- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- Ik-1553-561/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02084-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
- Kategorijos
- 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i posed˛io pirmininko Aruno Kaminsko, kolegijos teiseju Rositos Patackienes bei Nijoles idagienes, sekretoriaujant D. vilpienei, dalyvaujant pareikejui K. A., atsakoves atstovei R. Juodkaitei, vieame teismo posedyje inagrinejo pareikejo K. A. skunda atsakovei Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos del sprendimu panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareikejas K. A. su skundu kreipesi i teisma, praydamas panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – Komisija) 2009-11-09 sprendima Nr. S-355 (7-315/2009) (toliau – Komisijos sprendimas), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – VMI) 2009-08-10 sprendima Nr. 68-231 (toliau – VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-06-09 sprendima Nr. (21.26)-256-240 (toliau – Inspekcijos sprendimas). Su priimtais sprendimais K. A. nesutinka ir mano, kad sprendimai priimti neteisetai ir nepagristai, t.y. nesi˛velgiant i visas su gincu susijusias aplinkybes bei pa˛eid˛iant ginco santykiams taikytinu mokestiniu istatymu reikalavimus.
Skunde K. A. nurode, jog Komisijos ivada, kad mokesciu administratorius, remdamasis 2007-03-26 UAB „Ober Haus“ turto vertes nustatymo pa˛yma, teisingai nustate sklypo (duomenys neskelbtini) verte, yra nepagrista ir neteisinga. Pareikejo manymu, mokesciu administratorius, apskaiciuodamas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte, UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛yma remtis negali, nes i pa˛yma parengta UAB „Capital Invest“ u˛sakymu ir pagal ios imones turto vertintojui suformuota u˛duoti. Kadangi UAB „Capital Invest“ buvo svarbu ivertinti visos ˛emes sklypu suformuotos teritorijos verte, UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛ymoje nurodyta ne atskirai kiekvieno sklypo, bet bendra abieju ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ˛emes sklypu rinkos verte. Be to, minetoje turto vertinimo pa˛ymoje numatyta, kad joje nurodytos ˛emes sklypu vertes galioja tik vertinama turta parduodant (ikeiciant) kartu. Atsi˛velgiant i tai, kad ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) UAB „Capital Invest“ buvo perleistas sudarant atskira nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti, K. A. teigimu, mokesciu administratorius, remdamasis vien tik UAB „Ober Haus“ turto vertinimo pa˛yma, negalejo paneigti jo ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos ˛emes sklypo kainos (434700 litu). Mano, kad mokesciu administratorius, nesutikdamas su minetoje ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, privalejo atlikti papildoma io ˛emes sklypo vertinima. Jeigu mokesciu administratorius butu atlikes toki turto vertinima, jis butu nustates, kad K. A. ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ˛emes pardavimo kaina atitiko ˛emes sklypo rinkos verte. K. A. taip pat atkreipe demesi, kad Komisija nepagristai kritikai ivertino jo 2009-10-05 pateiktas preliminarias ivadas del su gincu susijusiu ˛emes sklypu vertes nustatymo. Pabre˛e, jog sulaukti galutiniu ivadu neturejo galimybes, nes toks turto vertinimas u˛trunka ilgai ir turto vertintojas UAB „Domus optima“ nebutu spejes jas parengti. Taciau K. A. pabre˛e, jog jei Komisija posed˛io metu butu pareikalavusi i jo pateikti galutines turto vertintojo pa˛ymas, jis jas butu pateikes. Atkreipe demesi, kad jo u˛sakymu parengtose ˛emes sklypu verciu vertinimo ivadose u˛fiksuota 420000 Lt dyd˛io sklypo (duomenys neskelbtini) verte, o tai i esmes nesiskiria nuo ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos (434700 Lt). K. A. isitikinimu, tai patvirtina, kad mokesciu administratoriaus, remiantis Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo (toliau – MAI) 69 straipsniu, apskaiciuota ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte yra nepagristai aukta, neteisinga ir paremta tik mechaniniais skaiciavimais, padarytais neatsi˛velgiant i specifines situacijos aplinkybes.
K. A. paaikino, kad jo ir UAB „Capital Invest“ sudarytoje ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ˛emes pardavimo kaina atitiko aliu valia bei ketinimus ir taip pat atitiko tuo metu galiojusia ˛emes sklypo rinkos kaina. Teigia, jog tai patvirtino Komisijai pateikta UAB „Domus optima“ parengta preliminari ivada del ˛emes sklypo vertes. Todel mokesciu administratoriaus bei Komisijos ivados apie tai, jog ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) verte 1125000 Lt, o sklypo (duomenys neskelbtini) verte 1265625 Lt mokesciu administratoriaus buvo nustatyta pagristai, yra neteisingos ir nepagristos. Atsi˛velgiant i tai, K. A. mano, jog negalima teigti, kad ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje u˛fiksuota ir aliu suderinta kaina buvo nustatyta siekiant vienintelio tikslo – mokestines naudos sau.
K. A. pabre˛e, jog, dalyvaudamas ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sandoriuose kartu su savo motina L. L., nesieke finansines naudos sau, o tik stengesi padeti savo broliui kuo pelningiau parduoti jam priklausancia ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) dali. Nurode, jog UAB „Capital Invest“ ˛inojo, kiek jam kainavo ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) ir galejo pati isigyti ji, taciau imone buvo suinteresuota isigyti bendra ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorija ir iam sandoriui sieke gauti banko finansavima. Butent del ios prie˛asties ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) u˛ io ˛emes sklypo rinkos kaina teigia isigijes K. A.
Šalies argumentai
K. A. teigimu, Komisija neivertino visu aukciau idestytu aplinkybiu ir to, jog mokesciu administratorius nepagrinde ir nepateike tinkamu irodymu, kad vienintelis ˛emes sklypu pardavimo kainos paskirstymo tikslas buvo gauti mokestine nauda. Komisija bei mokesciu administratorius vadovavosi abstrakciais ekonominio pagristumo bei ekonomines logikos kriterijais, kurie, iuo atveju, negali buti taikomi. Atsi˛velgdamas i tai, K. A. mano, kad Komisija padare neteisinga ivada, jog mokesciu administratorius pagristai jo at˛vilgiu taike MAI 69 straipsnio 1 dali.
K. A. nurode, kad Komisija, priimdama sprendima, tinkamai neivertino jo pateiktu irodymu, kurie paneigia mokesciu administratoriaus nepagristas ivadas, jog pinigai, gauti i ˛emes sklypu pardavimo, faktikai tarp pareikejo, jo motinos L. L. bei brolio A. L. buvo paskirstyti kitaip negu buvo nurodyta ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse. Mano, jog tiek mokesciu administratorius, tiek Komisija, darydami ivada del ˛emes sklypu pardavimo kainos paskirstymo, turejo vadovautis ne tik irau i pareikejo banko saskaitos, kuris neatspindi visu susiklosciusiu santykiu, bet ir kitais raytiniais irodymais, susijusiais su sudarytomis paskolos sutartimis tarp jo brolio ir F. K. bei pareikejo ir AB Parex banko.
Del 64308,68 Lt, gautu i Japonijos, K. A. paaikino, kad jo sesuo J. B. mokesciu administratoriui pateike paaikinimus, kam priklause pinigai ir kad jie buvo siunciami ju motinai L. L.. Pats paaikino, kad jo sesuo J. B. gyveno Japonijoje ir tuo laikotarpiu siunte pinigus savo motinai L. L. pragyvenimui. Dali tu pinigu J. B. siunte tiesiogiai motinai, o kita dali sesers vardu pareikejui siusdavo jos draugai, gyvenantys Japonijoje. Atsi˛velgiant i tai, K. A. mano, jog siekiant pripa˛inti minetas iplaukas i jo banko saskaita, nepakanka vien tik fakto, kad tokios iplaukos buvo, o pareikejas neturi jokiu kitu raytiniu irodymu, susijusiu su iu pinigu pervedimu, iskyrus jo sesers paaikinimus. K. A. manymu, tiek Komisija, tiek mokesciu administratorius privalejo surinkti papildomus irodymus, pagrind˛iancius iu sumu apmokestinima, o ne vadovautis vien tik minetu iplauku faktu ir aplinkybe, jog mokesciu moketojas neturi jokiu kitu irodymu. Pareikejo nuomone, mokesciu administratorius, prie priimdamas sprendima apmokestinti nagrinejamas iplaukas, turejo suteikti jam pakankama ir protinga termina reikalingiems irodymams surinkti, nes surinkti ir pateikti tokius irodymus i karto arba per trumpa laika yra neimanoma del objektyviu prie˛asciu.
Teisminio nagrinejimo metu pareikejas K. A. palaike skunde idestytus reikalavimus ir argumentus bei prae skunda tenkinti. Papildomai akcentavo, jog aikinant MAI 69 straipsnio turini, reikia nepamirti, kad joks teises aktas neipareigoja mokesciu moketojo, esant galimybei pasirinkti viena i keliu elgesio variantu (sandoriu), rinktis toki, pagal kuri jam atsirastu did˛iausia mokestine prievole. Atvirkciai – rupestingas asmuo numato savo veiksmu mokestines pasekmes ir siekia vykdyti savo veikla ma˛iausiomis ilaidomis.
Atsiliepimas
Atsakove VMI atsiliepime i pareikejo K. A. skunda su skunde idestytais reikalavimais nesutiko ir prae skunda atmesti kaip nepagrista, pabre˛dama, kad VMI pagristai ir teisingai, remdamasi byloje surinkta med˛iaga, apskaiciavo pareikejui 123284 Lt GPM, 31295 Lt GPM delspinigiu ir skyre 12328 Lt GPM bauda.
VMI nurode, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad K. A. 2004-2006 metais banko pavedimais i atsiskaitomaja saskaita gavo 64308,68 Lt i skirtingu asmenu i Japonijos. Pagal istatymu nuostatas, prievole moketi GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamu, kuriu altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Todel, vertinat apmokestinimo GPM pagristuma, konstatuotina, jog 64308,68 Lt piniginiu leu suma gali buti neapmokestintina GPM, tik jeigu yra irodymu, patvirtinanciu, jog tai nera K. A. pajamos. Pa˛ymejo, jog K. A. negincija pinigu gavimo fakto, taciau nesutinka su VMI ivada, kad 64308,68 Lt yra jo apmokestinamosios pajamos ir tvirtina, kad ios leos buvo dukters (jo sesers) dovana ju mamai.
VMI nuomone, ivertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareikejui, be jo paties ir sesers paaikinimu, nepateikus i banko asmenine saskaita gautu piniginiu leu kilme patvirtinanciu dokumentu, bei nesant irodymu, kad i jo asmenine saskaita gauti pinigai nera jo pajamos, VMI pagristai padare ivada, jog K. A. 2004-2006 metais i banko asmenine saskaita gautos pinigu sumos priskirtinos minetu laikotarpiu gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo ju nesumoketi mokesciai. VMI atkreipe demesi, jog pinigu dalis, kuriuos 2004-2006 metais J. B. (A.) pati atsiunte ir kurie buvo skirti motinos ilaikymui, patikrinimo akte nepripa˛inti pareikejo pajamomis.
VMI, atsi˛velgusi i patikrinimo metu nustatytas aplinkybes del ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo, padare ivada, kad dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo pareikejo ir su juo susijusiu asmenu A. L. ir L. L. sprendimas siekiant mokestines naudos, t.y. siekis suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos nepraejus trims metams ir kuriu pajamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo (toliau – GPMI) nuostatomis, priskiriamos apmokestinamoms pajamoms. Atsakoves vertinimu, VMI teisingai ivertino faktines bylos aplinkybes ir nustate, kad sandoriu aplinkybes yra ikreiptos ir jais siekta mokestines naudos, todel mokescio baze ir mokescio suma apskaiciuotos vadovaujantis MAI 69 str. 1 dalies nuostatomis. VMI padare pagrista ivada, kad K. A. ir su juo susije asmenys A. L. ir L. L., 2007-03-01 sutartyse nustate ˛ymiai ma˛esne sklypo (duomenys neskelbtini) bei 3/8 dalies sklypo (duomenys neskelbtini), nuo kuriu isigijimo nepraeje trys metai, verte nei yra tikroji ju kaina, bei ˛ymiai didesne A. L. su sutuoktine priklausancios 5/8 dalies sklypo (duomenys neskelbtini), nuo kurio isigijimo praeje trys metai, verte, su tikslu suma˛inti moketina i biud˛eta GPM, kadangi A. L. su sutuoktine 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2001-04-13, t.y. daugiau kaip prie trejus metus, todel, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punktu, pajamos, gautos u˛ parduota ˛emes sklypo dali, neapmokestinamos GPM, o pajamos, gautos u˛ pareikejo sklypa (duomenys neskelbtini) ir L. L. 3/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) GPM apmokestinamos, nes ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) 3/8 dalis isigyti atitinkamai 2007-01-23 ir 2004-10-13, t.y. nuo isigijimo nera praeje treji metai. I to seka, kad pareikejas K. A. ir L. L., kuria sudarant sutarti atstovavo pareikejas, sudarydami 2007-03-01 sutartis ir savo nuo˛iura nustatydami sklypo (duomenys enskelbtini) bei sklypo (duomenys neskelbtini) daliu kainas, sieke mokestines naudos.
VMI tvirtina padariusi pagrista ivada, kad K. A. parduoto sklypo (duomenys neskelbtini) vertes santykis atitinka nepriklausomu nekilnojamojo turto vertintoju nustatytai turto rinkos vertei, neatsi˛velgiant i sutartyje nurodytas nekilnojamo turto pardavimo kainas, todel VMI pagristai pagal 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutarti pareikejo pajamomis pripa˛ino 1125000 Lt pinigu suma ir atitinkamai perskaiciavo i biud˛eta moketina GPM, t.y. K. A. u˛ 2007 metus apskaiciavo 104995 Lt GPM, su ia suma susijusius delspinigius ir 10499 Lt GPM bauda.
VMI nurode, kad K. A. 2009-10-05 Komisijai pateike UAB „Domus optima“ paruotas Nr. 09-10-05 (sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta rinkos verte 900000 Lt) ir Nr. 09-10-04 (sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta rinkos verte 420000 Lt) preliminarias ivadas del nekilnojamojo turto vertes. K. A. tiek skunde Komisijai, tiek ir skunde teismui nurode, kad negalima vadovautis turto vertintoju UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo pa˛ymos duomenimis, kadangi parduodant ˛emes sklypus buvo sudaryti du atskiri sandoriai, iforminti atskiromis sutartimis, sudarytomis su atskirais pardavejais, o UAB „Ober-Haus“ turto vertinimas galioja tik parduodant vertinama turta kartu ir negalioja parduodant ˛emes sklypa atskirai. VMI teigimu, ie pareikejo pateikti argumentai prietarauja byloje pateiktiems irodymams, nes, ivertinus pateiktus irodymus, nustatyta, kad UAB „Capital Invest“ turejo tiksla nusipirkti ir nusipirko ˛emes sklypa (0,24 ha) u˛ viena bendra kaina. Be kita ko, pabre˛e, jog pagal bendraja irodinejimo taisykle kiekviena ginco alis turi pagristi aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar motyvu pagrindu, o tuo tarpu K. A. pateiktose 2009-10-05 UAB „Domus optima“ paruotose Nr. 09-10-05 (sklypo (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 09-10-04 (sklypo (duomenys neskelbtini)) preliminariose ivadose del nekilnojamojo turto vertes nurodyta, kad ivada yra tik informacinio pobud˛io dokumentas. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ 2007-03-28 turto vertes nustatymo pa˛yma yra parengta nepriklausomu turto vertintoju, atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 23 straipsnio reikalavimus ir turi juridine galia, todel yra laikytina teisinga, kol nera nugincyta istatymu nustatyta tvarka. Atsi˛velgiant i tai, kas idestyta, UAB „Ober-Haus“ 2007-03-28 turto vertes nustatymo pa˛ymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus duomenis VMI laiko teisingais ir ju teisingumui neturi itakos, kas yra ataskaitos u˛sakovas.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinejimo metu atsakoves VMI atstove palaike atsiliepime i pareikejo K. A. skunda idestytus argumentus ir prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime i pareikejo K. A. skunda palaike VMI atsiliepime i K. A. skunda idestytus argumentus ir prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kiles gincas del Inspekcijos, VMI bei Komisijos sprendimu, kuriais pareikejui K. A. priskaiciuota i biud˛eta sumoketi GPM, GPM delspinigius ir GPM bauda, teisetumo ir pagristumo. Ginco dalykas – ˛emes sklypu pardavimo sandoriu vertinimas, taikant MAI 69 str. 1 dali, bei 64308,68 Lt, gautu i K. A. atsiskaitomaja saskaita, priskyrimas pareikejo apmokestinamosioms pajamoms.
Bylos med˛iaga patvirtina, kad Inspekcija sprendimu patvirtino pareikejui K. A. sumoketi i biud˛eta 123284 Lt gyventoju pajamu mokescio (toliau – GPM), 31295 Lt GPM delspinigiu ir skyre 10 procentu dyd˛io 12328 Lt bauda (Komisijos byla t. 1, b. l. 31-35).
VMI sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendima (Komisijos byla t. 1, b. l. 7-12).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija sprendimu patvirtino VMI sprendimo dali del nurodymu K. A. sumoketi i biud˛eta 18289 Lt GPM, su ia suma susijusius delspinigius ir 1829 Lt GPM bauda. Kita VMI sprendimo dali panaikino ir perdave skunda nagrineti i naujo (b. l. 6-17).
Šalies argumentai
VMI su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma del Komisijos sprendimo dalies, kuria panaikinta VMI sprendimo dalis del nurodymu K. A. sumoketi i biud˛eta 104995 Lt GPM, su ia suma susijusius delspinigius, 10499 Lt GPM bauda ir skundas perduotas nagrineti i naujo, panaikinimo (administracine byla Nr. I-340-142/2010, b. l. 2-4). Teismas 2010-03-01 sprendimu VMI skunda tenkino, t.y. panaikino Komisijos sprendimo dali, kuria panaikinta VMI sprendimo dalis del GPM ir su juo susijusiu sumu, apskaiciuotu nuo ne individualios veiklos turto pardavimo (sklypo (duomenys neskelbtini)) ir paliko galioti ioje dalyje VMI sprendima (administracine byla Nr. I-340-142/2010, b. l. 66-71). Teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-340-142/10 isiteisejo.
Del ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo.
Mokestineje byloje surinkti ir itirti irodymai patvirtina, kad pareikejas K. A. 2007-01-23 i B. K. ir O. K. nusipirko 0,06 ha kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sklypa (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, u˛ 414000 Lt (Komisijos byla t. 1, b. l. 69-74). Faktikai po menesio, t.y. 2007-03-01, K. A. su UAB „Capital Invest“ pasirae 0,06 ha ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria minetas ˛emes sklypas bendrovei buvo parduotas u˛ 434700 Lt (72 450 Lt u˛ ara) (Komisijos byla t. 1, b. l. 75-81). Pagal ia sutarti UAB „Capital Invest“ iskaiciavo 65205 Lt pajamu mokescio suma (2007-03-01 sutartis, 3.1.3 p.), 62434 Lt pajamu mokescio suma K. A. buvo gra˛inta 2007-05-04 pagal prayma perskaiciuoti ir gra˛inti pajamu mokescio permoka. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2007-03-01 K. A., atstovaudamas motina L. L. bei broli A. L. su sutuoktine, su UAB „Capital Invest“ pasirae 0,18 ha kitos (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties ˛emes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (toliau – sklypas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria sklypas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas u˛ bendra 4065300 Lt suma: L. L. pardave jai priklaususias 3/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) u˛ 165000 Lt (24444,44 Lt u˛ ara), o A. L. (pareikejo brolis) su sutuoktine pardave 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) u˛ 3900300 Lt (346693,33 Lt u˛ ara) (Komisijos byla t. 1, b. l. 82-89). Kadangi L. L. 3/8 sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2004-10-13, o pardave nepraejus trejiems metams, UAB „Capital Invest“ iskaiciavo 24750 Lt pajamu mokescio suma nuo L. L. parduodamo sklypo dalies (2007-03-01 sutarties 3.2.3 p.). A. L. su sutuoktine 5/8 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) isigijo 2001-04-13, t.y. seniau nei prie trejus metus, todel ju gautos turto pardavimo pajamos pagal GPMI 17 straipsnio 1 dalies 21 punkta priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad K. A. parduotas sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi; sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos viena diena (2007-03-01); visa 0,24 ha (0,06 ha + 0,18 ha) teritorija buvo parduota u˛ bendra 4500000 Lt (434700 Lt + 4065300 Lt) suma; pareikejas K. A. pasirae abi sutartis, t.y. viena kaip igaliotas asmuo, kita pats savarankikai; abu ˛emes sklypus isigijo vienas pirkejas (UAB „Capital Invest“); sklypas (duomenys neskelbtini) yra netaisyklingo daugiakampio formos, pailgas, siaurejantis ties viduriu, nepalankiai isidestes statybu at˛vilgiu, o sklypas (duomenys neskelbtini) pagerina sklypo (duomenys neskelbtini) forma – bendra sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija pasidaro ˛ymiai taisyklingesne, patrauklesne, patogi statyboms ir busimuju objektu idestymui; pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos skirtingos ir logikai nepaaikinamos alia esanciu ˛emes sklypu 1 aro pardavimo kainos: sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra taisyklingo staciakampio formos, 1 aro pardavimo kaina yra 72450 Lt (434700 Lt /0,06 ha), o sklypo (duomenys neskelbtini), kuris yra netaisyklingo daugiakampio formos ir nepatogaus iplanavimo, 1 aro pardavimo kaina – 225850 Lt (4065300 Lt /0,18 ha).
Teismas nustate, kad byloje nera ginco del pareikejui K. A. mokesciu administratoriaus paskaiciuoto mokestiniu nepriemoku matematinio teisingumo. aliu pozicijos i esmes skiriasi del patikrinimo metu ir sprendimu priemimo eigoje nustatytu faktiniu aplinkybiu vertinimo, t.y. K. A. nesutinka su mokesciu administratoriaus ir ginca nagrinejusios Komisijos ivada, kad jis ir su juo susije asmenys – mama L. L. bei brolis A. L. – sieke mokestines naudos ekonomikai nepagristai ir nelogikai paskirstydami ˛emes sklypu pardavimo kainas, del ko jam, kaip ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sandorius sudariusiam asmeniui, vadovaujantis MAI 69 str. 1 dalies nuostatomis, buvo paskaiciuotos papildomai i biud˛eta moketinos GPM sumos, io mokescio delspinigiai ir skirta GPM bauda.
Ginco teisinius santykius reglamentuoja MAI, GPMI bei su ju igyvendinimu susije kiti Lietuvos Respublikos teises aktai.
MAI 10 straipsnyje apibre˛tas turinio virenybes prie forma principas numato, kad mokesciu teisiniuose santykiuose virenybe teikiama iu santykiu dalyviu veiklos turiniui, o ne jos formaliai iraikai. To paties istatymo 69 str. detalizuoja io principo taikyma. io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokescio moketojo sandoris, ukine operacija ar bet kokia ju grupe sudaromi, turint tiksla gauti mokestine nauda, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokescio mokejimo terminus, suma˛inti moketina mokescio suma arba visikai ivengti mokescio mokejimo, arba padidinti gra˛intina (iskaitytina) mokescio permoka (skirtuma), arba sutrumpinti mokescio permokos (skirtumo) gra˛inimo terminus, mokesciu administratorius, apskaiciuodamas mokesti, taiko turinio virenybes prie forma principa. iuo atveju mokesciu administratorius neatsi˛velgia i formalia mokesciu moketojo veiklos iraika, bet atkuria ikreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, ir mokesti apskaiciuoja pagal minetu mokesciu istatymu atitinkamas nuostatas. Tais atvejais, kai mokesciu moketojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiciuoti mokescius, bendradarbiauti su mokesciu administratoriumi, tvarkyti apskaita, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir del to mokesciu administratorius negali nustatyti mokesciu moketojo mokestines prievoles dyd˛io iprastine, tai yra atitinkamo mokescio istatyme nustatyta, tvarka, mokesciu moketojui priklausancia moketi mokescio suma mokesciu administratorius apskaiciuoja pagal jo atliekama ivertinima, atsi˛velgdamas i visas ivertinimui reikmingas aplinkybes, turima informacija ir prireikus parinkdamas savo nustatytus ivertinimo metodus, atitinkancius protingumo bei, kiek objektyviai imanoma, teisingo mokestines prievoles dyd˛io nustatymo kriterijus (MAI 70 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendime (administracine byla Nr. A556 - 250/2008) nurode, kad MAI 69 straipsnyje itvirtintoje teises normoje kalbama apie mokescio moketojo tiksla gauti mokestine nauda ateityje, t.y. po sandorio (ukines operacijos), kurie gali buti tiriami ios teises normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reikia, kad taikant ia teises norma reikmingomis gali buti pripa˛intos aplinkybes, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliancio) sandorio (ukines operacijos) sudarymo, t.y. taikant ia teises norma atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ukines operacijos) ir jo teisiniu pasekmiu vertinimas. <...> taikant nurodyta norma yra butina nustatyti joje nurodyta mokescio moketojo tiksla (gauti ioje normoje apibudinta mokestine nauda). Tai reikia, kad i teises norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliancio) sandorio (ukines operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mineta mokestine nauda. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ukine operacija) turejo kitus, ekonomikai arba kitaip pagristus tikslus, nurodyta norma negali buti taikoma net ir tuo atveju, kai mokescio moketojas turejo i io sandorio (ukines operacijos) atitinkama mokestine nauda (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracineje byloje Nr. A1-719/2007; Procesinio sprendimo kategorija 9.1.).
Pajamu apmokestinima reglamentuoja GPMI. Pagal GPMI 22 str. 2 d. 1 punkto nuostatas i Lietuvos vieneto, i nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatine baze gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, gautos u˛ parduota ar kitaip perleista nuosavyben nekilnojamaji daikta, esanti Lietuvoje, priskiriamos A klases pajamoms. GPMI 17 str. 1 d. 21 punkte nustatyta, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavyben kilnojamaji daikta, teisikai iregistruota Lietuvoje, arba nekilnojamaji daikta, esanti Lietuvoje, jeigu jie isigyti anksciau negu prie trejus metus iki io turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben, neapmokestinamos.
Teismas nustate, jog, nagrinejamu atveju, mokesciu administratorius pagristai konstatavo, kad dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo K. A. ir su juo susijusiu asmenu, t.y. A. L. ir L. L., sprendimas siekiant mokestines naudos (suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos nepraejus trejiems metams) ir kuriu pajamos, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punkto nuostatomis, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.
Byloje nustatyta, kad mokesciu administratorius pareikejo K. A. mokestines prievoles nustate, vadovaudamasis MAI 69 str. detalizuotu turinio virenybes prie forma principu. Nagrinejamu atveju, mokesciu administratorius padare ivada, kad K. A. ir savo ˛emes sklypu dalis pardave asmenys, kuriuos atstovavo K. A., sukure situacija, formaliai atitinkancia istatymu reikalavimus, taciau sudariusia prielaidas neteisetai gauti mokestine nauda, kas prietarauja mokescio moketojo pareigai apskaiciuoti mokescio baze ir mokesti nesiimant veiksmu, kuriu tikslas – nesa˛iningai gauti mokestine nauda. Tokias savo ivadas mokesciu administratorius pagrinde ivertines, kad: 1) 2007-03-01 K. A., A. L. ir L. L. dviem pirkimo-pardavimo sutartimis UAB „Capital Invest“ pardave abu ˛emes sklypus; 2) A. L. ir L. L. ˛emes sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) ribojasi su K. A. ˛emes sklypu (sklypas (duomenys neskelbtini)) ir sudaro vientisa teritorija; 3) buvo parduota bendra 0,24 ha (0,18 ha + 0,06 ha, t.y. sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teritorija u˛ 4500000 Lt (4065300 Lt + 434700 Lt); 4) ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos ta pacia diena (2007-03-01); 5) A. L. ir L. L. sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) yra netaisyklingo daugiakampio formos, pailgas, siaurejantis ties viduriu, nepalankiai isidestes statybu at˛vilgiu, o K. A. sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) pagerina teritorijos forma, bendra ˛emes sklypu teritorija pasidaro ˛ymiai taisyklingesne, patrauklesne, patogi statyboms ir busimuju objektu idestymui; 6) skirtingos alia esanciu ˛emes sklypu vieno aro pardavimo kainos: K. A. sklypo, kuris yra taisyklingo staciakampio formos, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sklypo kaina, apskaiciuojama 1 aro kaina yra 72450 Lt (434700 Lt / 0,06 ha), o A. L. bei L. L. sklypo, kuris yra netaisyklingo daugiakampio formos ir nepatogaus iplanavimo, 1 aro kaina – 225850 Lt (4065300 Lt / 0,18 ha); 7) L. L. 3/8 0,18 ha sklypo dalis isigijo 2004-10-13, o 5/8 0,18 ha sklypo dalys priklause A. L. nuo 2001-04-13. L. L. priklausancios 3/8 sklypo dalys parduotos UAB „Capital Invest“ u˛ 165000 Lt (24444,44 Lt u˛ ara, o A. L. 5/8 sklypo dalys parduotos u˛ 3900300 Lt (346693,33 Lt u˛ ara). Atkreipe demesi, kad nebuvo sudaryta jokia nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarka, neatskirtos kiekvienam asmeniui priklausancios ˛emes sklypo dalys, todel nuspresta, kad ˛emes sklypo dalys yra analogikos; 8) UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje 0,18 ha ˛emes sklypas (sklypas (duomenys neskelbtini)) ivertintas 3375000 Lt, o 0,06 ha ˛emes sklypas – 1125000 Lt, bendra vertinamo turto kaina – 4500000 Lt; 9) 2007-02-15 UAB „Capital Invest“ neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo protokolu Nr. 07-02-15 priimtas sprendimas, del ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo u˛ bendra 4500000 Lt suma. Kiekvieno ˛emes sklypo kaina nebuvo iskirta, o nurodyta tik bendra sandorio verte.
Ivertines nustatytas faktines aplinkybes, mokesciu administratorius pagristai konstatavo, kad i ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo sandoriu A. L. faktikai gavo 2380646,36 Lt, L. L. 131550 Lt, o pareikejas K. A. – 1935205 Lt. Pripa˛ines, kad K. A. ˛emes sklypa pardave u˛ 1125000 Lt, K. A. mokesciu administratorius tinkamai priskaiciavo 106079 Lt tenkancia moketi pajamu mokescio dali.
Pareikejas K. A. negincija mokesciu administratoriaus nustatytu faktiniu aplinkybiu i esmes, taciau neigia, kad jis ir su juo susije asmenys L. L. bei A. L. sieke mokestines naudos, todel mano, kad mokesciu administratorius nepagristai taike MAI 69 str. nuostatas. K. A. tvirtina, kad jo, kaip ir jo motinos L. L., sudaryti 6 aru ˛emes sklypo dalies bei 6 aru ˛emes sklypo pirkimo bei pardavimo sandoriai buvo grind˛iami ne ekonomine logika (finansine nauda sau), o artimiesiems giminaiciams ir eimos nariams budinga savitarpio pagalba bei parama.
Teismui pateikti irodymai liudija, jog, nustatydamas mokesciu baze, mokesciu administratorius pagristai remesi UAB „Ober-Haus“ atlikta teritorijos, i kuria ieina ˛emes sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertes nustatymo vertinimo ataskaita (Komisijos byla t. 1, b. l. 151-162), kurioje nurodyta, kad vertinamos 0,24 ha teritorijos rinkos verte yra 4500000 lt, i ju sklypas (duomenys neskelbtini) ivertintas 3375000 Lt (187500 lt u˛ ara), o K. A. sklypas (duomenys neskelbtini) ivertintas 1125000 Lt (187500 Lt u˛ ara) ir, neatsi˛velgdamas i sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto pardavimo kainas, pagal pirkimo-pardavimo sutarti K. A. pajamomis pripa˛ino 1125000 Lt.
Teismas, ivertines byloje pateikta med˛iaga, atsakydamas i K. A. skundo argumentus, kad mokesciu administratorius nepagristai paskirste bendra ˛emes sklypu pardavimo kaina A. L., L. L. ir K. A., remdamasis turto vertinimo bendroves UAB „Ober-Haus“ ˛emes sklypu pirkejo u˛sakymu atliktu vertinimu, nes parduodant ˛emes sklypus buvo sudaryti du atskiri sandoriai, iforminti atskiromis sutartimis, sudarytomis su atskirais pardavejais, o UAB „Ober-Haus“ turto vertinimas galioja tik parduodant vertinama turta kartu ir negalioja parduodant ˛emes sklypus atskirai, daro ivada, kad iems pareikejo argumentams prietarauja byloje pateikti irodymai: mokestineje byloje pateiktas 2007-02-15 UAB „Capital Invest“ akcininku protokolas, kuriame nurodyta, kad bendrove pirko ˛emes sklypa (0,24 ha) u˛ viena bendra kaina (Komisijos byla t. 2, b. l. 26); pareikejo K. A. 2009-02-24 paaikinimas, kuriame pripa˛inta, kad sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo parduodami kaip viena teritorija ir skyresi tik pinigu paskirstymas (Komisijos byla t. 1, b. l. 94-95); ˛emes sklypu pirkejo UAB „Capital Invest“ vadovo T. M. paaikinimas, kuriame nurodyta, kad bendrovei buvo svarbi visos (24 aru) teritorijos kaina, o ne atskiru ˛emes sklypu ar ju daliu teritorija ir kaina (Komisijos byla t. 1, 96-97). Tai, kas idestyta, patvirtina fakta, kad buvo parduota bendra 0,24 ha teritorija, kas butent ir turejo itakos galutinei ˛emes sklypu pardavimo kainai.
Teismas atmeta ir pareikejo K. A. skundo argumentus, kad mokestini ginca nagrinejusi Komisija nepagristai nevertino ir neatsi˛velge i jo pateiktas UAB „Domus optima“ preliminarias ivadas del su gincu susijusiu ˛emes sklypu vertes nustatymo, kuriose nurodoma, kad A. L. priklausanti ˛emes sklypo dalies verte yra ˛ymiai didesne, palyginus su pareikejui priklausiusiu ˛emes sklypu. Teismas konstatuoja, kad UAB „Domus optima“ Komisijai pateiktos preliminarios ivados (Komisijos byla t. 3, b. l. 9-14) yra tik informacinio pobud˛io dokumentas, o UAB „Ober-Haus“ turto vertes nustatymo pa˛yma parengta nepriklausomu turto vertintoju, atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymo 23 straipsnio reikalavimus ir turi juridine galia, todel laikytina teisinga tol, kol nera nugincyta istatymu nustatyta tvarka. Be to, iuo atveju, svarbu ir tai, kad K. A. pateiktose UAB „Domus optima“ preliminariose ivadose sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini) buvo ivertinti atskirai, kai tuo tarpu, kaip mineta, nagrinejamu atveju, galutinei ˛emes sklypu pardavimo kainai itakos turejo tai, kad buvo parduota bendra (0,24 ha) teritorija. Be kita ko, teismas konstatuoja, jog tai, kad UAB „Ober-Haus“ turto vertinima atliko pirkejo UAB „Capital Invest“ u˛sakymu, nepaneigia bendroves turto vertinimo pa˛ymoje nustatytu duomenu ir sumu.
Visa tai apibendrinus, darytina ivada, kad pareikejas K. A. ir savo ˛emes sklypu dalis pardave asmenys, kuriuos atstovavo K. A., nepateike jokiu objektyviu irodymu ir paaikinimu, kurie ekonomikai pagristu sutartyse nustatytu kainu neadekvatuma ir ju logikuma, t.y. neirode savo skundo teiginiu pagristumo, o mokesciu administratoriaus surinkti irodymai paneigia K. A. kaltes nepripa˛inima ir patvirtina mokesciu administratoriaus bei Komisijos ivadu del pareikejo K. A. padaryto pa˛eidimo pagristuma.
Del 64308,68 Lt gautu i pareikejo K. A. asmenine saskaita.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad K. A. 2004-2006 metais banko pavedimais i savo atsiskaitomaja saskaita gavo 64308,68 Lt, i ju: 2004-02-04 K. S. pervede 2180,59 USD (5995,10 Lt); 2004-06-01 M. S. – 3962,44 Eur (13681,51 Lt); 2004-10-15 P. S. R. – 3341,13 Eur (11536,25 lt), o 2004-11-09 – 3106,04 Eur (10724,53 Lt); 2005-12-09 O. Y. pervede 2084,93 Eur (7198,85 Lt); 2005-12-19 K. Y. – 250000 JPY (6210,25 Lt); 2006-01-27 H. M. – 1623,37 Eur (5605,17 Lt); 2006-04-12 – 1277,10 Eur (4409,57 Lt), o 2006-05-12 – 1431,46 Eur (4942,55 Lt).
Pareikejas K. A. negincija pinigu gavimo fakto ir to, kad visos sumos buvo pervestos i Japonijos, taciau nesutinka su mokesciu administratoriaus ivada, kad 64308,68 Lt yra jo apmokestinamosios pajamos.
Gincas iuo atveju kyla del to, kad mokesciu administratorius pareikejo gauta mineta pinigu suma priskyre jo apmokestinamosioms pajamoms. K. A. teigimu, tam, kad pripa˛inti nurodyta suma jo apmokestinamosiomis pajamomis, neu˛tenka vien tik fakto, kad tokios sumos buvo pervestos i jo saskaita, o jis neturi jokiu kitu, iskyrus savo ir sesers paaikinimus, raytiniu irodymu, susijusiu su iu pinigu pervedimu.
Pagal GPMI 3 straipsni pajamu mokesti moka pajamu gaves gyventojas. GPMI 5 str. 1 dalyje nurodyta, kad pajamu mokescio objektas yra gyventojo pajamos, o mineto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamu mokescio objektas yra pajamos, kuriu altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, iskyrus io straipsnio 3 dalyje nurodyta atveji. Pagal GPMI 6 str. 1 dali (istatymo redakcija galiojusi pinigu gavimo momentu) pajamu mokescio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Mineto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad io straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikoma 33 proc. pajamu mokescio tarifas. GPMI 27 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpi gaves pajamu, pagal mokescio mokejimo tvarka priskiriamu tiek A klases, tiek B klases pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendoriniu metu, einanciu po to mokestinio laikotarpio, gegu˛es 1 dienos privalo pats arba per savo igaliota asmeni pateikti mokescio administratoriui metine pajamu mokescio deklaracija u˛ praejusi mokestini laikotarpi ir joje deklaruoti visas praejusio mokestinio laikotarpio pajamas ir u˛ jas apskaiciuoti pajamu mokesti, jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Ianalizaves teisini reguliavima, teismas daro ivada, kad prievole moketi GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamu, kuriu altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, ir konstatuoja, jog vertinat apmokestinimo GPM pagristuma, K. A. gauta 64308,68 Lt piniginiu leu suma gali buti neapmokestintina GPM, tik jeigu yra irodymu, patvirtinanciu, jog tai nera pareikejo K. A. pajamos.
Teismas, ivertines bylos med˛iaga, daro ivada, kad pareikejas K. A. be savo paties ir sesers paaikinimu, mokesciu administratoriui nepateike jokiu i jo banko asmenine saskaita gautu piniginiu leu kilme patvirtinanciu dokumentu, t.y. neirode, kad i jo asmenine saskaita gauti pinigai nera jo pajamos, todel mokesciu administratorius pagristai nusprende, jog pareikejo K. A. 2004-2006 metais i banko asmenine saskaita gautos pinigu sumos priskirtinos minetu laikotarpiu gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, kurios nebuvo deklaruotos ir nuo ju nebuvo sumoketi mokesciai.
Atmestini kaip nepagristi pareikejo K. A. skundo teiginiai, kad mokesciu administratorius ir Komisija privalejo duoti jam daugiau laiko reikiamiems irodymams surinkti, nes, atsi˛velgiant i tai, kad mokestini ginca nagrinejo tiek vietinis, tiek centrinis mokesciu administratorius, o veliau ir Komisija, ginco nagrinejimas skaiciuojant nuo Inspekcijos sprendimo priemimo dienos iki Komisijos sprendimo priemimo dienos vyko 5 menesius, K. A. tokiems dokumentams pateikti turejo pakankamai laiko. Pa˛ymetina ir tai, kad tokiu dokumentu pareikejas K. A. nera pateikes ir teismui.
Esant idestytoms aplinkybems, mokesciu administratorius ir ginca nagrinejusi Komisija, vadovaujantis GPMI 6 str. 3 dalimi ir MAI 67 str. 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad mokesciu moketojas, nesutinkantis su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciomis mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos, pagristai nuo 64308,68 Lt apskaiciavo ir nurode K. A. sumoketi i biud˛eta GPM bei su juo susijusias sumas.
Remiantis tuo, kas idestyta, objektyviai, isamiai ir visapusikai ityres byloje surinktus irodymus, teismas daro ivada, kad mokesciu administratorius pagristai konstatavo, jog dirbtinis 2007-03-01 ˛emes sklypu pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainu paskirstymas buvo pareikejo K. A. ir su juo susijusiu asmenu sprendimas, siekiant mokestines naudos – suma˛inti GPM mokejima nuo ˛emes sklypo daliu, kurios buvo isigytos ir parduotos, nepraejus trejiems metams, ir kuriu pajmos, vadovaujantis GPMI 17 str. 1 d. 21 punktu, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kad mokesciu administratorius pagristai realias ˛emes klypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kainas nustate, remdamasis UAB „Ober-Haus”atlikta sklypu rinkos vertes nustatymo ataskaita ir padare ivada, kad abieju parduotu sklypu verte, skaiciuojant kaina u˛ ara turejo buti nustatyta pagal vienoda aro kaina – 187500Lt. I to seka, kad pagristai ir teisetai K. A. pajamomis pripa˛inta 1125000 Lt, nuo kuriu pareikejui K. A. paskaiciuoti i biud˛eta moketini GPM ir su juo suije mokesciai bei skirta bauda.
Remiantis tuo, kas idestyta, teismas daro ivada, kad Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimai yra teiseti ir pagristi, o pareikejo K. A. skundas atmestinas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprende:
pareikejo K. A. skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.