Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (pareiškėjui) D. Š., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) I. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo suinteresuoto asmens (pareiškėjo) D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-1426-308/2009, išnagrinėtoje priėmus sprendimą ir jam įsiteisėjus, pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jonui A. M., J. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. K. priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) D. Š. paduotu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1426-308/2009, atmesti pareiškėjos I. J. pareiškimą, kad O. K., mirusi 2005-02-08, priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties 2000-02-21, palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.

Priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Teismų sprendimai pagal D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir byloje nustatytos aplinkybės

2013-09-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-239-547/2013 nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2000-02-21, (mirties liudijimas AD Nr. 028189) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Siekiant įrodyti, jog jis tinkamai įgyvendino savo teisę į paveldimą turtą (priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti), būtina paneigti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu įstatyminio įpėdinio įgytas nuosavybės teises į paveldimą turtą (turi būti nuginčytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – palikimo priėmimas), t. y. pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009, kurioje buvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties, ir tik šioje byloje, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, gali būti nustatyta, kas priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (įgijo nuosavybės teises į palikimą). Iš 2009 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-1426-308/2009 nagrinėjimą, nors neabejotinai turėjo būti šioje byloje suinteresuotu asmeniu kaip testamentinis įpėdinis. Tokiu būdu yra pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad priimant 2009-11-19 teismo sprendimą, D. Š. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-1426-308/2009 nagrinėjimą, nors neabejotinai turėjo būti šioje byloje suinteresuotu asmeniu kaip testamentinis įpėdinis. Byloje nėra duomenų iš testamentų registro, kad buvo tiriamos ir nustatomos aplinkybės dėl testamentinių įpėdinių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ribotai, t. y. draudimas kvestionuoti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti, taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet ne jo pagrįstumui iš naujo nagrinėjant bylą įvertinti, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-3-337/2011).

LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).

Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R. , bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) D. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. M. mirties 2000-02-21 priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2000-02-21, ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo kopija (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 8). Iki mirties J. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pažyma (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 15).

D. Š. nenurodo jo tėvų ar jo paties giminystės ryšio su mirusiuoju J. M..

O. K., gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos M., po 1971 m. santuokos K.), mirusios 2005-02-08 dukros (suinteresuoti asmenys) yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos K.) ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos K.). I. J. ir J. Š. yra priėmusios O. K. palikimą, joms yra išduoti 2006-03-28 paveldėjimo teisės liudijimai. Visus šiuos duomenis patvirtinantys rašytiniai dokumentai yra Varėnos r. 2-ojo notarų biure užvestoje J. M. paveldėjimo byloje (civilinė byla Nr.1426-308/2009).

J. M. paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimai J. M. turtui nėra išduoti.

1998-09-15 testamentu (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 12, 89) J. M. visą savo turtą paliko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. 2013-04-24 rašte (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 83) yra nurodyta, kad J. M. testamentas, sudarytas 1998-09-15 Alytaus m. 2-ajame notaro biure nepakeistas, nepanaikintas. 2013-05-14 notarės R. S. išduotame liudijime (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 90) nurodyta, kad atžymų apie J. M. 1998-09-15 testamento panaikinimą ar jo pakeitimą Alytaus m. 2-ajame notaro biure nėra.

Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro 2013-01-07 rašte (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 11) yra nurodyta, kad po J. M. mirties 2000-02-21 palikimą Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009 pagrindu priėmė mirusiojo dukra O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi 2005-02-08, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Nekilnojamojo turto registre (2000-07-30 pažymėjimų, civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 17-20 duomenimis) J. M. vardu yra įregistruoti keturi žemės sklypai. Po J. M. mirties 2000-05-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 16) J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant 9,09 ha žemės, 1,05 ha miško. J. M. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 1987 m. buvo atlikta inventorizacija, sudaryta inventorizacijos byla (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 23-27).

AB LESTO 2013-02-05 rašte (civilinė byla Nr.2-239-547/2013, b. l. 87) nurodyta, kad bendrovės informacinėje sistemoje informacija apie atliktus mokėjimus yra nuo 2002-12- 12 iki 2012-11-19. Bendrovė neturi duomenų apie tai, kas būtent atsiskaitydavo už objekto, adresu (duomenys neskelbtini), vartotojo kodas 66176812 suvartotą elektros energiją. Sutartis buvo sudaryta su J. M. ir sutartis nėra nutraukta.

Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės: 1) J. M. po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - žemę ir pagal rašytinius įrodymus jis yra žemės sklypų savininkas, nes apie tai yra įrašai nekilnojamojo turto registre; 2) pareiškėjas, nors nėra J. M. giminaitis ir jo nesieja kraujo giminystė, tačiau po J. M. mirties, žinodamas, kad jam yra turtas paliktas testamentu, valdė po J. M. mirties likusį turtą, tai atliko, iš karto po jo mirties, davė leidimus naudotis paveldėtu turtu kitiems asmenims, rūpinosi tuo turtu kaip savu ( b.l. 98).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po palikėjo mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.).

CK 575 str. ( 1964 m. redakcija) numatė, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.Testatorius gali testamente atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įstatyminių įpėdinių. Būtent tokia įstatymo nuostata ir pasinaudojo testatorius J. M., atimdamas paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių.

CK 598 str. (1964 m. redakcija) numatė, kad įpėdiniai, šaukiami paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (gavimas) yra įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Pagal tuo laiku galiojančias nuostatas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas, suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 599 str., 1964 m. redakcija).

CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ( CK 587 str., 1964 m. redakcija).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš karto po J. M. mirties rūpinosi likusia sodyba: gyveno pats ir leido gyventi kitam asmeniui, kitiems asmenims leido naudotis žemės sklypu, tvarkė statinius ir aplinką apie juos, mokėjo privalomą mokestį. Tokias aplinkybes patvirtino byloje liudytojais apklausti asmenys: R. V., R. N., O. Š., ir pažyma apie apmokėjimus už suvartotą elektros energiją.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

D. Š. įrodė aplinkybes, kad būtent jis leido naudotis J. M. priklausiusia žeme , leido ją dirbti kitiems asmenims, remontavo statinius, prižiūrėjo namų valdą, mokėjo priklausantį mokestį už suvartotą elektros energiją, rodo, kad jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Net ir rašytinis prašymas 2001 m. notarei apie tai, kad J. M. palikimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal sudarytą testamentą, patvirtina jo aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo.

Tai, kad D. Š. buvo išvykęs ir gyveno užsienio valstybėje nuo 2004 m. iki 2010 m. nekeičia palikimo priėmimo esmės. Šiuo atveju svarbu - palikimo atsiradimo momentas ir įpėdinio veiksmai, atlikti siekiant palikimą priimti. Tolimesnis faktinis disponavimas palikimu, kuris buvo priimtas, gali būti vykdomas tiek paties įpėdinio, tiek per kitus asmenis, tokiu būdu, kurį pasirenka įpėdinis, kaip tai atliko ir D. Š..

Nuo 2001-07-01 įsigaliojo Civilinis kodeksas, kurio CK 5.50 str. numato, kad palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimui priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Pagal I. J. pareiškimą nagrinėjant bylą dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties , liudytoju buvo apklaustas A. J., pareiškėjos sutuoktinis, kuris tvirtino, kad palikimą priėmė O. K.. Toje pačioje byloje liudytoja A. B. nurodė, kad O. K. priėmė visą turtą po savo sutuoktinio mirties. Tokias aplinkybes žino dėl to, kad pažįsta pareiškėją. Tokie įrodymai nėra pakankami ir patikimi, kad remiantis vien šiais įrodymais galima būtų konstatuoti jurdinio fakto nustatymą. Šeimos nariai ir asmenys, kuriuos sieja artimi bičiulystės tarpusavio santykiai, kelia pagrįstas abejones dėl jų duodamų parodymų patikimumo. Kita vertus, iškilus klausimui dėl privalomų mokesčių mokėjimo, nes paprastai mokesčius moka turto savininkas, valdytojas ar naudotojas, paaiškėjo aplinkybė, kad šį mokestį mokėjo D. Š., o I. J. nebuvo net nurodžiusi aplinkybių savo pareiškime dėl palikimo priėmimo pagal faktinį valdymą, t.y. kad ji mokėjo mokestį už suvartotą elektros energiją po J. M. mirties. Tai leidžia labiau tikėti tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė D. Š., o ne I. J..

Nors suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) nėra siejamas su palikėju J. M. kraujo giminyste, tačiau teisė į J. M. turtą jam tenka per sudarytą testamentą. Šiuo metu galiojančio CK 5.19 str. 1d. numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį viena ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

J. M. 1998-09-15 notarų biure surašytas ir patvirtintas testamentas, kuriuo jis visą savo turtą paliko D. Š. (civilinė byla Nr.2-239-445/2013, b. l. 12). Alytaus 2 notarų biuro notarė R. S. pažyma patvirtino, kad J. M. testamentas, sudarytas 1998-09-15 Alytaus m. 2 notarų biure nepakeistas, nepanaikintas (civilinė byla Nr.2-239-445/2013, b. l. 83).

Šiuo metu galiojančios paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos numato ( CK 5.2 str.), kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog J. M. turto valdymą pareiškėjas pradėjo iš karto po jo mirties ir tą daro iki šiol.

Pareiškėjos (suinteresuoto asmens) I. J. atstovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį šiems santykiams yra nepagrįstas. Procesinio kodekso normos nenumato termino, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą, siekiant nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nagrinėjant bylą yra nustatytos reikšmingos aplinkybės – D. Š. palikimą priėmė iš karto po palikimo atsiradimo, palikimo faktinis valdymas buvo vykdomas visą laiką iki buvo kreiptąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridinę reikšmę turintis faktas pagal D. Š. reikalavimą nustatytas pagal pareiškėjo, byloje nurodomų liudytojų parodymus, taip pat rašytinius įrodymus: J. M. mirties liudijimo duomenis, 1998-09-05 testamentą, pažymas apie asmenų paskutines deklaruotas gyvenamąsias vietas, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M., nekilnojamojo turto registro duomenis, statinio techninės apskaitos bylos duomenis, LESTO rašytinę informaciją, 2001-02-20 D. Š. rašytinį pareiškimą notarei, kad po J. M. mirties palikimas yra paliktas pagal testamentą.

Vadovaujantis LR CPK 259 str.1, 2 d., 260, 263-270, 370 str.4 d., 371 str.1 d.3 p., 3 d., , teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1426-308/2009, ir pareiškėjos I. J. pareiškimą, kad O. K., mirusi 2005-02-08 priėmė palikimą po tėvo J. M. mirties 2000-02-21, palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, atmesti.

Priimti naują sprendimą.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2000-02-21, (mirties liudijimas AD Nr. 028189) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš I. J. D. Š. 144 (vieną šimtą keturiasdešmt keturis) litus (41.70 EUR) sumokėto žyminio mokesčio, 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų (376.50 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš I. J. 70 (septyniasdešimt) litų (20.27 EUR) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.