Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-07-07 · Byla Nr. Ik-1553-561/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1553-561/2010Sprendimas · 2010-07-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1553-561/2010Nutartis · 2011-05-09Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
Ik-1553-561/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02084-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Kategorijos
  • 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. I-1553-561/10(Proceso Nr. 3-61-3-02084-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1;9.1.1.2; 9.1.1.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš posed˛io pirmininko Aruno Kaminsko, kolegijos teiseju Rositos Patackienes bei Nijoles Šidagienes, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškejui K. A., atsakoves atstovei R. Juodkaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo K. A. skunda atsakovei Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos del sprendimu panaikinimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

pareiškejas K. A. su skundu kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – Komisija) 2009-11-09 sprendima Nr. S-355 (7-315/2009) (toliau – Komisijos sprendimas), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – VMI) 2009-08-10 sprendima Nr. 68-231 (toliau – VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-06-09 sprendima Nr. (21.26)-256-240 (toliau – Inspekcijos sprendimas). Su priimtais sprendimais K. A. nesutinka ir mano, kad sprendimai priimti neteisetai ir nepagristai, t.y. nesi˛velgiant i visas su gincu susijusias aplinkybes bei pa˛eid˛iant ginco santykiams taikytinu mokestiniu istatymu reikalavimus.

Skunde K. A. nurode, jog Komisijos išvada, kad mokesciu administratorius, remdamasis 2007-03-26 UAB „Ober Haus“ turto vertes nustatymo pa˛yma, teisingai nustate sklypo (duomenys neskelbtini) verte, yra nepagrista ir neteisinga. Pareiškejo manymu, mokesciu administratorius, apskaiciuodamas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte, UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛yma remtis negali, nes ši pa˛yma parengta UAB „Capital Invest“ u˛sakymu ir pagal šios imones turto vertintojui suformuota u˛duoti. Kadangi UAB „Capital Invest“ buvo svarbu ivertinti visos ˛emes sklypu suformuotos teritorijos verte, UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛ymoje nurodyta ne atskirai kiekvieno sklypo, bet bendra abieju ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ˛emes sklypu rinkos verte. Be to, minetoje turto vertinimo pa˛ymoje numatyta, kad joje nurodytos ˛emes sklypu vertes galioja tik vertinama turta parduodant (ikeiciant) kartu. Atsi˛velgiant i tai, kad ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) UAB „Capital Invest“ buvo perleistas sudarant atskira nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti, K. A. teigimu, mokesciu administratorius, remdamasis vien tik UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛yma, negalejo paneigti jo ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos ˛emes sklypo kainos (434700 litu). Mano, kad mokesciu administratorius, nesutikdamas su minetoje ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, privalejo atlikti papildoma šio ˛emes sklypo vertinima. Jeigu mokesciu administratorius butu atlikes toki turto vertinima, jis butu nustates, kad K. A. ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ˛emes pardavimo kaina atitiko ˛emes sklypo rinkos verte. K. A. taip pat atkreipe demesi, kad Komisija nepagristai kritiškai ivertino jo 2009-10-05 pateiktas preliminarias išvadas del su gincu susijusiu ˛emes sklypu vertes nustatymo. Pabre˛e, jog sulaukti galutiniu išvadu neturejo galimybes, nes toks turto vertinimas u˛trunka ilgai ir turto vertintojas UAB „Domus optima“ nebutu spejes jas parengti. Taciau K. A. pabre˛e, jog jei Komisija posed˛io metu butu pareikalavusi iš jo pateikti galutines turto vertintojo pa˛ymas, jis jas butu pateikes. Atkreipe demesi, kad jo u˛sakymu parengtose ˛emes sklypu verciu vertinimo išvadose u˛fiksuota 420000 Lt dyd˛io sklypo (duomenys neskelbtini) verte, o tai iš esmes nesiskiria nuo ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos (434700 Lt). K. A. isitikinimu, tai patvirtina, kad mokesciu administratoriaus, remiantis Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo (toliau – MAI) 69 straipsniu, apskaiciuota ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte yra nepagristai aukšta, neteisinga ir paremta tik mechaniniais skaiciavimais, padarytais neatsi˛velgiant i specifines situacijos aplinkybes.

K. A. paaiškino, kad jo ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ˛emes pardavimo kaina atitiko šaliu valia bei ketinimus ir taip pat atitiko tuo metu galiojusia ˛emes sklypo rinkos kaina. Teigia, jog tai patvirtino Komisijai pateikta UAB „Domus optima“ parengta preliminari išvada del ˛emes sklypo vertes. Todel mokesciu administratoriaus bei Komisijos išvados apie tai, jog ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte 1125000 Lt, o sklypo (duomenys neskelbtini) verte 1265625 Lt mokesciu administratoriaus buvo nustatyta pagristai, yra neteisingos ir nepagristos. Atsi˛velgiant i tai, K. A. mano, jog negalima teigti, kad ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje u˛fiksuota ir šaliu suderinta kaina buvo nustatyta siekiant vienintelio tikslo – mokestines naudos sau.

K. A. pabre˛e, jog, dalyvaudamas ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sandoriuose kartu su savo motina L. L., nesieke finansines naudos sau, o tik stengesi padeti savo broliui kuo pelningiau parduoti jam priklausancia ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) dali. Nurode, jog UAB „Capital Invest“ ˛inojo, kiek jam kainavo ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) ir galejo pati isigyti ji, taciau imone buvo suinteresuota isigyti bendra ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorija ir šiam sandoriui sieke gauti banko finansavima. Butent del šios prie˛asties ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) u˛ šio ˛emes sklypo rinkos kaina teigia isigijes K. A.

Šalies argumentai

K. A. teigimu, Komisija neivertino visu aukšciau išdestytu aplinkybiu ir to, jog mokesciu administratorius nepagrinde ir nepateike tinkamu irodymu, kad vienintelis ˛emes sklypu pardavimo kainos paskirstymo tikslas buvo gauti mokestine nauda. Komisija bei mokesciu administratorius vadovavosi abstrakciais ekonominio pagristumo bei ekonomines logikos kriterijais, kurie, šiuo atveju, negali buti taikomi. Atsi˛velgdamas i tai, K. A. mano, kad Komisija padare neteisinga išvada, jog mokesciu administratorius pagristai jo at˛vilgiu taike MAI 69 straipsnio 1 dali.

K. A. nurode, kad Komisija, priimdama sprendima, tinkamai neivertino jo pateiktu irodymu, kurie paneigia mokesciu administratoriaus nepagristas išvadas, jog pinigai, gauti iš ˛emes sklypu pardavimo, faktiškai tarp pareiškejo, jo motinos L. L. bei brolio A. L. buvo paskirstyti kitaip negu buvo nurodyta ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse. Mano, jog tiek mokesciu administratorius, tiek Komisija, darydami išvada del ˛emes sklypu pardavimo kainos paskirstymo, turejo vadovautis ne tik išrašu iš pareiškejo banko saskaitos, kuris neatspindi visu susiklosciusiu santykiu, bet ir kitais rašytiniais irodymais, susijusiais su sudarytomis paskolos sutartimis tarp jo brolio ir F. K. bei pareiškejo ir AB Parex banko.

Del 64308,68 Lt, gautu iš Japonijos, K. A. paaiškino, kad jo sesuo J. B. mokesciu administratoriui pateike paaiškinimus, kam priklause pinigai ir kad jie buvo siunciami ju motinai L. L.. Pats paaiškino, kad jo sesuo J. B. gyveno Japonijoje ir tuo laikotarpiu siunte pinigus savo motinai L. L. pragyvenimui. Dali tu pinigu J. B. siunte tiesiogiai motinai, o kita dali sesers vardu pareiškejui siusdavo jos draugai, gyvenantys Japonijoje. Atsi˛velgiant i tai, K. A. mano, jog siekiant pripa˛inti minetas iplaukas i jo banko saskaita, nepakanka vien tik fakto, kad tokios iplaukos buvo, o pareiškejas neturi jokiu kitu rašytiniu irodymu, susijusiu su šiu pinigu pervedimu, išskyrus jo sesers paaiškinimus. K. A. manymu, tiek Komisija, tiek mokesciu administratorius privalejo surinkti papildomus irodymus, pagrind˛iancius šiu sumu apmokestinima, o ne vadovautis vien tik minetu iplauku faktu ir aplinkybe, jog mokesciu moketojas neturi jokiu kitu irodymu. Pareiškejo nuomone, mokesciu administratorius, prieš priimdamas sprendima apmokestinti nagrinejamas iplaukas, turejo suteikti jam pakankama ir protinga termina reikalingiems irodymams surinkti, nes surinkti ir pateikti tokius irodymus iš karto arba per trumpa laika yra neimanoma del objektyviu prie˛asciu.

Teisminio nagrinejimo metu pareiškejas K. A. palaike skunde išdestytus reikalavimus ir argumentus bei praše skunda tenkinti. Papildomai akcentavo, jog aiškinant MAI 69 straipsnio turini, reikia nepamiršti, kad joks teises aktas neipareigoja mokesciu moketojo, esant galimybei pasirinkti viena iš keliu elgesio variantu (sandoriu), rinktis toki, pagal kuri jam atsirastu did˛iausia mokestine prievole. Atvirkšciai – rupestingas asmuo numato savo veiksmu mokestines pasekmes ir siekia vykdyti savo veikla ma˛iausiomis išlaidomis.

Atsiliepimas

Atsakove VMI atsiliepime i pareiškejo K. A. skunda su skunde išdestytais reikalavimais nesutiko ir praše skunda atmesti kaip nepagrista, pabre˛dama, kad VMI pagristai ir teisingai, remdamasi byloje surinkta med˛iaga, apskaiciavo pareiškejui 123284 Lt GPM, 31295 Lt GPM delspinigiu ir skyre 12328 Lt GPM bauda.

VMI nurode, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad K. A. 2004-2006 metais banko pavedimais i atsiskaitomaja saskaita gavo 64308,68 Lt iš skirtingu asmenu iš Japonijos. Pagal istatymu nuostatas, prievole moketi GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamu, kuriu šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Todel, vertinat apmokestinimo GPM pagristuma, konstatuotina, jog 64308,68 Lt piniginiu lešu suma gali buti neapmokestintina GPM, tik jeigu yra irodymu, patvirtinanciu, jog tai nera K. A. pajamos. Pa˛ymejo, jog K. A. negincija pinigu gavimo fakto, taciau nesutinka su VMI išvada, kad 64308,68 Lt yra jo apmokestinamosios pajamos ir tvirtina, kad šios lešos buvo dukters (jo sesers) dovana ju mamai.

VMI nuomone, ivertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškejui, be jo paties ir sesers paaiškinimu, nepateikus i banko asmenine saskaita gautu piniginiu lešu kilme patvirtinanciu dokumentu, bei nesant irodymu, kad i jo asmenine saskaita gauti pinigai nera jo pajamos, VMI pagristai padare išvada, jog K. A. 2004-2006 metais i banko asmenine saskaita gautos pinigu sumos priskirtinos minetu laikotarpiu gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo ju nesumoketi mokesciai. VMI atkreipe demesi, jog pinigu dalis, kuriuos 2004-2006 metais J. B. (A.) pati atsiunte ir kurie buvo skirti motinos išlaikymui, patikrinimo akte nepripa˛inti pareiškejo pajamomis.

VMI, atsi˛velgusi i patikrinimo metu nustatytas aplinkybes del ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo, padare išvada, kad dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo pareiškejo ir su juo susijusiu asmenu A. L. ir L. L. sprendimas siekiant mokestines naudos, t.y. siekis suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos nepraejus trims metams ir kuriu pajamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo (toliau – GPMI) nuostatomis, priskiriamos apmokestinamoms pajamoms. Atsakoves vertinimu, VMI teisingai ivertino faktines bylos aplinkybes ir nustate, kad sandoriu aplinkybes yra iškreiptos ir jais siekta mokestines naudos, todel mokescio baze ir mokescio suma apskaiciuotos vadovaujantis MAI 69 str. 1 dalies nuostatomis. VMI padare pagrista išvada, kad K. A. ir su juo susije asmenys A. L. ir L. L., 2007-03-01 sutartyse nustate ˛ymiai ma˛esne sklypo (duomenys neskelbtini) bei 3/8 dalies sklypo (duomenys neskelbtini), nuo kuriu isigijimo nepraeje trys metai, verte nei yra tikroji ju kaina, bei ˛ymiai didesne A. L. su sutuoktine priklausancios 5/8 dalies sklypo (duomenys neskelbtini), nuo kurio isigijimo praeje trys metai, verte, su tikslu suma˛inti moketina i biud˛eta GPM, kadangi A. L. su sutuoktine 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2001-04-13, t.y. daugiau kaip prieš trejus metus, todel, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punktu, pajamos, gautos u˛ parduota ˛emes sklypo dali, neapmokestinamos GPM, o pajamos, gautos u˛ pareiškejo sklypa (duomenys neskelbtini) ir L. L. 3/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) GPM apmokestinamos, nes ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) 3/8 dalis isigyti atitinkamai 2007-01-23 ir 2004-10-13, t.y. nuo isigijimo nera praeje treji metai. Iš to seka, kad pareiškejas K. A. ir L. L., kuria sudarant sutarti atstovavo pareiškejas, sudarydami 2007-03-01 sutartis ir savo nuo˛iura nustatydami sklypo (duomenys enskelbtini) bei sklypo (duomenys neskelbtini) daliu kainas, sieke mokestines naudos.

VMI tvirtina padariusi pagrista išvada, kad K. A. parduoto sklypo (duomenys neskelbtini) vertes santykis atitinka nepriklausomu nekilnojamojo turto vertintoju nustatytai turto rinkos vertei, neatsi˛velgiant i sutartyje nurodytas nekilnojamo turto pardavimo kainas, todel VMI pagristai pagal 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutarti pareiškejo pajamomis pripa˛ino 1125000 Lt pinigu suma ir atitinkamai perskaiciavo i biud˛eta moketina GPM, t.y. K. A. u˛ 2007 metus apskaiciavo 104995 Lt GPM, su šia suma susijusius delspinigius ir 10499 Lt GPM bauda.

VMI nurode, kad K. A. 2009-10-05 Komisijai pateike UAB „Domus optima“ paruoštas Nr. 09-10-05 (sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta rinkos verte 900000 Lt) ir Nr. 09-10-04 (sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta rinkos verte 420000 Lt) preliminarias išvadas del nekilnojamojo turto vertes. K. A. tiek skunde Komisijai, tiek ir skunde teismui nurode, kad negalima vadovautis turto vertintoju UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo pa˛ymos duomenimis, kadangi parduodant ˛emes sklypus buvo sudaryti du atskiri sandoriai, iforminti atskiromis sutartimis, sudarytomis su atskirais pardavejais, o UAB „Ober-Haus“ turto vertinimas galioja tik parduodant vertinama turta kartu ir negalioja parduodant ˛emes sklypa atskirai. VMI teigimu, šie pareiškejo pateikti argumentai prieštarauja byloje pateiktiems irodymams, nes, ivertinus pateiktus irodymus, nustatyta, kad UAB „Capital Invest“ turejo tiksla nusipirkti ir nusipirko ˛emes sklypa (0,24 ha) u˛ viena bendra kaina. Be kita ko, pabre˛e, jog pagal bendraja irodinejimo taisykle kiekviena ginco šalis turi pagristi aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar motyvu pagrindu, o tuo tarpu K. A. pateiktose 2009-10-05 UAB „Domus optima“ paruoštose Nr. 09-10-05 (sklypo (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 09-10-04 (sklypo (duomenys neskelbtini)) preliminariose išvadose del nekilnojamojo turto vertes nurodyta, kad išvada yra tik informacinio pobud˛io dokumentas. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ 2007-03-28 turto vertes nustatymo pa˛yma yra parengta nepriklausomu turto vertintoju, atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 23 straipsnio reikalavimus ir turi juridine galia, todel yra laikytina teisinga, kol nera nugincyta istatymu nustatyta tvarka. Atsi˛velgiant i tai, kas išdestyta, UAB „Ober-Haus“ 2007-03-28 turto vertes nustatymo pa˛ymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus duomenis VMI laiko teisingais ir ju teisingumui neturi itakos, kas yra ataskaitos u˛sakovas.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinejimo metu atsakoves VMI atstove palaike atsiliepime i pareiškejo K. A. skunda išdestytus argumentus ir praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime i pareiškejo K. A. skunda palaike VMI atsiliepime i K. A. skunda išdestytus argumentus ir praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kiles gincas del Inspekcijos, VMI bei Komisijos sprendimu, kuriais pareiškejui K. A. priskaiciuota i biud˛eta sumoketi GPM, GPM delspinigius ir GPM bauda, teisetumo ir pagristumo. Ginco dalykas – ˛emes sklypu pardavimo sandoriu vertinimas, taikant MAI 69 str. 1 dali, bei 64308,68 Lt, gautu i K. A. atsiskaitomaja saskaita, priskyrimas pareiškejo apmokestinamosioms pajamoms.

Bylos med˛iaga patvirtina, kad Inspekcija sprendimu patvirtino pareiškejui K. A. sumoketi i biud˛eta 123284 Lt gyventoju pajamu mokescio (toliau – GPM), 31295 Lt GPM delspinigiu ir skyre 10 procentu dyd˛io 12328 Lt bauda (Komisijos byla t. 1, b. l. 31-35).

VMI sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendima (Komisijos byla t. 1, b. l. 7-12).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija sprendimu patvirtino VMI sprendimo dali del nurodymu K. A. sumoketi i biud˛eta 18289 Lt GPM, su šia suma susijusius delspinigius ir 1829 Lt GPM bauda. Kita VMI sprendimo dali panaikino ir perdave skunda nagrineti iš naujo (b. l. 6-17).

Šalies argumentai

VMI su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma del Komisijos sprendimo dalies, kuria panaikinta VMI sprendimo dalis del nurodymu K. A. sumoketi i biud˛eta 104995 Lt GPM, su šia suma susijusius delspinigius, 10499 Lt GPM bauda ir skundas perduotas nagrineti iš naujo, panaikinimo (administracine byla Nr. I-340-142/2010, b. l. 2-4). Teismas 2010-03-01 sprendimu VMI skunda tenkino, t.y. panaikino Komisijos sprendimo dali, kuria panaikinta VMI sprendimo dalis del GPM ir su juo susijusiu sumu, apskaiciuotu nuo ne individualios veiklos turto pardavimo (sklypo (duomenys neskelbtini)) ir paliko galioti šioje dalyje VMI sprendima (administracine byla Nr. I-340-142/2010, b. l. 66-71). Teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-340-142/10 isiteisejo.

Del ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo.

Mokestineje byloje surinkti ir ištirti irodymai patvirtina, kad pareiškejas K. A. 2007-01-23 iš B. K. ir O. K. nusipirko 0,06 ha kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sklypa (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, u˛ 414000 Lt (Komisijos byla t. 1, b. l. 69-74). Faktiškai po menesio, t.y. 2007-03-01, K. A. su UAB „Capital Invest“ pasiraše 0,06 ha ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria minetas ˛emes sklypas bendrovei buvo parduotas u˛ 434700 Lt (72 450 Lt u˛ ara) (Komisijos byla t. 1, b. l. 75-81). Pagal šia sutarti UAB „Capital Invest“ išskaiciavo 65205 Lt pajamu mokescio suma (2007-03-01 sutartis, 3.1.3 p.), 62434 Lt pajamu mokescio suma K. A. buvo gra˛inta 2007-05-04 pagal prašyma perskaiciuoti ir gra˛inti pajamu mokescio permoka. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2007-03-01 K. A., atstovaudamas motina L. L. bei broli A. L. su sutuoktine, su UAB „Capital Invest“ pasiraše 0,18 ha kitos (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties ˛emes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas u˛ bendra 4065300 Lt suma: L. L. pardave jai priklaususias 3/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) u˛ 165000 Lt (24444,44 Lt u˛ ara), o A. L. (pareiškejo brolis) su sutuoktine pardave 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) u˛ 3900300 Lt (346693,33 Lt u˛ ara) (Komisijos byla t. 1, b. l. 82-89). Kadangi L. L. 3/8 sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2004-10-13, o pardave nepraejus trejiems metams, UAB „Capital Invest“ išskaiciavo 24750 Lt pajamu mokescio suma nuo L. L. parduodamo sklypo dalies (2007-03-01 sutarties 3.2.3 p.). A. L. su sutuoktine 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2001-04-13, t.y. seniau nei prieš trejus metus, todel ju gautos turto pardavimo pajamos pagal GPMI 17 straipsnio 1 dalies 21 punkta priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad K. A. parduotas sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi; sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos viena diena (2007-03-01); visa 0,24 ha (0,06 ha + 0,18 ha) teritorija buvo parduota u˛ bendra 4500000 Lt (434700 Lt + 4065300 Lt) suma; pareiškejas K. A. pasiraše abi sutartis, t.y. viena kaip igaliotas asmuo, kita pats savarankiškai; abu ˛emes sklypus isigijo vienas pirkejas (UAB „Capital Invest“); sklypas (duomenys neskelbtini) yra netaisyklingo daugiakampio formos, pailgas, siaurejantis ties viduriu, nepalankiai išsidestes statybu at˛vilgiu, o sklypas (duomenys neskelbtini) pagerina sklypo (duomenys neskelbtini) forma – bendra sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija pasidaro ˛ymiai taisyklingesne, patrauklesne, patogi statyboms ir busimuju objektu išdestymui; pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos skirtingos ir logiškai nepaaiškinamos šalia esanciu ˛emes sklypu 1 aro pardavimo kainos: sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra taisyklingo staciakampio formos, 1 aro pardavimo kaina yra 72450 Lt (434700 Lt /0,06 ha), o sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra netaisyklingo daugiakampio formos ir nepatogaus išplanavimo, 1 aro pardavimo kaina – 225850 Lt (4065300 Lt /0,18 ha).

Teismas nustate, kad byloje nera ginco del pareiškejui K. A. mokesciu administratoriaus paskaiciuoto mokestiniu nepriemoku matematinio teisingumo. Šaliu pozicijos iš esmes skiriasi del patikrinimo metu ir sprendimu priemimo eigoje nustatytu faktiniu aplinkybiu vertinimo, t.y. K. A. nesutinka su mokesciu administratoriaus ir ginca nagrinejusios Komisijos išvada, kad jis ir su juo susije asmenys – mama L. L. bei brolis A. L. – sieke mokestines naudos ekonomiškai nepagristai ir nelogiškai paskirstydami ˛emes sklypu pardavimo kainas, del ko jam, kaip ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sandorius sudariusiam asmeniui, vadovaujantis MAI 69 str. 1 dalies nuostatomis, buvo paskaiciuotos papildomai i biud˛eta moketinos GPM sumos, šio mokescio delspinigiai ir skirta GPM bauda.

Ginco teisinius santykius reglamentuoja MAI, GPMI bei su ju igyvendinimu susije kiti Lietuvos Respublikos teises aktai.

MAI 10 straipsnyje apibre˛tas turinio viršenybes prieš forma principas numato, kad mokesciu teisiniuose santykiuose viršenybe teikiama šiu santykiu dalyviu veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. To paties istatymo 69 str. detalizuoja šio principo taikyma. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokescio moketojo sandoris, ukine operacija ar bet kokia ju grupe sudaromi, turint tiksla gauti mokestine nauda, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokescio mokejimo terminus, suma˛inti moketina mokescio suma arba visiškai išvengti mokescio mokejimo, arba padidinti gra˛intina (iskaitytina) mokescio permoka (skirtuma), arba sutrumpinti mokescio permokos (skirtumo) gra˛inimo terminus, mokesciu administratorius, apskaiciuodamas mokesti, taiko turinio viršenybes prieš forma principa. Šiuo atveju mokesciu administratorius neatsi˛velgia i formalia mokesciu moketojo veiklos išraiška, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, ir mokesti apskaiciuoja pagal minetu mokesciu istatymu atitinkamas nuostatas. Tais atvejais, kai mokesciu moketojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiciuoti mokescius, bendradarbiauti su mokesciu administratoriumi, tvarkyti apskaita, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir del to mokesciu administratorius negali nustatyti mokesciu moketojo mokestines prievoles dyd˛io iprastine, tai yra atitinkamo mokescio istatyme nustatyta, tvarka, mokesciu moketojui priklausancia moketi mokescio suma mokesciu administratorius apskaiciuoja pagal jo atliekama ivertinima, atsi˛velgdamas i visas ivertinimui reikšmingas aplinkybes, turima informacija ir prireikus parinkdamas savo nustatytus ivertinimo metodus, atitinkancius protingumo bei, kiek objektyviai imanoma, teisingo mokestines prievoles dyd˛io nustatymo kriterijus (MAI 70 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendime (administracine byla Nr. A556 - 250/2008) nurode, kad MAI 69 straipsnyje itvirtintoje teises normoje kalbama apie mokescio moketojo tiksla gauti mokestine nauda ateityje, t.y. po sandorio (ukines operacijos), kurie gali buti tiriami šios teises normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šia teises norma reikšmingomis gali buti pripa˛intos aplinkybes, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliancio) sandorio (ukines operacijos) sudarymo, t.y. taikant šia teises norma atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ukines operacijos) ir jo teisiniu pasekmiu vertinimas. <...> taikant nurodyta norma yra butina nustatyti joje nurodyta mokescio moketojo tiksla (gauti šioje normoje apibudinta mokestine nauda). Tai reiškia, kad ši teises norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliancio) sandorio (ukines operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mineta mokestine nauda. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ukine operacija) turejo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagristus tikslus, nurodyta norma negali buti taikoma net ir tuo atveju, kai mokescio moketojas turejo iš šio sandorio (ukines operacijos) atitinkama mokestine nauda (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracineje byloje Nr. A1-719/2007; Procesinio sprendimo kategorija 9.1.).

Pajamu apmokestinima reglamentuoja GPMI. Pagal GPMI 22 str. 2 d. 1 punkto nuostatas iš Lietuvos vieneto, iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatine baze gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, gautos u˛ parduota ar kitaip perleista nuosavyben nekilnojamaji daikta, esanti Lietuvoje, priskiriamos A klases pajamoms. GPMI 17 str. 1 d. 21 punkte nustatyta, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavyben kilnojamaji daikta, teisiškai iregistruota Lietuvoje, arba nekilnojamaji daikta, esanti Lietuvoje, jeigu jie isigyti anksciau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben, neapmokestinamos.

Teismas nustate, jog, nagrinejamu atveju, mokesciu administratorius pagristai konstatavo, kad dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo K. A. ir su juo susijusiu asmenu, t.y. A. L. ir L. L., sprendimas siekiant mokestines naudos (suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos nepraejus trejiems metams) ir kuriu pajamos, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punkto nuostatomis, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

Byloje nustatyta, kad mokesciu administratorius pareiškejo K. A. mokestines prievoles nustate, vadovaudamasis MAI 69 str. detalizuotu turinio viršenybes prieš forma principu. Nagrinejamu atveju, mokesciu administratorius padare išvada, kad K. A. ir savo ˛emes sklypu dalis pardave asmenys, kuriuos atstovavo K. A., sukure situacija, formaliai atitinkancia istatymu reikalavimus, taciau sudariusia prielaidas neteisetai gauti mokestine nauda, kas prieštarauja mokescio moketojo pareigai apskaiciuoti mokescio baze ir mokesti nesiimant veiksmu, kuriu tikslas – nesa˛iningai gauti mokestine nauda. Tokias savo išvadas mokesciu administratorius pagrinde ivertines, kad: 1) 2007-03-01 K. A., A. L. ir L. L. dviem pirkimo-pardavimo sutartimis UAB „Capital Invest“ pardave abu ˛emes sklypus; 2) A. L. ir L. L. ˛emes sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) ribojasi su K. A. ˛emes sklypu (sklypas (duomenys neskelbtini)) ir sudaro vientisa teritorija; 3) buvo parduota bendra 0,24 ha (0,18 ha + 0,06 ha, t.y. sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teritorija u˛ 4500000 Lt (4065300 Lt + 434700 Lt); 4) ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos ta pacia diena (2007-03-01); 5) A. L. ir L. L. sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) yra netaisyklingo daugiakampio formos, pailgas, siaurejantis ties viduriu, nepalankiai išsidestes statybu at˛vilgiu, o K. A. sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) pagerina teritorijos forma, bendra ˛emes sklypu teritorija pasidaro ˛ymiai taisyklingesne, patrauklesne, patogi statyboms ir busimuju objektu išdestymui; 6) skirtingos šalia esanciu ˛emes sklypu vieno aro pardavimo kainos: K. A. sklypo, kuris yra taisyklingo staciakampio formos, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sklypo kaina, apskaiciuojama 1 aro kaina yra 72450 Lt (434700 Lt / 0,06 ha), o A. L. bei L. L. sklypo, kuris yra netaisyklingo daugiakampio formos ir nepatogaus išplanavimo, 1 aro kaina – 225850 Lt (4065300 Lt / 0,18 ha); 7) L. L. 3/8 0,18 ha sklypo dalis isigijo 2004-10-13, o 5/8 0,18 ha sklypo dalys priklause A. L. nuo 2001-04-13. L. L. priklausancios 3/8 sklypo dalys parduotos UAB „Capital Invest“ u˛ 165000 Lt (24444,44 Lt u˛ ara, o A. L. 5/8 sklypo dalys parduotos u˛ 3900300 Lt (346693,33 Lt u˛ ara). Atkreipe demesi, kad nebuvo sudaryta jokia nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarka, neatskirtos kiekvienam asmeniui priklausancios ˛emes sklypo dalys, todel nuspresta, kad ˛emes sklypo dalys yra analogiškos; 8) UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje 0,18 ha ˛emes sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) ivertintas 3375000 Lt, o 0,06 ha ˛emes sklypas – 1125000 Lt, bendra vertinamo turto kaina – 4500000 Lt; 9) 2007-02-15 UAB „Capital Invest“ neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo protokolu Nr. 07-02-15 priimtas sprendimas, del ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo u˛ bendra 4500000 Lt suma. Kiekvieno ˛emes sklypo kaina nebuvo išskirta, o nurodyta tik bendra sandorio verte.

Ivertines nustatytas faktines aplinkybes, mokesciu administratorius pagristai konstatavo, kad iš ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoriu A. L. faktiškai gavo 2380646,36 Lt, L. L. 131550 Lt, o pareiškejas K. A. – 1935205 Lt. Pripa˛ines, kad K. A. ˛emes sklypa pardave u˛ 1125000 Lt, K. A. mokesciu administratorius tinkamai priskaiciavo 106079 Lt tenkancia moketi pajamu mokescio dali.

Pareiškejas K. A. negincija mokesciu administratoriaus nustatytu faktiniu aplinkybiu iš esmes, taciau neigia, kad jis ir su juo susije asmenys L. L. bei A. L. sieke mokestines naudos, todel mano, kad mokesciu administratorius nepagristai taike MAI 69 str. nuostatas. K. A. tvirtina, kad jo, kaip ir jo motinos L. L., sudaryti 6 aru ˛emes sklypo dalies bei 6 aru ˛emes sklypo pirkimo bei pardavimo sandoriai buvo grind˛iami ne ekonomine logika (finansine nauda sau), o artimiesiems giminaiciams ir šeimos nariams budinga savitarpio pagalba bei parama.

Teismui pateikti irodymai liudija, jog, nustatydamas mokesciu baze, mokesciu administratorius pagristai remesi UAB „Ober-Haus“ atlikta teritorijos, i kuria ieina ˛emes sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertes nustatymo vertinimo ataskaita (Komisijos byla t. 1, b. l. 151-162), kurioje nurodyta, kad vertinamos 0,24 ha teritorijos rinkos verte yra 4500000 lt, iš ju sklypas (duomenys neskelbtini) ivertintas 3375000 Lt (187500 lt u˛ ara), o K. A. sklypas (duomenys neskelbtini) ivertintas 1125000 Lt (187500 Lt u˛ ara) ir, neatsi˛velgdamas i sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto pardavimo kainas, pagal pirkimo-pardavimo sutarti K. A. pajamomis pripa˛ino 1125000 Lt.

Teismas, ivertines byloje pateikta med˛iaga, atsakydamas i K. A. skundo argumentus, kad mokesciu administratorius nepagristai paskirste bendra ˛emes sklypu pardavimo kaina A. L., L. L. ir K. A., remdamasis turto vertinimo bendroves UAB „Ober-Haus“ ˛emes sklypu pirkejo u˛sakymu atliktu vertinimu, nes parduodant ˛emes sklypus buvo sudaryti du atskiri sandoriai, iforminti atskiromis sutartimis, sudarytomis su atskirais pardavejais, o UAB „Ober-Haus“ turto vertinimas galioja tik parduodant vertinama turta kartu ir negalioja parduodant ˛emes sklypus atskirai, daro išvada, kad šiems pareiškejo argumentams prieštarauja byloje pateikti irodymai: mokestineje byloje pateiktas 2007-02-15 UAB „Capital Invest“ akcininku protokolas, kuriame nurodyta, kad bendrove pirko ˛emes sklypa (0,24 ha) u˛ viena bendra kaina (Komisijos byla t. 2, b. l. 26); pareiškejo K. A. 2009-02-24 paaiškinimas, kuriame pripa˛inta, kad sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo parduodami kaip viena teritorija ir skyresi tik pinigu paskirstymas (Komisijos byla t. 1, b. l. 94-95); ˛emes sklypu pirkejo UAB „Capital Invest“ vadovo T. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad bendrovei buvo svarbi visos (24 aru) teritorijos kaina, o ne atskiru ˛emes sklypu ar ju daliu teritorija ir kaina (Komisijos byla t. 1, 96-97). Tai, kas išdestyta, patvirtina fakta, kad buvo parduota bendra 0,24 ha teritorija, kas butent ir turejo itakos galutinei ˛emes sklypu pardavimo kainai.

Teismas atmeta ir pareiškejo K. A. skundo argumentus, kad mokestini ginca nagrinejusi Komisija nepagristai nevertino ir neatsi˛velge i jo pateiktas UAB „Domus optima“ preliminarias išvadas del su gincu susijusiu ˛emes sklypu vertes nustatymo, kuriose nurodoma, kad A. L. priklausanti ˛emes sklypo dalies verte yra ˛ymiai didesne, palyginus su pareiškejui priklausiusiu ˛emes sklypu. Teismas konstatuoja, kad UAB „Domus optima“ Komisijai pateiktos preliminarios išvados (Komisijos byla t. 3, b. l. 9-14) yra tik informacinio pobud˛io dokumentas, o UAB „Ober-Haus“ turto vertes nustatymo pa˛yma parengta nepriklausomu turto vertintoju, atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 23 straipsnio reikalavimus ir turi juridine galia, todel laikytina teisinga tol, kol nera nugincyta istatymu nustatyta tvarka. Be to, šiuo atveju, svarbu ir tai, kad K. A. pateiktose UAB „Domus optima“ preliminariose išvadose sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini) buvo ivertinti atskirai, kai tuo tarpu, kaip mineta, nagrinejamu atveju, galutinei ˛emes sklypu pardavimo kainai itakos turejo tai, kad buvo parduota bendra (0,24 ha) teritorija. Be kita ko, teismas konstatuoja, jog tai, kad UAB „Ober-Haus“ turto vertinima atliko pirkejo UAB „Capital Invest“ u˛sakymu, nepaneigia bendroves turto vertinimo pa˛ymoje nustatytu duomenu ir sumu.

Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškejas K. A. ir savo ˛emes sklypu dalis pardave asmenys, kuriuos atstovavo K. A., nepateike jokiu objektyviu irodymu ir paaiškinimu, kurie ekonomiškai pagristu sutartyse nustatytu kainu neadekvatuma ir ju logiškuma, t.y. neirode savo skundo teiginiu pagristumo, o mokesciu administratoriaus surinkti irodymai paneigia K. A. kaltes nepripa˛inima ir patvirtina mokesciu administratoriaus bei Komisijos išvadu del pareiškejo K. A. padaryto pa˛eidimo pagristuma.

Del 64308,68 Lt gautu i pareiškejo K. A. asmenine saskaita.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad K. A. 2004-2006 metais banko pavedimais i savo atsiskaitomaja saskaita gavo 64308,68 Lt, iš ju: 2004-02-04 K. S. pervede 2180,59 USD (5995,10 Lt); 2004-06-01 M. S. – 3962,44 Eur (13681,51 Lt); 2004-10-15 P. S. R. – 3341,13 Eur (11536,25 lt), o 2004-11-09 – 3106,04 Eur (10724,53 Lt); 2005-12-09 O. Y. pervede 2084,93 Eur (7198,85 Lt); 2005-12-19 K. Y. – 250000 JPY (6210,25 Lt); 2006-01-27 H. M. – 1623,37 Eur (5605,17 Lt); 2006-04-12 – 1277,10 Eur (4409,57 Lt), o 2006-05-12 – 1431,46 Eur (4942,55 Lt).

Pareiškejas K. A. negincija pinigu gavimo fakto ir to, kad visos sumos buvo pervestos iš Japonijos, taciau nesutinka su mokesciu administratoriaus išvada, kad 64308,68 Lt yra jo apmokestinamosios pajamos.

Gincas šiuo atveju kyla del to, kad mokesciu administratorius pareiškejo gauta mineta pinigu suma priskyre jo apmokestinamosioms pajamoms. K. A. teigimu, tam, kad pripa˛inti nurodyta suma jo apmokestinamosiomis pajamomis, neu˛tenka vien tik fakto, kad tokios sumos buvo pervestos i jo saskaita, o jis neturi jokiu kitu, išskyrus savo ir sesers paaiškinimus, rašytiniu irodymu, susijusiu su šiu pinigu pervedimu.

Pagal GPMI 3 straipsni pajamu mokesti moka pajamu gaves gyventojas. GPMI 5 str. 1 dalyje nurodyta, kad pajamu mokescio objektas yra gyventojo pajamos, o mineto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamu mokescio objektas yra pajamos, kuriu šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodyta atveji. Pagal GPMI 6 str. 1 dali (istatymo redakcija galiojusi pinigu gavimo momentu) pajamu mokescio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Mineto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikoma 33 proc. pajamu mokescio tarifas. GPMI 27 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpi gaves pajamu, pagal mokescio mokejimo tvarka priskiriamu tiek A klases, tiek B klases pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendoriniu metu, einanciu po to mokestinio laikotarpio, gegu˛es 1 dienos privalo pats arba per savo igaliota asmeni pateikti mokescio administratoriui metine pajamu mokescio deklaracija u˛ praejusi mokestini laikotarpi ir joje deklaruoti visas praejusio mokestinio laikotarpio pajamas ir u˛ jas apskaiciuoti pajamu mokesti, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Išanalizaves teisini reguliavima, teismas daro išvada, kad prievole moketi GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamu, kuriu šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, ir konstatuoja, jog vertinat apmokestinimo GPM pagristuma, K. A. gauta 64308,68 Lt piniginiu lešu suma gali buti neapmokestintina GPM, tik jeigu yra irodymu, patvirtinanciu, jog tai nera pareiškejo K. A. pajamos.

Teismas, ivertines bylos med˛iaga, daro išvada, kad pareiškejas K. A. be savo paties ir sesers paaiškinimu, mokesciu administratoriui nepateike jokiu i jo banko asmenine saskaita gautu piniginiu lešu kilme patvirtinanciu dokumentu, t.y. neirode, kad i jo asmenine saskaita gauti pinigai nera jo pajamos, todel mokesciu administratorius pagristai nusprende, jog pareiškejo K. A. 2004-2006 metais i banko asmenine saskaita gautos pinigu sumos priskirtinos minetu laikotarpiu gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo ju nebuvo sumoketi mokesciai.

Atmestini kaip nepagristi pareiškejo K. A. skundo teiginiai, kad mokesciu administratorius ir Komisija privalejo duoti jam daugiau laiko reikiamiems irodymams surinkti, nes, atsi˛velgiant i tai, kad mokestini ginca nagrinejo tiek vietinis, tiek centrinis mokesciu administratorius, o veliau ir Komisija, ginco nagrinejimas skaiciuojant nuo Inspekcijos sprendimo priemimo dienos iki Komisijos sprendimo priemimo dienos vyko 5 menesius, K. A. tokiems dokumentams pateikti turejo pakankamai laiko. Pa˛ymetina ir tai, kad tokiu dokumentu pareiškejas K. A. nera pateikes ir teismui.

Esant išdestytoms aplinkybems, mokesciu administratorius ir ginca nagrinejusi Komisija, vadovaujantis GPMI 6 str. 3 dalimi ir MAI 67 str. 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad mokesciu moketojas, nesutinkantis su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciomis mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos, pagristai nuo 64308,68 Lt apskaiciavo ir nurode K. A. sumoketi i biud˛eta GPM bei su juo susijusias sumas.

Remiantis tuo, kas išdestyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyres byloje surinktus irodymus, teismas daro išvada, kad mokesciu administratorius pagristai konstatavo, jog dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo pareiškejo K. A. ir su juo susijusiu asmenu sprendimas, siekiant mokestines naudos – suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos ir parduotos, nepraejus trejiems metams, ir kuriu pajmos, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punktu, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kad mokesciu administratorius pagristai realias ˛emes klypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kainas nustate, remdamasis UAB „Ober-Haus”atlikta sklypu rinkos vertes nustatymo ataskaita ir padare išvada, kad abieju parduotu sklypu verte, skaiciuojant kaina u˛ ara turejo buti nustatyta pagal vienoda aro kaina – 187500Lt. Iš to seka, kad pagristai ir teisetai K. A. pajamomis pripa˛inta 1125000 Lt, nuo kuriu pareiškejui K. A. paskaiciuoti i biud˛eta moketini GPM ir su juo suije mokesciai bei skirta bauda.

Remiantis tuo, kas išdestyta, teismas daro išvada, kad Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimai yra teiseti ir pagristi, o pareiškejo K. A. skundas atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprende:

pareiškejo K. A. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejai Arunas KaminskasRosita PatackieneNijole Šidagiene