavo. Jis pažadino vyrą, sėdintį automobilyje, atidaręs priekines keleivio pusės dureles. Vyrą nusivedė iki tarnybinio automobilio. Vyras sakė, kad jis automobilyje tik miegojo, jo nevairavo. Nustatyta, kad vyras sėdėjęs automobilyje yra R. P.. Bendraujant su R. P., jautė jam iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, asmens kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti, atsakyti į klausimus kada vartojo alkoholį vyras negalėjo, teigė, kad seniai. Apžiūrėjo automobilį Honda – automobilyje jokios tuščios ar pilnos alkoholio taros nebuvo. Kolegė alkotesteriu patikrino vyro neblaivumą – pirmu tikrinimu R. P. buvo nustatytas 2,12 prom. neblaivumas, kolegė užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Antro tikrinimo alkotesteriu R. P. kategoriškai atsisakė. Taip pat kolegei su asmeniu nepavyko įvertinti bendros asmens būklės, kadangi asmuo nesutiko bendrauti. (b. l. 41-43).

2024-10-04 policijos ataskaitoje nurodyta, kad 2024-10-04, 23 val. 43 min., gautas pranešimas, jog link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, nuleista padanga, mėtosi po kelią, HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

2024-10-10 objektų apžiūros protokole aprašytas BPC skambučio garso įrašas, kuriame K. P. praneša apie galimai neblaivų keistai manevruojantį automobilį. (b. l. 27-28).

2024-10-04 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 5 d., 00.00 val., R. P. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tyrėjos E. N. pažymėta, jog R. P. atsisakė pasitikrinti antru putimu neblaivumą bei nepavyko įvertinti jo būklės (b. l. 33).

2024-10-05, 00 val. 00 min., alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. fiksuotas 2,12 promilių vidutinis girtumas (b. l. 33).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamojo girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą, 2,08 promilės (53 b.l.).

2024-10-11 objektų apžiūros protokole aprašyti pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai.

Atidaromas vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini). Tamsus paros metas. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Priekyje pareigūnų tarnybinio automobilio matosi gatvėje stovintis automobilis. Pareigūnai nueina link tarnybinio automobilio galo, kur stovi kitas automobilis, įjungtu avariniu šviesos signalu. Pareigūnas priėjęs prie gale stovinčio automobilio, pasisveikina su prie automobilio buvusiu asmeniu - vyru, paklausia ar jis kvietė policiją. Vyras atsako, kad taip, pasako, jog ten toliau yra buferio detalė, kuri mėtosi šalikelėje. Vyras pasakoja, kad nuo degalinės automobilis buvo be šviesų. Pareigūnas paklausia vyro, ar jis matė, kaip jis važiavo. Vyras atsako: „jo jo jo. Ta prasme atvažiuojant mums, grynai be šviesų buvo, paskui tik vienu momentu šviesas įsijungė, greit pristabdėm ir žiūrim, kad ta prasme, jis labai po tą kelią pradėjo maskatuot, maskatuot. Iš garso girdžiu, kad padanga tuščia. Aš jam pradėjau mirksėt, gal jis nesupranta, kad jam padanga tuščia, kaip nestoja, taip nestoja, iki čia važiavom ir sustojo, užgesino, taip ir stovėjo, šviesas išjungė, vėl įsijungė šviesas, vėl išjungė“. Pareigūnas pasako, kad suprato ir kad vyras dar nepabėgtų. Pareigūnas nueina iki priekyje stovėjusio automobilio. Pareigūnas prieina prie automobilio priekio vairuotojo pusės, apžiūri automobilio išorę. Pareigūnas kolegei pasako, kad pabandytų pastuksenti. Automobilyje vairuotojo vietoje matomas vyras. Pareigūnas nueina link automobilio keleivio priekinės pusės, atidaro dureles, prisistato: „Panevėžio policija“, paklausia vyro, sėdinčio vairuotojo vietoje, ką jis čia veikia. Vyras atsako, kad ilsisi. Priekyje keleivio vietoje ant kilimėlio matomas mobilaus ryšio telefonas. Pareigūnas pasako vyrui išlipti iš automobilio. Ant automobilio priekinės sėdynės keleivio pusėje matoma piniginė. Vairuotojo vietoje sėdintis vyras mūvi mėlynos spalvos džinsus su įvertu juose diržu, dryžuotus (baltos - oranžinės spalvos) marškinėlius, trumpomis rankovėmis. Vyras pareigūnui pasako, kad jis išlips iš automobilio. Pareigūnas priėjęs prie vyro paklausia, ar jis yra vartojęs alkoholio. Vyras atsako, kad vartojęs. Pareigūnas paklausia, ar vyras važiavo mašina. Vyras atsako, kad nevažiavo. Pareigūnas paklausia vyro, tada jei jis nevažiavo, kaip čia atsidūrė. Vyras atsako, kad nežino, kaip čia atsidūrė, sako, kad jis nevairavo. Pareigūnas vyrą nusiveda iki tarnybinio automobilio, pasodina jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, paklausia ar su savimi turi asmens dokumentą. Vyras atsako, kad neturi. Pareigūnas paklausia, prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholį. Vyras atsako, kad nežino, seniai. Pareigūnas paklausia prieš kiek maždaug tai laiko buvo. Vyras atsako, kad seniai. Pareigūnas paklausia vyro, kiek tas seniai. Vyras atsako, kad nežino. Pareigūnas paklausia prieš kiek, valandą, dvi valandas, tris. Vyras atsako pareigūnui, kad jis nežino. Pareigūnas paklausia vyro, kada paskutinį kartą gėrė alkoholį. Vyras sako, kad neatsimena. Pareigūnas klausia vyro vakare ar kada jis gėrė. Vyras sako, kad neatsimena. Pareigūnė stovėdama rankoje laiko alkotesterį. Pareigūnas nueina iki automobilio, apžiūri automobilio vidų, vairuotojo pusėje priekyje ant kilimėlio prie pedalų matosi batai. Ant automobilio priekinės sėdynės yra piniginė, kurią pareigūnas apžiūri, paima vairuotojo pažymėjimą. Apžiūrėjęs automobilį, pareigūnas grįžta atgal, paklausia vyro, koks jo vardas. Vyras atsako, kad R.. Pareigūnas paklausia, kur vyras gyvena. Vyras atsako pareigūnui: „Panevėžio apskrity, Panevėžio prokuratūros apskrity. Pareigūne, kaip matau, „neprisipisi“„. Pareigūnas pasako vyrui, kad šis atsisėstų į mašinos vidų (laikino sulaikymo patalpą tarnybiniame automobilyje). Pareigūnas paaiškina vyrui, kad jei nebus vykdyti reikalavimai, jis bus sulaikytas. Vyras atsako, kad nebijo pareigūno. Vyras paklausia pareigūno, ar jis gali jam paaiškinti, už ką jis yra sulaikomas. Pareigūnas vyrui atsako, kad už tai, jog jis galimai vairavo neblaivus automobilį. Vyras sako, kad jis nevairavo. Pareigūnas paklausia, o kas vairavo. Vyras atsako, kad nežino, kas vairavo, jog jis išgėręs nevairavo, kad jis atsisės į automobilio vidų, bet pareigūnas turi jam iškviesti advokatą. Vyras atsisėda į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnas paklausia kolegės, kiek vyras pūtė. Pareigūnė pasako, kad du dvylika. Pareigūnas prieina vėl prie pirmojo vyro, paklausia ar jis matė, kaip buvo apsirengęs kitas automobilio vairuotojas. Vyras atsako, kad nematė. Pareigūnas paklausia ar iš paskos važiavo. Vyras atsako, kad taip. Vyras pasakoja, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavo, pradžioj be šviesų buvo. Pareigūnas pasitikslina, kad kitas automobilis važiavo ir sustojo šioje vietoje. Vyras sako, kad važiavo iki šios vietos kur stovi, atvažiavo ir sustojo, kad pravažiavo pro visą viaduką. Pareigūnas paklausia ar buvo išlipęs iš automobilio. Vyras atsako, kad iš automobilio niekas neišlipo, girdėjo kaip važiuojant, jog padanga tuščia būtų. Pareigūnas pasitikslina, kad vyras, su kuriuo bendrauja, važiavo nuo degalinės paskui kitą automobilį. Vyras pasakoja, kad kai šviesos įsijungė, teko kirsti per stabdžius, nes kitaip eismo įvykis būtų buvęs, o paskui ta mašina po kelią maskatavo, pagal garsą girdėjo, kad padanga tuščia, nes padanga daužėsi, galiausiai pradėjo jis mirksėt, kad sustotų, jog sureaguotų, bet jis (priekyje važiavęs automobilis) pristabdo ir vėl nugazuoja, bando važiuot, girdisi, kad padanga tuščia daužosi ir po kelią vis maskatuoja ir galiausiai čia sustojo, jog visa laimė, kad prieš eismą su niekuo nesusidūrė ir nusprendė, jog reikia skambint, nes beviltiška jį bandyt sustabdyt. Pareigūnas pasako vyrui, kad reikia jį apsiklausti kaip liudytoją. Vyras atsako, jog nelabai norėtų liudyti, tiesiog norėjo kol neįvyko kokia nelaimė iškviest. Pareigūnė pasitikslina ar jis pats pranešė. Vyras atsako, kad pats pranešė. Pareigūnas pasitikslina, jog liudyt vyras nenori. Vyras atsako, kad ne, jog kažkur dalyvaut nenori, kad jis pranešė, jog tikrai važiavo, dalyvavo eisme, maskatavo po kelią, kad tai ir norėjo užfiksuot, jog kažkokios nelaimės nenutiktų. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos tyrimui informacijos neužfiksuota.

Atidaromas vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini). Tamsus paros metas. Pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio, nueina prie kolegos, kuris kalbasi su vyru. Abu pareigūnai nueina prie kito stovinčio automobilio. Matosi automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdintis vyras, kuris miega. Pareigūnė pabeldžia į vairuotojo pusės šoninį langą. Pareigūnas nueina prie kitos automobilio pusės, atidaro automobilio keleivio dureles, prisistato, kad: „Panevėžio policija“. Pareigūnė atidaro vairuotojo pusės dureles. Vyras paklausia pareigūnų, ką jis blogo padarė. Pareigūnas pasako vyrui išlipti iš automobilio. Vyras išlipa iš automobilio. Pareigūnai vyrą nusiveda iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas paklausia vyro, ar jis vairavo automobilį, vyras atsako, kad nevairavo. Vyras atsisėda į laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė patikrina vyro neblaivumą. Vyras paklausia dėl ko jis dabar pučia. Pareigūnė paaiškina, kad nusistatyti neblaivumą. Vyras paklausia, ką jis blogo padarė. Pareigūnė paaiškina, kad kai jie atvažiavo, vyras miegojo mašinoj. Vyras paklausia ar jis girtas negali miegot mašinoj. Pareigūnė pasako, kad nusistatyti neblaivumą vis tiek reikia. Vyras pučia į alkotesterį. Pareigūnė paklausia vyro, kodėl jis miegojo mašinoj kažkur vidury kelio sustojęs, jog jis buvo sustojęs važiuojamojoje kelio dalyje. Vyras pasako, kad galės jam dėl to skirt baudą. Pareigūnė parodo vyrui, jog jis įpūtė du dvylika promilių. Grįžta atgal pareigūnas. Paklausia vyro, koks jo vardas. Toliau vaizdo įraše užfiksuotos tokios pat analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir pirmame aprašytame vaizdo įraše. Po to pareigūnas apklausia vyrą, kuris pranešė apie įvykį. Pareigūnė nueina prie vyro, sėdinčio tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, pasako, kad reikės prasipūsti antrą kartą. Vyras paklausia, dėl ko jis turi pūsti antrą kartą. Pareigūnė paaiškina, kad dėl to, jog rado jo automobilį ir aiškinasi, kas vairavo. Vyras pasako, kad pūsti atsisako. Pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį, pasako kolegai, jog vyras atsisakė pūsti. Pareigūnas praneša per raciją, kad reikalingas tralas. Pareigūnė toliau apklausinėja vyrą, kuris pranešė apie įvykį (b. l. 20).

VĮ Regitra duomenimis automobilis HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

VšĮ EMPREKIS duomenimis automobilio HONDA ACCORD, kuras - benzinas, variklio darbinis tūris - 1 998 cm3, variklio galia - 114 kW (155 AG), 2007 m., vidutinė rinkos kaina 2024 spalio mėn. su PVM 2480 Eur (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 4 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas 2,08 (įvertinus alkotesterio paklaidą) promilių neblaivumo.

Kaltinamasis, prieš vairavimą gėręs alkoholį, vairuodamas vidutinio girtumo būklės, sąmoningai elgėsi pavojingai, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo vairuoti girtas, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis teismo posėdyje prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01, lengvintų asmens teisinę padėtį, nei galiojusi įvykio metu, todėl aptariamas jos taikymas.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos išdėstytos BK 40 straipsnio 2 dalyje : asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Spręsdamas dėl kaltinamojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas atsižvelgia į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne formalumas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-489/2018, 2K-57-1073/2024, 2K-212-594/2024).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir abu kartus atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes. Antrą kartą kaltinamasis atsisakė duoti parodymus po to, kai prokuroro leidimu galėjo susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, t.y. žinodamas dalį prieš jį surinktų įrodymų. Kaltinamojo gynėjas teisme teigė, kad kaltinamasis nedavė parodymų tuometinio gynėjo patarimu (tai yra užfiksuota apklausos protokoluose). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra pilnametis, dirbantis žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties. Jis advokatą procese kvietė savo iniciatyva, jam pareikštas įtarimas aiškus ir nesunkiai suprantamas. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis pats neturėjo jokios pozicijos ir veikė tik pasikliaudamas tuometiniu advokatu ar kad advokatas jam draudė išreikšti jo norimą poziciją. Kaltinamasis galėjo rinktis bet kokį elgesį ir, išklausęs advokato patarimų, nusprendė pasinaudoti savo teise neduoti parodymų. Tai, kad kaltinamasis buvo linkęs neatskleisti įvykio aplinkybių, klaidinti pareigūnus, patvirtina ir jo elgesys įvykio vietoje : vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamasis pareigūnams aiškina, jog jis pats nevairavo automobilio, atsisakė antrą kartą tikrintis girtumą, neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. P. atsisakė, kad būtų įvertinta jo būklė pagal akte išdėstytus kriterijus. Kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, tačiau jis sugebėjo vairuoti automobilį, jam užduodami klausimai apie vairavimo aplinkybes buvo nesudėtingi, suprantami ir neblaiviam žmogui, todėl spręstina, kad neblaivumas netrukdė kaltinamajam suvokti savo pasirinktų atsakymų esmės.

Taigi, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pasirinko neprisidėti prie įvykio aplinkybių išaiškinimo, pasilikdamas galimybę laikytis jam norimos versijos. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas teisme įvyko tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų kiekio ir noru būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl jo noro savanoriškai atskleisti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamasis nebuvo kritiškas savo elgesiui. Taigi, jis nuoširdžiai nesigalėjo dėl padaryto nusikaltimo, todėl jo veiksmuose nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo ar netaikymo baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nesieja su lengvinančių ar sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių nustatymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-261-489/2018).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-212-594/2024 ir joje cituojamos nutartys).

Kaltinamasis Panevėžio apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu baustas administracine tvarka už vairavimą girtam, Kauno apylinkės teismo 2013-07-18 nuosprendžiu teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, Panevėžio apylinkės teismo 2014-09-18 nuosprendžiu teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jau po šių nuosprendžių jis Kauno apylinkės teismo 2016-04-28 nutarimu baustas administracine tvarka už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Kaltinamojo ankstesnis baustumas administracine tvarka už vairavimą girtam, teistumas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir po to sekęs administracinis baustumas už analogišką veiką, jo jau aptartas elgesys procese nesuteikia pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos laidavimo taikymui.

Taigi, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidatės į laiduotojos asmenybės išsamesnis vertinimas, tačiau eismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo sesuo V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis – (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis Lietuvoje būna tik apie 3 mėnesius, likusius dirba užsienyje, todėl sesuo negalėtų tinkamai kontroliuoti jo elgesio. V. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Ji Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2025-04-03 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nereabilituojančiu pagrindu - kaltininkei susitaikius su nukentėjusiuoju. Taigi, veiką transporto eismo saugumui padariusi kaltinamojo sesuo saugaus eismo klausimu negali būti tinkamu pavyzdžiu savo broliui, taip pat pažeidusiam KET reikalavimus.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis dirba. Kaltinamajam skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis 90 MGL. Byloje esant BK 64 ¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, ši bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamais nusikaltimą padarė, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, kurios terminas, įvertinus aptartą veikos ir asmenybės pavojingumą, nustatytinas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-10-08.

Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė – konfiskuotinas turtas. Šis automobilis priklauso kaltinamojo motinai. Byloje nustatyta, kad mama, perduodamas sūnui savo automobilį, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jis vairuos neblaivus, todėl nėra pagrindo konfiskuoti šį automobilį iš jo savininkės. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, iš kaltinamojo konfiskuotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2480 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirti baudos bausmę 90 MGL.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus trečdaliu, skirti baudos bausmę 60 MGL (3000 Eur).

Nuteistasis baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokėdamas ją visą ar dalimis į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Urbo bankas“), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-10-08.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. P. 2480 Eur.

Kardomąsias priemones : rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė