Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-557/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-12-06Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
AN2-27-557/2023
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00016-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
R. Š.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-557/2023Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00016-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.1.5; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, Institucija) 2022-09-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3493-2022 R. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022-04-11 14.45 val. viešoje vietoje, t. y. grožio salone, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š., demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, šūkavo, kėlė triukšmą, grožio salono savininkę J. M. išvadino besarmate, bjaurybe, begėde ir tokiu savo elgesiu sutrikdė grožio salono darbuotojų darbą, sukėlė ten dirbančių asmenų ir klientų pasipiktinimą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su Institucijos 2022-09-16 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3. Skundžiama 2022-12-16 nutartimi Tauragės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK 2022-09-16 nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK 2022-09-16 nutarimą Nr. 85-ANR_N-3493-2022, kuriuo jai pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 85 Eur bauda, ir dėl jo priimtą Tauragės apylinkės teismo 2022-12-16 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

4.1. Nurodo, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, t. y. teismo sprendime privalo būti nurodytos konkrečios materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo reglamentuotomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad teismo pareiga – išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Apeliantės nuomone, Tauragės apylinkės teismas nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė ir padarė proceso teisės normų pažeidimą.

4.2. Dėl Institucijos nutarimo nepagrįstumo skunde nurodoma, kad jis priimtas ir administracinė nuobauda paskirta neištyrus objektyviai visų aplinkybių. Pareigūnė, nagrinėdama administracinę bylą, pažeidė ANK 566 straipsnį, kuriame įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai, t. y. tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, privaloma vadovautis nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Taip pat buvo pažeistas ANK 567 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Pažymėtina, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju ši pareiga nebuvo tinkamai atlikta. Pažymėtina, kad netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudaro prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes ir teisinę argumentaciją, teigtina, kad nagrinėjamu atveju netinkami vertinti įrodymai.

4.3. Institucijos pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, neįvykdė įstatyme įtvirtintų administracinių nusižengimų teisenos principų, nes bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsprendė administracinės bylos pagal įstatymą. Apeliantės teigimu, pareigūnė visiškai nevertino jos paaiškinimų ir pateiktos medžiagos byloje, tyrimą atliko aplaidžiai ir itin paviršutiniškai, nevertindama visų susijusių aplinkybių visumos, o bylos nagrinėjimo metu buvo galima įžvelgti šališkumo požymių. Pavyzdžiui, net apklausos metu jos atstovei užduodant klausimus liudytojai T. J., pareigūnė pasakė liudytojai: „Nebesivelkite į išvedžiojimus“, t. y. pasiūlė liudytojai neatsakyti į jos, R. Š., klausimus (apklausos įrašo laikas 00.51.58). Ir labai keista buvo matyti pareigūnės apatišką elgesį, kai, baigus bylos nagrinėjimą ir išjungus garso įrašą, J. M. atsistojo ir pradėjo šaukdama artintis prie jos, R. Š., prisiartino per vieną metrą, iškėlė ranką į viršų, tačiau susitvardė ir ją nuleido, tai matydama pareigūnė jokių veiksmų nesiėmė, nuleido galvą, o kai J. M. pasišalino iš kabineto, atsiprašydama, galima suprasti, pareigūnės dėl savo elgesio, pastaroji pasakė: „išeikit“. Todėl 2022-09-16 gautas skundžiamas nutarimas nenustebino, taip 2022-09-16 el. paštu buvo pranešta ir pareigūnei primenant apie J. M. elgesį pasibaigus apklausai, tačiau atsakymo nebuvo tikimasi gauti, jo nepateikė ir pati pareigūnė.

4.4. R. Š. nurodo, kad ji 2022-06-22 raštu „Dėl faktinių aplinkybių ir medžiagos pateikimo administracinio nusižengimo protokolo surašymui“ pateikė visą medžiagą, nurodė faktines aplinkybes ir pateikė jų vertinimą, tačiau pareigūnė minėtos medžiagos nevertino arba vertino itin aplaidžiai. Minėtame rašte buvo pateiktos faktinės aplinkybės, kad jos, R. Š., sūnus D. Š. su savo žmona J. Š. santuokoje gyvena daugiau nei 20 metų, visada gerai sutarė, jos sūnus niekada nebuvo pasakęs žmonai blogo žodžio, dirbo ir atostogaudavo kartu, abu užaugino sūnų, kuriam šiuo metu 21 metai, turi pirmokę 7 metų dukrą. Nuo 2021 m. liepos mėnesio vidurio (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja – kirpėja J. M. (buvusi Ž.) – itin aktyviai pradėjo siekti bendravimo su jos, R. Š., sūnumi. Šios moters veiksmai pasireiškė nesantaikos jo sūnaus šeimoje kurstymu. Sūnus neatpažįstamai pasikeitė, šeimoje, kiek jai žinoma, prasidėjo fizinis ir psichologinis smurtas. Dėl šių veiksmų jo žmona yra kvietusi policiją, o 2022 m. kovo mėnesio raštu kreipėsi su pareiškimu į policiją. J. M. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-11588-22 apklausų metu nurodė, kad yra jos, R. Š., vedusio sūnaus D. Š. skyrybų kaltininkė. Tokius pat parodymus, deklaruojant užmezgus santykius su vedusiu šeimos vyru, yra davusi ir kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, nagrinėtoje 2021 m. pabaigoje, kurioje taip pat nurodė, kad ji dar pernai, t. y. nuo 2021 m. liepos mėnesio, pradėjo draugauti su vedusiu šeimos vyru D. Š.. Galima daryti prielaidą, kad tokiu bendravimu ji siekia savo asmeninių savanaudiškų finansinių tikslų, nes D. Š. po pažinties su J. M. pradėjo reikalauti iš savo žmonos pinigų, nekilnojamojo turto, kurio nei jis, nei jo žmona neturi. Toks begėdiškas minėto asmens elgesys yra žinomas ir jos sūnui J. Ž., taip pat nemažai daliai (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų.

4.5. R. Š. nurodo, kad 2022-04-11, apie 14–15 val., ji kartu su dukra R. Š. užėjo į kirpyklą, kurioje pamatė J. M., sėdinčią prie veidrodžio. J. M. buvo pasakyti šie žodžiai: „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“, „kokia Jūs negraži esate, J. graži moteris“, „neterorizuokite Š. giminę“. R. Š. pasakė: „kurstytoja“, „neturit gėdos“, „begėdė moteris esate“. Tai patvirtina ir pridedamas garso įrašas (viso originalaus įrašo trukmė 1 minutė ir 4 sekundės). Minėtas garso įrašas buvo padarytas mobiliuoju telefonu siekiant apsisaugoti, kad minėta moteris vėliau nepateiktų neteisingų duomenų.

4.6. Aptariama situacija buvo susijusi ne su siekiu pažeisti viešąją tvarką, kaip klaidingai nurodė pareigūnė skundžiamame Institucijos nutarime, o pretenzija J. M. dėl jos nederamo elgesio su vedusiu vyru ir kišimosi į Š. šeimą, jos terorizavimo, tai pastaroji daro iki šiol, nes dėl minėto asmens galimo kurstymo D. Š. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32323-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui“).

4.7. Būtent dėl 2022-04-11 J. M. sugėdijimo ir prašymo baigti terorizuoti Š. šeimą pastaroji iškvietė policiją ir 2022-04-11 pareiškime melagingai nurodė, kad ji jos, R. Š., buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, pavadinta „bjaurybe“, „šlykštyne“. Pateiktas byloje garso įrašas paneigia melagingus minėtus teiginius, tačiau nepaisant to, Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Veiklos skyriaus tyrėja V. M. 2022-06-27 administracinio nusižengimo protokolu konstatavo ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, pasiūlydama jai sumokėti 15 Eur baudą. Jai nesutikus su minėtu protokolu, vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, kurį atliko Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja L. B..

4.8. Bylos nagrinėjimo metu J. M. patvirtino, kad turi lytinių santykių su vedusiu vyru D. Š. ir jai toks ryšys nėra gėdingas, priešingai, ji mano, jog tai garbinga. Taigi savo moralines nuostatas J. M. viešai išsakė bylos nagrinėjimo metu, tačiau, net ir esant minėto asmens gėdingo elgesio prisipažinimui, pareigūnė skundžiamu nutarimu vertino, kad dėl J. M. 2022-04-11 sugėdijimo dėl nederamo jos elgesio pastaroji patyrė įžeidimą, pažeminimą ir buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis.

4.9. Taigi pareigūnė nusprendė apie J. M. įžeidimą, pažeminimą ir rimties sutrikdymą net nenustačiusi, kaip pasireiškė minėto asmens įžeidimas ar pažeminimas, rimties sutrikdymas, jei pats asmuo pripažino ir pripažįsta savo gėdingą elgesį. Kritiškai vertintina ir pareigūnės išvada dėl rimties sutrikdymo, kuri buvo padaryta vadovaujantis vien nenuosekliais, prieštaringais ir draugiškais bei darbiniais santykiais susijusių liudytojų parodymais.

4.10. Apeliantė pažymimi, kad liudytojos J. M. ir T. J. yra ne tik kirpykloje dirbančios J. M. bendradarbės, bet ir jos draugės. Būtent todėl jų paaiškinimuose yra atkartojami J. M. pareiškime nurodyti žodžiai „bjaurybė“, „šlykštynė“, nors, kaip patvirtina garso įrašas, tokie žodžiai J. M. nebuvo pasakyti. Bylos nagrinėjimo metu minėtos liudytojos buvo įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, o apklausos metu T. J. pasakė, jog nepamena tų žodžių: „jei nežinau, ką vakar pasakiau, ką galiu atsiminti ką prieš penkis mėnesius pasakiau“, „aš neištraukiau jų iš kažkur“, „bjaurybė, šlykštynė, man tokie patys žodžiai, dėl ko Jūs gilinatės taip stipriai“, tačiau net esant akivaizdžiai prieštaringiems liudytojos parodymams pareigūnei vis tiek užteko pagrindo nepagrįstai konstatuoti pažeidimo padarymą.

4.11. R. Š. įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo sutrikdyta kitų žmonių ramybė, jokie asmenys (pvz., klientai), kurie būtų teigę, jog buvo sutrikdyta jų ramybė, nesikreipė ir jie nebuvo nustatyti, o liudytojos T. J. ir J. M. buvo pasitelktos J. M. pateisinti ir sustiprinti jos pareiškimą policijai dėl neva padaryto pažeidimo. Priimdama skundžiamą nutarimą pareigūnė išskirtinai vadovavosi tik J. M. ir jos draugių (kolegių) pateiktais melagingais ir prieštaringais teiginiais.

4.12. Pagal formuojamą teismų praktiką visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl, R. Š. teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

4.13. R. Š. teigimu, nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ji prieš J. M. vartojo necenzūrinius žodžius ar vadino ją pareiškime nurodytais žodžiais „bjaurybė“, „šlykštynė“. Iš surinktos medžiagos negalima daryti išvados, kad jos elgesys – J. M. sugėdijimas ir prašymai „neterorizuokite mano anūkų“, „neterorizuokite Š. giminę“ – būtų traktuojamas kaip tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai – asmeninio pobūdžio išsakyta pretenzija, neorientuota į viešąją tvarką, o tik į dviejų subjektų, t. y. jos, R. Š., ir J. M., santykius.

4.14. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šiuo atveju nebuvo sutrikdyta kitų žmonių ramybė, jokie asmenys (pvz., klientai), kurie būtų teigę, jog buvo sutrikdyta jų ramybė, į policiją nesikreipė ir tokių asmenų nebuvo nustatyta, o kaip liudytojos apklaustos J. M. bendradarbės ir draugės J. M. ir T. J. buvo pasitelktos pateisinti ir sustiprinti J. M. pareiškimą policijai dėl neva padaryto pažeidimo. Minėtų liudytojų prieštaringi, nenuoseklūs parodymai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymų patikimumu ir vertintini itin kritiškai.

4.15. Išdėstytos aplinkybės, apeliantės R. Š. teigimu, rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ji būtų padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jai turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Šalies argumentai

4.16. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne asmens sugėdijimą, pasmerkimą dėl nederamo jo elgesio ar prašymo asmeniui nutraukti jo vykdomus neteisėtus veiksmus (šiuo atveju palikti Š. ramybėje ir baigti kurstyti D. Š.), todėl nagrinėjamu atveju negalima laikyti nusižengimu.

4.17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas itin formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, įrodymų tyrimas atliktas itin paviršutiniškai. Teismas nustatė, kad J. M. pareiškimas buvo iš esmės melagingas, nes ji, R. Š., žodžių „bjaurybė“, „šlykštynė“, kaip nurodė J. M., nevartojo. Tačiau jau kitoje pastraipoje pats teismas savo išvada suabejoja ir teigia, kad su anksčiau padaryta išvada jau nesutinka. Tokį nesutikimą teismas padarė vadovaudamasis prielaidomis ir spėjimais, remdamasis išskirtinai J. M. žodžiais ir jos draugių (liudytojų) pritarimais, tuo, R. Š. teigimu, visiškai nepaisydamas jos pateikto garso įrašo, kuris įrodo ir paneigia bet kokius tiek J. M., tiek jos draugių (liudytojų) teiginius. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, nes, kaip minėta, jos dirba J. M. kirpykloje, yra susijusios tiek darbiniais, tiek asmeniniais tampriais ryšiais, todėl nėra nešališkos ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į minėtų liudytojų duotų parodymų prieštaringumą.

4.18. Teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, tačiau šiuo atveju teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis būtent prielaidomis, pvz., nustatęs, kad „garso įraše žodžiai „šlykštynė“, „bjaurybė“ neužfiksuoti, vis dėlto konstatavo, kad tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ji minėtų žodžių įvykio metu nevartojo. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruoja tokia ydinga situacija, kai teismo sprendimas pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, ignoruojant rašytinius įrodymus arba juos vertinant spėjimais. Teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Šiuo atveju teismas minėtos pareigos neįvykdė, teismo motyvai vertintini itin kritiškai, todėl priimta skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ji protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. grožio salone, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, šūkavo, kėlė triukšmą, grožio salono savininkę J. M. išvadino besarmate, bjaurybe, begėde ir tokiu savo elgesiu sutrikdė grožio salono darbuotojų darbą, sukėlė ten dirbančių asmenų ir klientų pasipiktinimą. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus J. M. ir kartu su ja dirbančių jos draugių, taigi suinteresuotų liudytojų T. J. ir J. M., kurios buvo pasitelktos J. M. pateisinti ir sustiprinti jos pareiškimą policijai dėl neva padaryto pažeidimo, parodymus, kad neva ji, R. Š., atėjusi kartu su R. Š. į grožio saloną, išvadino J. M. „bjaurybe“, „šlykštyne“, nes byloje pateiktame garso įrašai tokie teiginiai ar necenzūriniai žodžiai neužfiksuoti. Todėl, apeliantės teigimu, jai inkriminuotas administracinio nusižengimo – viešosios tvarkos pažeidimo – padarymo faktas byloje jokiais objektyviais duomenimis neužfiksuotas, o jos elgesys – J. M. sugėdijimas dėl jos nederamo elgesio su vedusiu vyru, kišimosi į Š. šeimą ir prašymai „neterorizuokite mano anūkų“, „neterorizuokite Š. giminę“ – negali būti traktuojamas kaip tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką, nes tai – asmeninio pobūdžio išsakyta pretenzija, orientuota ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o tik į dviejų asmenų, t. y. jos, R. Š., ir J. M. santykius. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

7. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus tinkamo teisės normų taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų neturi. Skundžiamos Tauragės apylinkės teismo 2022-12-16 nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. skundą dėl Institucijos 2022-09-16 nutarimo, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų, t. y. bylai svarbias aplinkybes nustatė remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visetu (nukentėjusiosios J. M. 2022-04-11 pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir jos parodymais bylos nagrinėjimo Institucijoje metu teisme, kad R. Š., 2022-04-11 14.45 val. atėjusi į grožio saloną, kuriame ji dirba, darbuotojų ir klienčių akivaizdoje „iškoliojo“ ją necenzūriniais žodžiais, išvadino ją „begėde“, „bjaurybe“, „šlykštyne“ (nurodė, kad būtent šiuos žodžius pareiškime ji įvardijo kaip necenzūrinius žodžius), teigė, kad ji terorizuoja jų šeimą; liudytojos T. J. 2022-04-20 paaiškinime ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodytomis aplinkybėmis, kad R. Š., atėjusi į grožio saloną kartu su R. Š., išvadino J. M. „šlykštyne“, „bjaurybe“, „begėde“, savo žodžiais teigė, kad ji ardo šeimą; liudytojos J. M. 2022-04-27 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kad R. Š. ir R. Š. J. M. sakė: „Jurgita, kaip tu gali“, „besarmatė“, „šlykštynė“ ir jos paaiškinimais bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, kad R. Š. ir R. Š. J. M. pavadino „begėde“, „šlykštyne“; R. Š. pateiktame garso įraše ir policijos pareigūnų pateiktame dėvimųjų vaizdo („Body“) kamerų vaizdo ir garso įraše, be kita ko, užfiksuotais duomenimis, kad atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje esantys asmenys dėl įvykio yra nustebę, pasipiktinę; R. Š. 2022-06-27 surašytame administracinio nusižengimo protokole, kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotomis ir nustatytomis aplinkybėmis; pačios R. Š. ir jos atstovės R. Š. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu duotais paaiškinimais) ir šių byloje esančių duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad R. Š., atvykusi į grožio saloną, adresu (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios – vartojo prieš J. M. įžeidžiamus žodžius („šlykštynė“, „bjaurybė“), kaltino ją neva atliekant neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš nepilnamečius vaikus (jos anūkus), šias pretenzijas ir nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius išsakė garsiai, kitų grožio salone buvusių asmenų (darbuotojų ir klienčių) akivaizdoje (nesiekė pasikalbėti su nukentėjusiąja asmeniškai, t. y. nuošaliau, lauke ir pan.), tokiu būdu viešoje vietoje atliko tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. apeliacinį skundą, dar kartą įvertinęs bylos įrodymus, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad R. Š. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK 2022-09-16 nutarimu už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubausta pagrįstai.

10. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

11. R. Š. neginčija, kad ji 2022-04-11, apie 14–15 val., kartu su dukra R. Š. užėjo į kirpyklą, tačiau, skirtingai nei nurodė nukentėjusioji J. M. ir kaip liudytojos apklaustos kirpyklos darbuotojos T. J. ir J. M., tvirtino, kad J. M. „bjaurybe“, „šlykštyne“ nevadino ir jos necenzūriniais žodžiais nekeikė (tai, pasak apeliantės, patvirtina byloje jos pateiktas mobiliuoju telefonu padarytas garso įrašas, kuriame tokie teiginiai ar necenzūriniai žodžiai neužfiksuoti), tik, norėdama ją sugėdyti dėl jos nederamo elgesio su vedusiu vyru, kišimosi į Š. šeimą, pasakė šiuos žodžius: „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“, „kokia Jūs negraži esate, J. graži moteris“, „neterorizuokite Š. giminę“, ir tokia, apeliantės teigimu, jos asmeninio pobūdžio išsakyta pretenzija J. M., kuri pati pripažino užmezgusi santykius su vedusiu vyru D. Š., priešingai Institucijos ir Tauragės apylinkės teismo išvadai, buvo orientuota tik į dviejų asmenų (jos, R. Š., ir J. M.) santykius, o ne į viešosios tvarkos pažeidimą.

12. Sutiktina su apeliante, jog iš jos byloje pateikto garso įrašo tokie žodžiai kaip „bjaurybė“, „šlykštynė“ nesigirdi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad: 1) minėto garso įrašo kokybė yra prasta (girdisi ne visi R. Š. ir R. Š. pasakyti žodžiai); 2) neaišku, ar minėtame įraše užfiksuotas visas, ar tik dalis įvykio; 3) liudytoja J. M. nurodė, įvykio metu telefonu įrašinėjo R. Š. (šios aplinkybės apeliantė neginčija), todėl šiai esant atokiau nuo R. Š. jos atitinkami žodžiai garso įraše galėjo būti neužfiksuoti (arba jie nesigirdi), priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra pagrindo išvadai, kad J. M. savo pareiškime policijai ir apklausiama bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodė išgalvotas aplinkybes, siekdama nepagrįstai apkaltinti R. Š.. Kaip minėta, pati R. Š. pripažįsta, kad atėjo į kirpyklą, siekdama, kaip ji teigia, sugėdyti J. M. dėl jos nederamo elgesio su vedusiu šeimos vyru, ir nors ji teigia, kad, išsakydama pastarajai asmeninio pobūdžio pretenzijas, ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, nesutrikdė kitų žmonių ramybės, o tik išreiškė pretenziją J. M. dėl jos netinkamo elgesio, tačiau, pagal teismų praktiką, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-119-317/2022). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, kai R. Š., kaip pati pripažįsta, atėjusi į kirpyklą darbo metu, pradėjo reikšti pretenzijas J. M., girdint pašaliniams asmenims – grožio salono darbuotojoms ir klientėms (iš netrukus pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų pateikto nešiojamųjų vaizdo kamerų įrašo matyti, kad grožio salone, be keleto darbuotojų, buvo ir klientė). Tiek iš pačios R. Š. pateikto garso įrašo, tiek iš jos, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų bylos nagrinėjimo Institucijoje metu matyti, kad R. Š., atvykusi į grožio saloną, iš karto užsipuolė nukentėjusiąją ir pretenzijas ir ją įžeidžiančius žodžius išsakė kitų grožio salone buvusių asmenų akivaizdoje. Apklausiama bylos nagrinėjimo Institucijoje metu R. Š., be kita ko, nurodė: „Tikslas užeiti į kirpyklą buvo, nes norėjo J. M. viešai sugėdyti ir pasakyti, kad jos poelgiai yra gėdingi, ir kad ji taip nebesielgtų kišdamasi į Š. šeimą. <...> Viešą vietą išsakyti J. M. žodžius: „kodėl Š. vaikus terorizuoji“, „neterorizuokite mano anūkų“, „kokia Jūs negraži esate, J. graži moteris“, „neterorizuokite Š. giminę“ pasirinko, nes į privačias valdas neina. Kovo mėn. 19 d. apie tai jau buvo Jurgitai išsiųsta žinutė, bet ji telefonu nekontaktuoja. Užėjus į kirpyklą matė tik vieną ryžą dažytą moterį, į kitus aplinkinius dėmesio nekreipė. Viena moteris, kuri stovėjo dešinėje mėgino kažką sakyti. Užeidama į viešą vietą – kirpyklą <...> pasielgė teisingai, nes nei vieno necenzūrinio žodžio pasakyta nebuvo. <...>“ (b. l. 86). Taigi, kaip matyti, viešą vietą – grožio saloną, kurio savininkė yra J. M., R. Š. pasirinko sąmoningai, aiškiai žinodama, kad tai yra jos darbo vieta, kurioje lankosi pašaliniai asmenys, ir atvykusi į saloną, nepaisydama ten dirbusių kitų grožio salono darbuotojų ir klienčių, pradėjo reikšti pretenzijas J. M. dėl jos, apeliantės manymu, netinkamo elgesio su vedusiu jos sūnumi ir ją įžeidinėti (pati apeliantė pripažįsta, kad sakė jai: „kokia Jūs negraži esate“, tik, skirtingai nei nurodė nukentėjusioji ir liudytojos, tvirtino, kad J. M. „bjaurybe“, „šlykštyne“ nevadino) ir tokie R. Š. veiksmai viešojoje vietoje prieš asmenį, su kuriuo jos nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, skundžiamuose Institucijos ir apylinkės teismo sprendimuose pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir, priešingai apeliantės tvirtinimui, nelaikytini tik privataus (asmeninio) pobūdžio asmenų tarpusavio pokalbiu. Pažymėtina, kad jeigu R. Š. būtų deramai elgusis su J. M. jos darbo vietoje – grožio salone, kurioje, kaip minėta, įvykio metu buvo kitos darbuotojos ir klientės, o ne kitų asmenų akivaizdoje ją įžeidinėjusi ir, kaip pati nurodo, gėdijusi dėl jos, pasak apeliantės, nederamo elgesio su vedusiu vyru (apeliantės sūnumi), dėl R. Š. veiksmų nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. Ir nors, kaip minėta, apeliantė tvirtina, kad dėl jos veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant jo veiksmus pagal aptariamą ANK straipsnį. Kita vertus, pagal liudytojų T. J. ir J. M. (grožio salono darbuotojų) paaiškinimuose ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodytas aplinkybes dėl aptariamo įvykio tiek jos, tiek grožio salono klientės dėl R. Š. veiksmų sutriko, pasipiktino, prašė paaiškinti, kas įvyko, grožio salono veikla tam tikram laikui buvo sutrikdyta. Priešingai apeliantės tvirtinimui, minėtos liudytojos davė nuoseklius, tarpusavyje sutampančius parodymus, patvirtindamos savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir vien tai, kad jos yra nukentėjusiosios vadovaujamo grožio salono darbuotojos, savaime nesudaro pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo, grožio salono darbuotojos aiškiai išreiškė pasipiktinimą dėl nederamo apeliantės elgesio jų darbo vietoje, kurioje, kaip matyti, buvo klienčių. Iš byloje esančio policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad netrukus po įvykio pagal iškvietimą į grožio saloną atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje esantys asmenys dėl įvykio buvo nustebę, pasipiktinę dėl R. Š. nederamo elgesio viešoje vietoje. R. Š. minėtų veiksmų, peržengiančių normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, atlikimo viešojoje vietoje – grožio salone – prieš ten dirbančią J. M. priežastis (nepasitenkinimas dėl jos bendravimo su vedusiu jos sūnumi) patvirtina, kad R. Š. veikė kryptingai (matydama, kad grožio salone dirba kitos darbuotojos, yra klienčių, nesiekė su J. M. pasikalbėti asmeniškai, nuošaliau, pvz., lauke, nors, kaip pati teigia, tik norėjo išsakyti J. M. asmeninio pobūdžio pretenzijas) ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, rodo jos siekį (tikslą) pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo Tauragės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, R. Š., atvykusi į grožio saloną (kurio savininkė yra J. M.), turėdama ir galėdama suprasti, jog ten lankosi pašaliniai asmenys, savo veiksmų nenutraukė ir kryptingai atliko toliau (įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios) ir tokie jos veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šių duomenų visumos kontekste, priešingai apeliantės tvirtinimui, Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad R. Š. veiksmai atitinka jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

13. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija ir Tauragės apylinkės teismas, kvalifikuodami R. Š. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, priešingai apeliantės tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. Š. kaltė dėl šio jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, R. Š. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Tai, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. Š., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

14. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2022-12-06 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti R. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas