Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. A., atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 11 09 sprendimo Nr. S-355(7-315/2009) dalies panaikinimo, pareiškėjas K. A., atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI prie FM) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK, ir komisija) prie LR Vyriausybės 2009 11 09 sprendimo Nr. S-355 (7-315/2009) dalį, kuria panaikinta VMI prie FM 2009 08 10 sprendimo Nr. 68-231 dalis dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir su šiuo mokesčiu susijusių sumų, apskaičiuotų nuo ne individualios veiklos turto pardavimo (sklypo Nr. 1).

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI, ir inspekcija) 2009 06 09 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-240 patvirtino nurodymus K. A. (toliau – ir pareiškėjas) sumokėti į biudžetą 123 284 Lt GPM, 31 295 Lt GPM delspinigių ir skyrė 10 procentų dydžio 12 328 Lt GPM baudą.

VMI patvirtino inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 11 09 sprendimu Nr. S-355(7-315/2009) patvirtino VMI sprendimo Nr. 68-231 dalį dėl nurodymų sumokėti pareiškėjui į biudžetą 18 289 Lt GPM, su šia suma susijusius delspinigius ir 1 829 Lt GPM baudą. Kitą sprendimo dalį panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir B. K. 2006 12 29 sudarė preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (toliau – sklypas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, pirkimo. Šalys įsipareigojo iki 2007 02 31 sudaryti šio žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas 2007 01 23 nusipirko iš B. K. ir O. K. 0,06 ha kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sklypą Nr. 1 už 414 000 Lt. Faktiškai po mėnesio, t. y. 2007 03 01, pareiškėjas su UAB „Capital Invest“ pasirašė 0,06 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo parduotas už 434 700 Lt (72 450 Lt už arą). Įmonė išskaičiavo 65 205 Lt pajamų mokesčio sumą, 62 434 Lt pajamų mokesčio suma pareiškėjui buvo grąžinta 2007 05 04 pagal prašymą perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo motiną ir brolį su sutuoktine, pasirašė su UAB „Capital Invest“ 0,18 ha kitos paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad parduoti sklypai yra greta, susidaro viso 0,24 ha teritorija, kuri buvo parduota už bendrą 4 500 000 Lt sumą. Abi sutartis formino pareiškėjas, be to, abu sklypai parduoti tam pačiam pirkėjui, antrasis sklypas yra netaisyklingos formos, o sklypas Nr. 1 pagerina antrojo sklypo formą, teritorija tampa žymiai taisyklingesnė ir patogi statyboms ir būsimų objektų išdėstymui. Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos skirtingos ir logiškai nepaaiškinamos šalia esančių sklypų 1 aro pardavimo kainos. Taisyklingo 1-o sklypo aro kaina yra 72 450 Lt, o antrojo, netaisyklingo sklypo 1 aro kaina – 225 850 Lt. Paaiškina, kad pareiškėjas ir savo žemės sklypus pardavę asmenys, kuriuos atstovavo pareiškėjas, nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kurie ekonomiškai pagrįstų sutartyse nustatytas kainas. Sklypų savininkai paaiškino, kad sklypai parduoti kaip viena teritorija, skyrėsi tik pinigų paskirstymas. Pirkėjo UAB „Capital Invest“ vadovas T. M. inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad derybos dėl sklypų įsigijimo buvo vedamos su pareiškėju. Nurodė, kad pirkėjams buvo svarbi bendra 24 arų sklypo kaina, o atskirų dalių kaina nebuvo svarbi. Kainas, kurios yra sutartyse, nurodė pardavėjai. Patikrinimo metu nustatyta, kad 0,24 ha teritorijos rinkos vertė yra būtent tokia, už kurią parduoti abu sklypai, o sklypas Nr. 2 įvertintas 3 375 000 Lt, sklypas Nr. 1 įvertintas 1 125 000 Lt, vertės nustatymo data 2007 03 26.

Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad pardavėjai gautus pinigus pasiskirstė ir naudojo savo reikmėms kitaip nei buvo numatyta 2007 03 01 pirkimo-pardavimo sutartyse.

Dėl to inspekcijos išvada, kad dirbtinis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainų paskirstymas buvo pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų sprendimas, siekiant mokestinės naudos - sumažinti GPM, yra pagrįsta.

Paaiškina, kad prievolė mokėti pajamų mokestį nuo deklaruotų pajamų (tame tarpe ir nuo A klasės pajamų) atsiranda ir pajamas deklaruojančiam gyventojui. Remiasi GPMĮ 15 str. Komisija sprendime pripažino, jog mokesčių administratorius tinkamai pritaikė MAĮ 69 str. 1 d., tinkamai atkūrė iškreiptas sandorio aplinkybes, tačiau komisija MAĮ 69 str. pritaikė ne visa apimtimi. Komisija sprendime nurodė, kad sandorio tikslas buvo vienintelis – mokestinės naudos siekimas. Taip pat komisija pripažino turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ atliktą turto vertinimą. Atsakovo sprendimo dalis buvo panaikinta tik dėl GPMĮ 23 str. 1 d. nuostatos taikymo skirtingo supratimo. Komisija pareigą išskaičiuoti mokestį priskyrė vien tik UAB „Capital Invest“. VMI su tokiu įstatymo aiškinimu nesutinka.

Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 23) pasisakė, kad su VMI skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs VMI skundą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Iš minėtos teisės normos formuluotės darytina išvada, kad, pirma, ši norma skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetenciją nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą sąlyginį priskirtinumą teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą) (LVAT 2005 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-236/2005; Administracinių teismų praktika, Nr. 7, LVAT 2009 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2009).

Taigi mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6).

Tokio Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose bylose (žr. LVAT 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8 -972-04; 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1283/2005; 2006 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-738-06; 2007 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A11-132/2007; 2007 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-419/2007; 2007 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-456/2007; 2008 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-242/2008; 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-188/2009).

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Įstatymas nenumato jokių apribojimų mokesčių mokėtojui paduoti skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo. Taigi mokesčių mokėtojas gali skųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tiek dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tiek dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Šiuo atveju pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo dar nebuvo tinkamai pasinaudojęs šia teise. Pareiškėjas K. A. 2009 12 04 padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2009-11-09 sprendimą Nr. S-355(7-315/2009) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2009-08-10 sprendimą Nr. 68-231. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu. Nors duomenų apie nutarties įsiteisėjimą dar nėra, tačiau bet kuriuo atveju, pareiškėjui šis teismo sprendimas neatims galimybės ginčyti mokesčių administratorių ir mokestinių ginčų komisijos sprendimus, jeigu jis tinkamai pasinaudos savo teise kreiptis su skundu į teismą.

Todėl šią administracinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą.

Pareiškėjas tiek pateikdamas atsiliepimą, tiek teismo posėdyje ginčijo faktines Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr.S-355(7-315/2009) nustatytas aplinkybes dėl parduoto nekilnojamojo turto vertinimo, taip pat dėl 64 308,68 Lt gautų į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą mokestinio įvertinimo. Tačiau, nesant teismo priimto pareiškėjo K. A. skundo dėl šio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, teismas nevertina K. A. nurodomų Mokestinių ginčų komisijos nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų. Šio ginčo ribas apibrėžė VMI paduotas skundas, o faktinės aplinkybės vertinamos tik ta prasme, kad MGK ir VMI nuomonės nesutapo tik dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo. Faktines aplinkybes, be to ir MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo teisėtumą, patvirtino ir Mokestinių ginčų komisija. Todėl šiuo atveju nenagrinėjami nei pareiškėjo nurodomi argumentai dėl faktinių aplinkybių, jų įvertinimo, bet ir pareiškėjo atsiliepime keliami reikalavimai. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės ginčo byloje kelti šalims priešpriešinius reikalavimus. Tuo tarpu, nesant bylos nagrinėjimo metu priimto pareiškėjo skundo teismui, nėra galimybės ir bylas sujungti, nors tokią galimybę numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalis.

Spręsdami šį mokestinį ginčą ikiteismine tvarka, centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai interpretavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir B. K. 2006 12 29 sudarė preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (toliau – sklypas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pirkimo. Šalys įsipareigojo iki 2007 02 31 sudaryti šio žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas 2007 01 23 nusipirko iš B. K. ir O. K. 0,06 ha kitos paskirties (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) sklypą Nr. 1 už 414 000 Lt. Faktiškai po mėnesio, t. y. 2007 03 01, pareiškėjas su UAB „Capital Invest“ pasirašė 0,06 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo parduotas už 434 700 Lt (72 450 Lt už arą). Įmonė išskaičiavo 65 205 Lt pajamų mokesčio sumą, 62 434 Lt pajamų mokesčio suma pareiškėjui buvo grąžinta 2007 05 04 pagal prašymą perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo motiną ir brolį su sutuoktine, pasirašė su UAB „Capital Invest“ 0,18 ha kitos paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (sklypas Nr. 2). Byloje nustatyta, kad parduoti sklypai yra greta, susidaro iš viso 0,24 ha teritorija, kuri buvo parduota už bendrą 4 500 000 Lt sumą. Sutartis formino pareiškėjas, be to, abu sklypai parduoti tam pačiam pirkėjui, antrasis sklypas yra netaisyklingos formos, o sklypas Nr. 1 pagerina antrojo sklypo formą, teritorija tampa žymiai taisyklingesnė ir patogi statyboms ir būsimų objektų išdėstymui. Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos skirtingos ir logiškai nepaaiškinamos šalia esančių sklypų vieno aro pardavimo kainos. Taisyklingo 1-o sklypo aro kaina yra 72 450 Lt, o antrojo, netaisyklingo sklypo 1 aro kaina – 225 850 Lt.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 0,24 ha teritorijos rinkos vertė yra būtent tokia, už kurią parduoti abu sklypai, o sklypas Nr. 2 įvertintas 3 375 000 Lt, sklypas Nr. 1 įvertintas 1 125 000 Lt, vertės nustatymo data 2007 03 26.

Pareiškėjas K. A. metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305T priede už 2007 metus deklaravo jam iš biudžeto grąžintiną mokesčio sumą 62 434 Lt, už 2007 03 01 parduotą 0,06 ha kitos paskirties žemės sklypą. Deklaracijos priede kaip ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, apmokestinamas taikant 15 procentų tarifą, pareiškėjas deklaravo nekilnojamojo turto pajamas 434 700 Lt, šio turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų sumą 414 000 Lt bei išskaičiuotą ir sumokėtą pirkėjo UAB „Capital invest“ pajamų mokesčio sumą 65 205 Lt.

Mokestinių ginčų komisija akcentavo, kad UAB „Capital Invest“ išskaičiavo 65 205 Lt pajamų mokesčio sumą, kas buvo numatyta ir 2007 03 01 sutarties 3.1.3 punkte.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad dirbtinis 2007 03 01 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainų paskirstymas buvo pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų sprendimas, siekiant mokestinės naudos – sumažinti GPM mokėjimą nuo žemės sklypo dalių, kurios buvo įsigytos ir parduotos, nepraėjus trejiems metams, ir kurių pajamos, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p. priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Mokesčių administratorius realias žemės sklypų kainas nustatė, remdamasis UAB „Ober-Haus“ atlikta sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 806V:07SV, ir padarė išvadą, kad abiejų parduotų sklypų vertė, skaičiuojant kainą už arą, turėjo būti nustatyta pagal vienodą aro kainą – 18 500 Lt. Tokiu būdu pareiškėjo pajamomis pripažinta 1 125 000 Lt.

MGK sprendime pripažino, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad dirbtinis 2007 03 01 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainų paskirstymas buvo pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų sprendimas, siekiant mokestinės naudos. Todėl MGK konstatavo, kad VMI pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sandorų tikslas buvo vienintelis – mokestinės naudos siekimas, ir pareiškėjo mokestines prievoles nustatė, taikydamas MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas.

Tačiau MGK, vadovaudamasi 2002 07 02 GPMĮ Nr. IX-1007 6 str. 2 d. 9 p., 16 str. 1 d. 47 p., 2003 11 25 GPMĮ Nr. IX-1848 redakcijos 22 str. 2 d. 1 p., GPMĮ 23 str. 1 d., padarė išvadą, kad santykiuose su UAB „Capital Invest“ pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas, o UAB „Capital Invest“ mokestį išskaičiuojantis asmuo. MGK paaiškino sprendime, kad laikosi pozicijos, kad nors pagal GPMĮ 3 str. nuostatas GPM mokėtojas yra pareiškėjas, tačiau visos gyventojo pajamos į klases skirstomos būtent pagal GPM mokėjimo tvarką, t. y. įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad GPM nuo pajamų, priskiriamų A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamas išmokantis ir mokestį išskaičiuojantis asmuo. MGK paaiškina sprendime, kodėl nesutinka su VMI pozicija, mano, kad ši pozicija nėra pagrįsta nei sistemine GPMĮ analize, nei jos nuoseklumu, nei logika. Pasisakė, kad inspekcija nepagrįstai sutapatina pareigą apskaičiuoti GPM su pareiga pateikti GPM deklaraciją. MGK nesutiko su VMI pateikiamu GPMĮ 27 str. taikymu ir aiškinimu. Darydama išvadas MGK rėmėsi ir MAĮ 2 str. 15 d., 7 str., 8 str. 3 dalimi, 66 str. 1 dalimi ir padarė tokias išvadas: mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjui priklausančią mokėti GPM sumą, turėjo vadovautis GPMĮ nustatyta GPM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir taikydamas GPMĮ 23 str. 1 d. nuostatas apmokestinimo klausimus spręsti UAB „Capital Invest“ apmokestinimo metu. Todėl šioje dalyje MGK grąžino mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Teismas daro išvadą, kad MGK sprendimo dalis perduoti iš dalies mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgia į LVAT suformuotą teismų praktiką taikant aptartas GPMĮ nuostatas (LVAT 2009 10 01 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2009).

Pajamų mokesčio mokėtojas yra pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis).

Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1913 redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.). Šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.).

Aiškinant paminėtas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, daroma išvada, jog prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka ne tik mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, bet ir gyventojui (mokesčių mokėtojui).

Nagrinėjamu atveju gyventojų pajamų mokesčio objektas yra pajamos, gautos už žemės pardavimą. Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė žemės kaina nei tikroji jos rinkos vertė, buvusi pardavimo metu, buvo nustatyta tik atlikus mokestinį patikrinimą.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Mokestinių ginčų komisija nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas taikė teisėtai ir pagrįstai. Dėl šios normos taikymo ginčo nėra. Tai reiškia, kad pajamų dydis apskaičiuotas VMI teisingai.

Šiuo atveju mokestinę naudą dėl žemės sklypo vertės sumažinimo gavo pareiškėjas, jis taip pat gavo ir pinigines lėšas už parduotą žemę, iš kurių turėjo būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1913 redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.), pareiškėjas privalėjo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurią jis ir pateikė, tačiau joje nedeklaravo 1 125 000 Lt pardavimo pajamų, deklaravo tik 434 700 Lt turto pardavimo pajamas, todėl jam tenka ir pareiga sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, šio mokesčio delspinigius ir baudą.

Centrinis mokesčių administratorius tinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normas ir pagrįstai patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr.(21.26)-256-240, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjo K. A. mokestinio patikrinimo aktas ir jam apskaičiuoti GPM delspinigiai ir paskirta bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2009 11 09 sprendimo Nr. S-355 (7-315/2009) dalį, kuria panaikinta VMI prie FM 2009 08 10 sprendimo Nr. 68-231 dalis dėl gyventojų pajamų mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusių sumų, apskaičiuotų nuo ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.