Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo J. L.) dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 5 dalies, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkto nuostatomis. Remdamasis šiuo teisiniu reglamentavimu nurodė, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Teismas darė išvadą, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

9. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu byloje Nr. I-1208-790/2017 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, kuriame buvo prašoma panaikinti anksčiau minėtą Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (2.1)NO-2-5714, priteisti 76,22 Eur materialinių išlaidų kompensavimą administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, kurioje pareiškėjui buvo skirta, bet nebuvo suteikta, antrinė teisinė pagalba, priteisti 100 Eur materialinę ir 100 Eur nematerialinę žalą. Byloje buvo patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. padavė prašymą Tarnybos Kauno skyriui, kuriame nurodė, kad advokatas J. L. administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 nieko nedarė, todėl jis, pareiškėjas, buvo priverstas visus dokumentus administracinėje byloje ruošti pats, kopijuoti dokumentus, paruošti skundą, prašymus, apeliacinį skundą, todėl patyrė 262,99 Lt (76,22 Eur) išlaidų, kurias prašė atlyginti. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 28 d. padavė dar vieną prašymą prašydamas pripažinti negaliojančiu advokato J. L. parengtą pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką, kuris buvo pakoreguotas 2010 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybos Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (2.1)NO-2-5714, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, juos atmetė.

10. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad, kaip galima spręsti iš skunde išdėstytų argumentų, pareiškėjas teigė, jog advokatas nesuteikė pranešime nurodytų teisinių paslaugų. Teismas vertino, kad Tarnybos Kauno skyrius skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl advokato pranešimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467/1020/2016 turinio spręstina, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00967-13 buvo gauta 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. 140-(5775)-IS1-2390, kurioje nurodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. J. L. pranešime apie faktiškai sugaištą laiką grafoje „Asmens, gavusio ATP, pavardė ir parašas“, yra pareiškėjo ranka atlikti parašai. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo parašu yra patvirtinęs advokato suteiktų paslaugų faktą ir jų apimtį. Antra vertus, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 turinio aiškiai matyti, kad advokatas J. L. atstovavo pareiškėjo interesus šio teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia minėtas pranešimas ir jame esantys duomenys. Šis pranešimas skirtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant apskaityti advokato darbo laiką, už kurį tarnyba advokatui turi atlyginti. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pranešimas kaip nors galėjo pažeisti pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas dėl tariamai netinkamai teiktų advokato J. L. teisinių paslaugų administracinėje byloje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Tarnybos Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-703-09 panaikinimo buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš advokato žalos atlyginimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013), tačiau jo ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas. Taigi, pareiškėjas, manydamas, kad advokatas, teikdamas teisinę pagalbą administracinėje byloje, pažeidė jo teises, jau yra realizavęs savo teisę į teisminę gynybą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad Tarnybos Kauno skyriaus skundžiamo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl pranešimo pripažinimo negaliojančiu, pagrįsta ir teisėta, ji niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl pagrindo jos panaikinti nėra.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymuose keltų reikalavimų turinį, sprendė, kad jie yra analogiško pobūdžio – pareiškėjas siekia, kad advokato J. L. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas apie sugaištą laiką būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi, pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo išnagrinėti Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5714 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu byloje Nr. I-1208-790/2017 (sprendimas įsiteisėjęs). Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar faktų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas į Tarnybą su 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymais kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 27 straipsnio 5 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, jo prašymas galėjo ir turėjo būti paliktas nenagrinėtas, todėl nebuvo pagrindo šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčijamas Tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (2.1) NO-2-8192 yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyti ir jokie kiti atsakovo neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam teko parašyti daugiau nei 50 įvairių prašymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams, neįrodžius, kad tokių prašymų, skundų ir užklausų rašymą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai ir nepateikus jokių įrodymų, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nekonkretizavo veiksmų, kuriuos jis laiko neteisėtais ir kurie jam sukėlė nurodomą žalą. Atitinkamai, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas nuolatinio atsakovo tyčiojimosi, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nesudarė pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. (2.1) NO-2-8192 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

19. Ginčijamu raštu Tarnybos Kauno skyrius V. S. 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymus paliko nenagrinėtus, nustatęs, kad šiuose prašymuose nurodytas reikalavimas pripažinti negaliojančiu advokato J. L. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką jau yra išnagrinėtas Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5714.

20. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d. prašyme iš esmės reiškė argumentus dėl, jo teigimu, netinkamai advokato J. L. parengto 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo apie faktiškai sugaištą laiką (turinio ir formos reikalavimų neatitikimas, netinkamas laiko apskaičiavimas) ir prašė jį pripažinti negaliojančiu. 2017 m. lapkričio 5 d. prašymu pareiškėjas prašė atsakyti į jo 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymą.

22. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5714 buvo atsakyta į V. S. 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. prašymus, kuriais pareiškėjas prašė pripažinti advokato J. L. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą apie faktiškai sugaištą laiką negaliojančiu. Šiame rašte Tarnybos Kauno skyrius išnagrinėjo pareiškėjo teiginius dėl šiame pranešime nurodytų melagingų duomenų, netinkamo užpildymo ir neleistinų taisymų.

23. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas, 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymais kreipdamasis į Tarnybos Kauno skyrių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą tuo pačiu klausimu dėl advokato J. L. parengto 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo apie faktiškai sugaištą laiką pripažinimo negaliojančiu, kuris jau buvo išnagrinėtas Tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-5714.

24. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir teigia, kad reikalavimai atsakovui, suformuluoti 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. prašymuose, nėra tapatūs suformuluotiesiems 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymuose, ši aplinkybė nepaneigia, jog visi šie prašymai iš esmės yra dėl vieno klausimo – dėl advokato J. L. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo apie faktiškai sugaištą laiką netinkamumo ir prašymo jį pripažinti negaliojančiu. Vien tik tam tikri prašyme suformuluoto reikalavimo koregavimai nesuteikia teisės pareiškėjui inicijuoti iš esmės tapačios administracinės procedūros.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto norma, nagrinėjamu atveju Tarnybos Kauno skyrius pagrįstai ir teisėtai 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-8192 V. S. 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. lapkričio 5 d. prašymus paliko nenagrinėtais. Dėl to pripažinti šį raštą neteisėtu bei nepagrįstu nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

26. Pažymėtina, jog nors ginčijamame rašte minimas ginčo atveju nebegaliojantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašas (neteko galios 2007 m. rugsėjo 2 d.), tačiau šis trūkumas taip pat nesudaro pagrindo jį naikinti, kadangi teisė nenagrinėti prašymo tuo pačiu klausimu numatyta ir ginčui aktualiose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (12 p.).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto aplinkės teismo civiline byla Nr. 2-16793-566/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-1208-790/2017. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą, šiuo atveju įvertino visus ginčui aktualius duomenis, be kita ko, ir aplinkybes, nustatytas kitose pareiškėjo iškeltose bylose, susijusiose su šioje byloje kilusiu ginču.

28. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad Tarnybos Kauno skyrius, priimdamas 2017 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (2.1)NO-2-8192 palikti pareiškėjo prašymus nenagrinėtais, laikėsi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, todėl elgėsi teisėtai. Nenustatęs Tarnybos Kauno skyriaus veiksmų neteisėtumo, kaip vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o taip pat pareiškėjui neįrodžius patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.271 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

29. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.