Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P., institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, tarp jos ir atsakovo sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 726, esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokos metu turėtą pavardę – „P.“; nustatyti sūnaus D. P. (D. P.) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų valdytoja paskiriant vaiko mamą. Nurodo, kad po sūnaus gimimo santykiai pasikeitė į blogąją pusę, atsakovo visiškai nedomina nei vaikas, nei gyvenimas šeimoje. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo neatsakingo požiūrio į šeimą, nesirūpinimo šeimos gerove, jo nešeimyniško elgesio. Mano, kad ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Paaiškino, kad atsakovas uždirba kas mėnesį po 10 000 Lt, o ieškovė gauna minimalų atlyginimą. Sūnui per mėnesį reikia skirti daugiau kaip 1 000 Lt: už darželį reikia mokėti po 200 Lt, sauskelnėms, higienos prekėms skiria po 200 ar 300 Lt per mėnesį, apavui reikia po 100 Lt, rūbams – 150 Lt, maistui apie 300 Lt. Sūnus yra alergiškas, dažnai serga, todėl turi papildomų išlaidų vaistams. Dėl nurodytų priežasčių prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo A. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „P.“; nustatė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. P.; priteisė iš atsakovo A. P. išlaikymą sūnui D. P., periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-12-27 iki sūnaus pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 216 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 143 Lt proceso išlaidų ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovė, tvirtindama, jog atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, davė teismui parodymus apie šeimos iširimo priežastis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį kaltės nepripažino, bet ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė. Dėl nurodytų priežasčių teismas nustatė, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima, pareigas, dėl jo neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas laikė, kad 1 000 Lt suma dvejų metų vaikui išlaikyti atitinka realius vaiko poreikius. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, t. y., kad ieškovės atlyginimas yra minimalus, ji turi nekilnojamojo turto, dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą, ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje, duomenų apie atsakovo turimą turtą nepateikta, priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 600 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo sūnui D. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti iš kiekvienos šalies po ½ visų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad iki 2012-04-01 pastoviai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, todėl iki šio laiko šeima ir vaikas buvo materialiai aprūpinti, o atsakovas teikė visapusišką moralinę ir kitą paramą šeimai. Paaiškino, kad šeimos nesutarimai prasidėjo po atsiradusių sunkumų dėl atsakovo darbo užsienyje, nes sumažėjo jo gaunamas atlyginimas ir iškilo grėsmė jį prarasti. Nuo to laiko išryškėjo požiūrių skirtumas, charakterių nesutapimai, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – charakterių nesutapimo ir tinkamo noro išsaugoti santuoką trūkumo. Nesutinka vaiko išlaikymui mokėti po 600 Lt per mėnesį, nes pasikeitus aplinkybėms, nerado panašaus gerai apmokamo darbo, kurį dirbdamas pervesdavo sūnui po 600–700 Lt sumas per mėnesį. Paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vaiko išlaikymui skirti po 300 Lt per mėnesį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas santuokos iširimo priežastis. Nurodo, kad atsakovas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas savo noru ir pradėjo dirbti tiesiogiai per Norvegijos kompaniją. Mano, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 10 000 Lt, dėl atsakovo neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Priteisdamas 600 Lt išlaikymą teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, atsakovas iki pat ieškinio padavimo dienos teikė sūnui 600–700 Lt dydžio išlaikymą, nepateikė bedarbystę patvirtinančių duomenų. Mano, kad atsakovas dirba Norvegijos karalystėje, ten yra socialiai draustas, jo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, nežinomas tik atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir iš atsakovo priteistas 600 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. P. (b. l. 7–8).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė J. P. nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo neatsakingo požiūrio į šeimą, nesirūpinimo šeimos gerove, jo nešeimyniško elgesio. Atsakovas paaiškino, kad iki 2012-04-01 jis nuolat dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, todėl iki šio laiko šeima ir vaikas buvo materialiai aprūpinti, o atsakovas teikė visapusišką moralinę ir kitą paramą šeimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. P. pažeidė savo kaip sutuoktinio savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima, pareigas, o dėl jo neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P. nuo 2010-07-01 iki 2012-04-10 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Norvegijoje (b. l. 22), iš AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2012-08-28 atsakovas ieškovei pervedė iš viso 40 680 Lt (b. l. 27). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas materialiai išlaikė šeimą ir ja rūpinosi. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CPK 178 str.).

Pripažintina, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė pripažintina įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo A. P. kaltės keistina nurodant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ir kiekvieno iš tėvų dalį joje, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pirmosios instancijos teismas 2012-12-27 sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-12-27 iki sūnaus pilnametystės. Apeliantas A. P. prašo priteisti iš atsakovo sūnui D. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto prašymu sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

Ieškovei J. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ieškovės J. P. vardu yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovės gaunamas darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) vidutiniškai per mėnesį sudaro 837 Lt atskaičius mokesčius (b. l. 51). Atsakovas A. P. nuo 2010-07-01 iki 2012-04-10 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). NAV Nacionalinė socialinio draudimo užsienyje taryba 2012-11-27 raštu nurodė, kad negali pateikti informacijos apie Norvegijoje gyvenančio A. P. pajamas ir paaiškino, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jei Lietuvos teismas negalėtų to padaryti (b. l. 43). Nustatyta, kad šalių sūnus D. P. lanko Klaipėdos lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini), už kurį mokama mėnesinė įmoka sudaro 189,82 Lt (b. l. 50).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį vaikui išlaikyti reikia skirti daugiau nei 1 000 Lt, tačiau civilinės bylos duomenimis nenustatyta, kad šalių dvejų metų sūnui būtų reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas teikė nepilnamečiam vaikui 600–700 Lt išlaikymą per mėnesį, tačiau nurodo, kad pasikeitus aplinkybėms, nerado panašaus gerai apmokamo darbo, kurį dirbdamas galėjo pervesti sūnui šią sumą. Civilinėje byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamų pajamų dydį, tačiau pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, bet ne esminė aplinkybė. Prašomą iš atsakovo priteisti sumą ieškovė iš esmės motyvavo ne vaiko poreikiais, o vaiko tėvo gaunamomis pajamomis.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, kad 500 Lt dydžio išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo kas mėnesį yra pakankamas užtikrinant esamus vaiko poreikius ir atitinka tėvų turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad atsiradus naujoms aplinkybėms šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Pakeitus teismo sprendimą perskirstytinos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 72 Lt (143:2), į valstybės biudžetą priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 180 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 5 d.). Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (vienas reikalavimas patenkintas 100 proc., kitas – 33 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 93 Lt apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio, ieškovei iš atsakovo priteistina 335 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 314 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (93 – 72 = 21; 335 – 21 = 314).

Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimas keistinas nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iki 500 Lt mažintinas iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti – nustatyti, kad ieškovės J. P. (S.) ir A. P. (A. P.) santuoka, įregistruota Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 726, iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sumažinti iš atsakovo A. P. priteistą išlaikymą sūnui D. P. (D. P.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 500 Lt kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki sūnaus pilnametystės.

Sumažinti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 180 Lt.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei J. P. iš viso 314 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.