Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ atstovui advokatui Vincentui Zabuliui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovams M. J., A. J. (kuriems atstovauja jų atstovas pagal įstatymą (tėvas) A. J.), E. Š., G. Š. ir A. J. dėl praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

10. Vartojimo kredito paraiškoje, sudarytoje 2020 m. rugpjūčio 26 d., skolininkė nurodė, kad siekia pasiskolinti 5 000 Eur namų remontui (I t., e. b. l. 21), kredito paraiškoje (specialiosiose sąlygose) 2.26 papunktyje skolininkė patvirtino, kad gyvena santuokoje ir vartojimo kredito sutartis sudaroma šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, o skolininkės sutuoktinis tinkamai informuotas apie sudaromą vartojimo kredito sutartį ir įsipareigojimo prisiėmimą ir yra davęs tinkamą tam sutikimą, todėl įsipareigojimas yra solidari sutuoktinių atsakomybė (I t., e. b. l. 23). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.13 papunktyje nurodyta, kad kredito gavėjo sutartimi prisiimti įsipareigojimai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, neprieštarauja teisei, sandorio, kurio šalimi yra skolininkės, sąlygoms, teismo, arbitražo ar kito kompetentingo organo sprendimui, kuris taikytinas kredito gavėjui, o sutartis yra sudaryta gavus sutuoktinio ar kitus teises aktų reikalaujamus sutikimus ar leidimus.

11. Byloje pateiktas skolininkės banko sąskaitos „Swedbank“, AB išrašas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Išrašas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė skolininkei pervedė 5 000 Eur paskolos sumą. Dalį lėšų skolininkė išgrynino, dalį pervedė A. J., dalį naudojo maisto prekėms, daiktams pirkti (II t., e. b. l. 157–172).

12. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023 ieškovės ieškinys skolininkei patenkintas iš dalies ir ieškovei iš skolininkės priteista 4 350,46 Eur negrąžinta paskola, 1 068,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 435,12 Eur tarpininkavimo mokestis, 175,96 Eur delspinigiai, 513,74 Eur negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 24 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. balandžio 12 d.), 24 proc. dydžio metinės palūkanos (negautos pajamos), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 25 d.) nuo likusio pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 543,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 220,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (I t., e. b. l. 14–17). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

13. 2023 m. gegužės 4 d. ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ieškovei 2023 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių (LITEKO duomenys).

14. Antstolė B. Čereškienė 2023 m. lapkričio 20 d. A. J. prašymu sudarė turto apyrašą, kuriame nurodė, kad skolininkės piniginės lėšos bankų sąskaitose: „Swedbank“, AB – 1 431,41 Eur, sukauptos lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje –16 509,97 Eur, skoliniai įsipareigojimai – skolininkė ir L. Š. su AB SEB banku yra sudarę kredito sutartį, neįvykdytos skolinės prievolės dydis – 4 186,54 Eur (I t., e. b. l. 76).

15. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad skolininkės palikimą 2023 m. lapkričio 7 d. priėmė A. J., M. J., A. J., o 2024 m. sausio 18 d. palikimą priėmė E. Š. ir G. Š. (I t., e. b. l. 19–20).

16. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaras Gintautas Butkus 2024 m. sausio 18 d. liudijime nurodė, kad skolininkės palikimą priėmė jos sutuoktinis A. J. ir vaikai M. J., G. Š., E. Š. bei A. J. (I t., e. b. l. 87).

17. Antstolė Ramunė Damulienė 2024 m. liepos 8 d. patvarkymu atsisakė priimti ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą, kadangi antstolė nustatė, kad skolininkė 2023 m. spalio 22 d. mirė (I t., e. b. l. 18).

Dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolos priteisimo iš skolininkės sutuoktinio

19. Ieškovė reikalauja priteisti iš skolininkės sutuoktinio A. J. sumas, kurios ieškovei priteistos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas iš dalies.

20. Ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš A. J. ieškovė grindžia tuo, jog atsakovas buvo skolininkės sutuoktinis tuo metu, kai skolininkė pasiskolino iš ieškovės, o skolininkė nurodė, kad skolinosi namų remontui, šeimos poreikiams tenkinti. Be to, atsakovas buvo skolininkės sutuoktinis ir tuo metu, kai skolininkė naudojo paskolos lėšas šeimos poreikiams, dalį jų pervedant sutuoktiniui.

21. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis).

23. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

27. Bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

30. Ieškovė pateikė duomenis apie ieškovės atliktą skolininkės mokumo vertinimą, t. y. ieškovė, prieš skolindama skolininkei, įvertino jos galimybes grąžinti suteikiamą kreditą. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad paskolos kaina būtų aiškiai per didelė (teismas sprendimu už akių ieškovės reikalaujamą sumą sumažino ir priteisė tik pagrįsto dydžio skolos dalį) ar skolininkė elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai (jos galimybės grąžinti paskolos sumą ir sumokėti kitus mokesčius įvertintos prie suteikiant kreditą).

31. Siekiant nustatyti, kad paskolos suma buvo panaudota sutuoktinių šeimos bendrais interesais, vertintini įrodymai apie šios paskolos sumos panaudojimą – skolininkės banko sąskaitos „Swedbank“, AB išrašas. Šio išrašo duomenys patvirtina, kad skolininkės banko sąskaitoje 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo 44,36 Eur likutis, t. y. nedidelė suma, kuri nebuvo pakankama skolininkės šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. skolininkei pervedė 5 000 Eur, skolininkė kitą dieną (2020 m. rugpjūčio 27 d.) 1 000 Eur pervedė sutuoktiniui A. J., kuriam skolininkė iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. pervedė dar 3 890 Eur, t. y. iš viso skolininkė sutuoktiniui A. J. pervedė 4 890 Eur. Byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų atlikęs bent vieną mokėjimą sutuoktinei, ar jai minėta suma grąžinta grynaisiais. Išrašas patvirtina, kad skolininkė minėtu terminu išgrynino 11 248 Eur. Taip pat matyti, kad skolininkė nuolat pirkdavo maisto prekes („Maxima“, „IKI“, „Pasagėlė“ ir kt.), du kartus sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant paskirtį „(duomenys neskelbtini)“ t. y. sumokėjo nenustatytą mokestį valstybei už nekilnojamąjį turtą, kurį A. J. nurodė turintis. Išrašas patvirtina, kad skolininkė mokėjo įmokas už darželį, į kurį ėjo skolininkės ir jos sutuoktinio A. J. nepilnamečiai vaikai M. ir A. J. (II t., e. b. l. 159, 163).

32. Teismo vertinimu, šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovės skolininkei pervestos lėšos buvo naudojamos bendroms šeimos (skolininkės ir A. J. bei jų nepilnamečių) reikmėms (maistas, vaikų auklėjimas ir išlaikymas, mokesčiai už nekilnojamąjį turtą ir kt.). Akivaizdu, kad paskola buvo būtina skolininkei siekiant patenkinti šeimos poreikius, kadangi prieš suteikiant paskolą skolininkės banko sąskaitoje buvo tik 44,36 Eur, t. y. aiškiai nepakankama suma šeimos poreikiams patenkinti. Todėl teismas konstatuoja, kad paskolos sutartis buvo būtina šeimos namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti bei šeimos poreikiams tenkinti. Iš esmės paskolos (5 000 Eur) dydžio sumą (4 890 Eur) skolininkė pervedė sutuoktiniui A. J.. 11 248 Eur skolininkė išgrynino, todėl yra pagrindas manyti, kad lėšos taip pat galėjo būti naudojamos šeimoms reikmėms, ir, kaip paskolos paraiškoje nurodė pati skolininkė, – namų remontui.

33. Paskolos lėšų naudojimo šeimos poreikiams aplinkybę patvirtina ir skolininkės paraiškoje dėl kredito nurodyti patvirtinimai, t. y. santuokoje gyvenanti kredito gavėja (skolininkė) patvirtino, kad vartojimo kredito sutartis yra sudaroma šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti, o skolininkės sutuoktinis yra tinkamai informuotas apie sudaromą vartojimo kredito sutartį ir įsipareigojimo prisiėmimą ir yra davęs tinkamą tam sutikimą, todėl įsipareigojimas yra solidari sutuoktinių atsakomybė (specialiųjų sąlygų 2.26 papunktis). Skolininkės pasirašytos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.13 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad sutartis sudaryta gavus sutuoktinio ar kitus teises aktų reikalaujamus sutikimus ar leidimus.

34. A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad manytų, jog paskolą sutuoktinė ėmė sodo nameliui, kurį remontuoja, o remontui reikalingas lėšas A. J. pats stengėsi gauti paskolomis. A. J. taip pat patvirtino, kad sutuoktiniai gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį, naudojosi bendru turtu ir bendromis lėšomis.

35. Nors skolininkė nurodė, kad skolinasi namų remontui, tačiau duomenų apie jos asmeninį nekilnojamąjį turtą byloje nėra, paskolos gavimo metu nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) turėjo ir šiuo metu turi skolininkės sutuoktinis A. J..

36. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, CK nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad skolininkės ir jos sutuoktinio A. J. prievolė pagal kredito sutartį su ieškove yra solidari. Kadangi skolininkė dalies prievolės neįvykdė, neįvykdytos prievolės dalį turi pareigą įvykdyti skolininkės sutuoktinis A. J.. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia ieškovei iš A. J. sumas, ieškovei iš skolininkės priteistas teismo sprendimu, kurios susidarė skolininkei nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį.

37. Pažymėtina, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023 prašė priteisti jai iš skolininkės 967 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 25 d. (sutarties nutraukimo) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 25 d.). Teismas sprendimu už akių ieškovei priteisė 513,74 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. balandžio 12 d.), o likusias negautas pajamas (967 Eur – 513,74 Eur) (pelno palūkanas) priteisė procentiniu dydžiu – 24 proc. nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 25 d.), kadangi sprendimo už akių priėmimo dieną pelno palūkanų sumokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs.

38. Kadangi šio sprendimo priėmimo metu pelno palūkanų sumokėjimo terminas (2024 m. lapkričio 25 d.) jau yra suėjęs, teismas ieškovei iš A. J. ieškovės negautas pajamas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos priteisia ne procentiniu dydžiu, o konkrečia suma (pinigine išraiška priteisiamų palūkanų dydis nesikeičia). Kadangi šių pelno palūkanų sumokėjimo terminas, sutarčiai esant įvykdytai tinkamai, jau būtų suėjęs ir ieškovė šias pajamas jau būtų gavusi. Teismas sprendimu už akių ieškovės prašytų priteisti negautų pajamų (967 Eur) nesumažino, tačiau priteisė šią sumą konkrečia suma (513,74 Eur) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ir procentiniu dydžiu (24 proc.) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki sutarties termino pabaigos. Kadangi šio sprendimo priėmimo dieną visų ieškovės pelno palūkanų (negautų pajamų) mokėjimo terminas jau yra suėjęs, visų ieškovės reikalautų negautų pajamų suma (967 Eur) priteistina ieškovei iš A. J.. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina suma (pagal kredito sutartį skolininkės neįvykdytų prievolių suma, kuri priteista ieškovei iš skolininkės teismo sprendimu už akių) – 6 997,16 Eur.

39. Ieškovei iš A. J. taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 997,16 Eur sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios procesinės palūkanos ieškovei iš A. J. priteistinos būtent nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.), o ne nuo civilinės bylos Nr. e2-6069-1070/2023 iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 2 d.), kadangi minėtoje byloje ieškovė reikalavimus pareiškė tik skolininkei, taigi nėra pagrindo teigti, kad A. J. minėtai bylai esant nagrinėjamai teisme nevykdė pradelstos piniginės prievolės ieškovei nuo 2023 m. kovo 2 d., kadangi A. J. apie jam 2024 m. liepos 29 d. teisme priimtą nagrinėti ieškovės turtinį reikalavimą sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu A. J. nežinojo, kad turi turtinę prievolę ieškovei, kadangi skolininkės ir jos sutuoktinio A. J. prievolės solidarumas pripažintas tik nagrinėjamoje byloje, taigi minėtos bylos nagrinėjimo metu A. J. piniginė prievolė ieškovei dar neegzistavo. Todėl šioje byloje A. J. negali būti įpareigotas sumokėti ieškovei procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos Nr. e2-6069-1070/2023 iškėlimo, ieškovei pasirinkus skolininkams turtinius reikalavimus pareikšti atskirose civilinėse bylose skirtingu metu.

40. Ieškovė prašo iš A. J. priteisti 1 220,91 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės patirtas ir ieškovei iš skolininkės priteistas civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023.

41. Teismo vertinimu, ieškovė neturi pagrindo šios sumos reikalauti iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisminiame procese pareiškus reikalavimą vienam iš solidarių skolininkų, lieka to skolininko asmenine prievole. Kitas pagal pagrindinę prievolę solidarus skolininkas nėra atsakingas už kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas siekiant prisiteisti prievolės įvykdymą iš kito skolininko. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023 pareikšdama ieškinį skolininkei turėjo duomenis, kad skolininkė yra sudariusi santuoką, jog buvo skolintasi šeimos bendriems poreikiams, todėl ieškovė galėjo reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo abiem skolininkams. Ieškovė, pasirinkusi reikšti skolininkams ieškinius atskirose civilinėse bylose, neturi pagrindo tikėtis, kad vieno skolininko civilinėje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai bus priteistos ir iš kito skolininko kitoje civilinėje byloje. Kaip minėta, skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, o šiuo atveju nėra įstatymo ar šalių susitarimu, kad ieškovės byloje prieš skolininkę patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos ir jos sutuoktinio solidaria prievole. Be to, ieškovė šių bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės iš dalies negavo dėl to, jog delsė pateikti antstoliui vykdomąjį raštą, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų vykdomas antstolio, skolininkei jo nevykdant geruoju. Kadangi nėra nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas laikyti civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023 ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas A. J. prievole, šis reikalavimas atmetamas.

Dėl termino finansiniams reikalavimams skolininkės įpėdiniams pareikšti atnaujinimo

42. Ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl termino finansiniams reikalavimams skolininkės įpėdiniams pareikšti atnaujinimo. Šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

43. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti 3 mėn. terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (4 dalis).

44. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėn. terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

45. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

46. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys skolininkei. 2023 m. gegužės 4 d. ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ieškovei 2023 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis raštas. Skolininkės mirė 2023 m. spalio 22 d. Ieškovė antstolei vykdymui vykdomąjį raštą pateikė 2024 m. liepos 8 d. Įpėdinius ieškovė apie savo reikalavimą skolininkei informavo 2024 m. liepos 11 d. raštu. Taigi, ieškovė, nuo 2023 m. gegužės 5 d. turėdama vykdomąjį raštą, o skolininkei mirus 2023 m. spalio 22 d., vykdomąjį raštą vykdymui pateikė tik 2024 m. liepos 8 d., t. y. praėjus 8 su puse mėnesio nuo skolininkės mirties (palikimo atsiradimo – CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovė nurodė šias termino praleidimo priežastis: 1) ieškovė nebuvo informuota apie mirties faktą, o apie skolininkės mirtį sužinojo tik pateikusi vykdomąjį raštą vykdyti; 2) notaras ir antstolis neinformavo ieškovės apie skolininkės mirtį ir apie tai, kad paveldėtojai priėmė palikimą; 3) paveldėtojai nesiėmė veiksmų informuoti ieškovę, antstolį arba notarą apie skolininkės mirtį ir neįtraukė skolos į paveldimo turto apyrašą.

48. Nei skolininkės palikimo apyrašą sudaręs antstolis, nei paveldėjimo teisės liudijimus išdavęs notaras neturėjo pareigos informuoti ieškovės apie skolininkės mirtį ir palikimo priėmimą. Nors ieškovė vykdomąjį raštą turėjo jau nuo 2023 m. gegužės 5 d., tačiau iki skolininkės mirties 2023 m. spalio 22 d. (daugiau nei 5 mėnesius) vykdomojo rašto vykdymui nepateikė, todėl Antstolių informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie ieškovės reikalavimus skolininkei. Notaras pareigos ieškoti skolininkės kreditorių neturėjo, kadangi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą, todėl palikimą sudarantį turtą (ir įsipareigojimus) turėjo surasti ir aprašyti antstolis, tačiau, kaip minėta, ieškovei nesikreipus dėl vykdymo proceso pradėjimo, turto apyrašą sudaręs antstolis neturėjo galimybės žinoti, kad skolininkė turi įsipareigojimų ieškovei.

50. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad skolininkės įpėdiniai turėjo žinoti apie skolą. Šią aplinkybė patvirtinančių įrodymų byloje nėra, priešingai, teismo procesiniai dokumentai byloje, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį skolininkei dėl skolos priteisimo, įteikti asmeniškai skolininkei (I t., e. b. l. 12), o ne per šeimos narius, todėl pagrindo manyti, kad apie skolininkės skolą ieškovei žinojo jos įpėdiniai, nėra.

51. Ieškovė taip pat remiasi pakankamų žmogiškųjų išteklių neturėjimu ir dideliu ieškovės administruojamų sutarčių skaičiumi. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovei, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-599-940/2023).

52. Teismo vertinimu, ieškovė nepateisinamai ilgai nesiėmė veiksmų vykdymo procesui inicijuoti po vykdomojo rašto išdavimo (1 metai ir 2 mėn.) ir net gi po skolininkės mirties (8 su pusė mėn.), todėl žymiai praleido terminą reikalavimams įpėdiniams pareikšti. Ieškovė, administruodama didelį kiekį sutarčių ir išieškojimo bei teisminių procesų, būdama savo srities profesionalė, turėjo žinoti apie įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą, per kurį kreditorius gali pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams, ir imtis veiksmų, kad šis terminas nebūtų praleistas. CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėn. terminas įpareigoja kreditorių ne rečiau kaip kas 3 mėn. patikrinti, ar neatsirado pagrindas pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams. Pakankamų resursų neturėjimas ieškovės bendrovėje pateikti vykdomąjį raštą antstoliui ar pasidomėti skolininkės skolos negrąžinimo ir sprendimo už akių nevykdymo aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas leisti nukreipti išieškojimą į skolininkės įpėdinius. Minėto termino ieškovei atnaujinimas prieštarautų civilinių santykių stabilumui, įpėdinių teisei žinoti visas aplinkybes apie palikimą sudarantį turtą ir įsipareigojimus. Teismas nenustatė svarbių priežasčių atnaujinti ieškovės praleistą terminą reikalavimams skolininkės įpėdiniams pareikšti, todėl šis reikalavimas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl tiek ieškovė, tiek ir atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareiškė du reikalavimus – reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas 85,14 proc. (pareikštų turtinių reikalavimų suma – 8 218,09 Eur, patenkintų reikalavimų suma – 6 997,16 Eur), o reikalavimas dėl termino atnaujinimo atmestas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę į 42,57 proc. (½ x 85,14 proc. + ½ x 0 proc.) jos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš A. J., kadangi tik šio atsakovo atžvilgiu ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies.

54. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 230 Eur (55 Eur + 175 Eur) žyminis mokestis (I t., e. b. l. 32, 44); 2) 192 Eur išlaidos advokato teisinei ruošiantis teismo posėdžiui ir atstovaujant ieškovei teismo posėdyje (II t., e. b. l. 136); 3) 5 Eur mokestis už prašymą AB SEB bankui dėl sąskaitos išrašo pateikimo (II t., e. b. l. 150); 4) 712,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai gaunant papildomus įrodymus ir atstovaujant ieškovei teismo posėdyje (II t., e. b. l. 175–176). Iš viso ieškovė patyrė 1 139,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis).

55. Ieškovė pateikė 1 296 Eur sąskaitą dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ir šios sąskaitos apmokėjimo dokumentą (II t., e. b. l. 35, 116), tačiau iš šių dokumentų turinio matyti, kad šios išlaidos patirtos 2022 m. gruodžio 21–23 d., be to, sąskaita ir jos apmokėjimas kartu su ieškiniu pateikti civilinėje byloje Nr. e2-6069-1070/2023, t. y. byloje, kurioje ieškovė ieškinį reiškė skolininkei. Kaip minėta sprendimo 41 pastraipoje, šios išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

56. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (42,57 proc.), ieškovei iš A. J. priteistinas dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 485,21 Eur (42,57 proc. x 1 139,80 Eur).

57. Esant visiškai atmestam ieškovės reikalavimui dėl termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, iš ieškovės atsakovams E. ir G. Š. priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi šiems atsakovams ieškovės pareikštas reikalavimas visiškai atmestas. Byloje pateikti įrodymai, kad E. ir G. Š. aptyrė 880 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai (atsiliepimų parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose) (II t., e. b. l. 128). Šios išlaidos priteistinos atsakovams E. ir G. Š. iš ieškovės lygiomis dalimis.

58. Valstybė byloje patyrė 63,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (42,57 proc.), šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės ir A. J., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai – iš ieškovės 36,43 Eur (63,44 Eur x (100 proc. – 42,57 proc.), o iš A. J. – 27,01 Eur (63,44 Eur x 42,57 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 350,46 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų 46 ct) negrąžintą paskolą, 1 068,64 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt aštuonių eurų 64 ct) palūkanas, 435,12 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 12 ct) mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 175,94 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 94 ct) delspinigius, 967 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) negautas pajamas (nuostolius), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 997,16 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 485,21 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. ( duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, lygiomis dalimis 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, – po 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) kiekvienam.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,01 Eur (dvidešimt septynių eurų 1 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, 36,43 Eur (trisdešimt šešių eurų 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.