Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovams Kaziui Vainorui, advokatui Jurijui Stepanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P., institucija teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, tarp jos ir atsakovo sudarytą 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir įregistruotą Klaipėdos m. savivaldybės administacijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 726, esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini); nustatyti sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. P., gimusiam 2010 m. gruodžio 4 d., periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų valdytoja paskirti vaiko mamą (b.l. 4-5).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis pripažįsta, kad santuoka yra iširusi, nes su ieškove nebegyvena kartu, nemato galimybės susitaikyti. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, o ne jis vienas, o ieškovės nurodytos priežastys neatitinka tikrovės ir yra išgalvotos. Siūlė nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ieškovė nesutiko. Neprieštarauja, kad sūnus gyventų su motina, tačiau nesutinka mokėti išlaikymo po 800 Lt kas mėnesį, nes yra nedirbantis, gali skirti po 300 litų per mėnesį iki to laiko, kol susiras darbą su tinkamu darbo užmokesčiu, o proceso išlaidas prašo padalinti per pusę (b.l. 24-25).

Atsakovas nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 45).

Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2010 m. rugpjūčio 25 d., tų pačių metų rugpjūčio 25 d. jiems gimė sūnus. Po sūnaus gimimo santykiai pasikeitė į blogąją pusę, atsakovo visiškai nedomina nei vaikas, nei gyvenimas šeimoje: net vestuvių naktį praleido atskirai, negrįždavo namo naktimis, nesidomėjo šeimos reikalais, pasidarė grubus, nesirūpino sūnumi, neaplankė sūnaus net jam gulint ligoninėje. Šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda, nebendrauja, santuokiniai ryšiai yra galutinai nutrūkę, šeima iširusi. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo neatsakingo požiūrio į šeimą, nesirūpinimo šeimos gerove, jo nešeimyniško elgesio. Mano, kad ji dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą: skaniai gamina valgyti, neturėdama iš ko pragyventi pradėjo dirbti, kol sūnui nebuvo metų, nes atsakovas neteikė materialinės paramos, prašė sutuoktinį gyventi kartu, rūpintis vaiku ir šeima, tačiau jokie prašymai ir įkalbinėjimai rezultatų nedavė, atsakovo visiškai nedomina šeimyninis gyvenimas. Ieškovė prašo sūnaus D. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 800 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi išlaikymą atsakovas iki šio laiko vaikui teikia geranoriškai ir kas mėnesį perveda po kelis šimtus litų. Nurodo, kad atsakovas uždirba kas mėnesį po 10000, o ji gauna minimalų atlyginimą. Sūnui per mėnesį reikia skirti daugiau kaip 1000 litų: už darželį reikia mokėti po 200 litų, sauskelnėms, higienos prekėms, skiria po 200 ar 300 litų per mėnesį, apavui reikia po 100 litų, rūbams – 150, maistui apie 300 litų. Sūnus yra alergiškas, dažnai sergantis, todėl atsiranda papildomos išlaidos vaistams, tepaliukams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2010 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos m. savivaldybės administacijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. 2010 m. gruodžio 4 d.jiems gimė sūnus Daniilas (b.l. 7-8).

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes šalys nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, yra apsisprendusios santuoką nutraukti.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Šio straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose pažeidimą iš esmės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovė, ieškinyje prašydama nutraukti santuoką ir pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, savo reikalavimą motyvavo tuo, kad atsakovas buvo neatsakingas, nerūpestingas, nesirūpino nei ja, nei sūnumi, jam nereikalinga šeima.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi ieškovė, tvirtindama, kad atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo prisiekusi įstatymo nustatyta tvarka davė teismui parodymus apie šeimos iširimo priežastis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį kaltės nepripažino, bet su ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima, pareigas, dėl jo neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus Daniilo gyvenamąją vietą su ja. Ginčas tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nekyla, vaikas gyvena su motina, yra jos prižiūrimas, tėvas neprieštarauja, kad sūnus liktų gyventi su mama, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdo šios pareigos, išlaikymas vaikui yra priteisiamas (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio1 dalis). Ieškovė J. P. pareiškė, jog tėvas teikia išlaikymą sūnui, perveda į ieškovės sąskaitą po 600 -700 litų (b.l. 46,47). Sūnus gyvena kartu su ieškove, motina rūpinasi vaiko sveikata, lavinimo, kultūrinių poreikių tenkinimu, tinkama apranga ir maitinimu. Ieškovė nurodo išlaidų, būtinų vaikui sudarant normalias gyvenimo sąlygas, dydį ne mažiau kaip 1000 Lt. Tokią pinigų sumą, reikalingą dviejų metų vaikui išlaikyti, teismas laiko atitinkančią realius vaiko poreikius.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės atlyginimas yra minimalus (b.l. 51). Atsakovas nurodo, kad nedirba (b.l. 22,26, 27, 43), tačiau ieškovės teigimu jis dirba užsienyje, gal būt nelegaliai ir slepia savo pajamas. Ieškovė turi nekilnojamojo turto (b.l. 11-14). Duomenų apie atsakovo turimą turtą į bylą nepateikta. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į D. P. poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į duomenis apie atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui šiuo metu, iš atsakovo A. P. priteistinas išlaikymas sūnui Daniilui periodinėmis išmokomis po 600 litų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.

Nekilnojamojo ar kilnojamojo dalintino turto šalys neturi, todėl jis nedalintinas. Šalys nurodo, kad bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (Civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau minėtas klausimas nenagrinėtinas, kadangi ieškovė tokio reikalavimo atsakovui nepareiškė.

Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokos metu turėta pavardė – (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

Ieškovės atstovai nepateikė įrodymų apie ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas ir neprašė tokias išlaidas priteisti. Ieškovė paduodama ieškinį į valstybės biudžetą yra sumokėjusi 143,00 Lt žyminio mokesčio. Nuo mokesčio už išlaikymo priteisimą ji buvo atleista. Iš atsakovo priteistina 216,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 143,00 Lt proceso išlaidų ieškovei (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. P. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1981m. balandžio19 d. Klaipėdos m., ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1977 m. birželio 4 d. Klaipėdos m., santuoką, įregistruotą Klaipėdos m. savivaldybės administacijos civilinės metrikacijos skyriuje 2010 m. rugpjūčio 25 d., įrašo Nr. 726, dėl atsakovo A. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. P., gimusio 2010 m. gruodžio 4 d., gyvenamąją vietą su motina J. P..

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. P., gimusiam 2010 m. gruodžio 4 d. periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki sūnaus pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P. 216,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 143,00 Lt proceso išlaidų J. P.. Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.