Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. T.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo V. T. priešieškinį, institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad visų pirma turi būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Ieškovė dirba, augina dar vieną vaiką, gyvena nuomojame bute. Vaikų gyvenimo sąlygos normalios. Vaiko teisių apsaugos skyrius apie ieškovės netinkamą vaikų priežiūrą ar netinkamą gyvenimo būdą duomenų neturi.

Institucija teikianti išvadą byloje Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl vaiko tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad neprieštarauja dėl genominės ekspertizės paskyrimo, taip pat neprieštaraus, jei, nuginčijus tėvystę, po įrodymų bus panaikintas K. T. gimimo akto išraše įrašas apie tėvą V. T.. Po ekspertizės, teismui pareikalavus, pateiks dėl kitų aplinkybių – gyvenimo sąlygų, bendravimo su vaiku išvadą.

2018-02-20 teisme gautas ieškovės A. V. prašymas, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.

2018-02-20 teisme gautas atsakovo V. T. advokatės S. J. priešieškinio atsisakymas, kuriuo atsisakė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su priešieškinio reikalavimais, tai yra, jog būtų nuginčyta tėvystė atsakovo V. T. atžvilgiu. Nurodė, jog atlikus genominę ekspertizę paaiškėjo, kad atsakovas nėra jos dukters K. T. tėvas, todėl sutinka, kad dukters gimimo liudijime būtų panaikintas įrašas dėl tėvo duomenų, tačiau prašo teismo palikti dukrai „T.“ pavardę. Nurodė, kad nors mergaitė laiko tėvu buvusį jos sutuoktinį Vitkų, kuris sutiktų jai suteikti savo pavardę, tačiau jeigu yra galimybė mergaitė prašo palikti buvusią pavardę „T.“. Kamilė yra prie pavardės pripratusi, be to, niekas mokykloje neklausinėtų dėl pavardės keitimo. Ieškovė paaiškino, jog su V. T. jokių santykių kaip tėvo ir dukters nėra. Kartu gyveno iki kol mergaitei suėjo dveji metai, po išsiskyrimo mergaitei laikiną išlaikymą mokėjo apie keturis mėnesius, vėliau atsakovas sukūrė šeimą ir su ja daugiau nebendravo. Ji pati ištekėjo už V. ir sukūrė naują šeimą, 2017 metais išsituokė, turi dar vieną dukrą, gyvena nuomojamame name, pajamos per mėnesį minimalios, išlaiko nepilnamečius vaikus, todėl prašo teismo, jeigu bus priteistos bylinėjimosi išlaidos, išdėstyti priteistą sumą, nes per mėnesį galėtų mokėti tik 50,00 Eur.

Institucijos teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog būtų nuginčyta tėvystė, tačiau nepilnametė turi žinoti kas yra jos tėvas, todėl motina turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, jog kalbėjo su mergaite, pastaroji nurodė, jog su atsakovu nebendrauja, jo nelaiko tėvu, tačiau norėtų, jog jai būtų palikta pavardė. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė, mano, jog svarbiausi yra mergaitės interesai, todėl būtina atsižvelgti į jos nuomonę, paliekant jai pavardę „T.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatu o j a:

ieškinio atsisakymas ir priešieškinio dalies atsisakymas priimami ir tose dalyse civilinė byla nutraukiama, priešiekinis tenkintinas iš dalies.

2018-02-20 teisme gautas ieškovės A. V. prašymas, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė bylą nutraukti. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsisako nuo ieškinio pareikštų reikalavimų, jai žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.

2018-02-20 teisme gautas atsakovo V. T. advokatės S. J. priešieškinio atsisakymas, kuriuo atsisakė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo. Atsakovo atstovė nurodė, jog paaiškino atsakovui priešieškinio pareikštų dalies reikalavimų atsisakymo pasekmes ir jam jos yra žinomos.

Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui (atsakovui) bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio (priešieškinio).

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo bei atsakovo nurodytas aplinkybes dėl priešieškinio dalies atsisakymo, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas priimti ieškovės A. V. ieškinio V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, taip pat atsakovo priešieškinio dalies reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo, atsisakymą, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Ieškinio ir priešieškinio dalies atsisakymą priėmus, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Šalims išaiškintinos procesinės ieškinio (priešieškinio) atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (Lietuvos Respublikos CPK 294 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškiniu reiškia likusius reikalavimus, tai yra nustatyti, kad jis nėra K. T. biologinis tėvas, o K. T. nėra jo biologinė dukra; ištaisyti K. T. gimimo akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini)Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, iš grafos „Tėvas“ išbraukiant jo asmens duomenis ir pakeičiant vaiko pavardę iš „T.“ į „P.“ ir taip pat nutraukti laikino materialinio išlaikymo išieškojimą.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Teismo posėdyje atsakovo V. T. atstovė advokatė S. J. nurodė, kad tik prasidėjus teisminiam procesui, t. y. gavus iš iekšovės ieškinį dėl nepilnametės išlaikymo atsakovas iš pažįstamų sužinojo, jog jis galimai nėra nepilnametės K. T. biologinis tėvas, todėl pareiškė priešieškinį tėvystei nuginčyti ir prašė skirti genominę ekspertizę. 2017-12-07 atlikta genominė ekspertizė ir nustatyta, jog atsakovas nėra biologinis K. T. tėvas. Ieškovė nurodė, kad tiek ji po išsiskyrimo, tiek dukra su atsakovu niekada nebendravo, pripažino aplinkybę, jog atsakovas nėra dukters tėvas, apie tai atsakovui nebuvo nurodžiusi. Taigi atsakovas pripažindamas tėvystę, nežinojo, jog jis nėra vaiko tėvas. Aplinkybes, duodančias pagrindą manyti, kad atsakovas nėra tėvas, atsakovas sužinojo tik 2017 m. liepos mėnesį, o faktą, jog jis nėra biologinis tėvasa sužinojo tik 2017-12-07. Ieškovė patvirtino, jog nepilnametė dukra atsakovo nepažįsta, su juo nebendravo ir šiuo metu nebendrauja, atsakovas patvirtino, kad tik kelis mėnesius po išsiskyrimo su ieškove teikė išlaikymą vaikui, tačiau vėliau išlaikymo nebeteikė, su vaiku nebendravo ir nebendrauja, mergaitės visiškai nepažįstą, todėl jokių savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų neįgyvendino ir neįgyvendina. Taigi atsakovo kaip tėvo ir nepilnametės K. T. kaip dukters nesieja jokie emociniai ryšiai. Vadinasi, K. T. gimimo įraše atsakovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiklostę tėviškų santykių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino pareikšdamas priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

Lietuvos Respublikos CK 3.138 str. numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

Šiuo atveju, iš pateikto teismui K. T. gimimo liudijimo matyti, jog K. T. gimė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 64, nurodyti duomenys apie tėvus: tėvas – V. T. ir motina – A. P. (dabar A. V.). Atsakovo tėvystė buvo pripažinta pareiškimu.

CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. 2017-12-15 teisme gautas medicininės molekulinės diagnostikos centro Synlab Lietuva UAB, Klaipėdos filialo teismo medicinos specialisto išvada Nr. 2017/12-B410, kurioje nurodyta, jog atsakovas V. T. nėra biologinis K. T. tėvas. Taigi yra nustatyta pirmiau minėta CK 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimui.

Kartu pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Šioje byloje nustatyta, kad K. T. ir atsakovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Kaip nurodė atsakovo atstovė bei pati ieškovė, vaikas atsakovo nepažįsta, mergaitė su tėvu nebendrauja ir jokių ryčių nepalaiko. Iš institucijos teikiančios byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog mergaitė K. T. atsakovo nepažįsta ir su juo nebendrauja, apie 10 metų nėra mačiusi, jokių ryšių nepalaiko, jokio poreikio bendrauti su atsakvu nėra ir mergaitės su tėvu nesieja joks ryšys. Tai patviritna, jog atsakovas jokių savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų neįgyvendino ir neįgyvendina, santykis tarp atsakovo ir mergaitės nėra visiškai susiformavęs.

Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad tėvo ir dukters santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir jos buvusio sutuoktinio S. V., tačiau jis nesutiktų, kad gimimo įraše būtų įrašytas vaiko tėvu, galėtų tik suteikti savo pavardę. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas siūlė byloje pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, nes žino, jog S. V. nėra biologinis K. T. tėvas. Pagal CK 3.141 straipsnio 3 dalį nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas. Kita vertus, teismas pažymi, kad egzistuoja ir kitos teisinės galimybės teisiškai įforminti tėviškus santykius, kaip antai, įvaikinimas, ieškinio dėl tėvystės nustatymo biologiniam tėvui pareiškimas.

Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas ir nustatytina, jog atsakovas nėra K. T. biologinis tėvas, o K. T. nėra jo biologinė dukra; panaikintina K. T. gimimo įraše Nr. 64 bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime duomenis apie tėvą V. T..

Dėl pavardės

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.167 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, jog Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Bylos nagrinėjimo metu galioja Teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R- 333 patvirtintos Asmens vardo ir pavardės taisyklės , kurių 4 straipsnis numato, jog keičiant vardą ar pavardę pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Atsakovas pareikšdamas priešieškinį pareiškė reikalavimą, kad išbraukiant jo kaip tėvo duomenis iš K. T. gimimo įrašo, pakeisti vaiko pavardę iš „T.“ į „P.“. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. T. nurodė, kad bendraudama su nepilnamete K. T., mergaite prašiusi palikti jai pavardę „T.“, nes jai ši pavardė suteikta nuo gimimo, mokykloje į ją kreipiasi šia pavarde, todėl ji baiminasi, kad pakeitus pavardę bus sunkumų. Tai patvirtino ir ieškovė. Atsakovo atstovė advokatė S. J. teismo posėdžio metu pareiškė, jog būtina atsižvelgti į nepilnametės interesus, juolab, kad šiuo atveju ji nukentėjusi yra labiausiai, todėl mano, jog atsakovas neprieštaraus ir neprieštarauja, jog mergaitei liktų pavardė „T.“.

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Nagrinėjamu atveju, K. T. apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriuje, išreikšdama savo nuomonę dėl pavardės keitimo, patvirtino, jog siekia, kad jos pavardė liktų tokia pati kaip ir nuo gimimo. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnametės nuomonę, šalių parodymus, į tai, jog ginčo dėl pavardės nebėra, darytina išvada, kad vaiko gimimo liudijime paliktina pavardė „T.“ labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, todėl panaikinus gimimo įraše duomenis apie mergaitės tėvą, vaiko pavardė nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovę byloje atstovavo atstovas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. Byloje yra gauta Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-01-17 pažyma Nr. NTP-7-406 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, tai yra 198,25 Eur už advokato paslaugas, priteisimo.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų ir teismas atsisakymą priėmė, taip pat teismas priėmė atsakovo priešieškinio dalies atsisakymą, likusią priešieškinio dalį tenkino iš dalies, todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas už priešieškinį, 600,00 Eur už advokato paslaugas ir 299,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 1049,00 Eur. Ieškovė sutiko sumokėti ekspertizės išlaidas.

Priešieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas priteisti iš ieškovės proprcingai tenkintų reikalavimų daliai atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsisakė dalies savo reikalavimų, taip pat įvertinus šalių elgesį, bylos nagrinėjimo trukmę, taip pat ieškovės turtinę padėtį, į tai, jog mėnesio pajamas sudaro apie 300,00 Eur, nuomojasi butą ir išlaiko dvi nepilnametes dukras, darytina išvada, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 500,00 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė priteistinas bylinėjimosi išlaidas išdėstyti.

Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

Atsižvelgiant į sunkią ieškovės finansinę padėtį, į tai, kad atsakovo atstovė neprieštarauja ir sutinka, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo vykdymas būtų išdėstytas, pripažintina, jog yra pagrindas ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti, todėl atsakovo naudai priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstytinos dešimties mėnesių laikotarpiu ieškovei nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 50,00 Eur.

Ieškovei išaiškinama, kad nustatyta tvarka neįvykdžius bent vieno mokėjimo, atsakovas turi teisę gauti vykdomąjį raštą ir išsireikalauti visą įsiskolinimą priverstinai.

2017-07-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas, panaikintinos nedelsiant (Lietuvos Respublikos CPK 150 str., 152 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 268, 270, 284, 399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti ieškovės A. V. ieškinio V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Priimti atsakovo V. T. priešieškinio dalies reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo, atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. T. nėra jo biologinė dukra.

Panaikinti K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 64 bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime duomenis apie tėvą V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), paliekant pavardę „T.“.

Priteisti iš ieškovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), šią sumą sumokant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per dešimt mėnesių, kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokant 50,00 Eur įmoką.

Ieškovei išaiškinti, kad nustatyta tvarka neįvykdžius bent vieno mokėjimo, atsakovas turi teisę gauti vykdomąjį raštą ir išsireikalauti visą įsiskolinimą priverstinai.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Nedelsiant panaikinti 2017-07-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakavo V. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. T..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.