Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4017-454/2016 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti mirusią skolininkę B. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. L2-7605-454/2014 dėl 707,07 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės B. K. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, dėl jos palikimo priėmimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM. 2015 m. gruodžio 3 d. vykdomojoje byloje gautas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vykdymo procese skolininkę B. K. į naują skolininką – Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos valstybė priėmė mirusios B. K. turtą (palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2015 m. rugsėjo 15 d.). Kadangi mirus skolininkei B. K., jos turtą paveldėjo valstybė, todėl antstolės prašymas pakeisti skolininkę jos teisių perėmėju pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012).

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. L2-7605-454/2014 dėl 707,07 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės B. K. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkė B. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2015 m. rugsėjo 24 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtinta, kad J. Ž. turtas (butas/patalpa - kambarys, esantis (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise pereina valstybei (v. b. l. 54-55). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties matyti, kad teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininkę B. K. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininkės kreditorė UAB „Nemuno būstas“ arba išieškojimą vykdanti antstolė J. Ž. laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimams priėmusiam palikimą įpėdiniui. Iš vykdomojoje byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad areštas skolininkės B. K. turtui – 1/9 daliai buto/patalpos - kambario, esančio (duomenys neskelbtini), antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Iš minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, kad nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo įregistruotas antstolės A. A. skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto 1/10 dalies areštas, tačiau ne dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomos skolos iš skolininkės B. K. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-7605-454/2014. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM apie vykdomą išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ reikalavimą iš skolininkės B. K. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino antstolės prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, kad valstybė neturi teisės atsisakyti priimti palikimą, tačiau už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; nuo 2013 m. kovo 12 d. viešame registre esant įregistruotam kitos antstolės skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto areštui, priimant palikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM buvo žinoma, kad palikėja turėjo skolų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, valstybei, kaip mirusio skolininko palikimo perėmėjai, netaikomos CK 5.63 straipsnio išimtys, kreditoriai ją taip pat turi informuoti apie egzistuojančias skolas per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotoja ar antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM apie vykdomą išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ reikalavimą iš skolininkės B. K. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės prašymas dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese atmesti.